Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad teisę balsuoti rinkimuose, kurie galėtų įvykti Ukrainoje, turėtų ir Rusijoje gyvenantys šios kaimyninės šalies, prieš kurią jis vis dar vykdo niokojantį karą, piliečiai. „Ukrainos valdžia pagaliau turi tapti teisėta, o tai neįmanoma be rinkimų“, – penktadienį per kasmetinę spaudos konferenciją Maskvoje sakė Kremliaus vadovas. V. Putino teigimu, Rusija yra pasirengusi svarstyti dalinį ugnies nutraukimą.

Ukrainos ir jos sąjungininkų iš Europos derybininkai penktadienį Jungtinėse Valstijose surengs naują susitikimą su JAV pareigūnais dėl Rusijos karo užbaigimo, pareiškė vyriausiasis Kyjivo derybininkas Rustemas Umerovas. „Šiandien Jungtinėse Valstijose kartu su generolu leitenantu Andrijumi Hnatovu pradėsime dar vieną konsultacijų su Amerikos puse etapą. Amerikos pusės kvietimu šiame formate dalyvauja ir Europos partneriai“, – socialiniuose tinkluose teigė R. Umerovas.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „Alpha“ valdomi ilgojo nuotolio dronai pastarosiomis savaitėmis smogė trečiajai Rusijos naftos gavybos platformai, priklausančiai bendrovei „Lukoil“. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino šaltinis iš SBU. Šį kartą smūgis buvo suduotas naftos ir dujų telkinyje „Rakušečnoje“ esančiai platformai. „Drono kamera užfiksavo sėkmingą smūgį platformos dujų turbinos bloko zonoje“, – sakė šaltinis.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį savo kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad ukrainiečiai nepakankamai vertina jo šalies pagalbą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija. Šis kaltinimas, išsakytas per bendrą spaudos konferenciją, priminė dramatišką V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo konfrontaciją Baltuosiuose rūmuose vasarį, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as apkaltino Ukrainos lyderį nepagarba ir nedėkingumu už JAV paramą.

Europos šalių vadovai po ilgas valandas užtrukusių derybų paryčiais paskelbė, kad vis dėlto susitarė dėl Ukrainos finansavimo artimiausius dvejus metus. Tiesa, bendrijai pritrūko ryžto jau dabar panaudoti įšaldytus Rusijos milijardus Ukrainai. Nusprendė paskolą ukrainiečiams garantuoti Europos Sąjungos lėšomis, o Maskvos turtą galimai panaudos vėliau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina žino, kur Baltarusijos teritorijoje bus dislokuotas raketų kompleksas „Orešnik“, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Zelenskis užsiminė, kad turi supratimą, kaip kovoti su šio tipo ginklais. Zelenskis sako, kad Ukraina žino, kur bus „Oreshnik“ Apie tai V. Zelenskis kalbėjo spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis didele pergale savo šaliai pavadino Europos Sąjungos (ES) skirtą milijardinę paramą.  Šių pinigų skyrimas yra teigiama žinia Ukrainos gyventojams ir taip pat signalas Rusijai, kas tęsti karo neverta, sakė V. Zelenskis Varšuvoje po susitikimo su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu. ES šalys po kelis mėnesius trukusio ginčo naktį į penktadienį susitarė dėl kompromiso, kaip ateinančius dvejus metus finansuoti Rusijos užpultą šalį.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakomentavo galingą žinutę pasiuntusį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Kupjanske. Kaip rašo „Kanal 24“, V. Putinas pareiškė, kad V. Zelenskis yra „talentingas artistas, be jokios ironijos“. Putinas sureagavo į Zelenskio įrašą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis neseniai apsilankė Kupjanske ir įrašė vaizdo įrašą iš ten. Prieš tai Rusija teigė kontroliuojanti šį svarbų Rytų Ukrainos miestą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pažėrė naujų kaltinimų prieš Vakarų lyderius, rašo „Sky news“. Jis pareiškė, kad būtent vakariečiai neva „savo rankomis sukūrė dabartinę situaciją“ Ukrainoje ir esą dabar dar labiau aštrina konfliktą. „Jie nuolat kalba apie tai, kad ruošiasi karui su Rusija“, – piktinosi V. Putinas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį ciniškai pareiškė, kad nelaiko savęs atsakingu už žmonių žūtis Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Jo buvo paklausta, ar jis bus atsakingas už žmonių mirtis Ukrainoje, jei atmes JAV taikos pasiūlymus. V. Putinas, kaip įprasta, ėmė kartoti Kremliaus propagandą, kad ne Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą „Mes nemanome, kad esame atsakingi už žmonių gyvybių netekimą, nes ne mes pradėjome šį karą“, – „Sky news“ cituoja jį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkę Varšuvą laikytis vieningai ir perspėjo, kad Maskva puls Lenkiją, jei Rusijos invazija nebus sustabdyta. „Be mūsų nepriklausomybės Maskva neišvengiamai veršis į Lenkiją ir giliau į Europą“, – sakė V. Zelenskis penktadienį Varšuvoje bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.  V. Zelenskis šiame kontekste pabrėžė vienybės tarp Kyjivo ir Varšuvos svarbą.

Ukraina pirmą kartą smogė Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė Ukrainos žvalgybos tarnybos šaltinis. Tanklaivis „Qendil“ priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ – senstančių tanklaivių grupei, padedančiai Maskvai palaikyti naftos eksportą nepaisant Vakarų sankcijų. Šaltinio teigimu, Ukrainos dronai smogė laivui daugiau nei už 2 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos ir padarė jam didelę žalą. Pranešama, kad atakos metu laivas buvo tuščias.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo savo metinę spaudos konferenciją ir jau kaltina Ukrainą „atsisakymu baigti šį konfliktą taikiais būdais“. V. Putinas netgi tvirtina, kad Kyjivo vyriausybė 2022 m. „pradėjo karą Ukrainos rytuose“, teigdamas, jog Ukraina turėjo palikti „žmones ramybėje, kad jie galėtų patys pasirinkti gyvenimo būdą toje Ukrainos dalyje“. „Tuomet jie nenorėjo to leisti“, – priduria jis.

Bet koks taikos susitarimas su Rusija, numatantis Ukrainos teritorines nuolaidas, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui gali tapti beveik neįveikiamu politiniu ir visuomeniniu iššūkiu: didžioji dauguma ukrainiečių nėra pasirengę sutikti su žemės atidavimu, rašo „Politico“. Leidinyje primenama, kad Ukrainos, Europos ir JAV lyderiai neseniai paskelbė apie „žymią pažangą“ taikos derybose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Sąjungos lyderiams už sprendimą suteikti finansinę paramą Ukrainai. Apie tai jis anksti ryte, gruodžio 19 d., parašė socialiniuose tinkluose. Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo patvirtintas sprendimas suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą.

Rusija sureagavo į naują Europos Sąjungos sprendimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą. Kremlius džiaugiasi ES valstybių narių ketvirtadienį pasiektu kompromisu dėl Ukrainos finansavimo, kurį vadina įstatymo ir sveiko proto pergale. „Kol kas nugalėjo teisė ir sveikas protas“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Kirilas Dmitrijevas.

Kaip pranešė su pasiūlymais susipažinę pareigūnai, JAV ir Europos sąjungininkai parengė Ukrainai saugumo garantijų planą, kuriame numatytos išsamios, patikimos ir rimtos priemonės, skirtos užtikrinti bet kokio taikos susitarimo su Rusija laikymąsi, skelbia „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad maždaug 800 tūkst. karių turinti Ukrainos kariuomenė turėtų tapti pirmąja pokario atgrasymo linija.

JAV „padarė didelę pažangą“ derybose dėl Ukrainos, tačiau „dar yra kur tobulėti“, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, rašo „The Guardian“. Anot jo, „sudėtingiausi klausimai“ buvo aptarti paskutiniai.

Pokrovske Ukrainos sausumos pajėgų 425-ojo Skelijos šturmo pulko kariai į nelaisvę paėmė du Kolumbijos piliečius, kurie kovojo rusų gretose. Apie tai pulko spaudos tarnyba pranešė platformoje „Telegram“. Kolumbijos piliečiai į Rusiją atvyko dirbti Belaisviai sakė, kad į Rusiją atvyko dirbti. Jiems buvo pažadėtas 2,5 tūkst. dolerių per mėnesį atlyginimas ir darbas statybose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia nematantis būtinybės keisti Ukrainos konstituciją, kad iš jos būtų išbrauktas šalies kursas į narystę NATO. Jis tokį pareiškimą padarė per Briuselyje vykusią spaudos konferenciją, kuri buvo transliuojama prezidentūros „YouTube“ kanale. „Sakau nuoširdžiai: nemanau, kad mums reikia keisti šalies konstituciją. Pirmiausia, tai yra Ukrainos konstitucija, ir spręsti, ką su ja daryti, turi Ukrainos žmonės, o ne kas nors kitas.

Siekdamas tolesnės paramos Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja greitų sprendimų.  „Šiandienos sprendimas parodys, ar partneriai mus supranta, ar ne“, – sakė Rusijos užpultos šalies prezidentas spaudos konferencijoje ES viršūnių susitikimo Briuselyje kuluaruose. Esą vėliausiai metų pabaigoje būtinas aiškumas. Anot V. Zelenskio, jei Ukraina nebus remiama, dideli šansai, kad šalis nebegalės gyvuoti. „Tada Europa jau mokės ne pinigais, o krauju“, – kalbėjo jis.

Ukrainos sraigtasparnio Mi-24 įgula žuvo gruodžio 17 d. vykdydama kovinę misiją. Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė 12-oji atskiroji armijos aviacijos brigada, pavadinta generolo leitenanto Viktoro Pavlenkos vardu. „Mi-24 sraigtasparnio įgula žuvo vykdydama kovinę misiją. Tai nepataisoma netektis aviacijai, šaliai ir šeimoms, kurios laukė savo artimųjų namuose“, – teigiama pranešime. Brigada ragina visus suinteresuotus prisijungti ir paremti žuvusiųjų šeimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Europos Vadovų Tarybos posėdyje kritikavo tai, kad kai kurie Europos lyderiai išveda Kremliaus šeimininką iš izoliacijos ir bando pateisinti jo veiksmus, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Zelenskis įspėjo Europos partnerius apie galimo neigiamo sprendimo pasekmes ir išreiškė apgailestavimą, kad kai kurie Europos politikai žaidžia Maskvos pusėje. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, jog tokiems politikams lemta likti užribyje.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pagrasino, kad Ukraina išnyks iš pasaulio žemėlapio, jei karas tęsis. Atitinkamą pareiškimą jis padarė interviu amerikiečių leidiniui „Newsmax“. „Jei Ukraina mano, kad gali nugalėti Rusiją, ir yra pasirengusi kariauti – tegul kariauja. Tačiau, mano nuomone, ir, manau, kad Trumpas laikosi tokios pačios pozicijos, jei karas tęsis, Ukraina visiškai išnyks iš žemėlapio, visiškai nustos egzistuoti“, – pareiškė A. Lukašenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad ES valstybės narės laikosi vieningos pozicijos, jog kitąmet Ukrainai reikės didesnio finansavimo, nes 2026 m. šalis susidurs su 45-50 mlrd. eurų užsienio pagalbos deficitu, rašo „Sky News“. V. Zelenskis sako, kad jei Kyjivas iki pavasario negaus paskolos ar finansinės paramos, teks mažinti dronų gamybą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo kreipimasis, įrašytas iš Kupjansko Charkivo srityje, turėjo reikšmingos įtakos tarptautiniams partneriams, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.  Jis tai sakė paklaustas, ar partneriai matė jo kreipimąsi iš Kupjansko ir ar suprato, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas meluoja apie padėtį fronte, ar kreipimasis turėjo įtakos deryboms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV pasiūlė kompromisą, pagal kurį Zaporižios atominė elektrinė (AE) būtų padalyta trims šalims: Ukrainai, Amerikai ir Rusijai. Ukrainos rezidentas pabrėžė, kad jam toks variantas atrodo neteisingas. „Jungtinės Valstijos pasiūlė kompromisą, kaip jos jį supranta, pagal kurį elektrinė turėtų kažkaip egzistuoti ir veikti, ir tam tikromis proporcijomis būti padalyta į tris dalis.

Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pranešė apie stiprinamą bendradarbiavimą su Vokietija gynybos srityje ir kelias su partneriais Vokietijoje pasirašytas sutartis, kurių bendra vertė viršija 1,2 mlrd. eurų. Ministras feisbuke paskelbė, kad buvo pasirašyta sutartis dėl ilgalaikio sistemų „Patriot“ atsarginių dalių tiekimo, leisiančio Ukrainai remontuoti, modernizuoti ir atkurti turimus kompleksus. Į paketą taip pat įtrauktas ukrainietiškų dronų pirkimas už 200 mln. eurų.

Rusijos kontroliuojamas teismas Ukrainos Donecko srityje skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę Didžiosios Britanijos piliečiui už tai, kad jis neva buvo samdinys ir kovojo už Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Rusijos generalinis prokuroras.  Aukščiausiasis Donecko teismas 2024 m. įkalintą Haydeną Daviesą pripažino kaltu, kad buvo ginkluotame konflikte dalyvavęs samdinys, ir skyrė jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę griežto režimo kolonijoje, sakoma prokuroro pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ir JAV delegacijos penktadienį ir šeštadienį Jungtinėse Valstijose surengs naujas derybas, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos invaziją. „Penktadienį ir šeštadienį mūsų komanda bus Jungtinėse Amerikos Valstijose; jie jau pakeliui (…) o amerikiečiai jų laukia“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad derybose gali dalyvauti ir Europos pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naujus Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimus apie karą Ukrainoje, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, nuo sąjungininkų veiksmų priklauso, kiek ilgai Rusija galės tęsti karą. „Pirmiausia, Putino signalai mums nėra visiškai nauji. Aš visada sakiau, kad jis nenori baigti karo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vyksta į Varšuvą pirmajam tiesioginiam susitikimui su Lenkijos kolega Karoliu Nawrockiu. Lenkijos prezidentas yra kritikavęs Kyjivą, tad susitikimo metu tikėtina įtampa. Po K. Nawrockio pergalės prezidento rinkimuose jis ir V. Zelenskis kalbėjosi telefonu, bet jiems susitikti asmeniškai prireikė keturių mėnesių.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko apie 1 mln. 193 tūkst. 300 karių, įskaitant dar 950 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Tai reiškia, kad rusų nuostoliai kare artėja prie naujos svarbios ribos – 1,2 mln. karių. Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 tūkst. 432 tankų (+5), 23 tūkst.

JAV Kongresas trečiadienį patvirtino gynybos biudžetą, į kurį įtraukta 400 mln. dolerių metinė pagalba Ukrainai ateinantiems dvejiems metams.  Ši priemonė, patvirtinta Atstovų rūmuose ir Senate, leis Pentagonui tiekti ginklus ir padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Dabar įstatymą turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Abiejuose rūmuose respublikonai turi nedidelę daugumą.  Įstatymo projektas taip pat nustato taisykles JAV kariams Europoje.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, siekdami susitarti, kaip ateinančiais metais finansuoti Ukrainos ekonominius ir karinius poreikius. Daugiausiai diskusijų keliantis finansavimo modelis numato užtikrinti, kad pagal bloko sankcijas įšaldytas Rusijos valstybės turtas taptų prieinamas Ukrainai kaip paskola, kurią Kyjivas turėtų grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija po karo mokėtų reparacijas. Europos Komisija (EK) pasiūlė dalimis suteikti Ukrainai 90 mlrd.

Kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Andrijų Jermaką, šis užsiminė, kad eis į frontą. „Slidstvo“ pasidomėjo, kur jis yra dabar. Portalas kreipėsi į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinį štabą su klausimu, ar A. Jermakas jau įstojo į ginkluotąsias pajėgas ir į kurią kariuomenės dalį. Ginkluotosios pajėgos atsakė, kad A. Jermakas jų sudėtyje tarnybos neatlieka. Žurnalistai taip pat paklausė A. Jermako brolio Deniso, ar jis žino, kur yra jo brolis.

JAV ir Rusijos pareigūnai šį savaitgalį susitiks Majamyje, kad surengtų naujas derybas dėl prezidento Donaldo Trumpo plano karui Ukrainoje užbaigti, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį apžvelgė šį savaitgalį Majamyje vyksiančias derybas su Rusijos pareigūnais dėl Ukrainos ir sakė: „Tikiuosi, Ukraina veiks greitai, nes ten yra Rusija.

Po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva „neabejotinai“ pasieks savo karo Ukrainoje tikslus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasakė, kad Rusija ruošiasi 2026 m. jo šalyje pradėti naujus karo metus. „Šiandien iš Maskvos gavome dar vieną signalą, kad jie ruošiasi kitus metus paskelbti karo metais“, – savo įprastinėje vakaro kalboje sakė V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitikime su aukštais kariškiais neabejojo pergale savo kare prieš Ukrainą. Vien tik šiais metais kaimyninėje šalyje, anot jo, užkariauta daugiau kaip 300 vietovių. „Tarp jų yra ir didelių miestų, kuriuos priešas pavertė tvirtovėmis su nuolatiniai gynybos įrenginiais“, – sakė V. Putinas, pridurdamas, kad patirties dėka užkariavimų tempas tik didės.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris įspėjo Romaną Abramovičių, kad laikas eina ir šis turi paaukoti Ukrainai pajamas, gautas pardavus futbolo klubą „Chelsea“. K. Starmeris trečiadienį kalbėdamas parlamente sakė, kad ministrai išdavė licenciją, leidžiančią klubo „Chelsea“ pardavimo pajamas pervesti į naują fondą, skirtą Ukrainos humanitarinėms reikmėms. „Mano žinutė Abramovičiui yra tokia: laikas eina“, – pasakė jis.

Europa turi greitai pripažinti „naują realybę“, kurioje jai tenka „prisiimti atsakomybę už savo pačios saugumą“, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Kaip rašo „Axios“, apie tai jis kalbėjo Vašingtono saugumo forume. „Po dešimtmečių neveiklumo neryžtingumas yra prabanga, kurios Europa nebegali sau leisti“, – pabrėžė jis.

JAV rengiasi naujam sankcijų Rusijos energetikos sektoriui etapui, jei Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atmes taikos susitarimą su Ukraina, rašo „Bloomberg“. Anot leidinio, JAV svarsto įvairias galimybes, pavyzdžiui, sankcijas Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui. Jis naudojamas Maskvos naftos transportavimui, taip pat prekybininkams, kurie palengvina sandorius. Kas lauktų Putino? Kai kurie šaltiniai teigia, kad naujos priemonės gali būti paskelbtos jau šią savaitę.

Rusija į karą prieš Ukrainą apgaule privilioja įsitraukti Pietų Afrikos Respublikos (PAR) piliečius, rašo naujienų portalas „Sky News“. Pasak straipsnio autorės, jie įkalbami atvykti į šalį asmens sargybinių mokymams, tačiau nei šių, nei karinių mokymų negauna, ir netrukus turi jungtis prie Rusijos pajėgų bei keliauti į frontą. Vienas pietų afrikietis „Sky News“ papasakojo, kaip jo vyresnysis brolis buvo įviliotas į Rusiją, o iš ten buvo nusiųstas kariauti prieš Ukrainą fronto linijoje Donbase.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) šią savaitę vyksiančiame svarbiame viršūnių susitikime turi priimti sprendimą dėl Ukrainos finansavimo, lyderiams patiriant spaudimą susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo plano. „Nėra svarbesnio Europos gynybos veiksmo nei parama Ukrainos gynybai.

JAV senatoriai parengė abiejų partijų įstatymo projektą, įvedantį sankcijas Rusijos naftos ir naftos produktų pirkimui ar jų importo palengvinimui, feisbuke pranešė Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna.  Pasak diplomatės, Rusijos pelno iš naftos mažinimo įstatymo projekto autoriai – JAV senatoriai respublikonai Davisas McCormickas ir Jonas Hustedas bei demokratai Elizabeth Warren ir Chrisas Coonsas – pabrėžė, kad Rusijos naftos pirkimas finansuoja karą prieš Ukrainą.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka prabilo apie savo „receptą“ karui Ukrainoje baigti. Jo pasvarstymus cituoja baltarusių agentūra „Belta“. Pirmiausia A. Lukašenka pareiškė, kad karas Ukrainoje anksčiau ar vėliau vis tiek baigsis, tačiau tai padaryti reikia kuo greičiau. Kartu A. Lukašenka pastebėjo, kad jeigu taikos klausimas priklausytų tik nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo, tai karas būtų jau seniai pasibaigęs.

Šiais metais sąjungininkės skyrė Ukrainos ginklų gamybai beveik 5 mlrd. dolerių, už panašią sumą nupirko Kyjivui ginklų Jungtinėse Amerikos Valstijose, antradienį pranešė gynybos ministras Denysas Šmyhalis.  „Abu skaičiai yra rekordiniai, šią dinamiką norime išlaikyti ir 2026 m.“, – po internetinio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo „Telegram“ kanale paskelbė jis.  Pasak Ukrainos gynybos ministro, Vokietija planuoja kitais metais skirti 11,5 mlrd. eurų (13,5 mlrd.

Europos lyderiai ketvirtadienį turėtų susitikti Briuselyje ir aptarti Ukrainos finansavimą, tačiau jie susiduria su didžiuliu ir beprecedenčiu spaudimu iš JAV pusės, trečiadienio rytą rašo „Politico“. Leidinio vertinimu, ketvirtadienį vyksiantis susitikimas parodys, ar blokas subegės išlikti vieningas, ar JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis dėlto pavyks jį suskaldyti.