Leidinio vertinimu, ketvirtadienį vyksiantis susitikimas parodys, ar blokas subegės išlikti vieningas, ar JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis dėlto pavyks jį suskaldyti.
Išryškėjo didelis nesutarimas tarp Europos valstybių dėl Rusijos turto, kuris buvo įšaldytas karo pradžioje, panaudojimo Ukrainos atstatymui finansuoti.
Egzistuoja gilūs nesutarimai visame žemyne dėl to, kaip reaguoti į spaudimą iš JAV.
„Jie nori mus susilpninti“, – cituojamas aukštas ES pareigūnas.
Europos laukia sunki savaitė
Šią savaitę Europos Vadovų Taryba (EVT) turi padaryti du dalykus. Pirmiausia, vadovams reikia apčiuopiamų rezultatų, ypač dėl Ukrainos finansavimo. Tačiau vyriausybės taip pat sako, kad turi ginti ES, nes Baltieji rūmai bando daryti įtaką politikai.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai pripažino, kad ES patirtų „didžiulę žalą daugeliui metų“, jei nesugebėtų susitarti dėl Ukrainos finansavimo.
„Ir mes parodytume pasauliui, kad tokiu svarbiu mūsų istorijos momentu nesugebame susivienyti ir ginti savo politinės tvarkos šiame Europos žemyne“, – sakė jis.
Keturi ES pareigūnai minėtam leidiniui nurodė, kad D. Trumpo administracijos pareigūnai spaudžia Europos vyriausybes – bent jau tas, kurias jie laiko draugiškiausiomis – atmesti planą panaudoti 210 mlrd. eurų vertės Rusijos turtą Ukrainos finansavimui.
Kai ES lyderiai spalio mėnesį susitiko Briuselyje, jie nesugebėjo susitarti dėl įšaldytų pinigų, nes Belgija tam prieštaravo. Praėjus dviem mėnesiams, aišku, kad ES problema iš tikrųjų yra ne Belgija, o D. Trumpas.
Europos Komisija (EK) ir įtakingiausios sostinės per tą laikotarpį derėjosi tarpusavyje, bandydamos įtikinti Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį. Jo parama yra labai svarbi, nes jo šalyje yra didžioji dalis Europoje įšaldytų Rusijos turto. Per pastarąją savaitę diskusijos tapo dar intensyvesnės. ES svarsto suteikti Belgijai garantijas.
Tačiau, pasak leidinio šaltinio, net ir antradienį susitarimo pasiekimo tikimybė sumažėjo, o ne padidėjo.
„Norėjau verkti“, – taip šaltinis apibūdino Briuselyje vykusio ES reikalų ministrų, kurie ruošėsi viršūnių susitikimui, susitikimo atmosferą.
Spaudimas Ukrainai auga
Ukraina desperatiškai reikalingi pinigai. Kitais metais ji susidurs su 71,7 mlrd. eurų biudžeto deficitu. Jei pinigai nepradės plaukti iki balandžio, ji turės sumažinti viešąsias išlaidas, o tai gali pakenkti moralei ir gebėjimui toliau gintis.
Belgijos vyriausybė teigia, kad jos prieštaravimas naudoti Rusijos turtą paskolai finansuoti yra susijęs su būtinybe apsaugoti savo mokesčių mokėtojus nuo atsakomybės, jei kada nors reikėtų grąžinti pinigus.
Kitoms Europos šalims tai atrodo platesnio masto geopolitinis klausimas.
Europos pareigūnai teigė, kad nesėkmė būtų katastrofa ES reputacijai pasaulyje, turint omenyje tai, kokią žinią tai siųstų. Ne tik karingai D. Trumpo administracijai, kuri savo šį mėnesį paskelbtoje Nacionalinio saugumo strategijoje pareiškė, kad rems euroskeptiškas jėgas, bet ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris atvirai abejoja buvusių Sovietų Sąjungos valstybių suverenumu.
Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis antradienį pateikė įspūdingą vertinimą apie blogėjančius santykius.
„JAV akivaizdžiai nebėra laisvojo pasaulio lyderė“, – sakė jis.
Jis pareiškė, kad D. Trumpo administracija „atsiriboja nuo mūsų“.
Bankrutavusi Ukraina turėtų silpnesnę poziciją taikos derybose, o tai sumažintų galimybes pasiekti ilgalaikę taiką.
„Net nežinau, kaip tai pavadinti“, – sakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalis, kai „Politico“ paklausė, kas atsitiks, jei ES nepavyks sudaryti paskolos sutarties.
Anot jo, Kyjivas turi žinoti, „kad Europa bet kokiu atveju rems Ukrainą. Kad jiems nereikia sutikti su blogu susitarimu.“
Pagal nutekėjusį taikos plano projektą, dėl kurio derėjosi Baltieji rūmai ir Kremlius, Vašingtonas nori panaudoti dalį Rusijos įšaldytų lėšų JAV vadovaujamoms atstatymo pastangoms finansuoti. Įšaldytų lėšų perdavimas Ukrainai kaip kompensacijos paskolos dalis leistų Kyjivui nuspręsti, kur panaudoti pinigus. Prancūzija siekia, kad ginklų išlaidos būtų skiriamos pirmiausia Europai.
D. Trumpas taip pat daro spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad šis atiduotų Rusijai strategiškai svarbias teritorijas Donbase – žemę, kurios Kremlius šiuo metu nekontroliuoja.
Baltieji rūmai atmetė Briuselio kaltinimus dėl kišimosi.
„Anoniminiai šaltiniai, kurie nedalyvavo šiose diskusijose, neturėtų būti vertinami rimtai“, – sako Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Anna Kelly.
„JAV vienintelis tikslas yra užtikrinti taiką šiame konflikte... Tiek ukrainiečiai, tiek rusai aiškiai išdėstė savo pozicijas dėl įšaldytų lėšų, o mūsų vienintelis uždavinys yra palengvinti derybas, kurios galiausiai gali baigtis susitarimu“, – priduria ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
