Karas Ukrainoje

V. Dumbliauskas Prieš dvi savaites komentare klausiau, kiek toli eis agresyvumo pasauliui neslepiantis Vladimiro Putino režimas. Paminėjau dvi viešojoje erdvėje sklandančias versijas. Pagal pirmąją Ukrainos užimti Kremlius neketina, Donbasas jam reikalingas tik kaip priemonė versti Ukrainos valdžią elgtis paklusniai. Pagal antrąją versiją Ukraina yra tik pradžia, Kremlius sieks susigrąžinti įtaką visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, o po to skelbs karą visam anglosaksiškam pasauliui.

Lenkija nesiųs ginklų Ukrainai ir kitaip nesikiš į kruviną konfliktą šioje kaimyninėje šalyje, pareiškė penktadienį paskirtoji premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač). „Mes nebūsime aktyvūs dalyviai šiame ginkluotame konflikte“, – sakė ji žurnalistams ir pridūrė, kad Lenkija prisidės prie visų bendrų Europos Sąjungos iniciatyvų Ukrainos atžvilgiu. „Lenkija turi elgtis kaip protinga lenkė. Mūsų saugumas, mūsų šalis, mūsų namai, mūsų vaikai, – štai kas yra svarbiausia“, – pažymėjo E.Kopacz.

 Ukrainos krizei įgavus naują pagreitį, o Rusijos ir Vakarų konfrontacijai peraugus į rimtą geopolitinį lūžį, pasaulis susidūrė su vienu didžiausiu iššūkių per daugybę metų, teigia žurnalo „The Economist“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Lucasas. „Matome rimtą konfrontaciją su Rusija, ypač grasinančia branduoliniais ginklais. Tokiu atveju yra keletas scenarijų. Pirmas – Rusija nusileidžia, kas mažai tikėtina.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pirmą kartą Baltuosiuose rūmuose priimdamas ukrainiečių prezidentą Petro Porošenką, pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos agresija Ukrainoje. Jis taip pat gyrė Ukrainos lyderį už jo „sunkų“ žingsnį pasiūlyti ribotą savivaldą regionams karo draskomuose separatistiniuose šalies rytuose – pagal taikos planą, kuris buvo pasiektas drauge su Maskva.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paprašė Vašingtono suteikti jo šaliai „specialų“ saugumo statusą be narystės NATO, kad būtų sustiprinta jos gynyba nuo Rusijos agresijos. „Atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Ukrainos demokratija turi remtis stipria armija, – sakė P.Porošenka JAV statymų leidėjams.

  Simboliškai pademonstruodamas paramą Ukrainos valdžiai, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį Ovaliajame kabinete priims Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, kuris prieš tai kalbės per retą bendrą Kongreso sesiją. P.Porošenka atvyksta į Vašingtoną siekti energingesnės JAV karinės pagalbos jo šaliai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais. B.Obama kol kas nepatenkino Ukrainos prašymo suteikti letalinę pagalbą, bet JAV jau suteikė maždaug 60 mln.

Krizės Ukrainoje sprendimų vėl bus ieškoma Minske per naują, penktadienį prasidėsiantį derybų etapą, pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija (URM). „Mes patvirtiname, kad toks susitikimas įvyks“, – sakė URM atstovas, bet atsisakė nurodyt tikslesnį vadinamosios Kontaktinės grupės susitikimo laiką; šią grupę sudaro Rusijos, Ukrainos, separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

  Rusijos pietinėje dalyje buvo užpulta grupė BBC žurnalistų, tyrusi pranešimus apie žuvusius rusų karius, slapta dislokuotus netoli Ukrainos, ketvirtadienį pranešė britų transliuotojas, pareiškęs protestą Rusijos pareigūnams.   Trys BBC žurnalistai dirbo Rusijos pietiniame Astrachanės mieste, kur juos „per koordinuotą išpuolį užpuolė nenustatyti asmenys“, nurodoma BBC pareiškime. „Mūsų darbuotojai buvo sunkiai sumušti, jų kameros sudaužytos ir tada paimtos“, – sakoma jame.

Ukrainos premjeras trečiadienį gynybos ministrui nurodė užtikrinti, kad vyriausybinės pajėgos būtų visiškai pasirengusios kovoti, nepaisant prieš 12 dienų su Rusijos remiamais separatistais paskelbto ugnies nutraukimo. „Rusija neduos mums ramybės, todėl prašau gynybos ministro visiško pasirengimo kovai“, – sakė Arsenijus Jaceniukas. Prezidento Petro Porošenkos taikos plano vykdymas nereiškia „Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijų darbo susilpninimo“, pažymėjo jis.

Žinių radijas Ukrainos ir Europos Parlamentams antradienį ratifikavus Asociacijos sutartį, kuri net vadinama istorine, politologas Linas Kojala teigia, kad džiaugtis nėra dėl ko – Rusija vis tiek tapo pagrindine veikėja, dalyvaujančia Bendrijos ir Ukrainos santykiuose. „Realybė yra kur kas niūresnė.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas vyksta į Kanadą, o ketvirtadienį jį priims Jungtinių Amerikos Valstijų lyderis Barackas Obama. Vizito išvakarėse P. Porošenka dar kartą pagerbė Maidano gynėjų atminimą. Per vizitą Šiaurės Amerikoje Ukrainos lyderis tikis užsitikrinti JAV ir Kanados paramą Ukrainos ūkiui ir karinėms pajėgoms.

Ukrainos riaušių milicija panaudojo ašarines dujas prieš maždaug 200 demonstrantų, kurie susirinko prie Aukščiausiosios Rados reikalauti, kad būtų priimtas vadinamasis liustracijos įstatymas. Mažiausiai vienas aktyvistas iš ultranacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („ Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) buvo sužeistas kilus susirėmimams, per kuriuos protestuotojai, dalis kurių buvo kaukėti, padegė padangas, iš Kijevo pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.

Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ratifikavimas yra simbolinis aktas, tačiau jį temdo sprendimas atidėti laisvosios prekybos įsigaliojimą, spaudžiant Rusijai ir daliai Ukrainos oligarchų, sako Lietuvos ekspertai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad euforija, kylanti dėl Asociacijos sutarties ratifikavimo Ukrainoje ir Europos Parlamente, yra susijusi su sutarties simboline prasme.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Rusijai dėl krizės Ukrainoje tenka koreguoti Pietų karinės apygardos vadovybės darbą, reikia didinti kariuomenės skaičių Krymo pusiasalyje, pranešė naujienų agentūros. „Karinė ir politinė padėtis pietvakarių strategine kryptimi nuo šių metų pradžios iš esmės pasikeitė, – kalbėjo S.Šoigu Gynybos ministerijos kolegijos posėdyje.

  Antradienį Strasbūre Europos Parlamentas pritarė ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčiai (535 balsai už, 127 prieš, o 35 susilaikė). Tuo pačiu metu sutartį ratifikavo ir Ukrainos Aukščiausioji Rada, o abiejų parlamentų nariai tarpusavio vaizdo ryšiu galėjo tiesiogiai stebėti ratifikavimą. Sutartis leis sustiprinti ES ir Ukrainos politinius ir ekonominius ryšius. „Tai istorinis momentas, kai du parlamentai laisvai apsisprendė vienu metu balsuoti dėl šios sutarties.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį priėmė įstatymą dėl ribotos savivaldos suteikimo separatistų kontroliuojamiems rajonams šalies rytuose. Šis įstatymas yra dalis vyriausybės pasiūlymų, kuriais siekiama užbaigti penkis mėnesius vykstantį kruviną konfliktą. Už šio įstatymo priėmimą balsavo 277 Rados deputatai.

Kijevas antradienį ratifikuos asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir pasiūlys ribotą savivaldą kai kuriems prorusiškų separatistų kontroliuojamiems rajonams šalies rytuose, Ukrainai stengiantis užversti kruviniausią savo posovietinės istorijos puslapį. Įstatymų leidėjai Aukščiausioje Radoje ir Europos Parlamente turi ratifikuoti 1 200 puslapių politinės ir ekonominės asociacijos susitarimą per tiesioginę vaizdo konferenciją, kurios pradžia numatyta 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Ukrainos Rada ir Europos Parlamentas turėtų ratifikuoti Ukrainos ir Europos Sąjungos laisvos prekybos sutartį, bet po derybų su Maskva jos įsigaliojimas buvo atidėtas daugiau kaip metams. Abi pusės šį gana netikėtą, praeitą savaitgalį priimtą sprendimą vadina laimėjimu.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasiūlė separatistiniams rytams ribotą savivaldą trejiems metams, laikantis su Rusija suderinto taikos plano sąlygų. Oficialiame prezidento tinklalapyje nurodoma, kad P.Porošenka sakė parlamentarams, kad šis jo pasiūlymas būtų dalis platesnio susitarimo su prorusiškais maištininkais. Jis pareiškė, kad šį įstatymo projektą jis pateiks Aukščiausiajai Radai antradienį.

Latvijoje Rusijos ambasada Latvijos užsienio reikalų ministerijai pateikė notą, kurioje reikalaujama patraukti atsakomybėn per Latvijos televizijos kanalą LTV rodyto vieno siužeto užsakovus ir gamintojus; šiuo siužetu atskleidžiamos Rusijos pastangos verbuoti samdinius kovoms Ukrainoje. „Tikimės, kad Latvijos URM ir specialiosios tarnybos imsis reikalingų priemonių, kad būtų patraukti jo (minėto siužeto) užsakovai ir gamintojai.

 Rusija pirmadienį pareiškė, kad pradeda tyrimą dėl televizijos naujienų kanalo „Euronews“ reportažo, kuriame buvo parodyti ukrainiečių kariai, per pratybas šaudantys į prezidento Vladimiro Putino su Adolfo Hitlerio ūsais atvaizdo taikinį.

Rusijos valdančioji partija pirmadienį artėjo prie įtikinamos pergalės Krymo vietos valdžios rinkimuose – preliminarūs duomenys rodo, kad ji surinko daugiau nei 70 proc. balsų sekmadienį vykusiuose pirmuosiuose vietos rinkimuose nuo tada, kai kovą Rusija aneksavo šį Ukrainai priklausantį pusiasalį. „Šiuo metu „Vieningosios Rusijos“ Krymo regioninis skyrius pirmauja, turėdamas 71,04 proc.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pateikė Aukščiausiajai Radai svarstyti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga, praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC, remdamasis Ukrainos parlamento oficialiame tinklalapyje paskelbta informacija. Ukraina ir ES birželio 27 dieną Briuselyje pasirašė Asociacijos sutarties ekonominę dalį, kurioje numatyta Ukrainos ekonominė integracija su Bendrija bei plačios laisvosios prekybos zonos sukūrimas.

Ukrainoje pirmadienį prasidėjo JAV vadovaujamos karinės pratybos, kurių išvakarėse neramiuose šalies rytuose kilę įnirtingi susirėmimai tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų sukėlė grėsmę dešimt dienų galiojančioms trapioms paliaubos. Vietos pareigūnai pranešė, kad per intensyvų apšaudymą artilerijos ugnimi separatistų bastionu tapusiame Donecko mieste sekmadienį žuvo šeši civiliai žmonės.

Amsterdamo centrinėje Damo aikštėje sekmadienį siautė raudona pūga – šimtai jauno amžiaus olandų negailestingai apmėtė vieni kitus pernokusiais pomidorais. Teoriškai tai turėjo būti protestas prieš Rusijos paskelbtą boikotą Europos produkcijai, bet praktiškai dauguma dalyvių atėjo pasidžiaugti proga aptėkšti artimą ar visai nepažįstamą žmogų raudona pomidorų tyre. Pomidorų mūšio idėja buvo pasiskolinta iš garsiojo Ispanijos festivalio „La Tomatina“. „Buvo sunku. Buvo nemalonu.

 Ukrainos gynybos ministras sekmadienį pareiškė, kad NATO valstybės pradėjo tiekti jo šaliai ginklus, kad ji galėtų kovoti su prorusiškais separatistais ir „sustabdyti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Valerijus Heletėjus spaudos konferencijoje sakė, kad aptarė ginklų tiekimą per dvišalius susitikimus su NATO šalių gynybos ministrais Velse rugsėjo 4-5 dienomis vykusiame Aljanso viršūnių susitikime.

 Ukraina sekmadienį apkaltino prorusiškus separatistus keliant pavojų trapiam taikos siekiui – intensyvesnėmis atakomis prieš vyriausybinių pajėgų pozicijas, kurios yra rengiamos nepaisant prieš devynias dienas paskelbto ugnies nutraukimo. „Šie teroristų veiksmai kelia pavojų Ukrainos prezidento taikos plano realizavimui“, – sakė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos atstovas Volodymyras Poliovas.

Iljos Kliščino kartu su Matvejumi Malu ir Viačeslavu Kuznecovu snob.ru publikuota „fantazija apie tai, kaip Rusijos visuomenė sureaguotų į simbolinį feodalinės priklausomybės sugrąžinimą“. Baudžiavą į Rusiją sugrąžins paprastai ir kasdieniškai. Greičiausiai penktadienį. Penktadienį – patogiausia: netrukus laisvadieniai, komentuoti nereikia, o vėliau visi užmirš. Jie taip visada daro. Iš pradžių visi manys, kad tai – pokštas.

Kelno universiteto Energetikos ekonomikos instituto atliktas tyrimas išaiškino, kokios pasekmės lauktų Europos, jeigu dėl politinės situacijos tektų atsisakyti iš Rusijos importuojamų dujų. Tyrimo duomenimis, greičiausiai gamtinių dujų stygių pajustų Suomija, kuriai netgi vieną mėnesį trunkantis embargas sukeltų problemų. Tačiau kitų šalių atsargos, kaip rašoma euobserver.eu, leistų joms išgyventi nuo trijų iki devynių mėnesių.

 Ukrainos Regionų partija neketina dalyvauti pirmalaikiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose, kurie turi įvykti spalio 26 dieną, sakė partijos prezidiumo pirmininkas ir parlamentaras Borysas Kolesnikovas. „Regionų partija nedalyvaus rinkimuose“, – sekmadienį trumpoje spaudos konferencijoje Kijeve paskelbė jis politinės jėgos, kuriai iki vasario pabaigos vadovavo atstatydintas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sprendimą.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) misijos Rostovo srityje Paulis Picard'as (Polis Pikaras) pareiškė, kad ESBO stebėtojai Rusijos ir Ukrainos sienos perėjo punkte „Doneck“ užregistravo 220 automobilių humanitarinėje kolonoje, vykusioje į Ukrainą. „Pradedant nuo 22 val.

Ukrainos pareigūnams nebuvo suteikta galimybė patikrinti Rusijos humanitarinę vilkstinę, pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) atstovas Andrijus Lysenka. „Šią naktį, pažeidžiant nustatytą pasienio ir muitinės tvarką, nedalyvaujant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovams, per sienos perėją Doneckas (Rusija)-Izvarynė (Ukraina) Rusija organizavo neteisėtą vadinamojo humanitarinio krovinio pervežimą.

Ukrainos kariškai šeštadienį pranešė atrėmę maištininkų ataką iš Donecko miesto į oro uostą, nors jau aštuonias dienas galioja paliaubos. „Šešių tankų remiami maištininkai penktadienį puolė oro uostą; puolimą didvyriškai atrėmė mūsų kariai“, – sakė karinės operacijos Ukrainos rytuose spaudos tarnyba.

 Praėjus kiek daugiau nei savaitei po paliaubų tarp vyriausybės ir separatistų atstovų jau galima vertinti derybininkų pasiekimus ir pralaimėjimus. Ukrainos gyventojų nuotaikos dabar itin dviprasmės – viena vertus, nors ir trapi, tačiau pasiekta taika, tačiau visi supranta, kad taikos dykai Maskva neduos – smogikų užimti regionai de facto pereina į Rusijos kontrolę. Atviras konfliktas su Rusija P. Porošenkos vadovaujamam demokratijos bastionui Europos rytuose būtų pražūtingas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia sugriauti Ukrainą, kaip nepriklausomą šalį, ir atkurti Sovietų Sąjungą, pareiškė šeštadienį Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.   Kalbėdamas Kijeve per spaudos konferenciją, kurioje dalyvauja Europos ir Ukrainos įstatymų leidėjai bei verslo lyderiai, A.Jaceniukas gyrė naująsias ES ir JAV paskelbtas ekonomines sankcijas Rusijai ir pareiškė, kad jos kelia didelę grėsmę Rusijos ekonomikai.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikisi, kad trapių paliaubų šalies Rytuose bus laikomasi, visas pastangas bus galima skirti paliegusiai ekonomikai atkurti. Išstūmus maištininkų kovotojus iš pramonės centro – Donbaso, reikės ilgų metų, kad įmonės atsistotų ant kojų, sako ekspertai. Ukrainai stengiantis laimėti prieš Rusiją ir jos palaikomus maištininkus – kovą dėl ekonomikos atgaivinimo ji pralaimi.

Ugnies nutraukimas Ukrainoje faktiškai niekaip nepaveikė ES sprendimo įvesti papildomas sankcijas Rusijai, praneša newsru.com. Naujos ekonomininio poveikio priemonės nukreiptos į europiečių skolinimosi iš rusų bankų ribojimą, Arktikos įsisavinimo projektų šaldymą, bendrų gynybos projektų stabdymas. Leidinys „Renessans Kapital“ paskaičiavo, kad Rusijos ekonomikos laukia plataus masto krizė, jeigu Vakarai sustiprins sankcijas. Pats negatyviausias scenarijus – naftos eksportui sumažėjus 50 proc.

Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį paskelbė papildomas sankcijas Rusijai – jos paveiks naftos ir gynybos pramonę, apribos pagrindinių Rusijos bankų prieigą prie JAV skolinimosi ir akcijų rinkų, šitaip siekiant bausti Rusiją dėl jos intervencijos į Ukrainą.

„Kodėl Anglija nebombarduoja škotų separatistų?“ – „Twitter“ klausia vienas prorusiškų Ukrainos separatistų šalininkas, prie šio klausimo paskelbęs Škotijos vėliavos atvaizdą. Rytų Ukrainos separatistai ir jų šalininkai socialinėje žiniasklaidoje parodijuoja galimą Didžiosios Britanijos subyrėjimą per kitos savaitės referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės ir spaudžia dėl savo pačių kovos už atskirą valstybę.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį sakė, kad parlamentas rugsėjo 16 dieną susirinks ratifikuoti istorinės Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Pasak jo, šio politinio ir prekybinio pakto rafitikavimas, rodantis tolesnį Kijevo traukimąsi iš Rusijos orbitos, bus „istorinis momentas“ Ukrainai.

  Europos Sąjunga (ES) penktadienį įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainoje, įskaitant finansavimo apribojimus kai kurioms Rusijos valstybinėms kompanijoms ir įtakingų rusų politikų turto įšaldymą, nepaisydama Rusijos perspėjimų imtis asimetriškų atsakomųjų žingsnių.

Jungtinės Valstijos penktadienį imsis naujų žingsnių apriboti didžiųjų Rusijos bankų, tarp jų „Sberbank“, prieigą prie paskolų ir akcijų rinkų, kad nubaustų Maskvą už jos intervenciją Ukrainoje, pranešė informuoti šaltiniai. Apie sprendimą imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją ketvirtadienį pranešė ir Europos Sąjunga. Tiek JAV, tiek ES sankcijos nukreiptos prieš Rusijos energetikos, finansų ir gynybos sektorius.

Ukraina ruošiasi plataus masto karui su Rusija. Apie tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos saugumietis, buvęs apsišaukėlių Donecko liaudies respublikos gynybos ministras Igoris Strelkovas (Girkinas). Anot kariškio, visas Ukrainos kariuomenės išsidėstymas rodo, kad ji rengiasi puolamiesiems veiksmams, tačiau tuo pat metu šalis stiprina jau užsiimtas pozicijas, kuriose „priešas“ planuoja gintis, jeigu pralaimėtų.

 Per paskutines kelias dienas Europos valstybės užfiksavo, patikimo tiekėjo, kaip skelbiasi „Gazprom“, dujų tiekimo apimčių mažėjimą, praneša „liga.net“. Šiuo metu su dujų tiekimo sutrikimais susidūrė trys valstybės – Lenkija, Slovakija ir Vokietija. Slovakijos bendrovė „Slovensky Plynarensky Priemysel“ oficialiai patviritno, kad gauna 10 proc. mažiau rusiškų dujų, nei įprasta. Tokia pati situacija ir Vokietijoje.

Ukraina inicijavo ugnies nutraukimą ir pasiūlė Rusijai tartis dėl taikos, praneša liga.net. Rusija palaikė iniciatyvą, tačiau bando primesti savo įsivaizdavimą, kaip atrodys Donbasas. Svarbiausias Vladimiro Putino tikslas – kontroliuoti išorinę ir vidinę Ukrainos politiką. Galutinis tikslas – likviduoti Ukrainos valstybingumą bet kokiais metodais, nepaisant nuostolių.

Europos Sąjungai (ES) nepavyko susitarti dėl to, kada turėtų būti įvestos naujos ekonominės sankcijos Rusijai, todėl ketvirtadienį bus surengtos naujos derybos, pranešė diplomatinis šaltinis. 28 bloko valstybių ambasadoriai „pratęs šios dienos diskusijas dėl ribojančių priemonių, sudarant sąlygas tolimesniam situacijos vietoje vertinimui ir papildomoms konsultacijoms“, sakė šaltinis.

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos trečiadienį paskelbtą žinią, kad Rusija išvedė iš jo šalies daugumą savo karių, Jungtinės Valstijos pavadino „pirmuoju geru žingsneliu“. Vašingtonas negali patikrinti informacijos apie rusų karių atitraukimą, kuris būtų labai reikšmingas įvykis krizėje, sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Marie Harf (Mari Harf) ir pridūrė: „Jei tai yra tiesa, tai būtų pirmasis geras žingsnelis, tačiau to tikrai nepakanka“. „Kaip rodo naujausia informacija, kurią gavau...

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Net ir ta Rusijos valdančiojo elito dalis, kuri anksčiau pasisakė už karą su Ukraina „iki galo“ ir Novorosijos sukūrimą Ukrainos Pietryčiuose, pradeda sutikti su taikos derybomis, mano Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Tačiau rusiška taika Ukrainoje, anot eksperto, reiškia tai, kad Rusija Ukrainoje išlaikys politinę kontrolę, neprisiimdama ekonominės naštos maištaujančiuose regionuose. LRT.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. išėjęs iš cerkvės šeštadienį, pasakė žurnalistams uždegęs žvakutę už tuos, kurie žuvo gindami separatistinius Ukrainos rytus.