Karas Ukrainoje

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo Rusiją, jog svarsto galimybę įvesti jai naujas sankcijas dėl padėties Ukrainos rytuose, ir sveikino Europos Sąjungos (ES) sprendimą išplėsti Maskvai jau taikomas varžomąsias priemones.

Europos Sąjunga (ES) pratęsė sankcijas Rusijai iki rugsėjo, taip pat bus plečiamas į Europos erdvę neįleidžiamų asmenų „juodasis sąrašas“. Tokį sprendimą ketvirtadienį Briuselyje neeiliniame posėdyje priėmė Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryba, BNS patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ukrainos armija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos palaikomi separatistai buvo užėmę dar vieną miestą, atakuodami vyriausybės pajėgas rytinėje šalies dalyje, bet vėliau iš ten buvo išprašyti. Kariuomenės atstovas Vladislavas Selezniovas sakė, kad separatistų pajėgos, palaikomos tankų, ketvirtadienį atakavo Vuhlehirsko miestą, o vyriausybės kariai kovėsi stengdamiesi jas nustumti atgal. Tuo tarpu pulko „Azov“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad separatistų ataka atremta.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) trečiadienio vakarą pratęsė Rusijos balsavimo teisių suspendavimą iki balandžio mėnesio, o Rusijos delegacija į šį žingsnį reagavo pareikšdama, kad iki metų pabaigos pasitraukia iš šio parlamentinio forumo. Sprendimas pratęsti sankcijas Rusijai buvo priimtas 160 balsų prieš 42, dar 11 delegatų per balsavimą susilaikė.

 Jungtinės Valstijos trečiadienį pasiuntė aiškų signalą Rusijai, kad jai gresia tolesnės sankcijos dėl jos vaidmens kurstant smurtą rytų Ukrainoje.

Rusijos remiamų separatistų įvardijimas teroristais padėties Ukrainoje nepakeistų, sako ekspertai. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, tai pakeistų Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. „Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti.

Europos Sąjunga (ES) iki šių metų pabaigos pratęs priemones, kurių imtasi po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos dešimtims Rusijos ir Ukrainos piliečių – lėšų įšaldymą ir kelionių draudimą, sakoma pranešimo projekte, su kuriuo susipažino agentūra „Reuters“ apie . Pranešime, kuris paruoštas ketvirtadienio neeiliniam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, sakoma, jog praėjusį kovą įvestos sankcijos asmenims, kenkiantiems Ukrainos suverenumui, bus pratęstos iki 2015 metų gruodžio.

Rusijos karo žurnalistas Arkadijus Babčenka apie karą žino ne iš nuogirdų – savanoriškai dalyvavo abiejuose Čečėnijos karuose. Nuo 2000-ųjų su pertraukomis dirba karo žurnalistu, taip pat rašo knygas. Socialiniame tinkle „Facebook“ aktyviai aptaria įvykius Ukrainoje.

 Lietuva ir Ukraina trečiadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje planą 2015 metams, kuriuo numatomi Ukrainos kariuomenės atstovų mokymai bei konsultacijos Lietuvoje, bendros karinės pratybos abiejose šalyse, kariškių gydymas ir kitos priemonės.

 Trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas dėl humanitarinės pagalbos Ukrainai suteikimo. Ministrų kabineto sprendimu leista panaudoti priemones iš valstybės rezervo sudarant humanitarinės pagalbos siuntą nuo karo veiksmų nukentėjusiai Ukrainai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienio vakarą kalbėdamiesi telefonu, išsakė susirūpinimą dėl Rusijos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame konflikte ir sutarė, kad reikia rasti lėšų Ukrainos ekonomikai stabilizuoti. Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai yra susirūpinę dėl "Rusijos materialinės paramos separatistams" ir jos nesugebėjimo laikytis pernai rugsėjį Minske pasirašytos paliaubų sutarties.

  Žinių radijas Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigia, kad dėl kruvinų išpuolių Ukrainos mieste Mariupolyje atsakomybę turi prisiimti Rusija. ES sankcijos Rusijai esą dar nėra „išsemtos“ ir turi būti griežtinamos.   „Mūsų spaudimas turi būti nuoseklus, tam tikra prasme ir politinė izoliacija, turi būti efektyvus. Ar mes pajėgsime tą padaryti, labai sunku atsakyti, nes reikia vieningo sprendimo.

 Buvęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis piktinasi, kad nepaisant atsinaujinusio smurto Rytų Ukrainoje, Vakarai ir toliau drebina kinkas prieš Rusiją užuot ėmęsi veiksmų. „Svarstymai, ar ką nors daryti, yra niekinga laikysena. Jau seniai turėjo būti tai svarstoma. Ir ar to pakanka, jei padėtis blogėja, ar tyčia bloginama. Dabar Rusija mulkina visus ir žemina. Ir Vakarai tai priima“, – teigia jis.

Kaukėti Rusijos riaušių policininkai pirmadienį surengė reidą Krymo totorių televizijos ATR biure; ši etninė mažuma nepritarė Maskvos pernai įvykdytai Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijai. Šiuos rusų policijos veiksmus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) laiko žiniasklaidos laisvės pažeidimu. Dešimtys ginkluotų kaukėtų asmenų kratė ATR kanalo būstinę Simferopolyje, konfiskavo serverius ir kitos įrangos.

 NATO vadovas Jensas Stoltenbergas „nesąmone“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienio kaltinimus, esą Ukrainos armija yra paprasčiausiai Vakarų Aljanso „užsieninis legionas“, kurio pagrindinis tikslas – sulaikyti Rusiją. „Pareiškimas, kad Ukrainoje veikia NATO legionas, yra nesąmonė. Ten nėra NATO legiono, o užsieniečių pajėgos Ukrainoje yra rusai“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO ir Ukrainos komisijos susitikimo.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį pareiškė esantis smarkiai susirūpinęs dėl naujų paliaubų pažeidimų Ukrainoje, kai per raketų smūgį Kijevo vyriausybės kontroliuojamame uostamiestyje žuvo 30 žmonių. B.Obama pridūrė, kad Vašingtonas svarstys visas papildomas priemones, išskyrus karinius veiksmus, galinčius priversti Maskva pakeisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

 Rusija šeštadienį blokavo Vakarų šalių palaikomą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pranešimą, siekiant pasmerkti beatodairišką Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apšaudymą raketomis, per kurį žuvo apie 30 civilių, o dar per 90 žmonių buvo sužeisti.

„Donecko liaudies respublikos“ separatistai kartu su Rusijos kariais šeštadienį apšaudė Mariupolį. Pranešama, kad 30 žmonių žuvo, 95 sužeisti. Prorusiškų separatistų Ukrainoje lyderis Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad pradėtas Azovo jūros uosto Mariupolio puolimas. 21:37 val. Rusija ruošia naują provokaciją Ukrainos rytuose, kad turėtų „patikimą pretekstą“ įvesti savo karius į Ukrainos teritoriją, skelbia Ukrainos Antiteroristinės operacijos (ATO) štabas.

Teroristų pareiškimai, kad jie jau įžengė į Mariupolio pakraščius – netiesa, „TVrain“ patikino Pulko „Azov“ atstovas Andrijus Djačenka. Pasak jo, priešo daliniai yra maždaug už 20–25 km nuo miesto. „Neaišku – galbūt tai farsas, galbūt jie iš tikrųjų rengiasi puolimui. Tačiau faktas, kad jų nėra Mariupolyje. Prisiminkite, kai vyko mūšiai dėl oro uosto, jie per dieną jį „paimdavo“ 156 kartus – dabar elgiasi taip pat“, – sakė A. Djačenka.

 Europos Sąjunga šeštadienį pasmerkė atakas raketomis, kurios strateginiame Ukrainos uostamiestyje nužudė mažiausiai 30 žmonių, bei perspėjo, kad kovų eskalavimas pakenks ES ir Rusijos santykiams. Toks eskalavimas „neišvengiamai ves prie dar didesnio ES ir Rusijos santykių blogėjimo“, sakoma ES užsienio politikos vadovės Federica Mogherini (Federikos Mogerini) pareiškime.

Prorusiškų teroristų vykdomas kruvinas išpuolis, nusinešęs dešimtis Mariupolio gyventojų gyvybių, nėra tiesiog teroro aktas. Tai – nusikaltimas prieš žmogiškumą, vertas Hagos tribunolo teismo, sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Lenkiu galvą prieš visus tuos, kurie mirė šiandien ir ankstesnių išpuolių metu“, – kalbėjo P. Porošenka. Jo teigimu, teroristų išpuolis – tai išpuolis prieš taikius Donbaso gyventojus.

Speciali Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėsenos misija tiria Mariuplio apšaudymo aplinkybes Ukrainos Donecko srityje. „Į apšaudymo vietą Mariupolyje išsiųsti stebėtojų patruliai rinkti informacijos. Vėliau paskelbsime operatyvinę ataskaitą apie padėtį“, – pranešė misijos atstovė spaudai Irina Gudyma šeštadienį. ESBO misija paragino konfliktuojančias puses laikytis Minsko susitarimų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka skubiai grįžta iš Saudo Arabijos, kad sekmadienį surengtų Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdį dėl Mariupolio apšaudymo. „Tarptautinė koalicija, remdama Ukrainą, privalo duoti ryžtingą atkirtį teroristų nusikaltimams, sustiprinti visų formų spaudimą tiems, kas juos remia ir visokeriopai palaiko.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį paragino Maskvą prisiimti savo atsakomybę separatiniam karui Ukrainoje užbaigti. „Laikas baigiasi Rytų Ukrainoje, kur kovų eskalavimas atnešė pernelyg daug civilių, kaip ir karinių, aukų“, – sakoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini pareiškime. F. Mogherini sakė, kad aštuonių civilių gyventojų žūtis per autobuso apšaudymą separatistų kontroliuojamame Donecke rodo, kaip svarbu skubiai stabdyti smurtą.

Žinių radijas  Latvijos raginimai griežtinti sankcijas Rusijai vargu ar pasieks tikslą. Tai Žinių radijui teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė. Pasak jos, sutarimo dėl sankcijų griežtinimo Europos Sąjungoje toli gražu nėra.  „Mes prieš keletą dienų kalbėjome apie sankcijų silpninimą, o dabar vėl kalbame apie sankcijų sugriežtinimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį piktinosi Ukrainos lyderiais, davusiais „nusikalstamus įsakymus“ smogti į gyvenamus rajonus Ukrainos rytuose, o Rusijos remiami separatistai karingai pareiškė nebesiimsią iniciatyvos siekti taikos derybų.

Kodėl suintensyvėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje? Ukrainiečių kariškiai praneša, kad Rusijos kariuomenė puola ne tik Donecko oro uosto, bet iš esmės visomis kryptimis. Visos kalbos, kad žiemą karo veiksmai bus tik rusenantys, liko panašios į muilo burbulus. Vėl vyksta aršūs mūšiai, žūsta ne tik kariškiai, bet ir civiliai gyventojai. Kodėl būtent dabar Vladimiras Putinas nusprendė pradėti puolimą? Vieno paaiškinimo nėra.

Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka penktadienį pareiškė nebeplanuojantis siekti derybų dėl paliaubų su Kijevo vyriausybe, kai pastarąją savaitę atsinaujino įnirtingi susirėmimai rytiniame regione. Tai pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Šį mėnesį suintensyvėjus mūšiams Rytų Ukrainoje, Maskvos palaikomi sukilėliai dabar kontroliuoja didesnę teritoriją, negu buvo numatyta rugsėjį Minske pasirašytame paliaubų susitarime.

Žudynės Donecke kirto naują smūgį diplomatinėms pastangoms praėjus vos kelioms valandoms nuo susitarimo Berlyne atitraukti abiejų pusių sunkiąją ginkluotė iki rugsėjį Minske suderėtų pozicijų. Lietuva, sukvietusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, pareikalavo, kad Rusija liautųsi siuntusi karius ir įrangą į Ukrainą. NATO sako, kad per paliaubas jų srautas išaugo dvigubai. Vašingtonas kaltina Maskvą brukant Ukrainai ne taikos, bet okupacijos planus.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad vyriausybės kariuomenė Donbase laiko pozicijas, nepaisydama įnirtingo apšaudymo. „Mes sukoordinavome, pritraukėme rezervus, – sakė jis ketvirtadienį per susitikimą su jėgos institucijų atstovais ir pridūrė: – Palei visą fronto liniją mes tvirtai laikome pozicijas, nors apšaudymo intensyvumas dešimtimis kartų viršija tai, kas buvo iki intensyvios kovų fazės pradžios.“ P. Porošenka tvirtino, kad Ukrainos kariams teko atremti atakas visu frontu.

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Pastarieji įvykiai rodo, kad karinis konfliktas Rytų Ukrainoje gilėja, LRT Radijui sako buvęs ambasadorius Ukrainoje Vytautas Plečkaitis. Pasak jo, Rusija neleis separatistams pralaimėti ir prarasti kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių. „Ukraina bandė kariniu būdu, t. y. su savo pajėgomis, užimti ir dominuoti šiame oro uoste ir įgyti pranašumą. Rusija norėjo parodyti pasauliui, kad ji vis dėlto yra šeimininkė.

 Lietuva padės Ukrainai didinti eksportą, tobulinti viešuosius pirkimus bei energetikos sektorių. Ši pagalba bus aptarta birželio pradžioje Odesoje, Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje, BNS pranešė Kijeve su vizitu esanti ūkio viceministė Rasa Noreikienė. „Vakar buvom susitikę su viceministre Oksana Reigar (Ukrainos infrastruktūros viceministrė - BNS) ir mes sutarėm dėl komisijos datos ir formato.

(papildyta 12.49) Ukrainos gynybos ministerija apkaltino separatistus apšaudžius troleibusą Donecke, dėl ko žuvo taikūs gyventojai, teigiama pranešime spaudai. „Keleivinio transporto apšaudymas įvykdytas iš tos (miesto, – red. past.), kurioje nevyksta susirėmimai,“ – teigiama pranešime.

 Faktai patvirtina, kad Rusija tiesiogiai dalyvauja karinėje operacijoje Rytų Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujanti šalies vadovė situaciją trečiadienį aptarė trumpame susitikime su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kuris į renginį atsivežė Rytų Ukrainoje susprogdinto autobuso nuolaužas.

(papildyta 10.26) Ukrainos gynybos ministerija paneigė žiniasklaidoje išplatintus pranešimus, kad kariškiai „atidavė“ Donecko oro uostą. Ministerijos tinklalapyje teigiama, kad sausio 22 dieną 9.00 mūšis oro uosto teritorijoje tęsiasi. „Dalis oro uosto pastatų ir teritorijų vis dar kontroliuojamos Ukrainos kariuomenės,“ – pažymėjo Gynybos ministerija.

 Sausio 21 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Lietuvos prašymu aptarė sparčiai blogėjančią situaciją Rytų Ukrainoje ir nuolatinius paliaubų ir Minsko susitarimų pažeidimus. Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė atkreipė dėmesį, kad nuo susitarimo dėl ugnies nutraukimo pasirašymo, Rusijos remiami separatistai toliau ginkluojasi, persigrupuoja ir jau užgrobė papildomus 500 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.

Rusijos naujausi veiksmai Ukrainoje yra aiškus įrodymas, kad prezidentas Vladimiras Putinas vykdo kaimyninės šalies „okupacijos planą“, trečiadienį pareiškė Jungtinės Valstijos. „Dabartinė situacija yra pavojinga“, – sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Samantha Power (Samanta Pauer), kalbėdama per Saugumo Tarybos posėdį dėl konflikto Ukrainoje, kurios prezidentas kiek anksčiau pareišė, kad Ukrainos separatistus remia daugiau kaip 9 tūkst. rusų karių.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad pastaruoju metu Rusija padidino sunkiosios ginkluotės ir įrangos permetimą į rytų Ukrainą, bet nesiėmė komentuoti Kijevo teiginį, kad apie 9 tūkst. rusų karių padeda promaskvietiškiems separatistams. „Mes nekalbėsime apie konkrečius skaičius“, – pasakė J.Stoltenbergas, paklaustas apie Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pastabas, kad daugiau kaip 9 tūkst. Rusijos karių šiuo metu yra separatistų kontroliuojamuose šalies rytuose.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį pareiškė, kad Vašingtono palaikymas Ukrainai atskleidžia Amerikos galią ir diplomatiją, lėmusią Maskvos izoliaciją ir jos ekonomikos nuosmukį.

Trečiadienio vakarą Berlyne turėtų įvykti dar vienas keturšalių derybų dėl Ukrainos ratas. Susitikime dalyvaus Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai. Panašus susitikimas gruodžio 12-ąją baigėsi be rezultatų, nes Rusija neparodė iniciatyvos įgyvendinant Minsko susitarimus.

Ukrainos karius antradienį šalies rytuose konflikto zonos šiaurinėje dalyje atakavo Rusijos reguliariosios pajėgos, pareiškė Ukrainos kariškių atstovas. „Įnirtingi mūšiai tęsiasi (Ukrainos armijos) 29-ojo ir 31-ojo kontrolės postų rajone Bachmuto trasoje“, – sakė Andrijus Lysenka apie Luhansko srityje esančias pozicijas netoli sienos su Rusija. „Ukrainos pajėgos sulaikė Rusijos kariuomenės puolimą tarp Zemihorjės ir Slovjanoserbsko.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad nebus pokyčių Bendrijos politikoje Rusijos atžvilgiu, įskaitant šiuo metu taikomas sankcijas, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos krizėje.

ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas pirmadienį sudalyvavo ten, kur daugelis provakarietiškų Rusijos ar Ukrainos lyderių purtosi eiti – „Russia 24“ informacinėje laidoje. Internete gausiai dalijamasi parodomaisiais televizijų šou įrašais, kuriuose prokremliškos linijos oponentai būna parodomi tiesiog taip, kad atitiktų oficialiąją liniją – arba jie būna išjuokiami, arba jų mintys būna iškraipomos.

Ukraina ketina pradėti konsultuotis dėl to, kad Rusija pažeidė JT kovos su terorizmu konvenciją, pareiškė pirmadienį Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. „Iš pradžių rusiškoji karinė agresija buvo hibridinio pobūdžio. Vadinamieji žalieji žmogeliukai įvykdė Krymo aneksiją ir taip pat neteisėtai įsibrovė į rytų Ukrainos teritoriją.

Donecko oro uosto naujajame terminale įgriuvus daliai perdangų, sužeista daug karių, yra ir žuvusiųjų. „Dalis antrojo aukšto perdangų naujajame terminale įgriuvo – jas susprogdino separatistai. Nuolaužos krito ir ant kovotojų. Yra daug sužeistų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos prezidento patarėjas Jurijus Biriukovas.

Ukrainos vyriausybės pajėgos paskelbė išstūmusios prorusiškus sukilėlius iš beveik viso oro uosto prie pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko per savaitgalį vykusį didelį puolimą, o pirmadienį kautynės tame rytiniame regione buvo pastebimai aprimusios. Praeitą naktį girdėjosi pavienių sprogimų, bet padėtis atrodė daug ramesnė negu ankstesnėmis dienomis, kai oro uostas ir jo apylinkės buvo smarkiai bombarduojami, o dalis sviedinių krito netoli miesto centro ir užmušė bent 10 civilių.

Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Donecko oro uostą, kuriame vakar vyko intensyvūs susirėmimai tarp šį svarbų objektą ginančių karių ir Rusijos palaikomų separatistų, teigiama šiandien išplatintame antiteroristinių pajėgų štabo pranešime. Ukrainiečiai sugebėjo ne tik išstumti įsibrovėlius iš buvusio oro uosto, bet ir praplėsti savo kontroliuojamą zoną.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos valdžia praneša apie aštuonis per parą žuvusius civilius, separatistai – apie dvi aukas. Desperatiška tampa padėtis Donecko oro uoste, kur žuvo dar trys Ukrainos kariai ir 18 sužeista. Kijevas neigia nuolatinius separatistų pranešimus, esą jie užėmė oro uostą, bet pripažįsta, kad puolimas labai smarkus. Prie Luhansko karys žuvo per sprogimą atidaręs stiklainį neva su medumi, kurį pagyvenęs vyras atnešė kaip dovaną kariams.

 Senyvas vyras, įteikęs Ukrainos kariams stiklainį medaus, neva reikšdamas pagarbą, pasirodė esantis užsimaskavęs užpuolikas, kai jo dovanoje paslėptas sprogstamasis užtaisas detonavo ir užmušė vieną karį, šeštadienį pranešė vietinės valdžios pareigūnas. Šis incidentas įvyko penktadienį viename patikros poste karo niokojamame šalies rytiniame regione, kur pastarosiomis dienomis atsinaujino įnirtingos kautynės tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.