Karas Ukrainoje

 Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka sako, kad tokie kaip Prancūzijoje praėjusią savaitę vykę išpuoliai Ukrainoje vyksta kasdien. Tai jis sakė paklaustas, ar po Prancūzijos įvykių Rusijos kalbos apie bendrą kovą su terorizmu netaps pretekstu kad ir laikinai atidėti Ukrainos klausimo sprendimą. „Ir vėl referuosiu prezidento kreipimąsi: tai, kas įvyko Prancūzijoje, yra tas pats, kas Ukrainoje vyksta kasdien.

Kelias pastarąsias dienas iš Donecko oro uosto pasiekia įvairi informacija. Ukrainos žiniasklaidoje vyrauja kovos už šį sugriautą, tačiau didelę moralinę reikšmę turintį pastatą. Rusijos kolegos šiandien pranešė, kad teritorija buvo „visiškai išvalyta nuo Ukrainos kariuomenės“. Dar praėjusių metų gegužę prasidėjęs karinis konfliktas Donecko oro uosto teritorijoje, pastarosiomis dienomis pasiekė vieną karščiausių taškų per visą ilgą mūšių dėl šio strateginio objekto istoriją.

Atrodo, kad viskas susiklostė kaip tik taip, kaip tikėjosi Vakarų galios: sankcijos ir krintančios naftos kainos smarkiai smogė Rusijai ir, matyt, privertė Maskvą labiau norėti leistis į kompromisus dėl konflikto Ukrainoje. Tačiau kaip dažnai būna su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikrovė yra daug sudėtingesnė.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo atnaujinti šalies rytuose su prorusiškais separatistais kovojančias pajėgas ir atnaujinti dalinę šauktinių mobilizaciją, kai vienas aukšto rango saugumo pareigūnas perspėjo, kad Rusijos pajėgos, palaikančios promaskvietiškus kovotojus, smarkiai suaktyvėjo tame regione. „Rusijos agresija tęsiasi.

  Ukrainos rytuose per vyriausybės pajėgų posto apšaudymą sistemos „Grad“ raketomis prie Volnovachos Donecko srityje, pataikyta į reisinį autobusą, žuvo 10 žmonių, sužeista 18; pastarųjų sužeidimai yra įvairaus sunkumo, patikslino Donecko srities administracija apie antradienį įvykusį incidentą.   „Antradienį 16 val. 30 min.

Maskva pareikalavo oficialaus Prancūzijos paaiškinimo, kodėl vėluojama Rusijai perduoti pagal jos užsakymą pastatytą „Mistral“ klasės karo laivą, Vakarų šalyse tvyrant susirūpinimui dėl Kremliaus vaidmens Ukrainos krizėje, antradienį pranešė vienas ginkluotųjų pajėgų šaltinis.

Interpolas pirmadienį paskelbė tarptautinį vadinamąjį raudonąjį pranešimą buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčui sulaikyti ir išduoti jį Ukrainai. Jis ieškomas dėl neteisėto šalies lėšų pasisavinimo ir išeikvojimo Ukrainoje, iš kurios jis paspruko vasarį po vakarietiškos revoliucijos, nuvertusios jo režimą. Buvęs prezidentas nuo to laiko gyvena Rusijoje. Jis ir jo šeima kaltinama sukaupusi didžiulius turtus jo prezidentavimo laikotarpiu.

Jeigu Rusijai pavyks įveikti Ukrainą, kitas taikinys bus Baltijos šalys, tačiau joms nereikėtų turėti vilčių, kad nuo agresijos apgins narystė NATO. Taip sako buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyjus. „Mes tai matome iš Rusijos propagandos. Baltijos šalys, deja, yra įtrauktos į vadinamąjį projektą „Russkij mir“ („Rusų pasaulis“). (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas savo vizijose mato, kad toliau bus Baltijos šalys, jeigu jis įveiks Ukrainą.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį sakė, kad iš konflikto apimtų separatistinių Ukrainos regionų repatrijuoja beveik 200 Lenkijos piliečių. „Prasidėjo lemiama šių žmonių evakuacijos iš Donecko regiono fazė“, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Konradas Pawlikas (Konradas Pavlikas). Repatrijuojami etniniai lenkai, daugiausia – šeimos su vaikais, gyvenančios rajonuose, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatistai, nurodo Varšuva. „Koloną saugo Ukrainos armija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bandydama surengti viršūnių susitikimą, kuriuo būtų galima užbaigti separatistinį karą Rytų Ukrainoje. A. Merkel atstovai sakė, jog ji akcentavo, kad P. Porošenkos bandymas ketvirtadienį surengti keturšalį lyderių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje bus sėkmingas tik tuo atveju, jei konflikto šalys labiau įsipareigos dėl jau esamų paliaubų.

„Gana tikėtina“, kad Rusija pareikalaus Ukrainos anksčiau sumokėti 3 mlrd. JAV dolerių skolą, pranešė šeštadienį naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi vienu anoniminiu šaltiniu vyriausybėje.     Pasak šio šaltinio, Ukraina pažeidžia „visą eilę parametrų“, nustatytų suteikiant paskolą. „Tokiomis aplinkybėmis gana tikėtina, kad Rusija bus priversta artimiausioje ateityje pareikalauti iš Ukrainos sumokėti 3 mlrd.

Šeštadienį į Vilnių autobusu atvyko 17 ukrainiečių vaikų, kuriems Lietuvoje bus surengta palaikymo stovykla. 10 - 15 metų amžiaus vaikai atvyko iš Sloviansko, Lugansko, Lvovo, Čerkasų, Charkovo, Vinycios, Ternopolio, Kijevo. Lietuvoje jie viešės iki sausio 16 dienos. Svečiai bus apgyvendinti lietuvių šeimose. Vaikų tėvai kariauja Rytų Ukrainoje, žuvę arba yra karo pabėgėliai.

Separatistų užgrobtame Donecko apskrities adiministracijos pastate iškabintas plakatas, kuriuo skelbiama apie draudimą rūkyti moterims, – tai praneša ukrainiečių portalas censor.net. Pagrįsdami draudimą teroristai priduria, kad rūkanti moteris rizikuoja pagimdyti gėjų.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš prorusiškų separatistų kontroliuojamo Ukrainos Luhansko regiono pranešama apie maištininkų tarpusavio kautynes. Per susišaudymą žuvo vienas iš grupuotės vadų Aleksandras Bednovas. Jis ir keli grupuotės kovotojai pateko į vadinamosios Luhansko „liaudies milicijos“ pasalą. Apie separatistų tarpusavio kautynes pranešta ir anksčiau. Esą konfliktus kursto bandymai sukurtų vieną ginkluotų grupuočių vadovavimo centrą.

Larisa Pohorelka šiuos metus pradėjo tikėdamasi, kad sūnus baigs koledžą, ir su atsargiu optimizmu planuodama ateitį. Tačiau 2014-uosius ji baigia be namų – jos namas buvo sugriautas per kovas Rytų Ukrainoje – ir galvoja, kad jai dar pasisekė, nes liko gyva. „Niekas niekada nesitikėjo, kad gali atsitikti tokie dalykai, – sakė ši 42 metų krautuvininkė. – Mano namai sudegė ir aš gyvenu su savo tėvais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį savo naujametiniame kreipimesi pabrėžė, kad Krymo grįžimas į Maskvos prieglobstį ilgai bus svarbiausias įvykis Rusijos istorijoje. „Meilė gimtinei yra vienas labiausiai dvasią keliančių jausmų. Ji visiškai pasireiškė broliška parama Sevastopoliui ir Krymui, kai jie nusprendė grįžti į gimtuosius namus“, – kalbėjo V.Putinas. „Šis įvykis amžiams liks svarbiausia gimtinės istorijos gaire “, – pareiškė jis.

 Rusijos vyriausybei gali tekti priimti kai kurių itin nepopuliarių sprendimų, jeigu nepavyks įtikinti prezidento Vladimiro Putino apriboti milžiniškas išlaidas gynybos sektoriui. Pareigūnai baiminasi, kad neapkarpius gynybos biudžeto vyriausybė turės didinti mokesčius, išėjimo į pensiją amžių arba didesniu greičiu paleisti pinigų spausdinimo stakles, kad valstybės deficitas netaptų nevaldomu.

 Ukrainos parlamentas pirmadienį patvirtino 2015 metų biudžetą, kurį jis buvo spaudžiamas priimti, kad užsitikrintų tolesnę išmoką pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 17 mlrd. JAV dolerių (48 mlrd. litų) finansinės pagalbos planą, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Prieš balsavimą dėl biudžeto, įvykusį anksti ryte, deputatai priėmė virtinę teisės aktų, numatančių griežto taupymo priemones, įskaitant pataisą, numatančią papildomą importo apmokestinimą.

Ukraina sekmadienį antrą kartą per mėnesį sustabdė vieną iš šešių reaktorių savo galingiausioje atominėje elektrinėje – dėl įtariamo elektros instaliacijos gedimo. Zaporožės atominė elektrinė savo interneto svetainėje pranešė, kad radiacijos lygis rajone išliko normalus ir kad kiti penki elektrinės reaktoriai toliau dirba be jokių problemų.

 Rusijos pagrindinio opozicinio žurnalo „The New Times“ vyriausioji redaktorė buvo apkaltinta nepaklusimu Maskvos kelių policijai ir už tai jai gresia iki 15 parų kalėjime. „Twitter“ Jevgenija Albac parašė, kad teismas jos atvejį svarstys pirmadienį. „Dėl ko? Dėl nieko“, – parašė ji šeštadienį vakare. Sekmadienį J.Albac atsisakė pakomentuoti situaciją AFP. Anksčiau ji sakė, kad keli kelių policininkai šeštadienį sustabdė jos automobilį judrioje Maskvos gatvėje ir paprašė asmens dokumentų.

Ko 2015-aisiais laukti iš Vladimiro Putino? – baigiantis metams klausia italų „La Stampa“. „Ko mes turėtume laukti artėjančiais metais iš Vladimiro Vladimirovičiaus Putino? Mintys, kurias galima išskirti iš jo ilgos spaudos konferencijos, įvykusios gruodžio 18-ąją, atrodo neužbaigtos ir, galiausiai, labiau mįslingomis,“ – rašo straipsnio autorius Roberto Toscano.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukraina šeštadienio naktį vėl įjungė elektros tiekimą Krymui, kai Rusija paskelbė, kad tieks Ukrainai pigią energiją ir anglies, kurios smarkiai trūksta elektrinėms, kai kasyklos atsidūrė separatistų teritorijose. Esą tai Vladimiro Putino geros valios gestas, nelaukiant apmokėjimo avansu.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pasveikino kaip didvyrius 145 karius, kuriuos prorusiški sukilėliai paleido per iki šiol didžiausią apsikeitimą belaisviais per aštuonis mėnesius vykstantį separatistinį karą. Vakarų šalių palaikomas lyderis, plačiai besišypsantis ir vilkintis juodą aviatoriaus striukę, netoli Kijevo esančiame kariniame oro uoste priėjo prie karinio transporto lėktuvo krovinių liuko pasveikinti anksti šeštadienio rytą parskraidintų karių.

  Ukraina ir prorusiški sukilėliai šeštadienį planuoja užbaigti apsikeitimą šimtais kalinių, tęsiant naujas pastangas taikai užtikrinti, net Kijevui nusprendus nutraukti svarbius transporto ryšius su Rusijos aneksuotu Krymu.   Apsikeitimas belaisviais prasidėjo penktadienį tamsiame ir nuošaliame kelyje į šiaurę nuo nuniokotos sukilėlių rytinės sostinės Donecko. Tuo metu abiejų pusių derybininkai per interneto pokalbių programą tarėsi „Skype“ dėl įstrigusių derybų atgaivinimo.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tuo metu Rusijos okupuotame Kryme nėra šviesos, nutrauktas susisiekimas iš kitų Ukrainos miestų ir nebeveikia kreditinės kortelės. „Visa“ ir „Mastercard“ penktadienį paskelbė, kad dėl prieš savaitę įvestų Jungtinių Valstijų sankcijų nutraukia kortelių išdavimą ir aptarnavimą Kryme.

Naujuoju Ukrainos ekonomikos ministru dirbti pradėjęs lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius pareiškė reformuosiantis ministeriją atleisiantis per 20 proc. ministerijos tarnautojų. Apie tai jis informavo ketvirtadienį Aukščiausiosis Rados posėdyje, praneša portalas lb.ua, kurį cituoja delfi.lt. Pasak ukrainiečių portalo, A.Abromavičius pasirašė įsakymą, kuriame numatyta ženkliai sumažinti jo vadovaujamos ministerijos darbuotojų skaičių ir reorganizuoti ministerijos struktūrą.

Donecko liaudies respublika paskelbusios srities vadovas Aleksandras Zacharčenka sako, kad Minske sutarta su Kijevu dėl didelio masto mainų belaisviais. „Derybos Minske vis dar tęsiasi, apie kokius nors susitarimus dar anksti kalbėti. Viena, ką galiu pasakyti, yra tai, kad mes pašalinome paskutinius taškus, nesuderintus dėl mainų belaisviais.

Paskutinės pastangos pradėti taikos procesą Ukrainoje ketvirtadienį iš pažiūros žlunga – kovojančioms šalims parengiamosiose derybose taip ir nepavyko susitarti dėl kito susitikimo datos, siekiant užbaigti aštuonis mėnesius nesiliaujantį konfliktą. Baltarusijos sostinėje Europos ir Rusijos tarpininkaujamos derybos trečiadienį baigėsi po daugiau nei penkių valandų, tačiau, pasak prorusiškų sukilėlių, beveik jokios pažangos jose pasiekta nebuvo.

Rusijos tyrėjai trečiadienį paskelbė turintys naujų „labai svarbių“ įrodymų, jog vienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pilotas paleido raketas tą pačią dieną, kai įvyko oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofa, nusinešusi 298 žmonių gyvybes. Tyrėjai nurodė, kad neįvardytas liudininkas, dirbęs viename aerodrome Ukrainos mieste Dniepropetrovske, papasakojo matęs karo lėktuvą, kuris liepos 17 dieną pakilo nešdamas „oras-oras“ tipo raketas, o parskrido be jų.

Ukrainos vyriausybės ir prorusiškų separatistų atstovai trečiadienį atnaujina derybas, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti šalį niokojantį pražūtingą konfliktą, dėl kurio smarkiai pašlijo Vakarų šalių santykiai su Maskva. Sėkmė preliminariame derybų etape Baltarusijos sostinėje Minske gali atverti kelią antrajam susitikimui penktadienį, per kurį būtų pasirašytas galutinis susitarimas.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas antradienį perspėjo, kad šaliai gresia „gili recesija“, jeigu vyriausybė nesilaikys savo biudžeto išlaidų planų. Kalbėdamas savo partijos susitikime D.Medvedevas patikino, kad vyriausybė neatsisakys savo strateginių tikslų ir socialinių išlaidų plano.

 Ukrainos parlamentas antradienį balsuodamas panaikino nuostatą, kad šalis negali jungtis prie užsienio karinių blokų, atverdamas kelią Kijevui siekti narystės NATO. Už šią pataisą balsavo 303 deputatai - 77 daugiau negu reikėjo jos priėmimui. Kreipdamasis į deputatus prieš balsavimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad atsisakydama neutralumo Ukraina rodo savo nusiteikimą pasukti Europos ir Vakarų link.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maskvos teismas paliko už grotų Ukrainos sraigtasparnio pilotę, vasarą pagrobtą ir pervežtą į Rusiją. Nadežda Savčenko kaltinama prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų nužudymo, ir prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę atmetė galimybę suteikti jai malonę iki teismo. Separatistai ją sugavo kariaujančią prie Luhansko, pervežė į Rusiją ir atidavė saugumui. Jai paskirta psichiatrinė ekspertizė.

Ukraina tikisi, kad jos vyriausybėje dirbti paskirti lietuviai padės įgyvendinti svarbias reformas, pirmadienį sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka. Seime pristatydamas naujosios Ukrainos vyriausybės programą diplomatas pabrėžė planus stiprinti kariuomenę ir pasienio tarnybą, reformuoti ekonomiką ir kovoti su korupcija.

Autoritariškasis Baltarusijos lyderis sekmadienį lankosi Kijeve vildamasis atgaivinti įstrigusias Ukrainos taikos derybas, kuriomis siekiama nuraminti neramų rytinį Europos pakraštį. Tačiau ukrainiečių aukšto rango pareigūnas sakė, kad Baltarusijos, kurioje vyko derybos, prezidentas Aleksandras Lukašenka taip pat labai stengsis šia kelione pasinaudoti tam, kad statytų tiltus į Europą ir taip sumažintų savo priklausomybę nuo vis labiau izoliuojamos Rusijos.

JAV valdžia perdavė Ukrainos pasienio tarnybai 35 šarvuotus visureigius ir 2300 komplektų apsauginių uniformų, pranešama šeštadienį šios tarnybos tinklalapyje. „Iš viso, pagal projektą „Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos operatyvinių galimybių stiprinimas“ 2015 metais planuojama perduoti pasieniečiams automobilinės technikos, nešiojamųjų ir stacionarių radijo stočių, asmens apsaugos priemonių už beveik 10 mln. JAV dolerių“, – pažymima pranešime.

Maskvoje ketinama parengti atsakomąsias priemones dėl naujų sankcijų, kurias Rusijai paskelbė Jungtinės Valstijos ir Kanada, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Patariame Vašingtonui ir Otavai vis dėlto susimąstyti apie tokių veiksmų pasekmes. Na, o mes imsimės rengti atsakomąsias priemones“, – sakoma Rusijos URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime, paskelbtame ministerijos oficialiame tinklalapyje.

Kijeve suimta galingą sprogstamąjį užtaisą nešusi moteris iš Luhansko Kijevas, gruodžio 20 d. („Intrefax“-BNS). Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) užkirto kelią teroro išpuoliui Kijevo centre, kuris galėjo nusinešti daug žmonių gyvybių.

Girdamas Rusijos karinius pajėgumus, prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pažadėjo tęsti ambicingą ginkluotės modernizacijos programą, ypatingą dėmesį skiriant strateginėms branduolinėms pajėgoms.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį paskelbė uždrausiantis prekių, technologijų ir paslaugų eksportą į Krymą, taip pat paragino Rusiją nutraukti šio Ukrainos regiono aneksiją. B.Obama taip pat nurodė Iždo departamentui taikyti sankcijas asmenims ir bendrovėms, veikiantiems tame regione. Šių priemonių buvo imtasi po to, kai Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį uždraudė investuoti Kryme.

Europos Sąjunga galėtų sušvelninti sankcijas Rusijai, jeigu Maskva pažadėtų užbaigti krizę Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas). „Aš manau, kad jeigu šiandien Rusija pasiųstų signalų, kurių mes tikimės, naujų sankcijų nebereikėtų“, – sakė F.Hollande'as, atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje. „Priešingu atveju, mes patys turėtume pagalvoti, kaip galėtume pradėti deeskalavimą“, – pridūrė jis.

 Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė antradienį pareiškė, kad 28 šalių blokas toliau vieningai palaikys Ukrainą, nors kai kurios Bendrijos narės spaudžia atšaukti arba sušvelninti sankcijas Rusijai. Federica Mogherini (Federika Mogerini) per savo pirmąjį vizitą toje karo nuniokotoje šalyje nuo savo paskyrimo rugpjūtį, sakė Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kad Briuselis ketina „eiti ranka rankon“ su Kijevu.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovai sekmadienio vakarą rengia dar vienas derybas dėl padėties Ukrainoje. Pradėdami susitikimą Amerikos ambasadoriaus Romoje rezidencijoje, nei Sergejus Lavrovas, nei Johmas Kerry Ukrainos nepaminėjo, bet Amerikos diplomatai sakė, kad jau septynioliktame šiemet jų susitikime bus ieškoma būdų mažinti padėties eskalaciją. Kijevas pranešė, kad per pastarąją parą paliaubos pažeistos 14 kartų.

Rusija būtinai atsakys į naujas Jungtinių Valstijų sankcijas, pareiškė šeštadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, reaguodamas į JAV įstatymų leidėjų priimtą įstatymą skelbti naujas sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje. „Neabejotina, mes be atsako šito negalėsime palikti“, – atsakė jis į jam pateiktą atitinkamą klausimą.

 Ukrainos rytuose per praėjusią parą užfiksuota 11 tylos režimo pažeidimų iš separatistų pusės. Tai tvirtina Ukrainos antiteroristinės operacijos spaudos centras savo „Facebook“ paskyroje. Pranešime nurodoma, kad šaudyta iš prieštankinių raketų kompleksų, minosvaidžių, artilerijos ir šaunamųjų ginklų į Ukrainos pajėgų pozicijas netoli šių gyvenviečių: Frunzė, Doneckis, Sčastia, Luhansko stanica, Staromichailivka, Nikišinas, Pavlopilis.

Ukraina paskelbė, kad 2015 metais pašauks 40 tūkst. karių ir padvigubins karinį biudžetą, taip bandydama patenkinti poreikius dėl tebesitęsiančio konflikto su prorusiškais separatistais rytinėse provincijose. „Numatome 2015 metais pašaukti 40 tūkst vyrų ir parengti 10 500 žmonių, kurie tarnaus (kaip profesionalūs kariai)“, – parlamentui sakė gynybos ministras Stepanas Poltorakas.

 Paramos Ukrainai visuomeninis judėjimas „Blue/Yellow“ kitą savaitę rengia meno darbų aukcioną, kurio metu surinkti pinigai teks Ukrainos kariams. Gruodžio 21 dieną vyksiančiam aukcionui savo kūrinius pateikė 54 Lietuvos ir Ukrainos menininkai, bus parduodama apie 80 technika bei stilistika skirtingų darbų. „Vyksta informacinis karas ir mes, maža šalis, šitus dalykus veždami ne tik materialiai padedam, kiek moraliai prisidedam prie tos šalies.

 JAV Senatas ketvirtadienį priėmė teisės akto projektą, numatantį tolesnes sankcijas Rusijai dėl rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų palaikymo, taip pat galimybę skirti papildomą pagalbą Kijevo vyriausybei – įskaitant pagalbą letalinėmis karinėmis priemonėmis. Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą balsu buvo priimtas vienbalsiai.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad jo šalyje dabar galioja „tikros“ paliaubos, kai praėjo pirmoji para per pastaruosius septynis mėnesius, per kurią nenukentėjo nei vienas iš vyriausybės karių – tačiau jis pripažino, kad ši ramybė yra trapi. „Turiu teigiamų naujienų. Šiandien – pirmoji para per septynis mėnesius ... kai Ukrainoje galioja tikros paliaubos, – jis sakė per vizitą Australijoje. – Tiesiog negalite įsivaizduoti, kaip man tai svarbu.