Karas Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsisprendė trečiadienį dalyvauti keturšalėse derybose Minske, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje, praneša prancūzų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Eliziejaus rūmuose. Kremliaus spaudos tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė vykti į derybas Minske.

Kautynės Rytų Ukrainoje per pastarąją parą pareikalavo dar bent 45 žmonių gyvybių, pranešė Kijevo pareigūnai ir prorusiški separatistais, likus kelioms valandoms iki keturšalio viršūnių susitikimo Minske, kuriame tikimasi pasiekti taikos susitarimą. Kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas sakė žurnalistams Kijeve, kad per pastarąją parą žuvo bent 19 vyriausybės karių, o dar 78 buvo sužeisti.

„The Moscow Times“ paprašė ekspertų pakomentuoti galimo JAV sprendimo tiekti ginklus Ukrainai pasekmes. Jų manymu, tai privestų prie konflikto „globalios eskalacijos“ ir, Maskvos požiūriu, reikštų „karo paskelbimą“. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos visuomenės tarybos atstovas, su leidiniu kalbėti sutikęs tik išlaikant jo anonimiškumą, pareiškė, kad tuo atveju, jei Baltieji rūmai leis tiekti letalinę įrangą Kijevui, Rusija ne tik „didins apsukas Ukrainoje“, tačiau ir „smogs Vaš...

Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių susitikimas, kurį trečiadienį planuojama surengti Baltarusijos sostinėje, bus viena paskutiniųjų galimybių paskelbti paliaubas Rytų Ukrainoje, pareiškė prezidentas Petro Porošenka.

Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sako, kad trečiadienį į Minską vykstantys Prancūzijos ir Vokietijos vadovai derybose dėl taikos Ukrainoje kalbės Europos Sąjungos vardu, ir pabrėžia, kad šiose derybose egzistuoja ne tik politinė, bet ir istorinė atsakomybė. „Dabar tikrai neturėčiau leistis į detales, kaip yra deramasi, nors akivaizdu, kad mes kalbamės, keičiamės informacija, bet nebūtina rašyti pranešimo spaudai apie tai.

JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė intensyvėjančius susirėmimus Ukrainos rytuose ir paragino jį pritarti taikiam šio konflikto sprendiniui, kuris būtų rastas derybų keliu.  Reikšdamas susirūpinimą dėl „tebesitęsiančios Rusijos pagalbos“ Ukrainos separatistams, B.Obama perspėjo, kad jei trečiadienį numatytos derybos baigsis nesėkme, Rusijos lauks dar griežtesnės sankcijos.

Maskvos Basmano rajono teismas pratęsė ukrainiečių pilotės Nadijos Savčenko, kuri kaltinama prisidėjusi prie dviejų rusų žurnalistų nužudymo, suėmimą iki gegužės 13 dienos. Rusijos judėjimo „Už žmogaus teises“ lyderis Levas Ponomariovas išreiškė nerimą dėl bado streiką tęsiančios Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnės sveikatos būklės.

Didžioji Britanija pasilieka teisę ginkluoti Ukrainą ir neleis ukrainiečių armijai žlugti. Tai antradienį parlamente pareiškė šalies užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas). „Kiekviena NATO esanti valstybė pati sprendžia, ar teikti letalius ginklus Ukrainai“, – sakė jis parlamentarams. „Jungtinė Karalystė neplanuoja to daryti, tačiau mes pasiliekame teisę šį klausimą svarstyti“, – kalbėjo jis. Pasak Ph.

Ukrainos rytuose, kur vyksta intensyvūs vyriausybės pajėgų susirėmimai su prorusiškais separatistais, antradienį buvo numuštas Rusijos karinių oro pajėgų šturmo lėktuvas „Su-25“, – tai pranešė Vidaus reikalų ministerijai pavaldus savanorių batalionas „Azov“. Tačiau kariškiai Kijeve tokios informacijos nepatvirtino.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį nusprendė atidėti prieštaringai vertinamą sprendimą pasiųsti ginamosios ginkluotės Ukrainos armijai, kad būtų suteikta galimybė Vokietijos vadovaujamomis pastangomis derybose su Rusija susitarti dėl ugnies nutraukimo.

Europos Sąjunga (ES) sankcijų Rusijos valdžios ir separatistų atstovams įgyvendinimą pirmadienį atidėjo pačių ukrainiečių prašymu, – tai patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Įgyvendinimas kelioms dienoms atidėtas todėl, kad mes atsižvelgėme į ukrainiečių prašymą, nes jie norėjo, kad kita pusė turėtų mažiau pretekstų nesiderėti arba derėtis nekonstruktyviai, jeigu įvyks viršūnių susitikimas Minske trečiadienį“, – BNS pirmadienio vakarą sakė ministras.

Rusijos aviacija sudavė smūgius Ukrainos kariuomenei Debalcevės priemiestyje. Tai praneša „Liga.net“, kurie remiasi 92-osios brigados karių pranešimais. Ši brigada kovoja su prorusiškais separatistais ir atostogaujančiais rusų kariuomenės atstovais rytinėje miesto dalyje. „Patvirtinta informacija apie du rusų lėktuvus. Sudavė smūgius mūsų pozicijoms priemiestyje“, – pranešė kariai „Liga.net“. Informacijos apie žuvusiuosius ar nukentėjusiuosius kol kas nėra. Anksčiau „Censor.

  Kaip rašo patys „Leningrad“ grupės atstovai, internetas, o tai visuotinai žinoma, atsirado sovietinio žmogaus virtuvėje. Bet kuris rusas žino – „Belomoro“ ir barščių kvapo prisotintos, prarūkytos virtuvės, apdūmojusios lubos, pajuodusios viryklės, oranžine šviesa degančios lempos, beprasmiai ir begaliniai pokalbiai – evoliucionavo į nematomą WiFi tinklą, į juodas feisbuko raides, į laikus, repostinimą ir banlistus.

Vašingtone šiandien, vasario 9-ąją, vyks JAV prezidento Baracko Obamos ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas. Viena iš pagrindinių pokalbio temų, kaip praneša BBC, bus situacijos Ukrainoje aptarimas. Tikimasi, kad A. Merkel supažindins B. Obamą su naujuoju taikaus konflikto sureguliavimo planu, kurį ji kartu su Prancūzijos prezidentu François Hollande’u savaitgalį pristatė Ukrainos ir Rusijos prezidentams.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas Egipto leidiniui „Al Ahram“, teigė, kad tarptautinės koalicijos, kuriai vadovauja JAV, suduodama oro smūgius „Islamo valstybei“ Sirijoje bei Irake, veikla yra neteisėta ir neproporcinga pagal savo mastą, ir krizė Ukrainoje prasidėjo visiškai ne dėl Maskvos, o dėl „Vakarų sąjungininkų, kurie pasiskelbė nugalėtojais Šaltajame kare“. Interviu Rusijos lyderis išsakė įsitikinimą, kad su „Islamo valstybe“ nepavyks susitvarkyti vien bombarduojant.

Pasiskelbusioje „Donecko liaudies respublikoje“ pareiškė, kad po sprogimo Donecko chemijos gamykloje į atmosferą pavojingų medžiagų nepateks, praneša „RIA Novosti“. Vietos „gynybos ministerija“ patikslino, kad gaisrą pavyko lokalizuoti. Pasak atstovų, labiausiai tikėtina, kad sprogimas įvyko dėl artilerijos sviedinio sprogimo.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje aptars karą Ukrainoje ir įtrauks į juodąjį sąrašą dar 19 vidutinio lygmens Rusijos bei Ukrainos pareigūnų bei devynias organizacijas. Tačiau sprendimus dėl naujų sankcijų ministrai paliks valstybių vadovams, kurie renkasi ketvirtadienį, jau po Minske poryt planuojamų keturšalių derybų. Jas rengdami, aukšti Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos diplomatai pirmadienį derėsis Berlyne.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pareiškė, kad jo vyriausybė pasiruošusi bet kada paskelbti paliaubas konflikte su prorusiškais separatistais. „Mes ir dabar liekame (taikos iniciatyvos) šalininkai ir esame pasiruošę bet kuriuo metu paskelbti visišką besąlygišką ugnies nutraukimą, kad sustabdytume didėjantį aukų skaičių tarp civilių gyventojų“, – Ukrainos lyderis sakė žurnalistams Vokietijos mieste Miunchene vykstančios saugumo konferencijos kuluaruose.

Vakarų valstybių lyderiai šeštadienį ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įrodyti, kad jis nori taikos Ukrainoje, perspėdami abi to konflikto puses, kad nauja Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlyta taikos iniciatyva gali būti „paskutinė galimybė“ išvengti žūtbūtinio karo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį sakė, jog prireiks „dviejų ar trijų dienų“, kol paaiškės naujausios Berlyno ir Paryžiaus naujos iniciatyvos, galinčios padėti atkurti taiką Ukrainoje, likimas. „Ar šis kelias įmanomas – tai bus nuspręsta per artimiausias 2-3 dienas“, – F.-W.Steinmeieris sakė Vokietijos televizijai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kijevas praneša, kad apšaudymai prasidėjo vos pasibaigė trumpas ugnies nutraukimas, ir per parą žuvo septyni civiliai bei penki kariai. Beveik visi civiliai žuvo per vyriausybės kontroliuojamų teritorijų apšaudymą. Pasak Kijevo, tankai, šarvuočiai, raketų sistemos telkiamos prie Debalcevės, netoli Donecko ir Hranitno, netoli Mariupolio.

  Išduoti Ukrainą reikštų išduoti save, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje vykusioje prezidentų diskusijoje apie konfliktą Ukrainoje kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.   „Šiandien daug spekuliuojama dėl to, apie ką Angela Merkel kalbėjo su Vladimiru Putinu. (...) Noriu labai aiškiai pasakyti: pasitikiu ir tikiu, kad A.Merkel nieko neišdavė. Ji visad ieško išeičių ir ji nieko neparduoda, nes išduoti Ukrainą, Ukrainos žmones šiandien, reikštų išduoti save.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasidžiaugė, kad prieš Rusiją niekas nekariauja, ir kad Rusija nenori nė su nieku kariauti, bet griežtai išpeikė Vakarus dėl sankcijų ir pareiškė, kad Rusijai nepatinka pasaulis su vienu neginčijamu lyderiu. „Jei kalbėsime apie tai, kad prieš mūsų šalį kariaujamas karas, ačiū Dievui, karo nėra. Tačiau, visiškai tikrai esama mėginimo sulaikyti mus visomis priemonėmis.

 Vakarams nereikėtų atsisakyti karinio varianto Ukrainoje, pareiškė šeštadienį NATO vyriausiasis karo vadas, pridūręs, kad jis turi omenyje galimybę paremti Ukrainą ginklais ir įranga, užuot siuntus karius.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas reiškė optimizmą, kalbėdamas apie planą, kurį rengia Maskva, Berlynas ir Paryžius ir kurį įgyvendinus galėtų baigtis konfliktas Ukrainoje. „Šios derybos tęsis, kaip jums žinoma; mūsų nuomone, yra visos galimybės pasiekti rezultato ir suderinti rekomendacijas, kurios leis šalims realiai išnarplioti šitą konfliktinį mazgą“, – sakė S.Lavrovas po vakarykščio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių apsilankymo Maskvoje.

Praėjusią naktį pasibaigusios derybos tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) teikia vilčių, kad konfliktas Ukrainoje baigsis, sakė šeštadienį vienas rusų politikas.

 Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį per derybas vėlai vakare sutarė rengti planą, kaip nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, kai šalies rytuose separatistų kovotojai tęsia mirtiną puolimą, pranešė šeštadienį pareigūnai. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė, kad ilgiau kaip keturias valandas trukusios derybos baigėsi jau šeštadienį ir kad lyderiai sutarė, jog bus rengiamas planas, kuriame būsią ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymų.

Francois Hollande'as pažadėjo, kad kartu su Angela Merkel pasiūlys naują taikos plano iniciatyvą, kuri sugebės garantuoti „visišką Ukrainos teritorinį vientisumą“, primena „Time“. Tačiau analitikų teigimu derybos vargu ar duos apčiuopiamos naudos, kol konfliktuojančios pusės nesutars dėl to, kaip turi atrodyti potencialus „sureguliavimas“. Maskvos veiksmai tiesiogiai prieštarauja Kijevo ir Vakarų vystomai politikai, teigia „Chatham House“ analitikas Jamesas Nixey.

Žinių radijas Vokietijos ir Prancūzijos vadovams penktadienį derantis su Rusijos prezidentu dėl taikos Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šiame konflikte atėjo lūžio taškas, tačiau prognozuoti susitarimus būtų sunku. Be to, jis pažymėjo, kad vienas iš galimų Rytų Ukrainos teritorijų scenarijų – tai nepripažintos Moldovos dalies prie Ukrainos sienos Padniestrės likimas, įšaldytas konfliktas, kuomet teritorija prižiūrima tarptautinių pajėgų.

Dvi autobusų kolonos penktadienį įvažiavo į Ukrainos rytinį Debalcevės miestą, ruošiantis evakuoti civilius iš šio strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, kai dėl jo kontrolės kovojančios Kijevo vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai susitarė atverti humanitarinį koridorių.

Europos gynybos ministrai ketvirtadienį pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainos pajėgoms, o ši pozicija gali pakurstyti transatlantinius nesutarimus, jeigu Vašingtonas apsispręstų siųsti ginkluotę Kijevui. Jungtinės Valstijos tebesvarsto galimybę skirti letalinę karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais, tačiau kol kas joks sprendimas nebuvo priimtas, pirmadienį sakė aukšto rango JAV administracijos pareigūnai.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį, perspėjo buvęs Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).   Interviu britų dienraščiui „The Telegraph“, danų politikas sakė, kad V.Putinas turi pavojingų ambicijų ne vien Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais, bet tikriausiai yra nusiteikęs išmėginti Vakar...

 Ukrainos prezidentūroje ketvirtadienį vakare prezidentas Petro Porošenka priėmė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą François Hollande’ą (Fransua Holandą). Tai pranešė Ukrainos vadovo spaudos tarnyba.

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) „greitai“ apsispręs, ar aprūpinti Kijevą ginklais kovai su prorusiškais separatistams, tačiau pirmenybę jis teikia diplomatiniam sprendimui, pareiškė ketvirtadienį Kijeve JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). „Prezidentas nuspręs, esu tikras, greitai“, – sakė J.Kerry žurnalistams, kai Baltieji rūmai parodė ženklų, kad galėtų aprūpinti Ukrainą ginklais, bet pridūrė, kad „pirmiausia pirmenybė, akivaizdu, turėtų būti gebėjimas iš...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as ketvirtadienį atvyko į Kijevą su nauju taikos planu, padėsiančiu sustabdyti kovas Ukrainos rytuose. JAV valstybės sekretorius, anksčiau Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, neužsiminė apie ginklų tiekimą, kurį pastaruoju metu svarsto Vašingtonas. Jis teigė, kad vienintelis būdas pabaigti konfliktą – atitraukti pajėgas ir sėsti derėtis.

 NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) ketvirtadienį perspėjo, kad bet koks žingsnis aprūpinti Ukrainą letaliais gynybiniais ginklais gali sulaukti Rusijos reakcijos.

Jungtinės Valstijos neketina pradėti konflikto su Rusija ir tikisi, kad konfliktą rytinėje Ukrainoje bus galima išspręsti diplomatiniu keliu, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). Rusijos agresija yra didžiausia grėsmė Ukrainai ir paragino Maskvą nedelsiant prisidėti prie paliaubų įgyvendinimo. „Mes kalbėjome apie didžiausią dabar Ukrainai tekusią grėsmę – tai, kad Rusija tęsia agresiją rytuose, – sakė J.Kerry po derybų su Ukrainos lyderiais.

„Teroristai, numušę keleivinį lėktuvą „Boeing-777“ kartu su beveik 300 keleivių jame, iš tiesų taikėsi į krovininį lėktuvą „An-26“, tuo metu skridusį netoli nuo boingo“, – slon.ru cituoja Ukrainos prezidento patarėją Jurijų Biriukovą. „Jie juk patys vėliau skelbė, kad medžiojo „An-26“ – desantinį-krovininį lėktuvą.

  NATO gynybos ministrai ketvirtadienį turi pritarti tolesnėms priemonėms, turinčioms sustiprinti Aljanso pozicijas Rytų Europoje, įskaitant sprendimą įkurti mažų vadaviečių tinklą.   Šis štabų tinklas galės itin greitai sustiprinti regiono gynybą, jeigu kiltų kokia nors grėsmė iš Rusijos pusės.

 JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) siūlomas kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) trečiadienį pareiškė esąs „linkęs“ tiekti ginklus Ukrainai, kad padėtų Kijevo vyriausybei kovoti su prorusiškais separatistais.

Mažiausiai du sviediniai, trečiadienį sprogę šalia vienos ligoninės pagrindinėje Ukrainos separatistų tvirtovėje Donecke, užmušė bent tris netoli buvusius žmones. Tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi įvykio liudininkais. Nuotraukose iš įvykio vietos matyti didelis sviedinio sprogimo išmuštas krateris priešais 27-ąją ligoninę pietvakariniame Donecko Kirovo rajone.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos aprūpins jo šalį ginklais, kurie būtų naudojami vyriausybės pajėgų mūšiuose su prorusiškais separatistais, kai Vašingtonas pasiuntė signalą, kad gali žengti šį rizikingą žingsnį. „Nė kiek neabejoju, kad sprendimas dėl galimo ginklų tiekimo Ukrainai bus patvirtintas tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų mūsų partnerių“, – teigė P. Porošenka.

 Kovai Rytų Ukrainoje tęsiantis apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų vadai pareiškė, kad sutinka tartis dėl paliaubų ir taikos, tačiau Kijevas privalo vienašališkai nutraukti ugnį. Įtampai šalies rytuose vis didėjant Jungtinės Valstijos pareiškė, kad ginklų artimiausiu metu Ukrainai netieks. Sugriauti namai ir gatvėje gulintys lavonai – tai kasdienis vaizdas karo kamuojamoje Rytų Ukrainoje.

 Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlo Seimui priimti rezoliuciją, kuria parlamentas įsipareigotų siekti, kad už atakas prieš civilius Ukrainoje atsakingi asmenys būtų teisiami Hagos tribunolo teisme dėl nusikaltimų prieš žmoniškumą.

Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulio banko reitinge „Doing business“ Ukraina pakilo per šešiolika pozicijų – dėl to, kad supaprastino mokesčių mokėjimą įmonėms, įvedė elektronines deklaracijas. Verslininkai pripažįsta, kad biurokratija gal ir sumažėjo, tačiau dėl visos šalies ekonominio nuosmukio padėtį vertina kaip sudėtingą. Nedidelę leidybos įmonę turintis ukrainietis Denisas Chmarskijus dėl sumažėjusių užsakymų prieš metus atleido kelis darbuotojus.

NATO karinė vadovybė ir JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnai, regis, artėja prie sprendimo pasiųsti ginamosios ginkluotės Kijevo vyriausybės pajėgoms, kovojančioms su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose, sekmadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. Nors B.Obama dar nėra apsisprendęs, ar skirti Ukrainai „letalinės pagalbos“, jo administracija vėl ėmėsi šio klausimo, suintensyvėjus mūšiams tarp Kijevo pajėgų ir Kremliaus palaikomų separatistų.

 Mažiausiai 19 karių ir civilių gyventojų žuvo Rytų Ukrainoje, kur, žlugus deryboms dėl ugnies nutraukimo, sekmadienį toliau vyko įnirtingi vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimai. Ukrainos kariškiai pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas 13 karių žuvo, o dar 20 buvo sužeisti.

Ukrainos rytuose tęsiantis vyriausybės pajėgų susirėmimams su prorusiškais separatistais, per pastarąją parą regione žuvo mažiausiai šeši civiliai žmonės ir du kariai, sekmadienį pranešė vyriausybės pareigūnai ir sukilėliai. Trys civiliai žuvo ir vienas buvo sunkiai sužeistas, kai į jų namus vyriausybės pajėgų kontroliuojamose gyvenvietėse palei fronto liniją Luhansko srityje pataikė artilerijos sviediniai, sakė Kijevo vyriausybei pavaldus Luhansko srities gubernatorius Henadijus Moskalis.

 Minske šeštadienį vykusiose taikos derybose, kuriose Ukrainos vyriausybė tikėjosi susitarti dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, baigėsi nepasiekus jokio susitarimo, nurodė Kijevo delegacijos vadovas. Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad derybos „buvo sužlugdytos“, kai į jas neatvyko aukščiausieji separatistų lyderiai, o jų derybininkai atsisakė tartis dėl plano, numatančio nedelsiamą paliaubų paskelbimą.