Karas Ukrainoje

„Daugiau niekada!“ – pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui šūkavo europiečiai. Vėliau tai pasikartojo. „Daugiau niekada!“ – vėl šaukė europiečiai 1945-aisiais, tačiau baigėsi viskas taip pat. „Daugiau niekada!“ – šaukė europiečiai pasibaigus kruviniems įvykiams Bosnijoje 1995-ais, ir dabar vėl tai prasidėjo iš naujo. „Aš labai tikiuosi (lygiai taip pat abejoju), kad Minsko susitarimas dėl ugnies nutraukimo, pasiektas herojiško Angelos Merkel tarpininkavimo dėka, atneš taiką.

Ukrainos prorusiški separatistai „morališkai“ negali nutraukti kautynių dėl rytinio Debalcevės miesto, kurį gina apsuptos vyriausybės pajėgos, nors naujausias taikos susitarimas įpareigoja juos tai padaryti. Tai antradienį pareiškė vienas aukšto rango separatistų atstovas. Denysas Pušylinas naujienų agentūrai „Reuters“ taip pat sakė, kad separatistai negali atitraukti savo sunkiosios ginkluotės, kaip numatyta susitarime, kol to nepadarė Ukrainos vyriausybės pajėgos.

Konflikto Rytų Ukrainoje šalys antradienį turi pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos, kaip numatyta praėjusią savaitę Minske pasirašytame taikos plane. Vasario 12 dieną priimtame plane dėl konflikto Rytų Ukrainoje taikaus sureguliavimo nurodoma, kad sunkiosios ginkluotės atitraukimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip antrą dieną po ugnies nutraukimo ir baigtas per dvi savaites.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusiją ir jos remiamus separatistus nedelsiant nutraukti atakas Rytų Ukrainoje, reikšdamos didelį susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų. Nuo sekmadienio vidurnakčio galiojančios paliaubos kybo ant plauko, nes susirėmimai nesiliovė prie vieno strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, o abi konflikto pusės skundžiasi, kad nevykdomos sąlygos, kurios leistų pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

Prorusiški separatistai žada atverti saugų koridorių, kad Ukrainos kariai galėtų pasitraukti iš apsupto Debalcevės miesto; jeigu jie sudėtų ginklus ir „išeitų“, sakė pirmadienį separatistų vadeiva. Nepaisant galiojančių paliaubų, Debalcevės rajone nesiliauja įnirtinga kova tarp separatistų ir tūkstantinių Ukrainos pajėgų apsuptame mieste. Anot ukrainiečių komentatorių, apsuptyje gali būti apie 7 tūkst. Ukrainos karių. „Mes siūlome atverti koridorių, kad jie sudėtų ginklus ir išeitų.

Europos Sąjunga pirmadienį paragino visiškai laikytis sunkiai pasiektų paliaubų Ukrainoje, reikalaudama, kad „šaudymai turi liautis“. „Mes dabar labai atidžiai stebime, kaip įgyvendinamas Minsko susitarimas, kurio apskritai laikomasi. nors esama kai kurių incidentų“, – Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič. „Būtinai paliaubų reikia visiškai laikytis. Paliaubos yra paliaubos; tai reiškia, kad šaudymai turi liautis“, – sakė M.Kocijančič.

 Rusijos užsienio reikalų ministerija pažadėjo atitinkamai reaguoti į naują Europos Sąjungos paskelbtą „juodąjį sąrašą“. „Aišku viena – tokie sprendimai, kuriuos lydės atitinkama reakcija, prieštarauja blaiviam protui ir nepadeda neseniai atsiradusiai galimybei rasti Ukrainos vidaus krizės sprendimą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos sprendimą imtis papildomų sankcijų prieš įmones ir asmenis, susijusius su ginkluotu konf...

Apie sunkiosios ginkluotės atitraukimą šiuo metu negali būti kalbos, sako Ukrainos kariuomenės atstovas Ukrainos kariuomenė neplanuoja atitraukti sunkiosios ginkluotės nuo fronto linijos pirmadienį vakare, taip tai numatyta naujajame paliaubų susitarime, dėl prorusiškų separatistų besitęsiančių atakų, sakė kariuomenės atstovas naujienų agentūrai AFP. „Šiuo metu nėra kalbos apie mūsų sunkiosios ginkluotės atitraukimą, – sakė kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas.

 Prorusiški sukilėliai rytinėje Ukrainoje pirmadienį pareiškė, kad nepradės paliaubų plane numatyto sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos iki „visiškų paliaubų“. „Pagal Minsko susitarimą karinės ginkluotės atitraukimas įmanomas tik tam tikromis sąlygomis, viena kurių – visiškos paliaubos“, – pareiškė Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) gynybos ministerijos atstovas Eduardas Basurinas, kurį cituoja separatistų naujienų agentūra.

 Europos Sąjunga paskelbė apie naujų individualių sankcijų dėl padėties Ukrainoje įsigaliojimą 19 fizinių ir 9 juridiniams asmenims. Tarp juodąjį sąrašą papildžiusiųjų yra Rusijos dainininkas ir deputatas Josifas Kobzonas, Valstybės Dūmos deputatas Valerijus Raškinas, Rusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Arkadijus Bachinas ir kitas viceministras Anatolijus Antonovas. Jame taip pat yra Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) gynybos ministerijos atstovas Eduardas Basurinas.

 Ukrainos rytuose jau įsigaliojus paliauboms po vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį, nuo prorusiškų separatistų apšaudymų žuvo keturi Ukrainos kariai, pranešė Kijeve kariškiai, dar nurodę, kad sužeistas 21 karys. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Ukrainos separatistai neleido stebėtojams iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) patekti į apsiaustą Debalcevės miestą, kai sekmadienį šalies rytuose įsigaliojo paliaubos tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių, pranešė ESBO misijos vadovas. Separatistai pareiškė, kad paliaubų susitarimas netaikomas Debalcevei, kur pastarosiomis savaitėmis vyko įnirtingiausi susirėmimai.

Ukrainos prorusiškų separatistų atstovas sekmadienį pareiškė, kad nepaisant įsigaliojusių paliaubų sukilėliai turi teisę apšaudyti Debalcevės miestą, nes tai yra „mūsų teritorija“. Paliaubos, dėl kurių Kijevas ir separatistai susitarė ketvirtadienį Baltarusijos sostinėje vykusiose derybose, oficialiai įsigaliojo nuo sekmadienio vidurnakčio vietos (ir Lietuvos) laiku. „Žinoma, galime apšaudyti (Debalcevę), tai mūsų teritorija.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka davė nurodymą ginkluotosioms pajėgoms nuo sekmadienio vidurnakčio (ir Lietuvos laiku) nutraukti ugnį, laikantis ketvirtadienį Baltarusijos sostinėje sudaryto susitarimo dėl paliaubų. „Aš noriu taikos, todėl įsakau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, Nacionalinei gvardijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kitoms nuo vasario 15-osios vidurnakčio nutraukti ugnį“, - per televiziją paskelbė P.Porošenka.

Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad prorusiški separatistai nesusilpnino puolimo šalies rytuose, mėgindami atsikovoti daugiau teritorijų iki sekmadienio vidurnakčio, kai turėtų įsigalioti paliaubos.

Ukrainos Donecko srities Artiomovsko mieste, kur penktadienį per apšaudymą nukentėjo ir miesto šilumos ūkį aptarnaujanti Lietuvos įmonių grupės „E energija“ valdoma įmonė „Artiomovsk energija“, šiuo metu padėtis yra rami. „Naktis praėjo ramiai, naujų apšaudymų nebuvo. Šiuo metu mieste vyksta atstatymo darbai (....) Vyksta elektros ir vandens tiekimo atstatymo darbai, sunkiau yra su dujų tiekimo atstatymu“, - LRT radijui sakė „Artiomovsk energijai“ vadovaujantis Vaidas Povilėnas.

Provakarietiškų pažiūrų buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis buvo paskirtas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos padėjėju, kad pagelbėtų karo krečiamai šaliai žengti reformų keliu, pranešė pareigūnai. 47 metų eksprezidentas, kuris tapo Tarptautinės konsultacinės reformų tarybos vadovu, padės įgyventi Ukrainoje gerąją praktiką ir sieks didesnio pasaulio palaikymo tai šaliai.

Ukrainos kariškiai šeštadienį pareiškė, kad prorusiškų separatistų puolimas šalies rytuose nesusilpnėjo, artėjant planuojamoms paliauboms, o per pastarąją parą buvo pranešta apie 120 atskirų atakų.

Penktadienį vakare apšaudyto Ukrainos Donecko srities Artiomovsko miesto šilumos ūkį aptarnaujanti Lietuvos įmonių grupės „E energija“ valdoma įmonė „Artiomovsk energija“ nukentėjo nedaug. „Mes nukentėjome sąlyginai nežymiai. Aišku, nukentėjo labiau dujotiekio sistemos, kadangi tai yra orinės skirstymo linijos į individualius namus“, - LRT radijui sakė „Artiomovsk energija“ vadovaujantis Vaidas Povilėnas.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

Ukrainos Donecko srityje esančio Artiomovsko šilumos ūkį aptarnaujanti Lietuvos įmonių grupės „E energija“ valdoma įmonė „Artiomovsk energija“ pakliuvo po separatistų ugnimi. Kaip pasakojo „Artiomovsk energija“ vadovaujantis Vaidas Povilėnas, iš viešai internete skelbiamų įrašų matyti, kad salvinių ugnies sistemų („Grad“ ar pan.) ugnis siekė ir įmonės objektus.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pabrėžia, kad esminė Minsko susitarimų sąlyga yra sienos tarp Ukrainos ir Rusijos uždarymas, taip pat svarbu atgauti Donecko ir Luhansko kontrolę. „Rusija turi atšaukti savo kariuomenę, sunkiąją ginkluotę, artilerija, nuginkluoti neteisėtas grupuotes“, – sakė A.Jaceniukas interviu CNN televizijai, nurodoma Ukrainos vyriausybės tinklalapyje.

Rusijos prezidento atstovas spaudai šiandien ryte paskelbė, kad Rusija nėra įsipareigojusi vykdyti Minsko susitarimus. Regis, Ukrainos valdžios atstovai taip pat nėra nusiteikę aklai sekti memorandumo gairių, o įvairios interpretacijos rodo – susitarimą pasiekti bus itin sunku.

Minske vykusio keturių šalių susitikimo metu pikantiškų detalių pateikė ne tik skandalai su rusų žurnalistais, tačiau ir akylų operatorių užfiksuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos bei Ukrainos vadovo Petro Porošenkos trumpas pokalbis. Žygiuodami koridoriumi abiejų šalių prezidentai nekreipė dėmesio į aplink dirbančius operatorius, todėl pasakė kelias frazes, kurios, ypač baltarusių lyderiui, nėra būdingos.

Ugnies nutraukimas tarp Rusijos ir Ukrainos, palaimintas JAV, daugelio yra vadinamas prezidento Vladimiro Putino pergale, – tai teigia „The Foreign Policy“ apžvalgininkas Davidas Francisas. Tačiau, pasak jo, būtent tai leis Ukrainai išvengti ekonomikos griūties, nes šalis gaus piniginių lėšų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), taip reikalingų jai gelbėti. Grivina praėjusią savaitę krito 50 proc.

Kremlius pareiškė, kad Rusijos Federacija nėra šalis, kuri „turi vykdyti veiksmus“ dėl situacijos Donbase sureguliavimo pagal Minsko dokumentus, nes yra „garantas, o ne vykdytojas“, – tokius Rusijos prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo žodžius cituoja „RIA Novosti“. „Rusija – tai šalis, kurią pakvietė konfliktuojančios šalys. Tai šalis, kuri kvietė konfliktuojančias šalis pasirašyti priemonių kompleksą dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo.

Vienas iš apsaugininkų, dirbusių Minsko Nepriklausomybės rūmuose, žurnalistę tildė gana neįprastu būdu. Tokio lygio renginiuose dažniausiai žurnalistams yra duodami griežti nurodymai, kada galima užduoti klausimus, o apsaugos darbuotojams – kiek galima leisti žurnalistams „savivaliauti“. Vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos prezidentui išeinant iš Nepriklausomybės rūmų po derybų pabaigos „Rossija 24“ žurnalistė, skirtingai nei šalia stovintys kolegos ir operatoriai, pabandė žengusi kelis...

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jai grės tolesnės sankcijos, jeigu nebus laikomasi Minske pasirašyto naujo Ukrainos taikos susitarimo. Tai nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Diskusijos buvo sutelktos į tai, kaip paremti sutarties įgyvendinimą, – jeigu tai nepadės, nedelsime imtis būtinų žingsnių“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją po neformalaus ES viršūnių susitikimo.

 Išklausę Minsko derybų dalyvius, Europos Sąjungos lyderiai nusprendė palaukti, kol viltis virs tikromis paliaubomis. Europos Vadovų Taryboje nekalbėta nei apie sankcijų Rusijai švelninimą, nei apie jų griežtinimą. Europiečių abejonę, ar iš tiesų Rusija nori taikos Ukrainos rytuose, parodo tai, kad nuo pirmadienio turėtų įsigalioti šios savaitės pradžioje išplėstas asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendriją, sąrašas.

LRT Televizijos laida „LRT Forumas“, LRT.lt Vienuolikos punktų susitarimai Minske anksčiau ar vėliau žlugs: įgyvendinti visų susitarimų negebės nei viena, nei kita derybų pusė, specialiame „LRT Forume“ šįvakar teigia laidos dalyviai. „Jei tie vienuolika punktų bus visiškai įgyvendinti, tada Petro Porošenka pasirašė sau ir Ukrainai mirties nuosprendį, bet manau, kad tuos punktus įgyvendinti yra neįmanoma. Šis susitarimas yra laikinas, jis žlugs“, – kalba politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį Briuselyje pasakė, kad paliaubų Ukrainos rytuose susitarimą, pasirašytą Minske, bus sunku įgyvendinti.   „Derybos Minske buvo sunkios, ir jų įgyvendinimo procesas bus sunkus“, – sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku.

Pagrindinis šios dienos žinutės klausimas – ar reikia Ukrainai tiekti ginkluotę, rašoma „Time“. – Baracko Obamos administracija, Didžioji Britanija ir Kanada svarsto tokią galimybę. Kai kas Vašingtone, pavyzdžiui, Arizonos senatorius Johnas McCane'as primygtinai to reikalauja. Vokietija, dabartinė Europos išorinės politikos lyderė, pasisako prieš tai. Šis nesusikalbėjimas atveria daug gilesnį konfliktą, mano apžvalgininkas Ianas Bremmeris.

Žinių radijas Ketvirtadienį Minske sutarus dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis „Žinių radijui“ teigė, kad šios derybos tėra paramos ginkluote Ukrainai vilkinimas. Pasak jo, Minske pasiekti susitarimai teikia labai mažai optimizmo. „Pesimistines, ar bent jau neoptimistines nuotaikas pakankamai aiškiai įvardino Angela Merkel.

Žinių radijas Minske ketvirtadienį sutarus, kad sunkioji ginkluotė turi būti atitraukta nuo Ukrainos rytuose vykstančio separatistinio konflikto fronto linijos, naujienų agentūros „Baltic News Service“ vyr. redaktorės pavaduotojas Vaidotas Beniušis Žinių radijui sakė, kad Rusijos prezidentui vis dar lieka svertai eskaluoti situaciją, o buvęs ambasadorius, signataras Justas Paleckis kalbėjo, kad šios derybos – tai posūkis į gerąją pusę.

  Per keturšales derybas Minske neišspręstas svarbiausias klausimas dėl Ukrainos sienų kontrolės, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.   „Minske pasiektas dalinis susitarimas dėl paliaubų, norėčiau akcentuoti - tik paliaubos, ar jos bus vykdomos, laikas parodys. Minske prieš penkis mėnesius buvo pasiektas paliaubų susitarimas, kuris buvo nevykdomas. Taigi, tai tik paliaubos.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad po derybų Minske kalbėti apie tikrą pažangą Rytų Ukrainoje dar anksti, nes neaišku, ar susitarimai bus įgyvendinti, be to, kai kuriais esminiais klausimais galutinių sprendimų dar nėra. Komentuodamas Baltarusijoje vykusių derybų rezultatus, ministras teigė, kad paskelbti sutarimai dėl ugnies nutraukimo ir ginkluotės atitraukimo yra labai svarbūs, bet jų kol kas negalima vadinti galutiniais.

 Prancūzija jau ateinančią savaitę gali priimti sprendimą dėl Maskvos užsakymu pastatyto pirmojo iš dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, praneša naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi kariniu diplomatiniu šaltiniu.

Minske vykęs derybų ratas baigėsi po 14 valandų Vladimiro Putino pareiškimu, kad pavyko sutarti dėl sunkiosios karinės technikos atitraukimo nuo fronto linijos ir dėl Ukrainos konstitucinės reformos vėliau. Šiuos pareiškimus patvirtino tiek Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, tiek Vakarų diplomatai. Daugelis politikų ir ekspertų pripažįsta, kad sunkiausia dar laukia ateityje, – reikės įgyvendinti tai, kas buvo sutarta.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir separatistinio konflikto krečiama Ukraina preliminariai susitarė dėl naujo 17,5 milijardo JAV dolerių (15,5 milijardo eurų) finansinės pagalbos plano, kuris Kijevui gali tapti „posūkio tašku“, – tai ketvirtadienį paskelbė TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard). Šiomis dienomis Kijeve vyko derybos dėl sutarties, pagal kurią Ukraina gautų jau ketvirtą TVF paskolą per pastaruosius 10 metų.

Minsko derybos gali baigtis tik blogu arba labai blogu susitarimu, – tai teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas Baltarusijoje ketvirtadienį besitęsiančias derybas dėl situacijos Rytų Ukrainoje. „Net jeigu susitarimas ir bus pasiektas, klausimas yra tik toks – ar jis bus blogas, ar labai blogas Ukrainai ir Europos saugumo sistemai.

(papildyta 14.00) Apie 50 tankų ir dešimtys kitokios sunkiosios karinės technikos vienetų įvažiavo į Rytų Ukrainą praėjusią naktį – tuo metu, kai Minske vyko įtemptos keturšalės derybos dėl konflikto tarp Kijevo ir Maskvos remiamų separatistų sureguliavimo. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.

Rusijos rublio kursas, palyginti su JAV dolerio, smuko iki 67 rublių, kai spaudoje pasirodė Petro Porošenkos citatos iš susitikimo Minske. Primename, kad Ukrainos prezidentas pareiškė, jog Rusijos siūlomos sąlygos yra nepriimtinos. Tiesa, „Dožd.tv“ žurnalistas, dirbantis Minske, stebisi tokia informacija, nes, jo žiniomis, niekas tokio pareiškimo nėra girdėjęs. Rusijos rublio kursas, palyginti tiek su JAV doleriu, tiek su euru, smuko beveik 2 proc.

Ukrainos rytinėje Luhansko srityje iš pataisos kolonijos pabėgo 340 kalinių, trečiadienį pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai. Nuteistieji pabėgo iš kolonijos, esančios netoli Černuchynės miestelio, antradienį, tame regione vykstant įnirtingiems susirėmimams tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų. „Pareigūnai pranešė, kad jie (kaliniai) pabėgo pirmoje dienos pusėje, po įnirtingų susirėmimų tame rajone.

Vakarams derėtų sugriežtinti sankcijas prieš Rusiją, „The Wall Street Journal“ leidiniui rašo „Evercore“ korporacijos įkūrėjas, buvęs JAV finansų ministro padėjėjas, Rogeras Altmanas. Atsinaujinę karo veiksmai Ukrainoje užrūstino Vakarus. Daugelis jų politikų suprato, kad nei ekonominės sankcijos, nei diplomatija, nei „avarinis“ Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o vizitas Maskvoje praėjusį penktadienį, nesugebės sulaikyti Rusijos.

Visi mes jau beveik metus priversti stebėti geopolitinio absurdo teatrą: Rusija visokeriopai remia (o iš esmės – vykdo) agresiją prieš kaimyninę Ukrainą, tačiau įžūliai neigia savo vaidmenį šiuose tragiškuose įvykiuose. Neigimo diskursas atsikartoja visuose oficialiuose Rusijos pareigūnų pasisakymuose nepriklausomai nuo realios situacijos ir konteksto, nepaisant net to, kad kitur pasaulyje nekyla didesnių abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens šioje istorijoje. Melas yra esminė Kremliaus taktika.

Minske vykstančiose keturšalėse derybose prie lyderių prisidėjo užsienio reikalų ministrai Minske trečiadienio vakarą prasidėjusiose keturšalėse taikos derybose dėl konflikto Ukrainoje prie valstybių vadovų prisidėjo jų užsienio reikalų ministrai.

Letalių ginklų – prieštankinių raketų, artilerijos sekimo radarų, bepiločių žvalgybos orlaivių ir komunikacijos bei radarų trukdymo aparatų – tiekimo Ukrainai klausimas užvaldė Vakarų vyriausybių, apžvalgininkų ir mokslininkų dėmesį. Tačiau klausti derėtų ne to, ar tai teisinga ir kaip geriausia patenkinti Kijevo poreikius, bet – kur tai veda. Siūloma ginkluotė iš esmės skirta gynybai. Žinoma, net ir gynybiniai ginklai gali atlikti vaidmenį puolime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar oficialiai dalyvauja derybose dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje. Tai žymi ryškų pokytį nuo rugsėjo, kai Maskva privertė Ukrainą kaip derybų partnerius priimti prorusiškus sukilėlius iš Donecko ir Luhansko. Tačiau Maskva vis dar nepripažįsta, kad karo zonoje turi karių, o Kijevas neskelbia karo padėties.