Karas Ukrainoje

Ukrainos parlamento narys, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko pabrėžė, kad karas laimimas ne vien tik mūšio lauke. Tokį požiūrį jis išdėstė „RBC-Ukraina“. Pasak jo, frontas sudaro tik dalį visos situacijos – apie 10-30 proc. įtakos rezultatui, tuo tarpu pagrindiniai procesai vyksta ir pačioje Rusijoje. R. Kostenko aiškino, kad dabartinis Rusijos karo tempas siejamas su Kremliaus baime dėl vidinių padarinių, jei būtų vykdoma didesnė mobilizacija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybų su Rusija nei Maskvoje, nei Baltarusijoje nebus. Jis teigė, jog negali vykti į agresoriaus sostinę, rašo „24 Kanal“. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad derybų su Rusija nei Maskvoje, nei Baltarusijoje nebus. „Keletą kartų viešai girdėjau, kad rusų pusė kvietė. Tiesa, man atrodo, jie kvietė mane asmeniškai. Aš į tai sureagavau. Mes giname savo valstybę, ir mus užpuolė Rusija, jie yra agresorius.

Galimybė nutraukti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje priklauso ne tik nuo Kyjivo. Tam pirmiausia daro įtaką JAV ir Rusija. Tokią informaciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė bendraudamas su žurnalistais, rašo „24 Kanal“. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad karo pabaigos klausimas priklauso ne tik nuo Ukrainos. Į šį procesą taip pat įsitraukia Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios, pasak jo, turi spausti Rusiją, nes kol kas nėra kitos išeities.

„Pirmą kartą girdžiu“, – Zelenskis sureagavo į „Financial Times“ publikaciją apie rinkimus ir referendumą vasario 24-ąją, rašo „24 Kanal“. V. Zelenskis sureagavo į „Financial Times“ publikaciją apie esą jo ketinimus vasario 24 dieną paskelbti apie rinkimus ir referendumą. Ukrainos vadovas šios informacijos nepatvirtino. Apie tai V. Zelenskis pranešė bendraudamas su žurnalistais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė JAV pasiūlymą kitą savaitę surengti naują taikos derybų raundą. Apie tai jis pareiškė interviu metu „Bloomberg“. V. Zelenskis pasidalijo, kad per naująjį derybų raundą delegacijos daugiausia dėmesio skirs teritoriniam klausimui. Pasak jo, derybos planuojamos kitą antradienį arba trečiadienį. Prezidentas žurnalistams teigė, kad kitas derybų raundas vyks Jungtinėse Valstijose. Jis pridūrė, kad kol kas neaišku, ar su tuo sutiks Rusija.

Rusijos nuostoliai kare Ukrainoje, NATO vertinimu, pastaruoju metu toliau smarkiai augo. Aukštas Aljanso pareigūnas sakė, kad pernai žuvo arba buvo sužeista maždaug 400 tūkst. rusų kareivių. Iš viso rusų nuostoliai siekia maždaug 1,3 mln. karių. Žuvusiųjų, manoma, yra 350 tūkst. „Maskva aukoja daugiau vyrų ir moterų nei bet kokiame kitame Europos konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo“, – sakė pareigūnas.

Kremlius per beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ne kartą pareiškė, kad Ukraina privalo surengti rinkimus kaip bet kokią taikos plano dalį. Baltieji rūmai pastaruoju metu sako tą patį. Leidinys „Financial Times“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, trečiadienį paskelbė, kad Kyjivas svarsto galimybę per ateinančius tris mėnesius surengti prezidento rinkimus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas faktiškai atmetė 20 punktų JAV ir Ukrainos taikos planą, kuris turėjo tapti taikos derybų pagrindu, rašo „Kyiv Independent“. S. Lavrovo komentarai pasirodė intensyvėjant diplomatinėms pastangoms pasiekti susitarimą dėl taikos ir vykstant trišalėms deryboms, kuriose dalyvauja Ukraina, JAV ir Rusija, ir kurios gali būti pratęstos jau šią savaitę.

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. pasiekė žemiausią lygį, nes JAV nutraukė finansavimą, todėl Europa beveik viena turėjo stengtis apmokėti sąskaitas ir išvengti visiško žlugimo, trečiadienį pranešė Kylio institutas. Kyjivo sąjungininkai 2025 m. karinei pagalbai skyrė 36 mlrd. eurų, t. y. 14 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai buvo skirta 41,1 mlrd.

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. pasiekė žemiausią lygį, nes JAV nutraukė finansavimą, todėl Europa beveik viena turėjo stengtis apmokėti sąskaitas ir išvengti visiško žlugimo, trečiadienį pranešė Kylio institutas. Kyjivo sąjungininkai 2025 m. karinei pagalbai skyrė 36 mlrd. eurų, t. y. 14 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai buvo skirta 41,1 mlrd.

Ukrainos prezidento kanceliarija sureagavo į britų dienraščio „The Financial Times“ pranešimą apie JAV reikalavimą surengti rinkimus iki gegužės 15 d. Ji pabrėžė, kad rinkimams neprieštarauja, tačiau juose turi būti užtikrintas saugumas.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, suteikdamas finansinę pagalbą lėšų stokojančiam Kyjivui, praėjus beveik ketveriems metams nuo Rusijos invazijos. Įstatymų leidėjai 458 balsais prieš 140 nubalsavo už paskolą, skirtą padengti du trečdalius Ukrainos finansinių poreikių 2026 ir 2027 metais ir remiamą bendro ES biudžeto. Paskola patvirtinta po to, kai planai Ukrainos reikmėms panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą žlugo.

Pasirodžius „Financial Times“ pranešimams apie tai, kad per karo metines vasario 24-ąją Volodymyras Zelenskis gali paskelbti apie planus rengti rinkimus ir referendumą Ukrainoje, sureagavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Kaip skelbia rusų agentūra „RIA Novosti“, D. Peskovas pareiškė, jog per anksti komentuoti šiuos pranešimus. „Kol kas apie tai kalbėti per anksti. Mes iš tikrųjų turime tokių pranešimų mainus per spaudą iš tam tikrų šaltinių.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Briuselis ir Kyjivas „paskelbė karą“ jo šaliai, rašo „Ukrainska Pravda“. „Politico“ anksčiau šią savaitę paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) rengia beprecedentį planą, pagal kurį Ukraina jau kitais metais galėtų tapti daline ES nare. Vienas iš penkių punktų, kuriuos planuoja ES, anot leidinio, būdų, kaip apeiti V. Orbano veto Ukrainos narystei ES. V. Orbanas sureagavo į publikaciją.

Ukrainos sausumos pajėgų 33-iasis atskirasis šturmo pulkas išlaisvino nuo Rusijos kariuomenės Kosivcevės kaimą Zaporižios srityje. Dabar jį kontroliuoja Gynybos pajėgos, feisbuke pranešė pulkas.  Pranešime sakoma, kad pulko kariai šia kryptimi vykdo paieškos ir smogiamąsias bei priešdiversines operacijas. Per jas nuo okupantų iš Rusijos buvo išvalytas Kosivcevės kaimas Zaporižios srityje. Kariškių teigimu, gyvenvietę visiškai kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

Partizanų judėjimo ATEŠ agentai stebi naujos užpuolikų iš Rusijos bazės statybą Melitopolio rajone, Zaporižios srityje, „Telegram“ kanale pranešė partizanai.  „Judėjimo agentai visą parą stebi Myrnės kaimą Melitopolio rajone. Užpuolikai ten pradėjo didelio masto statybas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 291-ojo gvardijos motorizuotojo šaulių pulko teritorijoje“, – sakoma pranešime. Rusai stato nuolatinę lauko stovyklą personalui apgyvendinti.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai trečiadienio vakarą susitiks Briuselyje aptarti tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos metinėms.  Blokas rengia 60 mlrd. eurų paskolos paketo 2026 ir 2027 metams sąlygas, jos turėtų būti galutinai patvirtintos iki invazijos metinių vasario 24 dieną. Ši pagalba turėtų papildyti maždaug 70 mlrd. eurų, ES jau skirtų finansuoti įrangą Ukrainos armijai.

Rusijos Centrinės apylinkės karo teismas (CAKT) per savaitę išnagrinėjo devynias bylas, susijusias su ukrainiečiais karo belaisviais, ir nuteisė juos už „terorizmą“. Nepriklausomas Rusijos žiniasklaidos kanalas „Mediazona“ cituodamas turimus teismo dokumentus pranešė, kad visas devynias „bylas“ nagrinėjo vienas teisėjas – Andrejus Slepuchinas.

Ukraina pradėjo planuoti prezidento rinkimus ir referendumą. Apie tai trečiadienio rytą rašo „Financial Times“, skelbia „BBC Russian“. Anot leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareikalavo Kyjivo surengti balsavimą iki gegužės 15 d. ir pagrasino, kad priešingu atveju atims iš Ukrainos saugumo garantijas. Zelenskis susiduria su JAV spaudimu dėl rinkimų Pasak leidinio šaltinių, visa tai vyksta dėl stipraus Baltųjų rūmų spaudimo Kyjivui.

Ukrainiečiai sukūrė lazerį, kuris gali numušti lėktuvą, skelbia „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris, rašo UNIAN. Šis naujas ginklas esą lengvai telpa į automobilio bagažinę, neskleidžia jokio garso ir nešviečia, netgi neturi to raudono spindulio, kurį įsivaizduojame. Autorius straipsnyje aprašo, kaip naudojamas šis lazeris. Anot jo, operatorius lazerinį ginklą įrengė ant savo automobilio stogo viduryje lauko.

NATO mano, kad Ukrainos gynybos žlugimas fronte per artimiausius metus yra mažai tikėtinas. Apie tai praneša „Radio Svoboda“, remdamasi neįvardytu Aljanso pareigūnu.

Rusija pasitelkia plačiai nuskambėjusius Jeffrey Epsteino bylos dokumentus siekdama diskredituoti Vakarų politikus ir Ukrainą, pareiškė Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, rašo „RBC-Ukraina“. Pasak A. Kovalenkos, Rusija naudoja patikimų žiniasklaidos priemonių imitavimo metodą. Ji pasitelkia tokių leidinių kaip „The Washington Post“ ar „Reuters“ logotipus ir puslapių dizainą, kad savo melagingas istorijas skleistų jų vardu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad JAV nustatė birželio mėnesį kaip galutinį terminą Kyjivui ir Maskvai pasiekti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo pabaigos. Vašingtonas  JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ruošiasi priversti laikytis šio termino, jei pažanga sustos.

Jau daugiau nei metus rusai veda išsekinantį karą Rytų ir Pietryčių Ukrainoje, bandydami užbaigti trijų strategiškai svarbių miestų – Huliaipolės, Pokrovsko ir Myrnohrado – užėmimą. Pasak karo ekspertų ir nepriklausomų stebėtojų, jau artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais okupantai gali pasiekti savo tikslą, rašo „The New York Times“. Užėmimas suteiktų Rusijai atramą kariuomenės dislokavimui ir logistikos organizavimui būsimiems puolimams.

Maskva tvirtina, kad bet koks taikos susitarimas su Ukraina turi apimti saugumo garantijas ir Rusijai. Maskvos pareigūnai skundžiasi, kad jų interesai ignoruojami, ir įspėja, kad be šio kompromiso taikos susitarimo nebus, rašon „24 Kanal“. Maskva kritikuoja ES dėl Rusijai skirtų saugumo garantijų reikalavimų ignoravimo.

Kol kas nėra nustatyta, kada tiksliai Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidentai pasirašys taikos susitarimą, tačiau taika Ukrainoje yra arčiau nei bet kada anksčiau. Apie tai, kaip rašo „Evropeiskaja Pravda“ korespondentas iš Briuselio, vasario 10 dieną bendraudamas su žurnalistais pareiškė Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.

Volodymyras Zelenskis surengė pasitarimą dėl energetikos padėties Ukrainos regionuose. Prezidentas ypatingą dėmesį skyrė pasienio sričių apsaugos nuo priešo dronų smūgių stiprinimui. Šį pareiškimą V. Zelenskis paskelbė savo socialiniuose tinkluose, rašo „24 Kanal“. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos turi veikti gerokai operatyviau, siekiant sustiprinti Charkivo srities ir kitų su Rusija besiribojančių regionų apsaugą nuo „Shahed“ ir kitų smogiamųjų dronų.

Ukrainos lygumų slidininkė, kurios tėvų namai buvo sugriauti per karą su Rusija, antradienį Žiemos olimpinėse žaidynėse braukė ašaras, nes turėjo varžytis su Rusijos sportininke. „Tai tiesiog liūdna“, – sakė Sofija Škatula, paaiškindama, kad namas Ukrainos rytinėje Sumų srityje netoli sienos su Rusija buvo visiškai sugriautas per apšaudymus kare, vykstančiame jau beveik ketverius metus.

Ukrainos vakarinėje Rivnės srityje 72 metų vyras plaktuku ir kirviu nužudė penkis žmones šalies viduje perkeltųjų asmenų centre, antradienį pranešė policija.  Kol kas išpuolio motyvas nėra žinomas, tačiau policija teigia, kad tai galėjo būti buitinis konfliktas, peraugęs į muštynes tarp perkeltųjų asmenų. „Konflikto metu vyras plaktuku ir kirviu pradėjo smūgiuoti penkiems žmonėms“, – socialiniuose tinkluose nurodė Rivnės srities policija.

JAV valdant Joe Bidenui, veiksmingiausiu Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino turėtu įrankiu tęsti karą prieš Ukrainą tapo jo perspėjimai apie branduolinę eskalaciją. Į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, Kremliaus vadovas pradėjo naudoti naują ginklą – taikos derybas. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Markas Championas, per taikos derybas Ukrainai ir Rusijai taip ir nepavyko pasiekti reikšmingos pažangos.

Rusija spaudžia karo belaisvių šeimas, kad atkurtų „Starlink“ ryšį. Nurodoma, kad jie siekia pakeisti užblokuotas „Starlink“ sistemas ir priverčia karo belaisvių šeimas registruoti terminalus jų vardais, teigiama Ukrainos koordinacinio elgesio su karo belaisviais štabo pranešime.

Ukraina skelbia smūgių Rusijai rezultatus. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad buvo sunaikintas dronų mokymo centras, remonto padalinys, valdymo punktai ir rusų susitelkimo vietos. Atakos įvykdytos naktį iš pirmadienio į antradienį. Laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje, netoli Jaltos gyvenvietės ukrainiečiai sunaikino rusų remonto padalinį.

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) antradienį pranešė, kad pernai jos informacijos linijomis buvo gauta beveik 150 tūkst. skambučių, įskaitant tūkstančius pranešimų apie įtariamus neteisėtus veiksmus, susijusius su sovietmečio smerkimu Ukrainoje vykstančio karo metu.

Rusijos pareiškimai, neva Lenkijos tarnybos dalyvavo organizuojant išpuolius ar sabotažo veiksmus Rusijoje ir Baltarusijoje, yra tipiškas dezinformacijos ir vidaus poreikiams sukurto naratyvo pavyzdys, interviu naujienų agentūrai PAP teigė Karinės kontržvalgybos tarnybos vadovas brigados generolas Jaroslawas Strozykas.

Estijos žvalgyba įvertino, ar Rusija ketina šiemet ar kitais metais pradėti puolimą prieš bet kurią NATO valstybę. Apie tai rašoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia „European Pravda“. Anot Estijos žvalgų, Rusija neturėtų pradėti tokio puolimo, tačiau, bijodama Europos ginklavimosi, toliau atkurs savo ginkluotąsias pajėgas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad į dialogą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, atnaujinamą praėjus beveik ketveriems metams po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, nori įtraukti ir Europos partnerius. Taip jis kalbėjo po to, kai praėjusią savaitę į Maskvą išsiuntė aukščiausio rango patarėją – tai buvo pirmasis toks vizitas nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Antradienį policija pranešė, kad Ukrainos vakarinėje Rivnės srityje, perkeltųjų asmenų prieglaudoje, 72 metų vyras kirviu ir plaktuku nužudė penkis žmones.  Užpuolimo motyvas neaiškus, tačiau policija teigė, kad tai buvo buitinis konfliktas, peraugęs į buvusios mokyklos pastato, dabar glaudžiančio pabėgėlius iš Rytų ir Vidurio Ukrainos, gyventojų muštynes. „Kilus ginčui, vyras pradėjo plaktuku ir kirviu daužyti penkis žmones “, – socialiniuose tinkluose pranešė Rivnės srities policija.

Ukraina pernai metų pabaigoje pradėjo Tarptautinio legiono išformavimą, skelbia „Le Monde“, rašo UNIAN. Jis buvo įsteigtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva pirmomis karo dienomis. Tarptautinio legiono kariai neslepia nuostabos Skelbiama, kad užsienio kariai perkeliami į reguliariosios armijos šturmo pulkus, kurie atlieka vieną iš pavojingiausių kovinių užduočių.

Dienraščio „Dziennik Gazeta Prawna“ (DGP) gauti policijos duomenys rodo, kad per pastaruosius ketverius metus Lenkijoje išduotų leidimų turėti ginklą skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus, praneša svetainė „Notes from Poland“. Praėjusiais metais buvo išduota rekordiškai daug – net 43,4 tūkst. leidimų, o visas išduotų leidimų skaičius pasiekė 367 tūkst. Be to, skaičiuojama, kad civilių rankose yra apie milijoną šaunamųjų ginklų, praneša DGP. 2022 m. buvo išduota 34,4 tūkst.

Rusai smogė Slovjanskui Donecko srityje, žuvo du žmonės, skelbia „Ukrainska Pravda“. Dar septyni sužeisti. Informaciją apie tai patvirtino Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. „Dėl šiandienos oro smūgių Slovjanskui žuvo 2 žmonės, 7 buvo sužeisti“, – sako jis. Žuvo moteris ir jos 11-metė dukra. Tarp sužeistųjų yra 7-metė mergaitė. Tikslaus aukų skaičiaus ir turtui padarytos žalos dydžio duomenys dar nustatomi.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gynė žiemos olimpinių žaidynių dalyvio teisę dėvėti šalmą, ant kurio pavaizduoti per Rusijos karą Ukrainoje žuvę sportininkai. Skeletono lenktynininkas Vladyslavas Heraskevyčius treniruočių Kortinoje metu dėvėjo šalmą ir planavo su juo rungtyniauti, taip siekdamas palaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai dėl beveik ketverių metų invazijos.

Europos lyderiai nesugebėjo suvokti savo silpnumo ir tai tragiškai sustiprino Rusiją, sako „The Telegraph“ analitikas Wolfgangas Munchau. Naujausiame savo komentare jis įvardijo, kur vertindami karo Ukrainoje eigą suklydo Vakarai ir kaip turėtų atrodyti tikėtina karo Ukrainoje pabaiga. Pirmadienį paskelbtame komentare analitikas pirmiausia sako, kad Keiras Starmeris, Emmanuelis Macronas ir Friedrichas Merzas padarė rimtą klaidą, nes nesutiko pripažinti, kad geopolitinis centras pasislinko.

Rusija augina „universalių kareivių“ kartą, pasirengusią be dvejonių žudyti, todėl Ukraina turėtų tikslingai ugdyti ir savo jaunimo karinę mąstyseną bei pasirengimą ginti valstybę. Šią nuomonę duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Nacionalinio atsparumo ir saugumo instituto direktorė, Pasaulinio ir nacionalinio saugumo katedros profesorė Rena Marutian.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad į galimą susitarimą karui Ukrainoje užbaigti turi būti įtrauktos saugumo garantijos Maskvai, nes be jų bet koks susitarimas esą nebūtų neįmanomas, antradienį pranešė „Kyiv Independent“. „Mes pripažįstame, kad sutarimo dėl taikos Ukrainoje atveju turi būti atsižvelgta į Ukrainos saugumo interesus, tačiau, žinoma, svarbiausi yra Rusijos saugumo interesai“, – vasario 10 d. Rusijos žiniasklaidai sakė A. Gruško, kurį cituoja „Ky...

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad taikos susitarimas su Ukraina dar yra toli, skelbia „Sky news“. Anot jo, iki taikos susitarimo tarp Maskvos ir Kyjivo pasiekimo dar toli. S. Lavrovas pripažino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paveikė Ukrainą ir Europą, jis pareiškė, kad nėra priežasties „entuziastingai vertinti“ situaciją.

Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo pirmadienio vakaro numušė 110 iš 125 dronų, Rusijos pajėgų panaudotų puolant Ukrainą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.  Pranešime sakoma, kad nuo pirmadienio, 18 val. įsibrovėliai paleido į Ukrainą 125 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ tipo smogiamuosius dronus ir kitus nepilotuojamus orlaivius iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko-Achtarsko, Šatalovo ir Milerovo. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Odesos srityje, trys bendruomenių gyvenvietes iš dalies liko be elektros, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities administracijos vadovas Olehas Kiperis.  „Per naktį priešas surengė dar vieną cinišką smūgį Odesos srities energetikos infrastruktūrai. Pietinėje regiono dalyje padaryta žala energetikos objektui, kilo gaisras. Taip pat buvo apgadintas administracinis pastatas. Kol kas informacijos apie aukas nėra“, – sakė jis.

Popiežius Leonas XIV išsiuntė į Ukrainą 80 elektros generatorių ir vaistų žmonėms, kenčiantiems nuo karo ir šalčio padarinių, pranešė „Vatikano žinios“. Popiežius atsiliepė į daugybės pasaulio vyskupų, žinančių apie žmonių kančias dėl karo padarinių ir sunkumų, kuriuos sukėlė stingdantis šaltis tyčia naikinant energetikos infrastruktūrą, raginimus.  Pagalba, išvykusi iš Šv.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją, skelbia „New York Post“. S. Lavrovas ėmė skųstis, kad Vašingtonas per Aliaskos viršūnių susitikimą kalbėjo apie bendradarbiavimą, bet vietoj to pradėjo ekonominį karą prieš Maskvą. S. Lavrovas skundėsi, kad JAV toliau vykdo „antirusišką politiką“, nepaisydama viešų pareiškimų apie galimą santykių atšilimą po D. Trumpo susitikimo su Vladimiru Putinu Ankoridže.