Karas Ukrainoje

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 55 iš 83 bepiločių orlaivių, Rusijos paleistų nuo šeštadienio, vasario 14-osios, vakaro. Apie tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė „Telegram“ tinkle. Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą nuo šeštadienio 18.30 val., panaudodamos 83 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmass“ tipo, taip pat kitų tipų bepiločius. Maždaug 50 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sekmadienį atmetė, jos žodžiais tariant, Jungtinių Valstijų vykdomą Europos plūdimą ir pareiškė, kad Rusija turi būti priversta daryti nuolaidas derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo. „Priešingai nei kai kas sako, „woke“, dekadentiška Europa nesusiduria su civilizaciniu išnykimu“, – paskutinę Miuncheno saugumo konferencijos dieną sakė K. Kallas.

Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas apsilankė pas Ukrainoje kariaujančius Maskvos karius ir pareiškė, kad Kremliaus pajėgos vasarį užėmė keliolika rytinių kaimų, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija. V. Gerasimovo vizitas surengtas likus kelioms dienoms iki JAV tarpininkaujamų derybų su Kyjivu Ženevoje dėl beveik ketverius metus trunkančio karo nutraukimo ir artėjant ketvirtosioms Maskvos plataus masto puolimo prieš Ukrainą metinėms.

Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. vasario 15 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 1 253 270 karių, o vien per pastarąją parą jų žuvo arba buvo sužeista 1 250. Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad prieš kitą savaitę Ženevoje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas su Rusija telefonu kalbėjosi su amerikiečių pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir Donaldo Trumpo žentu. „Turėjau pokalbį su prezidento Trumpo pasiuntiniais S. Witkoffu ir Jaredu Kushneriu prieš trišalius susitikimus Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton šeštadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją dėl Ukrainos, pavadindama ją „gėdinga“. „Manau, kad pastangos priversti Ukrainą sudaryti pasidavimo sutartį su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu yra gėdingos“, – sakė H. Clinton per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiuo metu finansinę paramą Ukrainai teikia išimtinai Europa, tačiau pati Europa „nelabai dalyvauja derybose“. Kaip pranešė „Ukrinform“ korespondentas, šias pastabas jis išsakė šeštadienį per Miunchene vykusį brifingą. „Pirmiausia šiandien Ukrainai pinigų skiria tik Europa. Būkime atviri – mūsų partneriai iš Kanados padeda, Japonija teikia humanitarinę paramą, bet didžioji dalis lėšų ateina tik iš Europos“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad taikos derybos su Rusija žlunga ne dėl Ukrainos nenoro. „Mes esame pasirengę sudaryti susitarimą, kuris atneš tikrą taiką. Tikime, kad šį karą galima užbaigti. Šį karą galima užbaigti oriai“, – kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje teigė jis.

Rusija Ukrainoje tris kartus smogė Azerbaidžano diplomatinei misijai ir energetikos infrastruktūrai, o tai rodo, kad šie išpuoliai buvo tyčiniai, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. „Ukrainoje buvo ne tik išpuolių prieš Azerbaidžano energetikos infrastruktūrą, bet ir trys išpuoliai prieš Azerbaidžano ambasadą. Po pirmojo išpuolio galėjome manyti, kad tai buvo atsitiktinis įvykis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje pasišaipė iš Vengrijos lyderio Viktoro Orbano „pilvo“, teigdamas, kad ukrainiečių kova su Rusija leidžia Europai laisvai gyventi. Keturiasdešimt aštuonerių metų buvęs komikas V. Zelenskis kalbėjo, kokią naudą Europa gauna iš to, kad Ukrainos pajėgos kovoja su įsiveržusia Rusijos kariuomene.

Ukrainos skeletono atstovas Vladyslavas Heraskevyčius penktadienį pareiškė, kad yra nusivylęs, jo žodžiais, diskriminaciniu sprendimu diskvalifikuoti jį iš žiemos olimpinių žaidynių už šalmą su kare žuvusių jo šalies sportininkų atvaizdais. „Tai nuvilia“, – sakė 27-erių sportininkas, pralaimėjęs apeliaciją dėl diskvalifikacijos. „Niekas nesiskundė dėl šio šalmo, tad tai buvo visiškai diskriminacinis (Tarptautinio olimpinio komiteto, TOK) sprendimas, ir aš turėčiau ten būti“, – sakė jis.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys, kad Europa yra „miegantis milžinas“ ir gynybos srityje privalo mažiau kliautis Jungtinėmis Valstijomis, penktadienį pranešė jo biuras. „Kalbu apie Europos saugumo ir didesnės Europos autonomijos viziją, kuri nereiškia JAV pasitraukimo, bet visiškai atliepia raginimą labiau dalytis našta ir perkuria ryšius, kurie mums taip gerai tarnavo“, – šeštadienį pasakys britų ministras pirmininkas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra karo vergas. „Niekas Ukrainoje netiki, kad (V. Putinas) kada nors paliks ramybėje mūsų žmones, bet jis nepaliks ramybėje ir kitų Europos tautų, nes negali atsisakyti pačios karo idėjos“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Vašingtono atstovas NATO penktadienį pareiškė, kad Rusija gali niekada nebūti pasirengusi sudaryti susitarimą dėl karo prieš Ukrainą, kurį Maskvos pajėgos pradėjo beveik prieš ketverius metus, pabaigos. „Manau, kad ukrainiečiai dabar yra pasiruošę sudaryti pagrįstą susitarimą, kuris esant tokioms aplinkybėms būtų teisingas“, – per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ambasadorius Matthew Whitakeris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip įsivaizduoja susitikimą su Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir ką norėtų jam pasakyti. „Svarbu ne noras pažvelgti jam į akis. Man nesvarbios emocijos susitikimo metu. Turime klausimų, susijusių su Ukrainos teritorija, kurių šiandien niekas negali išspręsti. Įvairių šalių politika leido Putinui išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu – okupuoti žemes ir pateisinti savo veiksmus.

Rusijos prezidento padėjėjo Vladimiro Medinskio sugrįžimas į derybų procesą rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas tolesnėmis taikos derybomis su Ukraina.  Tokią nuomonę išreiškė buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas, rašo UNIAN. „Aš buvau nusivylęs, kai tai išgirdau. Mano nuomone, ponas Medinskis nėra rimtas derybininkas. Jis jau buvo juo anksčiau ir nepasiekė jokių rezultatų.

 Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yin penktadienį savo kolegai iš Ukrainos Andrijui Sybihai sakė, kad Pekinas galėtų pasiūlyti „naują humanitarinę pagalbą“ karo nuniokotai šaliai. „Kinijos ir Ukrainos santykiai turėtų išlikti teisingame kelyje (...). Kinija nori suteikti Ukrainai naują humanitarinę pagalbą“, – sakė Wang Yi. Jo žodžiai cituojami užsienio reikalų ministrų susitikimo Miuncheno saugumo konferencijoje protokole.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Rusijos pajėgų veržimosi Ukrainoje tempą palygino su sodo sraigės greičiu. „Šis vadinamasis rusiškas lokys neegzistuoja, – sakė jis Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galų gale tai juda ne ką greičiau nei sodo sraigė“. Atkreipė dėmesį į nuostolius M. Rutte, be to, atkreipė dėmesį į milžiniškus Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius Ukrainoje. Vien tik gruodį krito 35 tūkst. rusų karių, sausį taip pat 30 tūkst. „Tai faktai.

Šiais metais nebus nei ugnies nutraukimo, nei karo pabaigos, teigia legendinis šachmatininkas ir Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas. Pasak jo, dabartinės derybos atsidūrė aklavietėje ir nuo pat pradžių nebuvo nukreiptos į taikos siekimą. „Tai nebuvo derybos dėl taikos, tai buvo bandymas sudaryti sandorį tarp Trumpo ir Putino“, – sakė jis. G. Kasparovas pabrėžia, kad Rusija nesiekia realaus susitarimo, o derybas naudoja kaip vilkinimo ir spaudimo įrankį.

Rusija į kitą derybų su Ukrainos ir JAV pareigūnais raundą, kuris vyks vasario 17-18 d. Ženevoje, siųs Vladimiro Putino padėjėją Vladimirą Medinskį vadovauti savo delegacijai, vasario 13 d. pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. V. Medinskio sugrįžimas gali reikšti Maskvos pozicijos griežtėjimą derybose, atsižvelgiant į jo anksčiau rodytą bekompromisę retoriką per ankstesnius susitikimus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį prieš Miuncheno saugumo konferenciją, pasišaipė iš Rusijos pajėgų puolimo tempo Ukrainoje ir įvertino Europos gynybos politikos pokyčius, rašo „Bild“. Pasak jo, pastaraisiais metais Europa buvo kritikuojama dėl nepakankamų išlaidų gynybai, tačiau po viršūnių susitikimo Hagoje padėtis pasikeitė. „Pajutome aiškų požiūrių suartėjimą ir vienybę.

Vasario 12-osios naktį Ukraina atakavo Rusijos gynybos ministerijos raketų ir artilerijos valdybos karinį arsenalą netoli Kotlubanės gyvenvietės Volgogrado srityje. Kariai naudojo ukrainietišką ginkluotę ir sugebėjo prasiskverbti pro tankią Rusijos oro gynybą, kuria okupantai taip „didžiuojasi“, rašo „24 Kanal“. Visa tai galėjo turėti baisių pasekmių priešui, nes sandėlyje buvo laikomos tonos ginkluotės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vokietiją dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje. Prezidentas pranešė, kad ten bus žengti nauji žingsniai bendram saugumui stiprinti. Apie tai jis paskelbė socialiniuose tinkluose. Pasak V. Zelenskio, planuojama įsteigti pirmąją bendrą Ukrainos ir Vokietijos įmonę dronams gaminti, taip pat surengti dvišalius ir daugiašalius susitikimus su partneriais.

Įtakingiausi lyderiai Miunchene tris dienas diskutuos apie pasaulį, kuriame kiekviena šalis dabar palikta viena sau. Kol Donaldas Trumpas siekia pajungti visą Vakarų pusrutulį, Ukraina priversta veikti iš anksto, kad netaptų naujo geopolitinio susitarimo auka. „RBC-Ukraine“ analizuoja, kaip didžiosios valstybės vėl dalijasi pasaulį ir ar 2026-aisiais dar yra šansų stabilumui. Miunchenas ne kartą tapo pasaulio politikos lūžio tašku.

Kasmetinė Miuncheno saugumo konferencija šiemet vyksta diplomatinių pastangų nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą aklavietės fone. Nepaisant dešimčių pasaulio lyderių dalyvavimo, Europos pareigūnai nesitiki proveržio, rašo „Politico“. Į viešbutį „Bayerischer Hof“ Miunchene atvyks Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Ke...

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naujoji Rusijos delegacija derybose pakeitė bendravimo stilių. Tačiau Kyjivas pažymi, kad rusų kalboje atsirado mažiau propagandos, bet jų reikalavimai išlieka nepakitę. Apie tai „24 Kanal“ pranešė URM atstovas spaudai Heorhijus Tychijus. „Derybų metu retorika tapo neutralesnė, labiau techninė ir profesionalesnė – ir tai, be abejo, yra teigiamas ženklas“, – aiškino H. Tychijus.

Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais smogė vienam iš uostų Odesos srityje: 1 žmogus žuvo, dar 6 patyrė sužalojimų. Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos vicepremjeras Oleksijus Kuleba, skelbia „Ukrinform“. „Rusija surengė masines atakas prieš uostų ir geležinkelių infrastruktūrą“, – pažymėjo O. Kuleba. Odesos srityje okupantai bepiločiais smogė vienam iš uostų. Pranešama, kad 1 žmogus žuvo, dar 6 nukentėjo. Be to, 3 iš sužeistųjų yra sunkios būklės. Visiems suteikta medicininė pagalba.

Kremliaus propagandistai sustiprino naratyvą, kad Ukraina tariamai valdo slaptus kalėjimus, kuriuose kankinami Rusijos karo belaisviai, feisbuke paskelbė Kovos su dezinformacija centras.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad gali susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijoje, rašo CNN. Kalbėdamas apie galimą susitikimą su Ukrainos prezidentu, JAV valstybės sekretorius pabrėžė būtinybę užbaigti karą Ukrainoje. „Manau, kad jis (Volodymyras Zelenskis) ten bus, ir bus galimybė su juo susitikti. Kiek suprantu, tai yra mano darbotvarkėje – nesu tuo 100 proc.

Artėjant JAV rinkimų sezonui, deryboms dėl karo tarp Ukrainos ir Rusijos užbaigimo gali kilti grėsmė, teigiama „The Atlantic“ pranešime. Skelbiama, kad galimas Donaldas Trumpo pasitraukimas iš diplomatinio proceso didina riziką sutrikdyti taikos dialogą ir sukuria papildomą spaudimą Kyjivui. JAV prezidentas D. Trumpas svarsto galimybę pasitraukti iš derybų dėl karo tarp Ukrainos ir Rusijos sureguliavimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį sudaryti susitarimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo ir pareiškė, kad Maskva nori susitarti.

Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad turėjo savų priežasčių atleisti Andrijų Jermaką iš prezidento kanceliarijos vadovo pareigų. Tačiau tai neįvyko dėl „Midas“ bylos, rašo „The Atlantic“. Ukrainos prezidentas atsisakė pripažinti, kad korupcijos tyrimai Ukrainos energetikos sektoriuje, ypač „Midas“, privertė jį atleisti A. Jermaką. Paaiškino, kodėl atleido Jermaką „Turėjau savų priežasčių“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jungtinės Valstijos mano, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Tačiau Pentagono spaudos sekretorius generolas majoras Patas Ryderis teigia, kad yra viena sąlyga – atitinkamą sprendimą turi priimti visos 32 Šiaurės Atlanto Aljanso narės, rašo „RBC-Ukraina“. „Tai yra NATO Aljanso sprendimas, taigi 32 šalys, tačiau tai, ką dabar darome – ir esate girdėję kitus tai sakant – yra tilto kūrimas Ukrainai, kad ji galėtų prisijungti prie NATO“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą, ar, jo nuomone, Ukraina t...

Ukraina pareiškė, kad Rusijos kariams naudojamų „Starlink“ terminalų išjungimas yra tik pirmas žingsnis, galintis turėti reikšmingų pasekmių fronte. Kyjivas teigia, jog palikus dalį pajėgų be ryšio atsirado galimybė perimti strateginę iniciatyvą. „Sky News“ žurnalistė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime uždavė klausimą Ukrainos gynybos ministrui Mychailo Fedorovui apie tai, kokį poveikį Rusijos kariams turėjo „Starlink“ terminalų blokavimas.

Ukrainos sąjungininkai pasiuntė griežtą signalą Kremliui – Vakarų vienybė nemažėja, o parama Kyjivui tik auga. Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime paskelbta apie dar 35 mlrd. svarų (apie 40 mlrd. eurų) vertės įsipareigojimus, o Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey pabrėžė, kad spaudimas Rusijai bus dar labiau didinamas ir siekiama, jog artimiausi metai taptų karo pabaigos pradžia.

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump trečią kartą padėjo sugrąžinti pagrobtus Ukrainos vaikus į jų šeimas. Apie tai teigiama pareiškime, kurį Baltieji rūmai paskelbė vasario 12 d., rašo „Evropeiskaja Pravda“. Pažymėtina, kad pareiškime sakoma, jog Donaldo Trumpo žmona padėjo suvienyti ne tik ukrainiečių, bet ir „rusų vaikus“. Kaip nurodė Baltieji rūmai, tą dieną M. Trump „suvienijo rusų ir ukrainiečių vaikus su jų šeimomis“. Kaip žinoma, būtent Rusija prievarta išveža u...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo šalies skeletonininką Vladyslavą Heraskevyčių Laisvės ordinu. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, atitinkamas prezidento dekretas Nr. 119/2026 buvo paskelbtas oficialioje valstybės vadovo internetinėje svetainėje.

„Naujas nuotolio rekordas“ – Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai tolimame Rusijos Komijos regione, „Kyiv Independent“ cituojamas SBU šaltinis. Ukrainos tolimųjų nuotolių dronai smogė Uchtos naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Komijos Respublikoje, esančiai 1750 kilometrų nuo Ukrainos sienos, vasario 12 d. „Kyiv Independent“ pranešė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) šaltinis. Pasak šaltinio, šis smūgis yra naujas Ukrainos dronų nuotolio rekordas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėl pasisakė apie hipotetinį Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, skelbia UNIAN. D. Peskovas pareiškė, kad bet koks susitikimas tarp V. Putino ir V. Zelenskio įmanomas tik Maskvoje. Jis taip pat pareiškė, kad Rusija tikisi, jog artimiausiu metu įvyks kitas derybų dėl Ukrainos raundas.

Ukrainos Aukščiausioje Radoje masiškai maistu apsinuodijo deputatai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Dėl to esą ketvirtadienį parlamentas negali sklandžiai dirbti. Manoma, kad deputatai galėjo apsinuodyti Rados valgykloje. Sunegalavo dešimtys Ukrainos deputatų Skaičiuojama, kad sunegalavo dešimtys deputatų, skaičius tikriausiai siekia 10–30. Dauguma susidūrė su panašiais simptomais: aukšta temperatūra, silpnumu, žarnyno sutrikimais ir viduriavimu.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį vykdamas į derybas su Europos Sąjungos (ES) lyderiais pareiškė, kad Europa turėtų nebesiųsti pinigų Ukrainai, jei yra rimtai nusiteikusi pagyvinti savo ekonomiką. „Nesiųskite savo pinigų kam nors kitam, jei jie jums reikalingi jūsų konkurencingumui, todėl nesiųskite pinigų Ukrainai“, – žurnalistams sakė V. Orbanas.

Nedidelė Rusijos kareivių grupė tebėra apsupta Kupjanske, Charkivo srityje, ir negali kovoti, per televiziją pranešė Jungtinių pajėgų Ryšių skyriaus vadovas Viktoras Tregubovas. „Iš tikrųjų Kupjanską kontroliuoja Ukraina. Vienintelė nedidelė rusų grupelė užspeista keliuose daugiaaukščiuose pastatuose miesto centre, tačiau ši grupė negali vykdyti kovinių operacijų, išskyrus ginti savo gyvybes“, – sakė jis. Pasak V. Tregubovo, rusai išstumti ir iš Kupjansko pakraščių.

Estijos užsienio žvalgybos tarnybos (VLA) vadovas Kaupo Rosinas teigia, kad nors Rusija ir stengiasi pademonstruoti galinti toliau kariauti ateinančius dešimtmečius, tačiau šalies būklė yra prasta ir pažeidžiama kiekvieno naujo sankcijų paketo, praneša Estijos transliuotojas ERR. Remiantis VLA atlikta analize, Rusijos ekonomika akivaizdžiai pasiekė nuosmukį. K. Rosinas patvirtino, kad sankcijų poveikis yra tiesioginis ir galingas.

Beveik 2 600 Kyjivo daugiaaukščių pastatų liko be šildymo po praėjusią naktį Rusijos surengtos kombinuotos raketų ir bepiločių orlaivių atakos. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Rusijos propaganda socialiniuose tinkluose paleido naują dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų bangą, skatinančią „taikos bet kokia kaina“ naratyvą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį įspėjo, kad bet koks Rusijos bandymas užblokuoti Suvalkų koridorių lemtų greitą ir naikinančią Aljanso reakciją. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje trečiadienį. NATO vadovas sulaukė klausimo apie Suvalkų koridorių Spaudos konferencijoje M. Ruttes buvo paklausta apie tai, ar jis yra tikras, kad NATO gali rimtai reaguoti, jei Rusija taikytųsi užblokuoti Suvalkų koridorių. „Labai tikras“, – atsakė jis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad Briuselis svarsto galimybes steigti kelias bazes, kurios galėtų būti naudojamos Ukrainos kariams apmokyti, jei būtų pasiektas susitarimas nutraukti kovas šioje šalyje. „Mes aptarėme Ukrainos karių mokymą, taip pat ir Ukrainos teritorijoje“, – sakė K. Kallas ES gynybos ministrų susitikime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad bet kokiame taikos susitarime, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje, turėtų būti numatyta konkreti šalies įstojimo į ES data. Trečiadienį socialinių tinklų platformoje „X“ paskelbtame įraše V. Zelenskis teigė, kad Ukraina „padarys viską“, kad iki 2027 m. būtų „techniškai pasirengusi“ prisijungti prie Europos Sąjungos, ir kad šalis įgyvendins bent pagrindines priemones siekdama narystės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rado silpnąją Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino vietą, skelbia „Fox News“. Nacionalinio saugumo ekspertai teigia, kad Rusijos sąjungininkų logistikos ir tiekimo grandinių puolimas silpnina V. Putino gebėjimą tęsti atakas prieš Ukrainą. Prezidentas D. Trumpas pažadėjo 2025 m. Rusijai taikyti „labai griežtas pasekmes“, jei ji nesutiks sudaryti susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.