Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip įsivaizduoja susitikimą su Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir ką norėtų jam pasakyti.
„Svarbu ne noras pažvelgti jam į akis. Man nesvarbios emocijos susitikimo metu. Turime klausimų, susijusių su Ukrainos teritorija, kurių šiandien niekas negali išspręsti.
Įvairių šalių politika leido Putinui išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu – okupuoti žemes ir pateisinti savo veiksmus. Šiuo metu tik viena valstybė – Ukraina – fiziškai kariauja prieš jį“, – sakė jis interviu leidiniui „The Atlantic“, kurį cituoja UNIAN.
Pasak jo, pokalbis galėtų būti sutelktas tik į karo nutraukimą.
„Tai būtų tiesiog pokalbis apie tai, kaip užbaigti karą, kad jis nepasikartotų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Rusija tik imituoja derybų procesą? Įvardijo ženklą, kuris išduoda Putino planus
Rusijos prezidento padėjėjo Vladimiro Medinskio sugrįžimas į derybų procesą rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas tolesnėmis taikos derybomis su Ukraina.
Tokią nuomonę išreiškė buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas, rašo UNIAN.
„Aš buvau nusivylęs, kai tai išgirdau. Mano nuomone, ponas Medinskis nėra rimtas derybininkas. Jis jau buvo juo anksčiau ir nepasiekė jokių rezultatų. Jo sugrįžimas man sako, kad [Vladimiras] Putinas į šias derybas žiūri nerimtai“, – pareiškė diplomatas.
Diplomatas: darykime spaudimą Rusijai
M. McFaulas taip pat neigiamai atsiliepė apie galimą JAV spaudimą Ukrainai dėl greito taikos pasiekimo.
„Spaudimas Ukrainai nėra protingas sprendimas, atsižvelgiant į JAV nacionalinius interesus. Kodėl mes visada spaudžiame Ukrainą, o niekada – Putino? JAV turėtų daryti didesnį spaudimą Rusijai. Daugiau ginklų Ukrainai ir daugiau sankcijų Rusijai“, – pažymėjo jis.
Emmanuelis Macronas: po karo Ukrainoje Europai reikės taisyklių dėl bendradarbiavimo su Rusija
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad pasibaigus karui Ukrainoje, Europai reikės sukurti naują sistemą, pagal kurią būtų galima taikiai sugyventi kartu su Rusija, kad ateityje būtų išvengta tolesnio situacijos eskalavimo.
„Jei pasieksime susitarimą dėl Ukrainos, vis dar turėsime kovoti su agresyvia Rusija“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė jis.
„Turėsime nustatyti sambūvio taisykles, kurios apribotų eskalacijos riziką“, – pridūrė jis.
Merzas ir Rubio aptarė Ukrainos karą
JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose aptarė pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
M. Rubio susitikime gyrė stiprią Vokietijos paramą Ukrainai, sakė jo atstovas. Taip pat buvo kalbama apie atstatymo priemonių koordinavimą.
Vokietijos vyriausybės šaltinių teigimu, per pokalbį didžiausias dėmesys buvo skiriamas situacijai Ukrainoje, deryboms su Rusija ir tolesnei paramai Ukrainai, pirmiausiai – karinėmis priemonėmis. Taip pat buvo kalbama apie Europos vaidmenį NATO.
M. Rubio gyrė vokiečių žingsnius Aljansui stiprinti. Ano duomenų, aukšti politikai apsikeitė nuomonėmis ir apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir ypač – Irane. Prieš savo kelionę į Kiniją F. Merzas pasinaudojo galimybe pasikalbėti su M. Rubio ir apie situaciją Tolimuosiuose Rytuose bei apie prekybos politiką, teigė šaltiniai.
Nekantriai laukiama M. Rubio kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje šeštadienį. Pernai JAV viceprezidentas JD Vance‘as savo kalba Miunchene sukėlė ažiotažą, kai neįprastai griežtai užsipuolė Europos sąjungininkes ir, be kita ko, sukritikavo demokratijos būklę Europoje.
Į Ukrainą grįžo dar penki Rusijos pagrobti vaikai
Įgyvendinant Ukrainos prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ iš laikinai okupuotų teritorijų ir iš Rusijos buvo grąžinti dar penki Ukrainos vaikai, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Iš laikinai okupuotų teritorijų ir iš Rusijos grįžo penki Ukrainos vaikai – kiekvienas sugrįžimas yra maža, bet kartu ir didelė Ukrainos pergalė“, – sakė jis.
Pasak D. Lubineco, tai tapo įmanoma dėl aktyvių ombudsmeno biuro pastangų įgyvendinant prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“. Procese taip pat dalyvavo nevyriausybinė organizacija „Save Ukraine“. Ombudsmenas padėkojo jiems už paramą. D. Lubinecas taip pat dėkojo JAV pirmajai poniai Melaniai Trump už humanitarinę paramą Ukrainos iniciatyvoms, kurių tikslas yra grąžinti vaikus.
„Dėl mūsų atkaklaus darbo namo grįžo 4–15 metų vaikai“, – nurodė jis.
D. Lubinecas pažymėjo, kad nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios jau buvo grąžinti iš viso 1 985 vaikai.
Suomijos prezidentas apie Putiną: strategiškai jis jau pralaimėjo
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad Vladimiras Putinas strategiškai jau pralaimėjo karą prieš Ukrainą. Pasak jo, Maskvos tikslai žlugo vienas po kito – Ukraina tapo dar glaudžiau susijusi su Europa, o vietoje stabdomos NATO plėtros Aljansą papildė Suomija ir Švedija.
Suomijos vadovo teigimu, Rusijai nepavyko nei palaužti Ukrainos, nei pasiekti lemiamo proveržio fronte – teritoriniai laimėjimai per pastaruosius metus minimalūs, o nuostoliai milžiniški. Jis paragino Kyjivą tęsti kovą, pabrėždamas, kad dabartinė dinamika rodo ilgalaikę strateginę Ukrainos pergalės kryptį.
„Priežastis kodėl taip sakau (kad Ukraina tiesiog tęstų tai, ką dabar daro – red. past.) yra todėl, kad Putinas patyrė strateginę nesėkmę. Jis norėjo, kad Ukraina taptų Rusijos dalimi. Ji tapo Europos dalimi.
Jis norėjo užkirsti kelią NATO plėtrai. Jis gavo Suomiją ir Švediją.
Jis norėjo, kad mūsų gynybos išlaidos būtų mažos, o dabar jos siekia 5 %.
Kai prasidėjo karas, Rusija užėmė 12 proc. Ukrainos teritorijos. Tai buvo prieš 12 metų. Nuo tada – 8 proc. Per pastaruosius dvejus metus – 1 proc.
Gruodį Ukraina sugebėjo nužudyti 34 000 Rusijos karių. Jie nesugebėjo jų vėl įtraukti į gretas, pakeisti.
Tiesiog tęskite (Ukraina, – red. past.) tai, ką darote, ir galiausiai jūs nugalėsite ir laimėsite šį karą“, – aiškino jis Miuncheno konferencijoje.
Friedrichas Merzas sako esantis pasiruošęs kalbėtis, jei Rusija rimtai žiūrės į derybas dėl taikos
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė esąs „pasiruošęs deryboms“ su rusų lyderiais, tačiau tvirtino, kad Rusija dar nėra pasirengusi rimtoms taikos deryboms su Ukraina.
„Norime kalbėtis, jei tai bus prasminga, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė F. Merzas. – Tačiau, kaip galima suprasti iš Amerikos pusės, Rusija dar nenori rimtai kalbėtis.“
F. Merzas sulaukė klausimo apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimą užmegzti tiesioginius Europos kontaktus su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, kurie buvo iš esmės sustabdyti nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Šis karas baigsis tik tada, kai Rusijos ekonomika ir kariuomenė bus beveik visiškai išsekusi. Artėjame prie to“, – tvirtino F. Merzas.
„Tačiau mes dar ne ten. Rusija turi nutraukti šį karą prieš Ukrainą, o mes turime padaryti viską, kas būtina, kad jie pasiektų tašką, nuo kurio nebemanytų, kad jiems naudinga toliau tęsti šį siaubingą karą“, – pridūrė jis.
„Mes dar ten nesame“, – pažymėjo jis.
E. Macronas nuo gruodžio ragina Europos lyderius apsvarstyti galimybę atnaujinti dialogą su V. Putinu, atkreipdamas dėmesį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tą jau padarė.
Prancūzijos prezidentas vasario pradžioje į Maskvą nusiuntė savo artimiausią diplomatinį patarėją.
F. Merzas teigė, kad diskusijos su Maskva gali būti prasmingos kaip platesnių pastangų – „karinių, ekonominių, politinių, diplomatinių“ – dalis, siekiant paskatinti Rusiją sėsti prie derybų stalo.
Tačiau rusai „turi pripažinti, kad jie tikrai nori kalbėti apie paliaubas, o vėliau apie taikos planą“, sakė F. Merzas.
Zelenskis gavo dovanų Vokietijos ir Ukrainos bendros įmonės sukurtą droną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį gavo dovanų pirmąjį bendros Vokietijos ir Ukrainos ginklų gamybos įmonės pagamintą droną.
V. Zelenskis apsilankė pietų Vokietijoje esančioje gamykloje, kurios buvimo vieta laikoma paslaptyje, prieš prasidedant Miuncheno saugumo konferencijai.
„Tuo mes remiame Ukrainą jos kovoje, – sakė gynybos ministras Borisas Pistorius. – Tačiau mes iš to taip pat turime naudos.“
Naujoji bendrovė, pavadinta „Quantum Frontline Industries“, siekia iki metų pabaigos pristatyti Ukrainos kariuomenei mažiausiai 10 tūkst. bepiločių orlaivių.
Gamintoja „Quantum Systems“ žvalgybinius dronus Ukrainai tiekia nuo 2022 m. Bendrovės duomenimis, šiuo metu naudojama 1 500 šių mažų bepiločių orlaivių.
Bendra įmonė dronus, pavadintus „Linza“, gamina pagal Ukrainos bendrovės „Frontline Robotics“ licenciją.
Ukrainos ginklų pramonei patiriant nuolatinį spaudimą dėl Rusijos atakų, gamybos perdavimas Vokietijai turėtų padidinti gamybos apimtis.
Pats dronas „Linza“ nėra ginklas, tačiau jis gali gabenti iki dviejų kilogramų sveriančius krovinius, įskaitant bombas ir granatas. Gamybą ketinama išplėsti kitais metais.
„Nėra jokių apribojimų augimui, išskyrus įmonės pajėgumus“, – sakė B. Pistorius. Projektas buvo įgyvendintas „šviesos greičiu“, sakė jis.
Tuo tarpu V. Zelenskis padėkojo Vokietijos vyriausybei už paramą. „Mūsų žmonės dalysis žiniomis, technologijomis ir mokymais“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Kitos bendros įmonės irgi stengiasi didinti dronų gamybą: programinės įrangos gamintoja „Auterior“, kurios būstinės yra JAV ir Miunchene, bendradarbiaudama su Ukrainos įmone „Airlogix“ turėtų pagaminti tūkstančius bepiločių orlaivių.
Merzas: karas baigsis tik tada, kai Rusija bus išsekusi
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmeta būtinybę kalbėtis su Vladimiru Putinu. Jo teigimu, ES kalbėtis su Kremliumi reiktų tik „jeigu tam yra prasmė“, o dar geriau – kada Rusija bus „bent jau ekonomiškai išsekusi“.
F. Merzas prisiminė V. Orbano kelionę į Maskvą, susitikimą su V. Putinu. Kaip parodė istorija, tas pokalbis nieko iš esmės nepakeitė.
Vokietijos premjeras taip pat akcentavo, kad derybos su Rusija nebus vaisingos, kol Rusijos ekonomika leis tęsti karą.
„Vienas (asmuo) iš Europos Sąjungos, ministras pirmininkas, nuvyko į Maskvą savo iniciatyva. Tai buvo beveik prieš dvejus metus. Jis neturėjo jokio įgaliojimo. Jis ten nuvyko. Jis nieko nepasiekė.
Kitą savaitę po to mes matėme sunkiausius iki tol matytus išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą, privačius namus, ligonines.
Jei pokalbiai yra prasmingi, mes esame pasirengę kalbėtis. Tačiau, kaip matote iš Amerikos patirčių, Rusija dar nėra pasirengusi rimtai kalbėtis.
Mano asmenine nuomone – tai yra mano asmeninis požiūris – šis karas baigsis tik tada, kai Rusija bus bent jau ekonomiškai, o galbūt ir kariniu požiūriu, išsekusi“, – pareiškė vokiečių premjeras.
Per rusų atakas Odesoje ir Ukrainos rytuose žuvo šeši žmonės
Per Rusijos atakas Pietų Ukrainos Odesos uostamiestyje ir šalies rytuose žuvo šeši žmonės, įskaitant tris brolius.
Du 19 metų amžiaus dvyniai ir jų aštuonerių metų brolis žuvo rusų pajėgoms atakavus gyvenamąjį rajoną Kramatorske šalies rytuose, penktadienį pranešė institucijos. Brolių motina ir senelė buvo sužeistos.
Per ataką ketvirtadienio vakarą, institucijų duomenimis, žuvo ir vienas vyras. Rusijos daliniai veržiasi svarbaus pramoninio miesto Kramatosrsko link – tai vienas paskutiniųjų Ukrainos kontroliuojamų gyvenamų miestų Donecko srityje.
Zaporižios srityje, gelbėtojų duomenimis, per drono smūgį žuvo vyras. Apie didžiausią žalą pranešta iš Odesos srities, kur per rusų ataką prieš uostą taip pat žuvo žmogus.
Pasak privačios energetikos bendrovės DTEK, ataka padarė „labai didelės“ žalos uosto energetikos infrastruktūrai.
„Prireiks daug laiko įrenginiams suremontuoti ir vėl juos paleisti“, – pareiškė įmonė. Apgadinti sandėliai ir transporto priemonės, kilo gaisras, sakė vicepremjeras Oleksijus Kuleba.
ES pernai iš Rusijos importavo suskystintų gamtinių dujų už 7,4 mlrd. eurų
Europos Sąjunga (ES) praėjusiais metais importavo iš Rusijos suskystintų gamtinių dujų už 7,4 mlrd. eurų. Tai yra 3 proc. mažiau nei 2024 m. (7,6 mlrd.), rodo Eurostato duomenys
Iš viso 2025 m. importuota suskystintų gamtinių dujų už 46 mlrd. eurų. Didžioji dalis jų – už 24,2 mlrd. eurų – pasiekė ES iš JAV.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES greitai inicijavo plačius importo draudimus iškastiniams energijos ištekliams, pavyzdžiui, naftai ir anglims, tačiau dėl priklausomybės sankcijos dujoms ilgą laiką nebuvo taikomos. Nuo 2027 m. galios visiškas rusiškų suskystintų dujų importo draudimas. Tai dalis spalį priimto sankcijų Maskvai paketo.
Be to, šio mėnesio pradžioje įsigaliojo naujas reglamentas, kuris laipsniškai, o vėliausiai nuo 2027 m. lapkričio 1 d. uždraus visą dujų importą iš Rusijos į Europos Sąjungą.
Tiesa, reglamente numatyta tam tikra saugumo sąlyga, jeigu vienos ar kelių valstybių narių energijos tiekimo saugumui iškiltų rimtas pavojus. Tokiomis aplinkybėmis Europos Komisija galėtų leisti atitinkamoms ES šalims netaikyti dujų importo draudimo.
Artėjant deryboms Ženevoje – Kremlius griežtina toną: į derybas grąžina Medinskį
Rusija į kitą derybų su Ukrainos ir JAV pareigūnais raundą, kuris vyks vasario 17-18 d. Ženevoje, siųs Vladimiro Putino padėjėją Vladimirą Medinskį vadovauti savo delegacijai, vasario 13 d. pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rutte: Rusija nori atrodyti kaip meška, bet juda sraigės greičiu
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį prieš Miuncheno saugumo konferenciją, pasišaipė iš Rusijos pajėgų puolimo tempo Ukrainoje ir įvertino Europos gynybos politikos pokyčius, rašo „Bild“.
Sulėtėjus ekonomikos augimui, Rusijoje sumažinta palūkanų norma
Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų įvestų sankcijų sulėtėjus Rusijos ekonomikos augimui, penktadienį šios šalies centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino nuo 16 iki 15,5 proc.
Praėjusiais metais Rusijos ekonomika išaugo tik 1 procentu – gerokai mažiau nei 2023 ir 2024 m., kai ji augo po maždaug 4 proc. per metus.
Didžiulės išlaidos Ukrainoje kariaujančioms pajėgoms iš pradžių paskatino augimą ir padėjo Maskvai išvengti prognozuoto ekonomikos žlugimo po 2022 m. prasidėjusios invazijos į kaimyninę šalį.
Tačiau didėjant išlaidoms ėmė augti ir infliacija, o verslas piktinosi didelėmis skolinimosi išlaidomis.
„Ekonomika toliau grįžta link subalansuoto augimo“, – pranešime teigė centrinis bankas, omenyje turėdamas ekonomikos atšalimą.
Jis taip pat nurodė, kad sausio mėnesį infliacija „žymiai pagreitėjo dėl vienkartinių veiksnių“, konkrečiai – padidintų mokesčių.
„Vertinant lūkesčius, vis dar tikimasi, kad infliacija išliks didelė. Tai gali kliudyti ilgalaikiam infliacijos sulėtėjimui“, – teigiama pranešime.
Dėl to centrinis bankas pareiškė, kad palūkanų normos turės likti aukštesnės nei numatyta, ir prognozuoja, kad šiais metais jos vidutiniškai sieks 13,5–14,5 proc.
Jo teigimu, norint sumažinti infliaciją iki 4 proc. tikslo, kurį bankas tikisi pasiekti 2026 m. antroje pusėje, skolinimosi išlaidos turi būti didelės.
Rusijos valstybės finansus slegia karo išlaidos ir spaudimas, kurį patiria gyvybiškai svarbus energijos išteklių eksportas.
Dėl įvestų Vakarų sankcijų sumažėjus eksporto apimtims, naftos ir dujų pajamos, kurios sudaro maždaug ketvirtadalį valstybės biudžeto pajamų, praėjusiais metais sumažėjo iki žemiausio lygio per penkerius metus.
Karo metu susidaręs biudžeto deficitas padidino Rusijos išorės skolą iki aukščiausio lygio per pastaruosius 20 metų, nors jos skolos ir BVP santykis, sudarantis apie 16 procentų, yra gerokai mažesnis nei daugumos išsivysčiusių šalių.
Vis dėlto Kremlius šiai spragai užpildyti pasinaudojo eilinių rusų piniginėmis ir šiais metais pridėtinės vertės mokestį (PVM) padidino dviem procentiniais punktais iki 22 procentų.
Smogė ten, kur Rusija nesitikėjo: ukrainiečiai pataikė į vieną svarbiausių Putino arsenalų
Vasario 12-osios naktį Ukraina atakavo Rusijos gynybos ministerijos raketų ir artilerijos valdybos karinį arsenalą netoli Kotlubanės gyvenvietės Volgogrado srityje. Kariai naudojo ukrainietišką ginkluotę ir sugebėjo prasiskverbti pro tankią Rusijos oro gynybą, kuria okupantai taip „didžiuojasi“, rašo „24 Kanal“.
Kremlius patvirtino: atsakė, kada laukia kitos taikos derybos dėl Ukrainos
Kremlius penktadienį pranešė, kad kitą savaitę planuojamas naujas taikos derybų dėl karo Ukrainoje etapas. Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, jog susitikimo vieta kol kas nėra patvirtinta, o ankstesni trišaliai pokalbiai tarp Kyjivo, Maskvos ir JAV buvo surengti Abu Dabyje, rašo „Sky News“.
Vladimiro Putino atstovas spaudai D. Peskovas pranešė, kad kitą savaitę įvyks naujas taikos derybų dėl karo Ukrainoje etapas.
Kremlius penktadienį pranešė, kad kitas JAV tarpininkaujamų derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos etapas vyks Ženevoje vasario 17-18 dienomis.
Ankstesni trišaliai susitikimai, kuriuose dalyvavo Kyjivas, Maskva ir JAV, buvo surengti Abu Dabyje.
Seulo žvalgyba: kare prieš Ukrainą žuvo arba buvo sužeista apie 6 000 Šiaurės Korėjos karių
Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo arba buvo sužeista apie 6 000 Šiaurės Korėjos karių. Apie tai, remdamasi Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos (NIS) duomenimis, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
NIS teigimu, šiuo metu Rusijos Kursko srityje dislokuota apie 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karinių pajėgų karių ir 1 000 inžinerijos karių, kurie palaiko Maskvos karą prieš Ukrainą.
Agentūros skaičiavimais, kare žuvo arba buvo sužeista apie 6 000 Šiaurės Korėjos karių. Apie 1 100 karių ir inžinierių, kurie praėjusių metų gruodį grįžo į Šiaurės Korėją, gali būti vėl išsiųsti į karą.
„Nepaisant to, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė neteko 6 000 karių, ji pasiekė rezultatų – įvaldė modernią kovos taktiką ir mūšio lauko duomenis, taip pat su Rusijos technine pagalba atnaujino savo ginklų sistemas“, – teigė NIS.
Žvalgybos agentūra taip pat pažymėjo, kad Pchenjanas sukūrė naują bepiločių orlaivių departamentą ir spartina pastangas sukurti sistemą, galinčią kurti ir masiškai gaminti dronus.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Pietų Korėjos susivienijimo ministras Chung Dong-yongas per derybas Seule su Nyderlandų užsienio reikalų ministru Davidu van Weeliu pareiškė, kad yra ryšys tarp derybų dėl Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo ir padėties Korėjos pusiasalyje.
Charkivo srityje rusai apšaudė 10 gyvenviečių, vienas žmogus žuvo, keturi sužeisti
Dešimt Charkivo srities gyvenviečių ketvirtadienį patyrė Rusijos atakas, vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sužeisti. Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Pasak jo, 66 metų moteris buvo nužudyta Kunės bendruomenės Rozsohuvatės kaime. Ten taip pat buvo sužeista 45 metų moteris.
Zoločivo mieste buvo sužeista 67 metų moteris ir 8 metų mergaitė.
Kupjansko bendruomenės Osynovės kaime buvo sužeistas 51 metų vyras.
Gydytojai taip pat suteikė pagalbą dviem 44 ir 47 metų moterims, kurios vasario 11 d. buvo sužeistos per Rusijos apšaudymą Barvinkovės mieste.
Be to, tapo žinoma, kad vasario 8 d. dėl apšaudymo Novoosynovėje, Kurylivkos bendruomenėje, žuvo 89 metų vyras ir 83 metų moteris.
Priešas prieš Charkivo sritį panaudojo septynias valdomas bombas (KAB), šešis „Geran-2“ tipo bepiločius orlaivius, keturis FPV dronus ir dar vieną nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
Bohoduchivo rajone (Zoločivas) buvo apgadinti devyni privatūs namai, vairavimo mokykla, keturi automobiliai ir elektros linijos.
Kupjansko rajone (Osynovė) apgadinti penki privatūs namai.
Iziumo rajone apgadintas lengvasis automobilis (Borova), sunkvežimis (Oskilas) ir privatus namas (Rozsochuvatė).
Charkivo rajone (Nova Kozača) apgadintas privatus namas.
Čuhujivo rajone (Vyšnevė) apgadintas ūkinis pastatas ir lengvasis automobilis.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, vasario 11 d. Barvinkovėje dėl Rusijos bepiločio orlaivio atakos buvo sužeista 13 žmonių.
„Politico“: Ukrainos likimas kabo ant plauko
Kasmetinė Miuncheno saugumo konferencija šiemet vyksta diplomatinių pastangų nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą aklavietės fone. Nepaisant dešimčių pasaulio lyderių dalyvavimo, Europos pareigūnai nesitiki proveržio, rašo „Politico“.
Naujoji Rusijos delegacija derybose: Ukraina paaiškino, kas pasikeitė rusų retorikoje
Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naujoji Rusijos delegacija derybose pakeitė bendravimo stilių. Tačiau Kyjivas pažymi, kad rusų kalboje atsirado mažiau propagandos, bet jų reikalavimai išlieka nepakitę. Apie tai „24 Kanal“ pranešė URM atstovas spaudai Heorhijus Tychijus.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 111 iš 154 Rusijos bepiločių orlaivių
Oro gynybos pajėgos neutralizavo 111 iš 154 Rusijos paleistų dronų, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18 val. Rusija iš Kursko srities paleido į Ukrainą balistinę raketą „Iskander-M“ ir 154 „Šahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų bepiločius orlaivius iš Oriolo, Briansko ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei laikinai užimto Donecko ir Hvardijskės bei Čaudos Kryme. Apie 100 nepilotuojamų orlaivių buvo „Šahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 8.30 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 111 Rusijos „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų dronų.
Raketa ir dronai pataikė 18-oje vietų, dviejose vietose nukrito dronų nuolaužos. Ataka tęsėsi, keli priešo bepiločiai orlaiviai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Naktį Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais puolė vieną iš Odesos srities uostų. Vienas žmogus žuvo, šeši buvo sužeisti.
Naujas Kremliaus bandymas pateisinti karą: iškėlė priežastį, kodėl buvo užpulta Ukraina
Prokremliškos socialinių tinklų paskyros, besiremiančios naujausiais Jeffrey Epsteino bylos dokumentais, bando sustiprinti pastangas skleisti nepagrįstus teiginius, esą Rusija išgelbėjo ukrainiečių vaikus nuo prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais, ketvirtadienį parodė AFP ir Londone įsikūrusio analitinio centro tyrimas, rašo „The Moscow Times“.
AFP ir Strateginio dialogo institutas (ISD) nustatė, kad milijonus peržiūrų „Facebook“, „X“ ir „TikTok“ surinkę įrašai skleidžia naratyvą, kuris prieštarauja realiems liudijimams.
Sausio 30 d. JAV valdžios institucijos paviešino didelį kiekį su J. Epsteinu susijusių dokumentų.
Šie atskleisti faktai į skandalą įtraukė daugybę aukštas pareigas užimančių asmenų visame pasaulyje.
Tačiau prokremliškos paskyros taip pat pradėjo skleisti mintį, kad šie dokumentai neva įrodo, jog Ukraina yra pasaulinis prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais centras – tai kaltinimas, kurį Rusija propaguoja jau seniai.
Kai kurie vartotojai tvirtino, kad bylos medžiaga atskleidė, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą bandė gelbėti ukrainiečių vaikus iš su J. Epsteinu susijusio tinklo.
Viename neseniai „X“ paskelbtame įraše, kuris surinko daugiau nei 3 milijonus peržiūrų, teigta, kad J. Epsteino dokumentai „patvirtino, jog Putinas negrobė vaikų iš Ukrainos, o juos evakavo, siekdamas apsaugoti nuo pardavimo į vaikų vergiją“.
Pasak Kyjivo, nuo invazijos pradžios Rusija neteisėtai pervežė beveik 20 tūkst. ukrainiečių vaikų per sieną.
Rusija yra pripažinusi, kad dalį vaikų išvežė, teigdama, jog tai buvo daroma dėl jų saugumo. Kai kuriuose įrašuose netgi buvo teigiama, kad naujausi dokumentai esą rodo, jog J. Epsteinas bandė susitikti su V. Putinu, siekdamas sutrukdyti jo pastangoms kovoti su prekyba vaikais.
Po naujausios dokumentų paviešinimo bangos tokių teiginių socialiniuose tinkluose smarkiai padaugėjo – vien per dvi dienas „X“ platformoje atsirado daugiau nei 15 tūkst. įrašų, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje ISD ataskaitoje.
Nors nėra įrodymų, kad už šių įrašų tiesiogiai stovi Rusijos valstybė, J. Epsteino dokumentų paviešinimas „žaidžia jiems į rankas“, nes suteikia progą sustiprinti anksčiau skleistus teiginius, sakė viena iš ataskaitos autorių Liana Sendetska.
„Jie tiesiog bando tuo užpildyti informacinę erdvę ir žiūrėti, ar tai prigis“, – sakė ataskaitos bendraautorė Olga Tokariuk.
Odesą sudrebino siaubinga rusų ataka: smogė uostui, kilo gaisras
Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais smogė vienam iš uostų Odesos srityje: 1 žmogus žuvo, dar 6 patyrė sužalojimų. Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos vicepremjeras Oleksijus Kuleba, skelbia „Ukrinform“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 800 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 13 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 250 950 karių, iš kurių 800 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 667 priešų tankus (+5), 24 028 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 37 254 artilerijos sistemas (+41), 1 642 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 300 oro gynybos sistemų (+1), 435 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 133 392 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 239), 4 286 kruizines raketas (+16), 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 78 268 transporto priemones ir kuro cisternas (+127), 4 070 specialiosios įrangos vienetų.
Miunchene – galimas Rubio ir Zelenskio susitikimas
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad gali susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijoje, rašo CNN.
Per rusų ataką dronai pataikė į du daugiaaukščius pastatus Odesoje
Per naktį surengtą ataką rusai dronais smogė į Odesą, nukentėjo du daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, „Telegram“ kanale pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Pataikyta į du daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus. Apgadinti butai viršutiniuose aukštuose. Laimei, aukų nebuvo, daugiau gaisrų nekilo, sprogimų nebuvo“, – sakoma pranešime.
Taip pat buvo apgadinti civilinės infrastruktūros objektai ir automobilių remonto centras. Sprogimo banga išdaužė darželio ir mokyklos langus.
Gyventojams padėti įsteigti avarinių situacijų centrai.
JK: Vakarų sąjungininkės Ukrainai jau pažadėjo apie 30 mlrd. eurų
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Johnas Healey ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės šiemet Kyjivui jau pažadėjo apie 35 mlrd. dolerių (29,48 mlrd. eurų) karinės pagalbos.
Į šią sumą įtraukti nauji atskirų šalių įsipareigojimai, taip pat ankstesni Ukrainos sąjungininkių pažadai, įskaitant Vokietijos jau paskelbtus 11,5 mlrd. eurų, teigė vienas NATO diplomatas.
„Mes didinsime karinę pagalbą Ukrainai. Didinsime spaudimą Rusijai“, – po Ukrainos sąjungininkių susitikimo sakė J. Healey.
2025-aisiais jos surinko apie 45 mlrd. dolerių (37,89 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai, o J. Healey teigė, kad šiemet bus siekiama padaryti daugiau.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi pristatyti penkias naujas priešraketinės gynybos sistemas PAC-3 Ukrainos oro gynybai, jei kitos Ukrainos sąjungininkės pristatys dar bent 30 saviškių.
„Visi žinome, kad kalbama apie gyvybių gelbėjimą“, – sakė B. Pistorius šalia Ukrainos ministro Mychailos Fedorovo.
Maskva dronais ir raketomis atakuoja Ukrainos energetikos objektus, palikdama tūkstančius namų ūkių tamsoje per atšiauriausią žiemą nuo invazijos pradžios.
B. Pistorius tai pavadino terorizmu prieš civilius gyventojus.
Rusija gąsdina „Orešnik“ raketomis: štai kam ruošiasi Kremlius
Vasario 12 dieną Ukrainoje du kartus per dieną buvo paskelbta vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ grėsmė. Esą iš poligono „Kapustin Jar“ buvo įvykdyti paleidimai, tačiau vėliau tai nepasitvirtino. Greičiausiai Rusijos ginkluotosios pajėgos poligone vykdė kitus bandymus. „24 Kanal“ ekspertai paaiškino, kodėl Kremlius vėl gąsdina „Orešnik“ raketų paleidimais ir kam jis gali ruoštis.
Ukrainos 429-osios atskirosios bepiločių sistemų brigados „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenka pažymėjo, kad rusai visam civilizuotam pasauliui demonstruoja, jog turi naują priemonę, galinčią pristatyti branduolinį užtaisą ne tik į Ukrainos teritoriją, bet ir atakuoti bet kurią Europos šalį.
„Tai – branduolinio teroro įrankis“, – nurodė jis.
Tačiau, J. Fedorenkos nuomone, Rusija nesiryš panaudoti branduolinio ginklo. Mat branduolinės grėsmės atveju įsijungtų veidrodinė raketų paleidimo programa, kuri neišvengiamai sukeltų žmonių civilizacijos žūtį.
„Ar net ir šizofreniškas kurios nors branduolinį ginklą turinčios valstybės lyderis būtų pasirengęs tokiam scenarijui? Manau, kad ne. Tačiau galimybių demonstravimas, kad jie gali tai panaudoti, yra pakankamai rimtas politinės įtakos instrumentas toms šalims, kurios dar nėra subrendusios tinkamai įvertinti realias grėsmes savo valstybėms“, – sakė vadas.
Rusija supranta, kad mūšio lauke jai nepavyksta pasiekti sėkmės – ištekliai, kuriuos priešas eikvoja karui, nėra palyginami su rezultatais, kuriuos gauna okupantai. Būtent todėl Kremlius demonstruoja jėgą, kalba apie „Orešnik“ ir vykdo ukrainiečių terorizavimą.
„Kariuomenė – tai visuomenės dalis, kuri laimi mūšį, tačiau karą visada laimi tauta. Ukrainos žmonės, nepaisydami sunkumų, kuriuos išgyvena šią žiemą, toliau padeda vieni kitiems ir savo kariuomenei. Tai standartinis Rusijos nevisavertės imperijos požiūris. Jie visada taip veikė ir veiks ateityje, jei pasaulis nesuvoks visų grėsmių ir laiku nepadės Ukrainai“, – kalbėjo J. Fedorenka.
Kodėl rusai vėl griebiasi „Orešnik“?
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras ir politologas Andrijus Tkačiukas mano, kad už garsių pareiškimų slypi labiau politinė ir informacinė logika, susijusi su Rusijos vidaus problemomis, o ne realus ketinimas naudoti šį ginklą.
Jis pažymėjo, kad „Orešnik“ tema nesuteikia Rusijai jokio esminio karinio pranašumo ir daugiausia naudojama kaip bauginimo priemonė.
Ankstesniais atvejais, pasak A. Tkačiuko, faktiškai buvo paleistas nešėjas be kovinės galvutės – efektas buvo pasiektas dėl kritimo kinetinės jėgos, o ne sprogstamosios dalies.
Majoras pabrėžė, kad pilnavertis tokios raketos kovinis panaudojimas reikštų branduolinę eskalaciją, kuriai Kremlius kol kas nėra pasirengęs.
Be to, ekonominiu požiūriu tai neapsimoka, nes pigesnės raketos gali sukelti didesnę žalą.
Sugrįžimas prie „Orešnik“ temos – tai bandymas sukurti baimės ir neapibrėžtumo atmosferą. Kremlius nepasiekė užsibrėžtų tikslų nei fronte, nei energetinių atakų metu, kurios turėjo palaužti Ukrainos visuomenę.
Vietoj to, kaip jis pažymi, smūgiai tik sustiprino ukrainiečių pyktį ir pasiryžimą priešintis.
Atskiras akcentas, pasak kariškio, nukreiptas ir į Vakarų auditoriją – esą Rusija demonstruoja, kad jos raketos gali pasiekti Europos sostines. Taip Maskva bando spausti ne tik Ukrainą, bet ir partnerius.
Todėl tokie pareiškimai, A.,Tkačiuko įsitikinimu, turėtų būti vertinami blaiviai – kaip informacinio ir psichologinio poveikio elementas, o ne kaip naujos strategijos mūšio lauke įrodymas.
Politologas Olehas Saakianas teigė, kad Rusijos gąsdinimai „Orešniku“ dabar veikia nebent Europą ir JAV. Ukrainos toks šantažas neveikia, ir rusai tai jau supranta.
„Tikėtina, kad tai (imituotas „Orešnik“ paleidimas) siejasi su Sergejaus Lavrovo pareiškimais apie naujus reikalavimus, ypač apie „saugumo garantijas“ Kremliui. Jis išėjo ir pateikė daug naujų gąsdinimų, o Kremliuje nusprendė dar ir „paskambinti ginklais“, – spėjo politologas.
Tuo pat metu Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos delegacija nevyks į derybas Jungtinėse Valstijose.
Kitaip tariant, Vladimiras Putinas ir jo aplinka aktyviai sabotuoja derybų procesą, keldami statymus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu Belgorodas vėl be elektros ir šilumos: spec-abasracija idiot stroga pa planu
Slava Ukraini, smert kacapam!
cb/sunshine13_
tiktok _lumina_rose (tiktok live šįvakar 17:00)
Trumpas spaudžia Zelenskį: „Jis privalo imtis veiksmų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį sudaryti susitarimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo ir pareiškė, kad Maskva nori susitarti.
„Zelenskis turės imtis veiksmų“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Rusija nori sudaryti susitarimą, o Zelenskis turės imtis veiksmų, priešingu atveju jis praleis puikią progą. Jis turi imtis veiksmų“, – tvirtino JAV vadovas.
Rusija anksčiau penktadienį pranešė, kad kitą savaitę įvyks naujas derybų su JAV ir Ukrainos pareigūnais ratas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad jis vasario 17–18 d. numatytas Ženevoje.
D. Trumpas siekia užbaigti karą, kurį Rusija pradėjo 2022 m. vasarį. Maskva reikalauja, kad Ukraina padarytų didelių teritorinių ir politinių nuolaidų, tačiau Kyjivas teigia, jog tai prilygtų šalies kapituliacijai.
Du ankstesni derybų ratai Abu Dabyje proveržio nedavė, o Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl pagrindinio teritorijų klausimo ir toliau labai skiriasi.
Rusija spaudžia Ukrainą pasitraukti iš rytinės Donecko srities, maždaug penktadalį kurios vis dar kontroliuoja Kyjivo pajėgos. Ukraina atmeta vienašališką atsitraukimą ir nori tvirtų Vakarų saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo naujo puolimo nutraukus ugnį.