Karas Ukrainoje

Moldovos policija ketvirtadienį pranešė pradėjusi bendrą tyrimą su ukrainiečių pareigūnais dėl įtariamo sąmokslo nužudyti kelis viešus asmenis Ukrainoje, teigdama, kad operacijai vadovavo Rusijos specialiosios tarnybos. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Pareigūnai nepateikė jokių papildomų detalių apie įtariamus taikinius ar sąmokslo etapą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia praktiškai nematąs galimybių greitai užbaigti karą Ukrainoje derybų keliu. „Mano manymu, šis karas baigsis tik tada, kai viena iš šalių išseks – arba kariniu, arba ekonominiu požiūriu“, – sakė jis žiniasklaidos grupės NBR laikraščiams. Protas ir humanitariniai principai neįtikins Rusijos prezidento Vladimiro Putino, „tai  karti tiesa“, pažymėjo F. Merzas.

Britų žurnalistas Pierce‘as Morganas paklausė Ukrainos prezidento, ar, turėdamas galimybę, Volodymyras Zelenskis leistų kariuomenei nužudyti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną. „Putinas ir jo pajėgos ne kartą bandė jus nužudyti. Jei turėtumėte galimybę nužudyti Putiną, ar leistumėte savo pajėgoms tai padaryti?“, – trečiadienį vykusio interviu metu P. Morganas paklausė Ukrainos prezidento.

Trečiadienio naktį dronai atakavo naftos bazę Didžiuosiuose Lukuose Rusijos Pskovo srityje, kilo gaisras naftos bazėje, rašo „Unian“. Apie gaisrą naftos bazės rezervuare patvirtino ir vietos gubernatorius Michailas Vedernikovas. Anot M. Vedernikovo, pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Dronai Briansko srityje Dronai taip pat apsilankė ir Briansko srityje. Gubernatorius Aleksandras Bogomazas pranešė apie du sužeistuosius.

Tai, kad šiuo metu Rusija patiria karines nesėkmes Ukrainoje, rodo, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „negali laimėti šiame kare“. Tokią nuomonę išsakė Vokietijos Bundestago Krikščionių demokratų ir Krikščionių socialinės sąjungų (CDU/CSU) frakcijos užsienio politikos ekspertas Jurgenas Hardtas, rašo „Deutsche Welle“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad norėtų, jog kitas derybų su Rusija etapas įvyktų vasarį, rašo „RBC-Ukraina“. „Tikimės kito susitikimo, ir būtų teisinga jį surengti jau vasarį. Svarbu, kad jame dalyvautų europiečiai: Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija ir Šveicarija kaip priimančioji šalis. Čia, Ukrainoje, mes visada laikėmės pozicijos, kad Europa turi būti proceso dalyvė“, – pažymėjo jis.

Per ketverius plataus masto karo prieš Ukrainą metus Kremlius nepasiekė nė vieno iš savo pagrindinių tikslų, kuriuos buvo išsikėlęs prieš invaziją. Tai spaudos konferencijoje pareiškė JAV demokratų senatorius Chrisas Coonsas, rašo „RBC-Ukraina“. „Apskritai mūsų sąjungininkai Europoje mano, kad tai yra kritinis momentas, nes Rusija nelaimi mūšio lauke. Putinas patyrė strateginį pralaimėjimą. Jis nepasiekė nė vieno iš savo pagrindinių tikslų.

Ukrainos delegacijai pavyko atlaikyti Rusijos pusės spaudimą. Pranešama, kad Ukrainos pusė padarė pažangą susitardama dėl procedūrinių klausimų. Pagrindinis Rusijos reikalavimas išlieka nepakitęs – Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš viso Donecko regiono, „RBC-Ukraina“ sakė informuotas šaltinis. „Tai, ką parengė Ukrainos delegacija, bus įgyvendinta tik nuo politinio pogrupio sprendimų. Dabar būtinas susitikimas vadovų lygmeniu. Greičiausiai jis įvyks.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karo metu paragino asmeniškus dalykus atidėti vėlesniam laikui ir „bet kuriose pareigose, bet kuriame darbe, bet kokiose pozicijose“ rūpintis valstybės interesais, rašo „Ukrinform“. „Bet kokia kita politika Ukrainoje dabar yra visiškai nereikalinga. Tai karo metas. Metas ginti mūsų valstybę, ginti mūsų žmones. Asmeniškumai – vėliau.

Taikos derybų Ženevoje metu Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas susitiko su Rusijos delegacijos vadovu Vladimiru Medinskiu, remiantis R. Umerovo spaudos sekretorės Dianos Davityan komentaru. Po oficialios trišalių derybų Ženevoje pabaigos V. Medinskis surengė atskirus susitikimus su R. Umerovu ir partijos „Tautos tarnas“ frakcijos lyderiu Davidu Arachamija. Pasak D. Davityan, Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos tęsėsi iki 2 val.

Rusų karinės pajėgos pietų Ukrainoje gavo užduotį keliose netoli kontaktinės linijos esančiose gyvenvietėse iškelti Rusijos vėliavas, kad prieš plataus masto invazijos metines pademonstruotų savo „pasiekimus“. Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas.

Kad visiškai okupuotų Donbasą, Rusijai reikia dar dvejų metų. Panašu, kad Kremlius yra susipažinęs su šiais skaičiavimais ir sutinka tęsti karą pagal tokį scenarijų. Kaip rašo „The New York Times“, Vakarų žvalgybos vertinimu, Vladimiras Putinas mano, kad laimi karą prieš Ukrainą.

Slovakų ministras pirmininkas Robertas Fico trečiadienį pagrasino nutraukti avarinį elektros tiekimą Ukrainai, jei ši neatidarys naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Slovakiją ir Vengriją. R. Fico, kaip ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, palaiko artimus santykius su Rusija po 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą ir paskelbė nepaprastąją padėtį dėl naftos tiekimo. Trečiadienį spaudos konferencijos metu jis pareiškė, kad nurodė išleisti 250 tūkst.

Kad visiškai okupuotų Donbasą, Rusijai reikės dar dvejų metų – atrodo, kad Kremliui šie skaičiavimai yra žinomi ir jis sutinka tęsti karą pagal šį scenarijų, cituodama dienraštyje „The New York Times“ publikuotą straipsnį praneša naujienų agentūra „Unian“. Kaip rašo „The New York Times“, Vakarų žvalgybos nuomone, Vladimiras Putinas mano, kad karą su Ukraina laimi.

Nuo tada, kai 2024 m. Valerijus Zalužnas buvo nušalintas iš Ukrainos kariuomenės vado pareigų ir paskirtas šalies ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, jis yra laikomas pagrindiniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politiniu konkurentu, rašo „The Associated Press“ (AP). Rodydamas galimą norą kandidatuoti į prezidento postą po karo pabaigos, V. Zalužnas neseniai duotame interviu „The Associated Press“ pirmą kartą viešai kalbėjo apie gilią nesantaiką tarp jo ir V. Zelenskio Įtampa prasidė...

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų tarpininkaujamose derybose su Rusija dėl karo užbaigimo pasiekta pažanga. Derybos baigėsi gerokai prieš pietus ir truko daug trumpiau nei antradienį vykę šešių valandų susitikimai.

 Antroji Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų diena Ženevoje dėl karo Ukrainoje užbaigimo baigėsi po maždaug dviejų valandų, trečiadienį pranešė Kyjivas ir Maskva. Abi pusės pranešė, kad derybos baigėsi. Vyriausiasis Rusijos derybininkas pareiškė, kad dvi dienas trukusios derybos su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis, kuriomis siekiama užbaigti ketverius metus trunkantį karą, buvo sunkios, bet dalykiškos. Jis sakė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Kyjivas įveda sankcijas Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai. Tai jis pranešė „Telegram“ kanale. A. Lukašenka ne tik suteikė Baltarusijos teritoriją „Orešnik“ raketų dislokavimui, bet ir leido tiekti Rusijai kritinius šių ginklų komponentus, rašė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos naktį surengė naujų oro atakų prieš Ukrainą, trečiadienį, prieš antrąją Kyjivo ir Maskvos pareigūnų derybų dieną, Ženevoje pranešė ukrainiečių oro pajėgos, Ukrainos oro pajėgos pranešime teigė, kad Rusijos pajėgos per šį puolimą paleido vieną balistinę raketą ir 126 atakos dronus, pridurdamos, kad oro gynybos daliniai numušė 100 bepiločių orlaivių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo, kad per vieną dieną užbaigs karą Ukrainoje. Tačiau nuo jo grįžimo į Baltuosius Rūmus, situacija ukrainiečiams tik pablogėjo, rašo „The New York Times“ (NYT). Žurnalistai pažymi, kad 2025 m. žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių nei 2024 m. Daugiau raketų ir dronų skrieja į miestų centrus, be to, 2025 m. Rusija užėmė daugiau teritorijos nei bet kuriais kitais metais nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas daro jam pernelyg didelį spaudimą, bandydamas paspartinti beveik ketverius metus trunkančio plataus masto karo užbaigimą, nors karą pradėjo Rusiją. Kaip rašo „Unian“, tai V. Zelenskis sakė interviu JAV leidiniui „Axios“ metu. Anot jo, yra „neteisinga“ tai, kad D. Trumpas viešai ragina Ukrainą daryti nuolaidas, o panašūs reikalavimai Rusijai nereiškiami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras referendumui dėl konflikto įšaldymo palei dabartinę fronto liniją. „Manau, kad žmonės referendume su tuo sutiktų. Tai mano nuomonė“, – sakė V. Zelenskis JAV žinių portalui „Axios“. Toks referendumas esą galėtų būti surengtas paraleliai su prezidento rinkimais. Pasak V. Zelenskio, jo vyriausybė ir Vašingtonas susitarė, kad bet koks susitarimas turi būti referendume patvirtintas Ukrainos gyventojų.

Vasario 18 dieną Ženevoje baigėsi derybos dėl karo nutraukimo, kuriose dalyvavo Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Apie jas vakarinėje vaizdo kalboje kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, susitikimas buvo rimtas ir turiningas.

Vienas Ukrainos bepiločio orlaivio pilotas praskrido savo dronu virš sugriauto sandėlio, nes įtarė, kad šis pastatas buvo Rusijos karių logistikos centras. Tokiose vietose paprastai laikomi šaudmenys arba kuro atsargos. Apie tai rašo „Business Insider“. Tačiau kai dronas pasuko kamerą, paaiškėjo, kad pastate buvo tik keturi civiliniai automobiliai, du motociklai ir du pakinkyti arkliai. „Mes nesitikėjome to pamatyti. Tai buvo neįprasta.

Amerikiečiai siūlo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Donbaso, o teritorija, kurią jos dabar kontroliuoja, taptų demilitarizuota „laisvąja ekonomine zona“. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti šią idėją, bet tik su viena sąlyga. Ukrainos prezidentas primygtinai reikalauja, kad Rusija taip pat atitrauktų savo pajėgas tokiu pačiu atstumu. Jis taip pat nepritaria, kad ši teritorija pereitų į Maskvos kontrolę.

Šaltiniai pranešė „Reuters“, kad Ženevoje vykusios politinėms ir diplomatinėms deryboms skirtos diskusijos jau baigėsi. Pasak šaltinio, kariniai atstovai vis dar tęsia pokalbius. Trišalės derybos Šveicarijoje tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV yra suskirstytos pagal skirtingas sritis, įskaitant politines ir su kariuomene susijusias diskusijas.

Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovai dalyvauja antradienį Ženevoje vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Italijos vyriausybės šaltinis.  „Šią dieną planuojami nacionalinio saugumo patarėjų ir Ukrainos bei JAV delegacijų susitikimai derybų kuluaruose“, – sakė šaltinis. Ženevoje prasidėjo JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos Anksčiau buvo pranešta, kad Ženevoje prasidėjo trišalės taikos derybos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos.

Pasak Ukrainos kariuomenės, Ukrainos gynybos pajėgos okupuotame Krymo pusiasalyje numušė Rusijos sraigtasparnį, skelbia „Sky News“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad naktį jų kariai pataikė į Ka-27 sraigtasparnį.

Ukrainos SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ bepiločiai atliko naują smūgį Rusijos teritorijoje. Šią naktį jie atakavo vieną didžiausių metanolio gamintojų Rusijoje, rašo UNIAN. Kaip pranešė šaltiniai specialiosiose tarnybose, gamykla „Metafrax Chemicals“ yra Permės krašte, daugiau nei 1600 km nuo sienos su Ukraina. Įmonė gamina metanolį, urotropiną, karbamidą ir pentaeritritolį – cheminius komponentus, naudojamus sprogmenų ir kitų karinės paskirties medžiagų gamyboje.

Ukrainos pajėgos per kelias dienas atsikovojo 201 kvadratinį kilometrą savo teritorijos – tokio tempo nebuvo fiksuota nuo 2023 metų kontrpuolimo pradžios, skelbia JAV Karo tyrimų institutas (ISW). Analitikų teigimu, spartesnius Ukrainos veiksmus galėjo lemti sutrikęs Rusijos kariuomenės ryšys ir valdymas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Indiją paremti karinių smūgių, nukreiptų prieš civilius ir infrastruktūrą Rusijos kare Ukrainoje, sustabdymą. Tai jis pareiškė antradienį susitikęs su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi.

Nigerija įspėjo savo piliečius, kad nebūtų verbuojami dalyvauti užsienyje vykstančiuose ginkluotuose konfliktuose, mat pasirodė pranešimų, kad keletas nigeriečių bei kitų Afrikos šalių piliečių buvo apgaulės būdu priversti kovoti už Rusiją Ukrainoje.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusija, paleisdama dešimtis raketų ir šimtus bepiločių orlaivių prieš Ženevoje rengiamas derybas, kurių tikslas yra nutraukti jau beveik ketverius metus besitęsiančią Rusijos invaziją, kenkia pastangoms siekti taikos. „Mastas, kuriuo Rusija nepaiso pastangų siekti taikos: masinis raketų ir bepiločių orlaivių smūgis Ukrainoje prieš pat kitą derybų ratą Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose parašė šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Rusų pareigūnai antradienį atvyko į Ženevą derybų su JAV ir Ukrainos komandomis dėl beveik ketverius metus trunkančio karo užbaigimo, žurnalistams pranešė šaltinis Rusijos delegacijoje. Pasak šaltinio, lėktuvas, kuriuo skrido rusai, vadovaujami nacionalisto istoriko ir buvusio kultūros ministro Vladimiro Medinskio, Ženevoje nusileido apie 6 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainoje buvo sukurta naikintuvų F-16 eskadra, kurią sudaro ukrainiečių, amerikiečių ir olandų pilotai. Jie gina ukrainiečius nuo okupantų dronų ir raketų, rašo Prancūzijos leidinys „Intelligence Online“, kurio specializacija – darbas su žvalgybos duomenimis.

Volodymyras Zelenskis pavedė savo komandai suorganizuoti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Derybos gali įvykti Ženevoje, Šveicarijoje, praneša „Axios“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė tikįs, kad Ukraina greitai pasieks susitarimą su Rusija, prieš antradienį Ženevoje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas tarp Maskvos ir Kyjivo. „Ukrainai geriau jau kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su Jungtinių Valstijų senatoriais Richardu Blumenthaliu ir Sheldonu Whitehouse‘u paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. „Nematome geresnių priemonių daryti įtaką Maskvai nei spaudimas. Senate šiuo metu svarstomas svarbus sankcijų įstatymas, ir mes tikimės, kad jis bus veiksmingas.

Ukraina nuo praėjusio trečiadienio iki sekmadienio iš Rusijos atkovojo 201 kvadratinį kilometrą, pasinaudojusi tuo, kad buvo blokuoti Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai, parodė naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.

Ukrainos oro gynyba numušė dvi hipergarsines raketas „Cirkon“ ir 52 priešo dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.  Okupantai nuo sekmadienio 18.00 val. į Ukrainą paleido keturias „Cirkon“ tipo hipergarsines raketas, balistinę raketą „Iskander M“, priešlėktuvinę raketą „Kh 31P“ bei 62 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 40), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.

Po Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą sekmadienį Kyjive be šildymo liko apie 1,6 tūkst. pastatų, pranešė pareigūnai. Ukrainos sostinės institucijos teigė, kad siaučiant karo žiemai Kyjive be šildymo vis dar yra apie 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų ir 500 kitų pastatų. Pastarosios Rusijos atakos sukėlė didžiausią Ukrainos energetikos krizę per beveik ketverius karo metus, palikdamos šimtus tūkstančių namų be šildymo ir elektros tuo metu, kai temperatūra nukrito iki 20 laipsnių šalčio.

Vakarų Rusijos Briansko srityje, institucijų duomenimis, po Ukrainos dronų atakų sutriko elektros energijos tiekimas. „Priešui smogus energijos infrastruktūros objektams Briansko srityje, penkiose savivaldybėse ir dalyje Briansko  miesto nutrūko šilumos ir elektros tiekimas“. – tinkle „Telegram“ rašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas. Jo duomenimis, tai buvo viena intensyviausių Ukrainos oro atakų nuo karo pradžios. Dronų ataka truko daugiau kaip 12 valandų.

Rusija antradienį Ženevoje prasidėsiančių dviejų dienų trukmės derybų metu ketina derėtis su Ukraina dėl teritorinių klausimų, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jau antrą dieną Miuncheno saugumo konferencijos dalyviai aptarinėja Marco Rubio kalbą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad M. Rubio kalbėjo apie norą transatlantinius santykius gerinti, o tai jau esą savaime pozityvi žinia. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tačiau kai kurie ekspertai sako, kad daugiau nei M. Rubio kalba pasako kryptis, kuria jis pasuko iš Miuncheno. Šiandien ir rytoj jis lankys du geriausius Vladimiro Putino draugus Europoje – Robertą Fico ir Viktorą Orbaną.

Prieš pratęsiant derybas dėl karo pabaigos, Rusija vėl siūlo, kad Ukrainą valdytų tarptautinė pereinamojo laikotarpio administracija, kurią prižiūrėtų Jungtinės Tautos (JT). Sekmadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas naujienų agentūrai TASS Maskvoje sakė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti Ukrainos administravimo klausimą su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir kitomis valstybėmis.

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas sekmadienį paskelbė, kad dalyvaus pirmajame JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos posėdyje stebėtojo teisėmis. „Kitą savaitę dalyvausiu pirmajame Taikos tarybos posėdyje Vašingtone, atsiliepdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kvietimą“, – platformoje „X“ rašė N. Danas, neseniai pareiškęs, kad jo šalis dar svarsto, ar prisijungti prie šios institucijos, kurios pirmininkas yra D. Trumpas.

Rusija nenutrauks savo ekonomikos militarizavimo pasibaigus karui Ukrainoje, sekmadienį besibaigiančios Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose AFP sakė Latvijos žvalgybos agentūros vadovas. „Galimas Rusijos agresyvumas, kai baigsis karas Ukrainoje, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip karas baigsis, ar jis bus įšaldytas, ar ne, ir ar išliks sankcijos“, – AFP sakė Latvijos žvalgybos tarnybos SAB direktorius Egilis Zviedris.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį atvyko į Slovakiją, o taip pat ruošiasi aplankyti Vengriją – abiem šioms šalims vadovauja amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkai. Šis turas vyksta netrukus po to, kai M. Rubio Miuncheno saugumo konferencijoje pasakytoje kalboje paragino europiečius ginti „Vakarų civilizaciją“ ir telktis aplink JAV prezidento „pasaulio tvarkos atnaujinimo“ viziją.

Ukrainos kovos su korupcija biuras (NABU) sekmadienį pranešė, kad sulaikė buvusį energetikos ministrą Hermaną Haluščenką, kuris pernai atsistatydino per didžiulį korupcijos skandalą, kai šis bandė išvykti iš šalies. „Šiandien NABU detektyvai „Mido“ byloje sulaikė kirsti sieną bandžiųsi buvusį energetikos ministrą“, – sakoma NABU pranešime, turint omenyje milžinišką korupcijos skandalą šalies energetikos sektoriuje, sukrėtusį Ukrainą praėjusiais metais.