Rusai per sausio mėnesį į Ukrainą paleido 91 balistinę raketą
2026 m. sausį Rusija į Ukrainą paleido 91 balistinę raketą, pareiškė Ukrainos gynybos ministerija.
„Tai didžiausias mėnesinis skaičius nuo karo pradžios. Todėl gynybos ministerija stengiasi paspartinti raketų, skirtų MIM-104 „Patriot“ – efektyviausiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų eksploatuojamai oro gynybos sistemai – tiekimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė ministerija.
Ji kartu pažymėjo, kad neseniai vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime buvo sutarta, jog raketos bus skubiai tiekiamos iš Europos partnerių atsargų.
Zelenskis teigia, kad Kremlius planuoja dar vieną plataus masto ataką
Remiantis žvalgybos informacija, Maskva rengia dar vieną plataus masto ataką Ukrainoje, tinkle „Facebook“ rašo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis nurodęs ginkluotųjų oro pajėgų vadui Anatolijui Kryvonožkai, gynybos ministrui Mychailui Fedorovui ir valstybinės energetikos įmonės „Ukrenerho“ vadovui Vitalijui Zaičenkai imtis papildomų apsaugos priemonių.
„Net prieš trišales derybas Ženevoje Rusijos kariuomenė negauna jokių kitų nurodymų, kaip tik tęsti atakas prieš Ukrainą. Tai daug pasako apie Rusijos poziciją partnerių pastangų atžvilgiu“, – pabrėžė prezidentas.
Kiekviena Rusijos raketa, anot jo, yra agresoriaus atsakas į raginimus nutraukti karą.
„Todėl ir toliau sakome, kad tik darant pakankamą spaudimą Rusijai ir suteikiant aiškias saugumo garantijas, Ukrainai realu užbaigti šį karą. Dėkoju visiems, kurie mus remia“, – rašė V. Zelenskis.
Ukrainos dronų smūgis sutrikdė elektros ir šilumos tiekimą Rusijos Briansko srityje
Vakarų Rusijos Briansko srityje, institucijų duomenimis, po Ukrainos dronų atakų sutriko elektros energijos tiekimas.
„Priešui smogus energijos infrastruktūros objektams Briansko srityje, penkiose savivaldybėse ir dalyje Briansko miesto nutrūko šilumos ir elektros tiekimas“. – tinkle „Telegram“ rašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
Jo duomenimis, tai buvo viena intensyviausių Ukrainos oro atakų nuo karo pradžios. Dronų ataka truko daugiau kaip 12 valandų. Esą atremta daugiau kaip 170 bepiločių.
Rusija sistemingai atakuoja kaimyninės Ukrainos energetikos sistemą. Tačiau dabar jau ir ukrainiečių pajėgos siunčia dronus į Rusijos regionus – dažnai taikydamosi į naftos ir dujų perdirbimo įmones.
Brianskas yra netoli sienos ir Ukraina, jis laikomas vienu smarkiausiai karo paveiktų Rusijos regionų.
Po Rusijos atakų Kyjive be šildymo vis dar yra per 1,5 tūkst. pastatų
Daugiau nei 1 500 daugiabučių namų Kyjive šiuo metu neturi šildymo, nors lauke vyrauja minusinė temperatūra. Dalis jų, tikėtina, liks be šilumos iki pat šildymo sezono pabaigos, vasario 16 d. nacionalinei televizijai pranešė Kateryna Pop, Kyjivo miesto karinės administracijos atstovė, rašo „The Kyiv Independant“.
Pranešimas pasirodė po to, kai Rusija šią žiemą suintensyvino smūgius Ukrainos sostinės energetikos infrastruktūrai. Raketomis ir dronais taikytasi į objektus, tiekiančius miestui šildymą, elektrą ir vandenį. Dėl padarytos žalos Kyjive toliau taikomi planiniai elektros energijos atjungimai, siekiant stabilizuoti sistemą.
Pasak K. Pop, iš viso apie 1 100 daugiabučių Dniprovskio ir Darnyckio rajonuose – labiausiai nuo energetinės krizės nukentėjusiose teritorijose rytiniame Dnipro upės krante – liko be šildymo po atakos prieš kritinės infrastruktūros objektą, kuris aprūpino šiuos pastatus šiluma.
„Atkurti šildymo tiekimo šiems namams šį sezoną yra neįmanoma“, – teigė ji rytinėje televizijos laidoje.
2025–2026 metų šildymo sezonas Ukrainoje oficialiai numatytas nuo lapkričio 1 iki kovo 31 dienos. Tačiau dėl besitęsiančių Rusijos smūgių ir pažeistos energetikos infrastruktūros daugelis pastatų lieka be šildymo, nors oro temperatūra dažnai nukrenta iki –10 °C.
Naujausia Rusijos raketų ir dronų ataka Kyjivą sudrebino vasario 12 dieną. Pasak miesto mero Vitali Klitschko, po šio smūgio be šildymo liko apie 2 600 daugiabučių gyvenamųjų namų.
Su leidiniu „Kyiv Independent“ kalbėję vietos gyventojai teigė, kad jų butai buvo apgadinti per ataką, o šilumos jie neturi nuo vasario pradžios, kai Rusijos smūgis pataikė į Darnycios šiluminę elektrinę, tiekusią šildymą jų namams.
K. Pop pridūrė, kad maždaug 200–300 pastatų šiuo metu vyksta remonto darbai, todėl jie taip pat lieka be šildymo.
Ukrainos dronų smūgis sutrikdė elektros ir šilumos tiekimą Rusijos Briansko srityje
Vakarų Rusijos Briansko srityje, institucijų duomenimis, po Ukrainos dronų atakų sutriko elektros energijos tiekimas.
„Priešui smogus energijos infrastruktūros objektams Briansko srityje, penkiose savivaldybėse ir dalyje Briansko miesto nutrūko šilumos ir elektros tiekimas“. – tinkle „Telegram“ rašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
Jo duomenimis, tai buvo viena intensyviausių Ukrainos oro atakų nuo karo pradžios. Dronų ataka truko daugiau kaip 12 valandų. Esą atremta daugiau kaip 170 bepiločių.
Rusija sistemingai atakuoja kaimyninės Ukrainos energetikos sistemą. Tačiau dabar jau ir ukrainiečių pajėgos siunčia dronus į Rusijos regionus – dažnai taikydamosi į naftos ir dujų perdirbimo įmones.
Brianskas yra netoli sienos ir Ukraina, jis laikomas vienu smarkiausiai karo paveiktų Rusijos regionų.
Taikos derybų priešakyje Zelenskis kirto: „Tai aukščiausias prioritetas“
Saugumo garantijos Ukrainai, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, yra pagrindinis Kyjivo tikslas būsimose derybose dėl Rusijos karo pabaigos. Raktas karui užbaigti yra saugumo klausimas, sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Saugumo garantijos Ukrainai yra būtinos, tai aukščiausias prioritetas“, – pabrėžė V. Zelenskis. Rusijos ir Ukrainos derybos dėl karo pabaigos, kurioms tarpininkauja JAV, šią savaitę numatytos Ženevoje.
Iki šiol sunkiausiai išsprendžiamu derybose buvo laikomas teritorijų klausimas. Rusų daliniai 2022 m. vasarį užpuolė Ukrainą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas invaziją tada argumentavo susirūpinimu dėl Rusijos nacionalinio saugumo ir tariamu rusakalbių mažumos Ukrainoje engimu. Tačiau sausio gale V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas teritorinį klausimą pavadino svarbiausiu.
Konkrečiai Rusijos vadovybė reikalauja, kad Ukraina atiduotų visą Donecko sritį, įskaitant tas teritorijas, kurių Maskvos daliniai ir po ketverių karo metų vis dar nepajėgė užimti. Kyjivas vienašališką savo dalinių išvedimą iki šiol atmetė.
Ukrainos vadovybė derybose tikisi JAV saugumo garantijų. Kol kas nėra aišku, kiek saugumo garantijos galiotų. Miuncheno saugumo konferencijoje V. Zelenskis sakė, kad Vašingtonas pasiūlė 15 metų laikotarpį, tačiau Kyjivas norėtų mažiausiai 20 metų saugumo garantijų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Rusija Ženevoje vyksiančių derybų metu derėsis su Ukraina dėl teritorijų
Rusija antradienį Ženevoje prasidėsiančių dviejų dienų trukmės derybų metu ketina derėtis su Ukraina dėl teritorinių klausimų, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas sakė, kad vyriausiojo derybininko Vladimiro Medinskio buvimas „bus būtinas“, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė šį buvusį kultūros ministrą Rusijos derybininku, tačiau Ukrainoje jis kritikuojamas kaip nerimtas atstovas.
Nors jis anksčiau yra vedęs pokalbius su ukrainiečiais, V. Medinskis šįmet nedalyvavo Abu Dabyje vykusiose derybose. D. Peskovas tvirtino, kad V. Medinskio nebuvo, nes derybose buvo aptariami kariniai klausimai, kurie nepriklauso jo kompetencijai.
Kremlius teigia, kad naujas ratas Ženevoje vyks išplėstu formatu, o jame, be kita ko, dalyvaus Rusijos karinės žvalgybos vadovas Igoris Kostiukovas ir užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas.
Teritoriniai klausimai vis dar neišspręsti
Karo prieš Ukrainą sprendimo kol kas nematyti. Maskvos nepasitenkinimui, Kyjivas atsisakė atiduoti teritorijų, į kurias Rusija reiškia pretenzijas, taip pat ir Donecko srityje, kontrolę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą perspėjo, kad derybose nereikėtų įteikti V. Putinui jokių dovanų.
Prieš Ženevoje vyksiančias derybas M. Galuzinas pasisakė apie V. Putino pasiūlymą užtikrinti, kad Ukrainą laikinai administruotų Jungtinės Tautos.
Maskva pasirengusi aptarti tai su Jungtinėmis Valstijomis, Europos ir kitomis šalimis, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė M. Galuzinas. V. Putino pasiūlymas pernai buvo plačiai atmestas.