Karas Ukrainoje

Tęsiantis diplomatinėms deryboms dėl karo Ukrainoje, Rusija pateikė politiškai skaudų ir asmenišką priekaištą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Kaip rašo „Newsweek“, Rusijos užsienio reikalų ministras ir artimas autoritarinio Kremliaus lyderio Vladimiro Putino bendražygis Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino D. Trumpą tęsiant „bidenizmą“ ir išduodant tai, dėl ko abu lyderiai susitarė praėjusių metų rugpjūtį vykusiame viršūnių susitikime Aliaskoje.

Bendri Ukrainos ir Rusijos nuostoliai kare jau šių metų pavasarį gali viršyti du milijonus žmonių, o maždaug du trečdaliai jų tenka Rusijos pusei. Ką šie nuostoliai reiškia ukrainiečiams ir rusams, kurie kariauja ar gyvena fronto linijoje, leidinys „The New York Times“ aiškinosi kalbėdamasis su savo korespondentais. Kyjivo biuro vadovas Andrew Krameris nuostolių skaičių Rusijos-Ukrainos kare pavadino „stulbinančiu“. Jis papasakojo, kaip Ukrainoje žiūrima į žuvusių tautiečių netektį.

Rusija toliau vykdo „kognityvinio karo“ kampaniją, kurios esmė – smulkios atakos per sieną anksčiau neaktyviose fronto zonose Šiaurės Ukrainoje. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vakarus, kad fronto linija tariamai griūva. Apie tai skelbiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, rašo UNIAN. Analitikai atkreipė dėmesį, kad vasario 8 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad rusai tariamai užėmė Sidorovką Sumų srityje.

Dokumentai, susiję su saugumo garantijomis, jau yra parengti. Būtent jie turi tapti taikos Ukrainoje pagrindu. Apie tai Volodymyras Zelenskis pranešė vasario 9 dienos vakarą, rašo „24 Kanal“. „Dokumentai dėl garantijų yra parengti. Saugumui nėra alternatyvos. Taikai nėra alternatyvos. Mūsų valstybės atkūrimui nėra alternatyvos. Dėkoju visiems pasaulyje, kurie padeda! Ačiū už kiekvieną veiksmą, kuriuo dabar palaikoma gyvybė ir žmonės“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

Vykdydama kovinę užduotį žuvo Ukrainos sraigtasparnio Mi-24 įgula. Apie tai pranešė 11-oji atskiroji armijos aviacijos brigada „Chersonas“. Tragedijos detalės kol kas neatskleidžiamos. „Su skausmu pranešame apie nepataisomą netektį. Iš kovinės užduoties negrįžo mūsų bendražygiai – sraigtasparnio Mi-24 įgula. Tik geriausi Ukrainos sūnūs geba taip didvyriškai ginti Tėvynę ir atkakliai kovoti danguje su okupantu“, – teigiama pranešime.

Gaunama informacija apie skubų palydovinio interneto terminalų tiekimą į frontą Rusijos okupantams, siekiant pakeisti „Starlink“. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministro patarėjas, ryšių sistemų specialistas Serhijus Beskrestnovas, rašo UNIAN. „Rusijoje yra keli didelės spartos palydovinio interneto tiekėjai, veikiantys palydovų „Jamal“ ir „Express“ pagrindu“, – pažymėjo jis. S. Beskrestnovas taip pat paaiškino, kuo šie terminalai išsiskiria ir kaip juos aptikti.

Europos Sąjunga rengia įvairius variantus, kaip Ukrainos narystę įtraukti į būsimą taikos susitarimą. Pasak „Bloomberg“, tai galėtų būti laipsniškas procesas ir apimti preliminarios apsaugos suteikimą Kyjivui. Šaltiniai naujienų agentūrai teigė, kad tarp svarstomų galimybių yra Ukrainai suteikti preliminarią apsaugą bei nedelsiant suteikti prieigą prie tam tikrų narystės teisių.

Pirmadienį, vasario 9 d., šilumos tiekimo padėtis sudėtingiausia yra Kyjive. Šiuo metu daugiau nei 1,4 tūkst. daugiaaukščių pastatų sostinėje tebėra be šildymo, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Sunkiausios sąlygos išlieka sostinėje: daugiau nei 1,4 tūkst. daugiabučių namų Kyjive vis dar neturi šildymo, ir labai svarbu, kad žmonės kiekviename iš šių pastatų gautų visą jiems reikalingą pagalbą“, – pabrėžė jis.

Etninių armėnų sukarintos grupuotės, kovojančios Rusijos pusėje kare prieš Ukrainą, vadas žuvo mūšyje, pirmadienį pranešė Kremliaus paskirtas okupuoto Ukrainos miesto Horlivkos tariamas meras. Aikas Gasparianas, nuo 2023 metų vadovavęs „ArBat“ batalionui, mirė pirmadienį vykdydamas „kovinę užduotį“, rašė tariamas meras Ivanas Prichodka įraše platformoje „Telegram“. Jis nenurodė, kur A. Gasparianas žuvo, ir nepateikė jokių kitų detalių.

Po dar vieno derybų etapo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo Abu Dabyje Vokietijos vyriausybė paragino Rusiją parodyti didesnį pasirengimą kompromisams, praneša „Welt“. Vokietija norėtų matyti „reikšmingą pažangą“ praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusiose derybose, Berlyne pareiškė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelijus. „Maskva ir toliau laikosi maksimalistinių reikalavimų“, – sakė jis.

Nuolatinis JAV atstovas prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Vašingtonas nenustatė jokio naujo galutinio termino karui Ukrainoje užbaigti, rašo „The Guardian“. Pažymima, kad taip M. Whitakeris sureagavo į neseniai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtą pareiškimą, jog JAV esą nori, kad Ukraina ir Rusija sudarytų taikos susitarimą iki birželio mėnesio. „Birželio terminas buvo paminėtas prezidento Zelenskio. Nemanau, kad tai buvo tai, ką įvardijo Jungtinės Valstijos.

Rusija vis greičiau prisitaiko prie Ukrainos oro gynybos ir randa būdų ją apeiti. Ukrainos aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis perspėja, kad priešas tobulina „Shahed“ dronų technologijas, aktyviai renka žvalgybinę informaciją ir išnaudoja prastas oro sąlygas, rašo UNIAN. Be paprasto nepasitenkinimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų darbu, būtina kalbėti ir apie tas galimybes, kurios joms yra suteiktos, kalbėjo A. Chrapčinskis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas netiesiogiai apkaltino JAV nesilaikant žodžio derybose dėl galimos karo Ukrainoje pabaigos. Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas susitikime Aliaskoje rugpjūtį susitarė dėl sprendimo principų, tačiau dabar juos Vašingtonas atmeta, sakė S. Lavrovas ministerijos svetainėje paskelbtame interviu portalui „Brics TV“. „Dabar jie nėra pasirengę“, – teigė jis.

Ukrainos finansų ministerija ir Pasaulio bankas pasirašė susitarimą dėl Japonijos ir Kanados dotacijų, kurių bendra suma siekia 690,8 mln. JAV dolerių. Finansų ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad lėšos buvo sutelktos įgyvendinant viešųjų išlaidų Ukrainos administraciniams gebėjimams stiprinti projektą „PEACE in Ukraine“. Kam bus skirti pinigai? Pagal dotacijų sutartį, 544 mln. JAV dolerių suteiks Japonijos vyriausybė, 146 mln. JAV dolerių – Kanada, o dar 0,8 mln.

Rusija vis labiau pasitelkia dronus kare prieš Ukrainą, bombarduoja Ukrainos užnugario teritorijas ir taip siekia susilpninti Ukrainos pajėgas, nutraukti jų tiekimo linijas. Kaip pastebi „The Washington Post“, tai padeda Rusijai išlaikyti nuolatinį, nors ir lėtą, puolimą. Tuo pačiu metu tai silpnina Ukrainos pozicijas prie derybų stalo – ji patiria spaudimą atiduoti strategiškai svarbią teritoriją. Rusija prioritetu taikosi į Ukrainos dronų operatorius ir logistiką.

Ukraina šiais metais Europoje atidarys 10 ginklų eksporto centrų, įskaitant Baltijos ir Šiaurės šalis, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien pradedame eksportą. Jau nuo 2026 metų visoje Europoje veiks dešimt eksporto centrų – Baltijos ir Šiaurės šalyse. 2026 metais veiks dešimt atstovybių“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė prezidentas. Jis nenurodė, kuriose šalyse planuojami tokie centrai.

Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino nuo užpuolikų iš Rusijos Čiuhunivką Charkivo srityje, kai kuriuos jų paėmė į nelaisvę ir iškėlė nacionalinę vėliavą.  Tai feisbuke pranešė 16-asis armijos korpusas ir paskelbė kovinės operacijos vaizdo įrašą. „Pasinaudodamas sunkiomis oro sąlygomis, priešas bandė slapta prasismelkti pro gynybos pajėgų kovinius dalinius Čiuhunivkos kaimo rajone. Nepaisant blogo oro, žvalgybinių nepilotuojamų orlaivių operatoriai greitai aptiko priešo grupuotę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos pilotas naikintuvu F-16 sunaikina rusų droną. Skelbiama, kad numuštas „Shahed“ dronas. „Ne, tai nėra dirbtinio intelekto sugeneruoti kadrai, tai – tikras Ukrainos pilotas naikintuvu F-16 epiškai naikina priešo „Shahed“ virš Ukrainos! Kiek jau tokių numušimų...“ – skelbia Ukrainos karinės oro pajėgos.

Maskva apie galimą puolimą prieš Europą kalba tokiais pačiais pažadais, kokiais kalbėjo ir prieš invaziją į Ukrainą, pastebi ukrainiečių portalas UNIAN. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija neketina pulti Europos, bet yra pasiruošusi duoti rimtą karinį atsaką, jei tai bus būtina. „Mes neketiname pulti jokios Europos, mums tai visiškai nereikalinga.

Derybose dėl taikos Ukrainoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą panaudojo savo mėgstamą užsienio politikos priemonę – tiksintį laikrodį. Kaip pastebi „NBC News“, nuo pernai sausio, kai jis grįžo į Baltuosius rūmus, jis ne kartą šalims kėlė griežtus terminus. Tai buvo viena iš pagrindinių jo priemonių derybas paskatinti  judėti pirmyn. Jis nustatinėjo terminus „Hamas“, Iranui, Ukrainai, Rusijai.

Rusijos kariuomenė, tikėtina, tęs dronų smūgius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą iki šildymo sezono pabaigos. Priešo taktika, be kita ko, numato daugiau nei 100 dronų paleidimą per valandą prieš taikius gyventojus. Apie tai pranešė Ukrainos aviacijos ekspertas Bohdanas Dolincevas, rašo UNIAN.

Rusijos smūgiai Ukrainos pietuose esančiam Odesos uostamiesčiui pražudė mažiausiai vieną žmogų, anksti pirmadienį pranešė miesto karinė administracija. Miestas naktį atakuotas Irano gamybos dronais. Apgadintas dujotiekis, kilo gaisrų tiek gyvenamuosiuose, tiek negyvenamuosiuose pastatuose, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Deja, pasirodė informacija apie vieno (žmogaus) žūtį dėl priešo atakos Odesoje“, – atnaujintame pranešime rašė jis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Ukraina yra Vengrijos priešas, nes siekia uždrausti Rusijos dujų ir naftos tiekimą į Europą. Ukraina yra Vengrijos priešas, nes siekia uždrausti Rusijos dujų ir naftos tiekimą į Europą. Tai pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kalbėdamas susitikime su valdančiosios partijos „Fidesz“ aktyvistais, rašo UNIAN. „Kol Ukraina tai daro, Ukraina, atleiskite, yra mūsų priešas.

Po didelės Rusijos atakos prieš Ukrainą naktį į šeštadienį, kurios metu buvo panaudota daugiau nei 400 dronų ir beveik 40 raketų, prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė naujas sankcijas Rusijos kariniam pramonės kompleksui ir finansų sektoriui. Ukrainos lyderis apie pasirašytą dekretą paskelbė platformoje „Telegram“. „Naktį į šeštadienį Rusija surengė dar vieną didžiulį puolimą prieš Ukrainą, pasiųsdama daugiau nei 400 dronų ir beveik 40 įvairių tipų raketų“, – pažymėjo jis.

Vokietijos diplomatas išreiškė nuomonę, kad Rytų Europai ir Baltijos šalims gali kilti pavojus jei Putino pajėgos nustos būti įsitraukusios į karą Ukrainoje. Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris išreiškė nuomonę, kad galimas ugnies nutraukimas Ukrainoje gali kelti grėsmę NATO šalims, rašo UNIAN. Interviu „Tagesspiegel“ W. Ischingeris aiškino, kad kol Rusija kariauja su Ukraina, Rusijos armija patiria didelių nuostolių.

Ukrainiečių raketoms „Flamingo“ smogus į Rusijos „Kapustin Jar“ poligoną, sugadinti balistinių raketų priežiūros objektai ir kiti techniniai statiniai, praneša „RBC-Ukraine“. Sausio mėnesį gynybos pajėgos surengė keletą smūgių į poligoną „Kapustin Jar“ Astrachanės srityje, iš kurio rusai į Ukraina leisdavo „Orešnik“ raketas.

Rusijos kariuomenei nepavyksta pasiekti reikšmingų laimėjimų ar apčiuopiamų rezultatų spaudžiant šiaurinę Ukrainos sieną dėl „Starlink“ palydovinio ryšio sutrikimų. Kaip rašoma UNIAN, apie tai praneša jungtinių pajėgų grupės atstovas spaudai Viktoras Tregubovas. „Šiomis dienomis jie susidūrė su problemomis valdant kariuomenę po „Starlink“ išjungimo, todėl intensyvumas šiek tiek sumažėjo, nes rusai kažkaip turi įveikti radijo ryšio problemą“, – pažymėjo jis.

Padėtis fronte rodo, kad Rusija ruošiasi naujam karo etapui, kuris gali turėti įtakos kelioms kryptims vienu metu. Analitikai pastebi požymių, kad Kremlius statys ant karinio scenarijaus, kaip teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) publikacijoje. Rusija planuoja vasarą pradėti didelio masto puolimo operacijas pietų ir rytų Ukrainoje, daro išvadą Karo studijų instituto (ISW) analitikai, išnagrinėję Rusijos karinės vadovybės veiksmus.

Po vidurnakčio Rusijos okupantai užpuolė Dnipro regioną, nukentėjo dešimties metų berniukas. Apie tai pranešė Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Oleksandras Hanža. Pasak jo, šiuo metu vaikas yra ligoninėje, medikai jo būklę vertina kaip vidutinio sunkumo. Taip pat per smūgį buvo apgadinti trys privatūs namai, rašo UNIAN. „Nikopolio regione rusai šaudė iš sunkiosios artilerijos. Buvo smūgiuojama į regiono centrą, Pokrovskos ir Chervonohryhorivskos bendruomenes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą pavedė šalies aukščiausiems kariniams vadams dalyvauti svarbiose derybose su Iranu ir Rusija, signalizuodamas apie naują diplomatijos strategiją, pagal kurią kariuomenė tiesiogiai daro įtaką užsienio politikai, rašo „Associated Press“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengė neįprastą žingsnį, įtraukdamas aktyvius karinius pareigūnus į aukšto lygio derybas.

Vašingtonas nori, kad Ukraina ir Rusija iki vasaros užbaigtų karą. Amerikos derybininkai spaudžia Ukrainą, kad ši pavasarį suorganizuotų referendumą dėl taikos sąlygų, nors apklausos ir dabar rodo, kad ukrainiečiai neketina atiduoti Rusijai per ketverius metus neužkariautų teritorijų.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai sako, kad Rusija šią vasarą planuoja surengti plataus masto puolimą Ukrainos pietuose ir rytuose. Pasak analitikų, tai dar kartą įrodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas taika. Pažymima, kad Rusijos karinė vadovybė planuoja panaudoti savo strateginius rezervus puolimui, numatytam 2026 m. vasarai Ukrainos pietuose ir (arba) rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo baltarusius neleisti Rusijai įtraukti jų į karą prieš Ukrainą. Pasak jo, Ukraina pasirengusi panaudoti visas priemones, kad būtų sustabdyti bet kokie bandymai paleisti „Orešnik“ tipo raketas iš Baltarusijos teritorijos. „Mes sakome Baltarusijos žmonėms, kad jie yra tempiami į karą prieš Ukrainą. Režimas Baltarusijoje leido 2022 m. pradėti puolimą prieš Ukrainą, tačiau patys baltarusiai tąkart kare nedalyvavo.

Per ketvirtadienį vykusią bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi nutraukti ugnį, tačiau tam būtinas Rusijos sutikimas ir JAV saugumo garantijos. Pasak V. Zelenskio, Kyjivas buvo pasirengęs paliauboms nuo pat pradžių – tai numatyta paviešintame 20 punktų plane.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos žvalgyba jį informavo apie vadinamąjį „Dmitrijevo paketą“. Rusijos parengtas planas buvo pristatytas ir JAV atstovams. Kaip rašo UNIAN, Kremliaus parengtame plane minima ekonominio bendradarbiavimo galimybė tarp JAV ir Rusijos. Skaičiuojama, kad iš viso toks bendradarbiavimas aprėptų apie 12 trilijonų JAV dolerių.

Ukraina neigia kokiu nors būdu dalyvavusi pasikėsinime į Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (GRU) vadovo pavaduotojo generolo Vladimiro Aleksejevo gyvybę, praneša naujienų portalas „TVP World“. V. Aleksejevas buvo pristatytas į ligoninę po to, kai penktadienį viename daugiabutyje šiaurės vakarinėje Maskvos dalyje į jį buvo paleista keletas šūvių. Nežinomas užpuolikas iš įvykio vietos pabėgo.

Pasak Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko Wolfgango Ischingerio, nutraukus ugnį Ukrainoje Rusijos grėsmė NATO rytiniam sparnui gali sustiprėti. „Kol Ukraina gina Europą, pavojus nėra toks didelis“, – šeštadienį dienraštyje „Tagesspiegel“ paskelbtame komentare teigė W. Ischingeris. Tai reiškia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino armijos šiuo metu yra įstrigusios „ir jis kas savaitę praranda tūkstančius karių“. Vos tik Ukrainoje bus paskelbtos paliaubos, situacija pasikeis.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „Alpha“ valdomi ilgojo nuotolio dronai smogė gamyklai, esančiai Rusijoje, Tverės srityje, skelbia UNIAN. Pasak šaltinių, šioje vietoje rusai gamina raketinio kuro „Decilin-M“ komponentus, skirtus raketoms Kh-55 ir Kh-101, taip pat kuro priedus dyzeliniam kurui ir aviacino žibalo gamybai.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ) šeštadienį pranešė, kad dėl naujausių Rusijos atakų Ukrainoje pakėlė naikintuvus. „Lenkijos kariuomenės operacinė vadovybė, laikydamasi galiojančių procedūrų, suaktyvino reikiamas pajėgas ir priemones, kurias turi. Antžeminės oro gynybos sistemos ir radiolokacinė žvalgyba pasiekė visišką parengtį“, – šeštadienio rytą socialiniame tinkle „X“ nurodė DORSZ.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 7 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 245 290 karių, iš kurių 730 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusai ieško būdų, kaip fronto linijoje vėl įjungti palydovinio ryšio „Starlink“ terminalus. Apie tai „Ukrinform“ pranešė remdamasi Ukrainos gynybos ministro patarėjo Serhijaus Beskrestnovo pravarde „Flash“ įrašu platformoje „Telegram“. „Priešai ieško būdų, kaip įjungti palydovinį ryšį „Starlink“. Jie savo idėjomis dalijasi grupėse, o tada šie įrašai plinta ir mūsų grupėse.

JAV ir Ukrainos derybininkų pokalbiuose buvo aptarta galimybė Rusijai ir Ukrainai dėl taikos susitarti iki kovo mėnesio, skelbia „Reuters“. Vis dėlto agentūros šaltiniai pabrėžia, kad tikslo greičiausiai nepavyks taip greitai pasiekti. Vis dar nėra susitarimo dėl teritorijos klausimo. Aiškėja, apie ką derybose kalbėjo Ukraina ir JAV Pagal planą, apie kurį kalbėjosi JAV ir Ukrainos derybininkai, bet koks susitarimas ukrainiečiams būtų pateiktas referendume.

Rusija bando užgesinti Ukrainos šviesą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusija bando sunaikinti mūsų elektrines ir visą mūsų energetikos sistemą. Ji bando užgesinti mūsų šviesą. O Ukraina kartu su savo draugais kovoja prieš tamsą“, – sako V. Zelenskis. Jis priduria, kad tai kova, kurioje viskas yra aišku. „Čia nėra jokių pilkųjų zonų.

Rusijos kariuomenė palaipsniui žengia į priekį fronte, tačiau tempas yra toks lėtas, kad rusams prireiks daugiau nei dvejų metų, kad užimtų visą Donecko sritį. Tokį skaičiavimą pateikia „DeepState“ įkūrėjas Ruslanas Mikula, rašo UNIAN. Anot jo, iki 2022 m. rusai kontroliavo 32,3 proc. Donecko srities teritorijos. Pirmaisiais karo metais Rusija greitai sugebėjo pažengti į priekį, todėl buvo užimta dar 24,4 proc. regiono teritorijos. O nuo 2023 m. iki šiol rusai okupavo dar 21,8 proc.

Du aukščiausi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnai penktadienį pranešė pirmą kartą po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą apsilankę Maskvoje.  Laikinai einantis ESBO vadovo pareigas Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas ir ESBO generalinis sekretorius Feridunas Hadi Sinirlioglu susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ketvirtadienį ir penktadienį.

Trečiasis derybų, kuriose siekiama užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, raundas turėtų įvykti „netrukus“, nors konkreti data dar nenustatyta, penktadienį pareiškė Kremlius. Jungtinės Valstijos siekia užbaigti beveik ketverius metus besitęsiantį konfliktą ir, Vašingtonui tarpininkaujant, nuo sausio Abu Dabyje buvo surengti jau du derybų tarp kariaujančių šalių raundai.

Dar viena grupė vaikų nuo 3 mėnesių iki 17 metų buvo grąžinta iš laikinai okupuotos Chersono srities teritorijos, įskaitant du vaikus, mačiusius, kaip kankinama jų motina, ir dar du,  įstrigusius savo namuose, kai rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę.  „Dar viena vaikų ir paauglių grupė buvo grąžinta į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies.

Penktadienio rytą Rusijos dronas smogė į gyvūnų prieglaudą Pietų Ukrainoje ir pražudė mažiausiai 10 išgelbėtų šunų bei sužeidė daugelį kitų, pranešė darbuotojai.  Naujienų agentūros AFP žurnalistas įvykio vietoje matė verkiančius savanorius, apsikabinusius ar šlavusius griuvėsius. Vienas savanoris karučiu vežė negyvą šunį.  „Tai siaubinga. Šunys buvo sudraskyti skeveldrų, jų kūnų dalys prilipo prie tvoros. Man labai sunku apie tai kalbėti“, – sakė 18 metų savanorė Alina Fober.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pasiūlė naują sankcijų Maskvai paketą dėl karo Ukrainoje, įskaitant draudimą teikti paslaugas tanklaiviams, gabenantiems rusišką naftą. Paketas, kuris turėtų būti patvirtintas ketvirtosioms Maskvos invazijos metinėms, vasario 24 dieną, taip pat nukreiptas prieš Rusijos bankus, kriptovaliutų prekiautojus ir metalo eksportą.