Karas Ukrainoje

 Prorusiškų separatistų kovotojai per praėjusią parą nukovė šešis Ukrainos karius, pranešė šeštadienį vyriausybės pareigūnas. „Per praėjusią parą mūsų kovos nuostoliai yra šeši nukauti kariai ir 10 sužeistųjų“,– sakė per spaudos konferencija šeštadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Volodymyras Poliovis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pasveikino šalies žmonės asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) laikinojo taikymo pradžia. „Draugai, nuo šiandienos prasideda Asociacijos sutarties tarp Ukrainos ir ES laikinasis taikymas. Sveikinu Ukrainą!“ – valstybės vadovas rytą paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“. Kaip buvo skelbta anksčiau, ES ir Ukrainos asociacijos sutarties atskiri punktai įsigaliojo nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

 Ukrainos rytose prorusiškų separatistų kontroliuojamuose dviejuose rajonuose, pasivadinusiose liaudies respublikomis (Donecko ir Luhansko), rengiamasi sekmadienį rinkti parlamentą ir respublikos vadovą, nors šiuos rinkimus smerkia tarptautinė bendruomenė, bet remia Rusija. Beje, šeštadienį parengiamieji darbai nutrūko kai kuriose rinkimų apylinkėse Donecke, kur sustiprėjo susišaudymas.

Tolesnės sankcijos Rusijai „neišvengiamos“ Berlynas, lapkričio 26 d. (AP-BNS). Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad tolesnės sankcijos Rusijai yra „neišvengiamos“ ir kad krizės Ukrainoje užbaigimui reikės „kantrybės ir atkaklumo“. Trečiadienį kalbėdama parlamente A.Merkel sakė, kad „niekuo negalima pateisinti Rusijos (įvykdytos) Krymo aneksijos ir niekuo negalima pateisinti Rusijos tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo kovose Donecke ir Luhanske“. Pasak jos, ugnies nutraukimo Rytų Ukrai...

 Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė nepripažinsiančios prorusiškų sukilėlių rytų Ukrainoje sekmadienį planuojamų surengti rinkimų, kai konfliktas šiame regione tebesitęsia; naujausiais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis per jį žuvo jau daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Europos Sąjunga (ES) ir NATO taip pat pasmerkė šį savaitgalį planuojamus sukilėlių vadovybės rinkimus Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Žymus rusų aktorius ir televizijos laidų vedėjas Michailas Porečenkovas sukėlė didžiulį Ukrainos žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų pasipiktinimą ne tiek savo apsilankymu okupuotoje teritorijoje, kiek pozavimu prieš kameras apsiaustame Donecko oro uoste. Aktorius atvykęs ne tik dalijo labdarą, dalyvavo susitikimuose su „Novorosijos“ smogikais, tačiau ir paėmęs į rankas kulkosvaidį „pašaudė į priešą“ Donecko oro uosto teritorijoje.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienio naktį prieš pat vidurnaktį Briuselyje buvo pasirašyti susitarimai, kurie leis atnaujinti Rusijos dujų tiekimą Ukrainai. Po pusę metų trukusių labai nelengvų derybų Europos komisijos tarpininkams pavyko rasti kompromisą ir jis turėtų bent jau užtikrinti, kad Ukrainai užteks dujų žiemai, o per Ukrainą tranzitu dujas gaunančios Balkanų šalys ir Austrija taip pat neturės problemų.

,,Vladimiras Putinas fašizmo idėją pavertė politiniu instrumentu, ir dabar Rusijos istorikai stengiasi „persitvarkyti“ pagal Kremliaus liniją“, rašo „Time“ (time.com) korepondentas Simon'as Shuster'is reportaže iš neseniai vykusisos konferencijos Maskvoje.

(papildyta 11.54) Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ketvirtadienį pareiškė, kad sutartis, turinti užbaigti įnirtingą Rusijos ir Ukrainos ginčą dėl dujų tiekimo, yra „ranka pasiekiama“, ir paragino šalis susitarti.

Europos Sąjunga (ES) gali sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei Kremlius pripažins rinkimų separatistų valdomose ir apsiskelbusiose  nepriklausomomis Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ rezultatus.

„Donecko liaudies respublikos“ apsišaukėlius turintis netrukus pasiekti „humanitarinės pagalbos konvojus“ iš tiesų veža pensijas, pranešė separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, praneša „Interfaks“. „Newsru.com“ tikina, kad rusai savo sąskaita finansuos šią akciją. „Ukraina privalo mokėti pensija, tačiau to nedaro. Pensijų išmokoms mums reikia 1,3 mlrd. grivinų. Rusijos humanitarinės pagalbos dėka šį klausimą mes išspręsime per kelis mėnesius,“ – pareiškė A. Zacharčenka.

Besitęsiant Rusijos santykių su Vakarų pasauliu krizei, kilusiai dėl įvykių Ukrainoje, Maskva demonstratyviai perorientuoja savo ekonomikos vektorių į Aziją. Tiksliau, į pagrindinę regiono žaidėją – Kiniją. Tačiau tai, kas Kremliui atrodo kaip sėkmingas strateginis ėjimas, iš tikrųjų gali būti kelias į spąstus. Potencialaus Kinijos pavojaus Rusijai tema nėra nauja.

Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo ir valdžią formuos vadinamosios Maidano partijos. Beveik nelieka abejonių, kad Ukrainos premjeru ir toliau bus Arsenijus Jaceniukas. Apie naujausius įvykius Ukrainoje ir ateities scenarijus – pokalbis su ką tik iš Kijevo grįžusia Seimo nare Rasa Juknevičiene ir Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.

Internete pasirodė merginų „pin-up“ stiliuje plakatai. Reklaminiai plakatai jau spėjo pabuvo priešakinėse antiteroristinės operacijos linijose, o Ukrainos kariai dėkoja kūrėjams už apsinuoginusias gražuoles, praneša crime.in.ua. Kai kurie kariai, netgi nežinodami, kas gi yra plakatų autorius, perduoda jam „didelį respektą“ (angl. Respect – pagarba), praneša televizija „TSN“. Karių teigimu, paskutinį kartą paveiksliukus rinko gal tik 1998-ais, tuomet vykusio pasaulio futbolo čempionato metu.

„UBS AG“ besivystančių šalių investicijų direktorius Horge Mariscalis kartu su „The Wall Street Journal“ analitiku Joeliu Schetmanu analizavo dabartinę Rusijos ekonomikos situaciją. „Apribojimai, kuriuos įvedė JAV ir ES, neleidžia į sankcijų ratą patekusioms Rusijos įmonėms imti kreditus ilgesniam laikotarpiui nei trys mėnesiai. Tačiau jos gali imti trumpalaikes paskolas. Šiuo metu joms viskas gerai, nes paskolų kaina yra ypač žema.

Prancūzija palauks iki ateinančio mėnesio, prieš nuspręsdama, ar perduos Rusijai pirmąjį iš dviejų tai šaliai pastatytų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų, antradienį pareiškė gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas). Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) jau kelis mėnesius buvo spaudžiamas Vašingtono ir kitų sąjungininkų nutraukti 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd.

Rusija ketina pripažinti rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai savaitgalį žada surengti rytų Ukrainoje, ignoruodami Kijevo vyriausybės poziciją, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė antradienį paskelbtame interviu. „Tikimės, kad tie rinkimai vyks kaip nutarta, o mes, žinoma, pripažinsime rezultatus“, – S.Lavrovas sakė dienraščiui „Izvestija“ prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai organizuoja dviejuose Ukrainos rytiniuose regionuose.

 Dartas Veideris vėl pateko į bėdą Ukrainoje. Kandidatas, persirengęs garsiuoju piktadariu iš mokslinės fantastikos kino sagos „Žvaigždžių karai“ (Star Wars), gegužę nesėkmingai siekė Ukrainos prezidento posto. Tačiau bauginantis personažas, perėjęs į tamsiąją Galios pusę, neketino pasiduoti be kovos. Net šeši „Dartai Veideriai“ sugebėjo užsiregistruoti kaip kandidatai prieš pirmalaikius Aukščiausiosios Rados rinkimus, kurių balsavimas įvyko sekmadienį.

Rinkimų rezultatai Ukrainoje – tai didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Taip mano politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas. Anot jo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą. „[Rezultatus] gerai vertinu dėl to [...], kad trys proeuropinės krypties partijos dabar (kalbant apie partijų rinkimus pagal sąrašus, t. y. apie pusę parlamento) turėtų daugiau nei 50 proc. vietų.

Ukrainos partijos, palaikančios taikos procesą, turintį užbaigti konfliktą šalies rytuose su prorusiškais sukilėliais, aiškiai laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, pirmadienį pareiškė, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas išreiškė viltį, kad naujai išrinktame parlamente susiformuos stipri proukrainietiška daugumos koalicija.

Prisijungęs Krymą ir suteikęs pagalbą Luhansko ir Donecko separatistams, V. Putinas įstūmė Kijevą į Vakarų glėbį, įsitikinusi tiek Vakarų žiniasklaida, tiek žurnalistų kalbinti rusų ekspertai. Pirmą sykį po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo 1991-ais, Maskvos įtaka šioje šalyje akivaizdžiai susilpusi, ir priversta iš šalies stebėti rinkimus į Aukščiausiąją Radą, nes net neturi „savo“ kandidato. Demokratas Petro Porošenka po rinkimų tik sustiprins savo valdžią, mano apžvalgininkai.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rinkėjų apklausos rodo, kad Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo prezidento ir premjero partijos. Pirminiais duomenimis, Petro Porošenkos blokas surinko 23 proc., Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas – 21,3 proc. balsų. Nelaukdama galutinių rezultatų, P. Porošenkos partija jau pirmadienį ketina pradėti pokalbius dėl koalicijos. Rinkėjai savo balsą jau atidavė.

Provakarietiškos ir nacionalistinės partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos šalies rytuose boikotavo prorusiški separatistai, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos. Kaip rodo dviejų apklausų duomenys, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas ir ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas atitinkamai laimėjo 23 proc. ir 21,3 proc. balsų.

Ukrainai sekmadienį renkant naują parlamentą, tarp įdomiausių kandidatų yra Rusijoje kalinama pilotė, savanorių bataliono vadas ir buvęs ministras, dirbęs nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus administracijoje. Nadia Savčenko Ši karinio sraigtasparnio pilotė kovėsi su prorusiškais separatistais šalies rytuose ir galiausiai pateko į jų nelaisvę.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad po pirmalaikių parlamento rinkimų bus suformuota proeuropietiška koalicija, kuri Aukščiausioje Radoje turės konstitucinę daugumą. „Aš nesitikiu, o esu absoliučiai įsitikinęs, kad po šių parlamento rinkimų bus praktiškai visiška proeuropietiškos koalicijos konstitucinė dauguma“, - pareiškė jis sekmadienį žurnalistams atidavęs balsą vienoje balsavietėje Kijeve.

Rinkimai Ukrainoje yra esminė liustracijos proceso dalis Kijevas, spalio 26 d. („Interfax“-BNS). Kijevo meras Vitalijus Klyčko, įrašytas pirmuoju į prezidento Petro Porošenkos vadovaujamo politinio aljanso sąrašą, sekmadienį kartu su savo žmona atidavę balsus pirmalaikiuose parlamento rinkimuose.

Trys Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai buvo sužeisti per pastarąją parą vykusius susirėmimus su prorusiškais separatistais šalies rytuose, sakoma sekmadienį paskelbtame tarptautinių stebėtojų pranešime. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Twitter“, rašoma: „Praeitą parą teroristų aktyvumas ATO (antiteroristinės operacijos) zonoje lyginant su (padėtimi) penktadienį, sumažėjo.

 Ukrainos parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas sekmadienį išreiškė viltį, kad rinkimus į Aukščiausiąją Radą laimės proeuropietiška patriotinė dauguma. „Labai tikiuosi, kad užsitikrinsime demokratinę proeuropietišką patriotinę daugumą, – jis sakė žurnalistams atidavęs savo balsą Kijeve. – Ir ta dauguma naujoje Aukščiausioje Radoje gana greitai suformuos naują vyriausybę, o Ukraina eis europiniu atsinaujinimo, stiprios nepriklausomos šalies kūrimo keliu.

Karo išsekintoje Ukrainoje sekmadienį vyksta naujo, didesnes galias įgijusio parlamento rinkimai, kurie užbaigs istorinį šalies ištrūkimą iš Rusijos įtakos sferos ir atsigręžimą į Vakarus, bet veikiausiai paaštrins vidinį susiskaldymą. Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro. Netrukus po to bus paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai. Aukščiausiosios Rados rinkimuose dalyvauja bent 29 partijos, iš kurių tik nedidelė dalis įveiks 5 proc.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį, pirmalaikių parlamento rinkimų dieną, apsilankė vienoje balsavimo apylinkėje rytiniame Kramatorsko mieste, kuris anksčiau buvo vienas iš konflikto su prorusiškais separatistais židinių, pranešė Kijevo vyriausybei pavaldi Donecko srities administracija. Kaip nurodoma Donecko srities administracijos tinklalapyje, šalies vadovas susipažino su balsavimo organizavimu, bet toje apylinkėje nebalsavo.

Ukrainos rinkėjai sekmadienį balsuos rinkimuose, kurie turi sukrečiančiai performuoti parlamentą ir kurie vyks po neramių vienų metų, kai kruvinas prorusiškas maištas kėlė šios buvusios sovietinės respublikos skilimo grėsmę. Rinkimų, kuriuos rugpjūtį paskelbė prezidentas Petro Porošenka, kampanija baigėsi penktadienį. P.Porošenka yra spaudžiamas apvalyti parlamentą nuo deputatų, susijusių su senuoju Viktoro Janukovyčiaus režimu.

Įkandęs Ukrainai, Kremlius paspringo Krymo kaulais. Išjuoktos sankcijos užgesino naujosios Rusijos svajas ir sugrąžino Vladimirą Putiną į karčią rusišką realybę. Rugsėjo 14-ąją okupuotame Kryme fejerverkais ir paties V. Putino vizitu pažymėti regioniniai Rusijos Federacijos rinkimai. Ukrainai ir Vakarams buvo bandoma parodyti – „Krymas – Rusija ir jums čia nėra ką veikti“. Deja, žaidimas su žemėlapiais skurdžiame Juodosios jūros kurorte smogė Maskvai tiesiai į paširdžius.

Lietuvos politologai sako, kad sekmadienį vyksiantys Ukrainos parlamento rinkimai gali atnešti daugiau stabilumo tiek šalies viduje, tiek santykiuose su Rusija. „Aišku, yra tikimybė, jog Rusija gali pasinaudoti rinkimais didinant visuomenės susipriešinimą, skatinant sabotažą ir panašiai, tačiau daugiau žiūrėčiau tai kaip į galimybę didesniam stabilumui.

Atsakydamas į „Valdai“ forumo dalyvio klausimą, kokia jo asmeninė nuomonė apie įvykius Kryme, Vladimiras Putinas papasakojo apie tai, kaip padėjo sprunkančiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui persikelti į Rusijos Federacijos teritoriją. Pasakodamas apie vasario įvykius Kijeve, V. Putinas pažymėjo, kad su kritika žiūri į kai kuriuos V. Janukovyčiaus sprendimus. Jo teigimu, jis V. Janukovyčiui rekomendavo neišvesti kol kas jėgos struktūrų iš Kijevo.

  Ukraina pasirengusi demokratiškiems pirmalaikiems parlamento rinkimams, BNS sakė būsimų Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimų stebėtojas, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis penktadienį Kijeve su Europos Parlamento delegacija susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Oleksandru Turčynovu, Rinkimų komisijos atstovais. „Atrodo, kad visi supranta, kokios politinės svarbos yra šie rinkimai. Mums buvo patikinta, kad pasirengta buvo pakankamai.

Savaitgalį vyksiantiems pirmalaikiams parlamento rinkimams Ukrainoje sukurtas pakankamas teisinis pagrindas, ir nėra tokių aplinkybių, kad jų rezultatai galėtų būti pripažinti negaliojančiais, BNS penktadienį sakė Ukrainos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Jurijus Baulinas. Vilniuje viešintis Ukrainos teisininkas taip pat dėkojo Lietuvos žmonėms, kad jie neabejingi tam, kas vyksta Ukrainoje. „Mes juntame jūsų ir moralinę, ir politinę, ir kitokią paramą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, pabrėžė, kad sekmadienį Ukrainos parlamento rinkimai turi vykti be išorės spaudimo. Pasak prezidentės, saugi ir demokratinė Ukraina yra visos Europos interesas, todėl artėjantys Ukrainos parlamento rinkimai turi įvykti be išorinio kišimosi ir provokacijų, sakoma Prezidentūros pranešime.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus trims dienoms iki Ukrainos parlamento rinkimų, premjeras perspėja, kad Rusija gali mėginti destabilizuoti padėtį ir kviečia teisėsaugą užkirsti kelią teroro išpuoliams. Apklausos rodo, kad prezidento partija laimės, bet dar neaišku, ar jai neteks sudaryti koalicijos su radikalais.

Volodymyras Parasiukas grūmėsi su policija per protestus Kijeve, o vėliau kovėsi su prorusiškais separatistais rytų Ukrainoje. Dabar jis nori iškeisti kulkas į balsalapius, kandidatuodamas į šalies parlamentą. 27 metų V.Parasiukas – vienas iš daugiau nei keliolikos kovotojų, grįžusių iš fronto ir siekiančių būti išrinktais per šį sekmadienį vyksiantį balsavimą, sakydami, kad negali patikėti politikams ginti šalies interesus.

Laidų vedėjas Andrius Rožickas šiandien paviešino tai, kas liko už kadro paskutinėje televizijos laidoje „Mėnulio fazė“. Skambant jau visame pasaulyje žinomai melodijai autorius užtraukė „Putin huilo“ – Ukrainoje gimusią nelabai švankią dainelę apie Rusijos prezidentą. Norėdami įvertinti A. Rožicko muzikinius gebėjimus spauskite ant šios nuorodos.

Jis nesibaimina gauti smūgį į galvą, jeigu tai padeda pelnyti didesnį populiarumą, žmogaus teisių aktyvistai jį kaltina naudojant ginkluotus būrius įtariamiems separatistams grobti, o jo partijos programa ragina atkurti Ukrainos branduolinį arsenalą. Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių priemonių.

Šią vasarą autoritariškas Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka pribloškė savo buvusią sovietinę valstybę pirmą kartą per du dešimtmečius nuspręsdamas svarbią kalbą pasakyti ne rusų, o baltarusių kalba. Baltarusijoje, kuri ribojasi ir su Europos Sąjunga (ES), ir su buvusia šeimininke Rusija, rusų kalba tebėra plačiausiai vartojama, o baltarusių kalba dažnai nustumiama į paribį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, siekdamas sumažinti visuomenės nepasitenkinimą artėjant parlamento rinkimams, antradienį pasirašė įstatymą, leidžiantį už akių teisti nuverstą lyderį Viktorą Janukovyčių dėl nusikaltimų, įvykdytų, kol jis buvo valdžioje.

Roman Nazarenko, Ukraina Mano atmintyje išliko tos vasario nakties Maidane, dvi dienos prieš ten sušaudant Dangiškąją šimtinę, chronologija. Žmonių buvo nedaug. Tų, kurie, nebijodami mirties ir sužeidimų, bandė sulaikyti „Berkut“ būrį, besiveržiantį link scenos iš Nepriklausomybės kolonos pusės, buvo visai nedaug. Milicininkai šaudė koviniais šoviniais, mėtė granatas, nuo jų skeveldrų buvo daug sužeistų. Greitosios pagalbos mašinos nespėdavo išvežti krauju paplūdusių žmonių. Visi laukė šturmo.

Spalio 21-ąją Berlyne vyksiančių derybų metu tikriausiai bus pasirašytas laikinas susitarimas, kuris leis Ukrainai komfortabiliai peržiemoti. Tačiau Kijevas ir toliau deda pastangas, kad šis susitarimas būtų pasirašytas pagal jo sąlygas. Apie tai focus.ua publikacijoje rašo Artiomas Zacharčenka. Kai birželį „Gazprom“ pasiryžo atjungti dujas Ukrainai, koncernas, matyt, tikėjosi, kad psichologinis spaudimas privers šalį nuolaidžiauti šildymo sezonui dar nė nesirodant.

Karo išsekinti ukrainiečiai sekmadienį rinks naują, didesnes galias įgijusį parlamentą, kuriame veikiausiai dominuos provakarietiškos ir nacionalistinės jėgos, lemsiančios, ar prezidentas Petro Porošenka galės sudaryti taiką su Kremliumi ir tuo pačiu išlaikyti separatistų kontroliuojamus rytinius regionus. Tačiau balsavimas vyks karo sąlygomis, o milijonai Ukrainos rusakalbių negalės balsuoti, nes jų gyvenamosios teritorijos buvo aneksuotos Kremliaus arba užimtos promaskvietiškų kovotojų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė dugną, rašo lenta.ru. „Mes atsidūrėme apačioje pakankamai toli ir giliai. Aš ypač tikiuosi, kad šis bendradarbiavimo lygis pasiekė kažkokį dugną,“ – pareiškė jis. Anot S. Lavrovo, „kol kas situacija neblogėja, tačiau ir be kažkokių matomesnių bandymų pagerinti santykius“. Rusijos URM vadas taip pat išsakė nuomonę, kad JAV ir Rusijos santykių atšalimas – ilgam.

 Vokietijos žvalgyba apkaltino Ukrainos prorusiškus sukilėlius numušus Malaizijos keleivinį lainerį raketomis, kurias jie pagrobė iš vyriausybės pajėgų, sekmadienį pranešė žiniasklaida. Kijevas ir Vakarų šalys anksčiau tvirtino, kad oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas liepą buvo numuštas separatistų kovotojų zenitiniu raketų kompleksu „Buk“, kurį kovotojams perdavė Rusija, tačiau Maskva tokius kaltinimus neigė.