„Neatmesčiau galimybės, kad galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai“, – žurnalistams Ženevoje per vertėją sakė D. Muratovas. Jis kalbėjo per Pasaulinei spaudos laisvės dienai skirtą renginį.
Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius pranešė paskelbęs branduolinių pajėgų padidintą parengtį.
Vakarams didinant paramą Ukrainai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė menkai užmaskuotą grasinimą, užsimindamas apie pasirengimą panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Pagal Rusijos karinę doktriną šiuos ginklus galima panaudoti siekiant priversti priešininką atsitraukti.
Kaip įspėjo D. Muratovas, kurio laikraštis „Novaja gazeta“ per Rusijos invaziją į Ukrainą buvo priverstas sustabdyti leidybą, Kremliaus „propagandos kariai“ stengiasi, kad branduolinių ginklų panaudojimas taptų priimtinesnis Rusijos visuomenei.
„Jau dvi savaites iš savo televizorių ekranų girdime, kad reiktų atidaryti branduolinių [raketų] šachtas“, – sakė jis.
„Taip pat girdime, kad šie baisūs ginklai turėtų būti panaudoti, jei ginklų tiekimas Ukrainai tęsis“, – sakė jis, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir kitų pastangas apginkluoti puolamą šalį.
Priešingai nei teigia propagandistai, tokių ginklų panaudojimas „nebūtų karo pabaiga“, įspėjo D. Muratovas.
„Tai bus žmonijos pabaiga“, – sakė jis.
„Absoliuti valdžia“
D. Muratovo teigimu, šiuo metu Rusijoje labiausiai baugina tai, kad V. Putinas įgijo „neribotą, absoliučią valdžią“.
Pasak žurnalisto, jei V. Putinas nuspręstų panaudoti branduolinius ginklus, „niekas negalėtų sutrukdyti priimti šio sprendimo – nei parlamentas, nei pilietinė visuomenė, nei visuomenė“.
D. Muratovas kalbėjo drauge su filipiniečių žurnaliste Maria Ressa, su kuria gavo 2021 metų Nobelio taikos premiją. Jis taip pat atsakė į klausimus apie praėjusio mėnesio užpuolimą traukinyje Rusijoje ir pažymėjo, kad jį užpuolęs asmuo yra „saugomas nuo baudžiamojo persekiojimo“.
Balandžio 7 dieną į D. Muratovo traukinio kupė atėjęs vyras įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu. Žurnalistui buvo apdegintos akys.
D. Muratovas sakė, kad pats padarė savo užpuoliko nuotraukų, be to, užpuoliko veidą užfiksavo policijos kameros, bet per beveik mėnesį nepradėtas „nė vienas tyrimas“.
„Novaja gazeta“ darbuotojai išsiaiškino, kad užpuolikas yra asmuo, tris kartus keitęs savo vardą ir tikriausiai turintis gerų ryšių, nurodė D. Muratovas.
Užpuolikas tiksliai žinojo, kur traukinyje sėdėjo D. Muratovas, ir tai reiškia, kad tas asmuo galėjo naudotis žvalgybos tarnybos duomenų baze, teigė žurnalistas.
„Jis naudojosi žvalgybos tarnybų ištekliais, jis buvo saugomas nuo baudžiamojo persekiojimo“, – sakė D. Muratovas. Jis nemano, kad užpuolikas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos žvalgybos bendruomene – labiau tikėtina, kad tai kokios nors privačios karinės korporacijos kontraktininkas.
„Kokia nors privati karinė korporacija atitinka faktus“, – pridūrė jis.
