Karas Ukrainoje

Rusijos remiami separatistai artilerijos pabūklais apšaudė Luhansko Stanicos gyvenvietę, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje. Vietos humanitarinė misija „Prosilka“ praneša, kad nukentėjo vaikų darželio pastatas, dvi jo darbuotojos galimai buvo kontūzytos. Vaikų pastate dar nebuvo. „Šiandien, vasario 17-ąją, 09 val. 04 min apšaudžius iš artilerijos pabūklo tiesioginio pataikymo būdu buvo pažeistas vaikų darželio pastatas. Pirminė informacija rodo, kad dvi darželio darbuotojos buvo kontūzytos.

Okupuotų Donecko ir Luhansko teritorijų Kremliaus statytiniai ketvirtadienį paskelbės apie apšaudytas gyvenvietes šalia Luhansko. Tuo pat metu Rusijos propagandiniuose portaluose vis dažniau skelbiama apie Ukrainos pradedamą DLR ir LLR puolimą, siekiant „atsiimti žemes“, o V. Putinas piktinasi „vykstančiu genocidu“. Maža to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo aplinka pastarosiomis dienomis akcentuoja „vykdomą genocidą“. Šią informaciją Vakarų šalių atstovai jau pavadino galimu preteks...

Įtampai dėl Ukrainos neslūgstant, politikos specialistai sako, kad Rusijai palaikyti įtampą yra naudinga. Taip Kremlius elgiasi jau kurį laiką, o įtampos palaikymas iš esmės padeda nesulaukti sankcijų ir išlaikyti orumą bei žlugdyti Ukrainą. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad Vakarai turėtų imtis veiksmų ir Rusijai taikyti sankcijas už situacijos eskalaciją. Įtampa regione neslūgsta.

Buvęs Rusijos prezidento patarėjas Vladislavas Surkovas, kuris yra laikomas vienu iš karinės operacijos Rytų Ukrainoje ir apskritai, visos dabartinės Rusijos ideologijos, „architektų“, pareiškė, kad šiuolaikinė Rusija „negali likti dabartinėse sienų ribose“, kurios nustatytos dar 1918-aisiais, po Bresto taikos sutarties su Vokietija. „Ankšta ir nuobodu, ir nejauku… ir protu nesuvokiama Rusijai likti gėdingo (Bresto sutarties) pasaulio sienų ribose. Mes už taiką, savaime suprantama.

Britų geltonosios spaudos leidiniai antradienį suskubo skelbti informaciją apie „Rusijos puolimą naktį iš vasario 15 į 16 d.“ Remiamasi neįvardintais šaltiniais JAV žvalgyboje ir pažymima, kad nepaisant Kremliaus pareiškimų, didžioji dalis Rusijos kariuomenės, kuri buvo sutelkta Ukrainos pasienyje, lieka savo pozicijose.

Rusijos Valstybės Dūma antradienį pritarė rezoliucijai kreiptis į prezidentą dėl būtinybės pripažinti „Donecko liaudies respublika“ (DLR) ir „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) pasiskelbusius Rytų Ukrainos separatistų darinius, „Tai bus atlikta kaip įmanoma skubiau“, pareiškė žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Vasario pradžioje eilė JAV ir Europos žiniasklaidos priemonių paskelbė „šaltinių informaciją“, kurioje tvirtinama apie Rusijos pajėgų „70 proc. pasirengimą surengti karinę operaciją Ukrainoje“, „galimybes užimti Kijevą per tris dienas“ ir netgi „visos Ukrainos okupaciją“. Manoma, kad vasario 5-6 dienomis didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės skelbė informaciją, kuri buvo gauta po šešias valandas trukusio uždaro JAV kongreso narių susitikimo su J. Bideno administracija ir JAV karine vado...

Praėjusį savaitgalį didžiausiame Švedijos leidinyje „Aftonbladet“ publikuotame straipsnyje Rusijos ambasadorius ne tik pareiškė, kad Rusija neleis Švedijai jungtis į NATO aljansą, bet ir pasidalijo itin nediplomatiška nuomone apie Vakarų sankcijas, kuri pateko ir į straipsnio antraštę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien susitiko su užsienio ir vidaus reikalų ministrais. Pokalbių su jais metu buvo išsakytas nepasitenkinimas „dalimi Vakarų atsakymo“ į ankstesnius reikalavimus. Taip pat buvo pažymėta, kad yra parengtas atsakas ir tikimasi tolimesnių derybų. Praėjusį savaitgalį pasirodžius JAV žvalgybos duomenims apie galimą Rusijos puolimą Ukrainoje „jau artimiausiomis dienomis“, Kremliui teko imtis skubių veiksmų.

Nuo 2021-ųjų rudens, kuomet Rusijos kariuomenės pajėgų skaičius pasienio su Ukraina zonoje pradėjo ženkliai augti, JAV pradėjo itin aktyviai skelbti apie Rusijos grasinimų rimtumą. Baltieji rūmai, neįprastai santūrios diplomatijos politikai, aktyviai publikuoja žvalgybos duomenis, dalijasi su sąjungininkėmis, įvardija galimas Maskvos karinės operacijos pradžios datas ir diskredituoja galimas Rusijos provokacijas, kuriomis gali būti siekiama susikurti pretekstą puolimui.

Kremliui sutelkus šimtątūkstantinę armiją greta Ukrainos, vėl pradėjo skambėti Vakarų vienybę skaldantis terminas – šrioderizacija. NATO ir ES partneriai su žiupsneliu nerimo žvelgia į Vokietijos laikyseną galimo karinio konflikto akivaizdoje. Ekspertai aiškina, kad Berlyno nenoras Ukrainai siųsti ginklų sietinas su šalies istorija, o Vokietija būdų, kaip ištiesti pagalbos ranką, randa.

Daugelis europiečių mano, kad Rusijai užpuolus Ukrainą NATO ir ES turėtų ginti Kijevą, skelbiama naujame tyrime. Apklausos rezultatai kiek netikėtai rodo, kad dauguma Europos šalių gyventojų palaiko pagalbos Ukrainai Rusijos puolimo atveju būtinybę. Jos autoriai prognozuoja ir bendrus Europos šalių gyventojų požiūrio į saugumą pokyčius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį sykį pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO reikštų visos Europos karą su Rusija. Tačiau pats Ukrainos įstojimas į NATO be išspręstų teritorinių ginčų su pačia Rusija faktiškai nėra įmanomas. Tam, kad Ukraina patektų į gynybinį aljansą, jai būtina sulaukti visų 30-ies jos narių pritarimo ir atitikti griežtus NATO „narystės veiksmų plano“ kriterijus.

Aiškėja Aleksandro Lukašenkos įsiūčio prieš Lietuvą priežastis – viena iš svarbiausių šalies įmonių „Belaruskalij“ susiduria su produkcijos eksportavimo problemomis. Lietuvai atsisakius dalyvauti hibridinį karą vykdančio režimo verslo schemose tuo pat keliu žengia ir kitos Baltijos šalys bei Ukraina, o „sąjungininkė“ Rusija pati nėra suinteresuota aukoti savo pajėgumus.

JAV bendrovė „Maxar Technologies“ paviešino pastarosios paros palydovų nuotraukas, kurios liudija vis augančias Rusijos karines pajėgas ne tik Baltarusijoje, kurioje šiuo metu vyksta neplanuotos karinės pratybos, bet ir Kryme, o taip pat ir Rusijos vakarinėje dalyje.

Pragariškų ir iki šiol nematytų sankcijų grėsmė sukėlė Rusijos vadovybės nerimą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad spaudimą nepradėti karo prieš Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria iš oligarchų ir net generolų. „Paskaičiuotos pasekmės ir nuostoliai, atlikti „stress testai“ ir viešai santūriai pakomentuota, kad Rusija atsilaikytų. O neviešai, Rusijos politikai teigė, jog lauktų kuo tikriausia katastrofa.

Vasario 7-ąją įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono susitikimas Maskvoje. Derybos, kurių metu buvo aptariama itin svarbūs ir jautrūs klausimai dėl situacijos Rytų Europoje, tęsėsi daugiau nei penkias valandas, tačiau kažkokių susitarimų pasiekti nepavyko. Atrodytų, svarbiausia susitikimo „vinimi“ tapo milžiniškas stalas Kremliuje, už kurio sėdėjo abiejų šalių vadovai.

Žiniasklaida paviešino palydovo, fotografavusio rusų karines bazes netoli sienos su Baltarusijos ir Ukraina, nuotraukas. Vienoje jų matyti, kad karinė bazė jau pustuštė, o tai gali reikšti, kad kariuomenės daliniai buvo perkelti arčiau sienos su Ukraina, perspėja ekspertai.

Savaitgalį Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos priemonėse buvo paviešintas Aliaksandro Lukašenkos pokalbis su Kremliaus propagandininku Vladimiru Solovjovu. Pokalbio metu diktatorius neabejojo Sąjungos valstybės pergale prieš Ukrainą, o Lietuvą perspėjo, kad „prisišokinės“. „Lietuva gali prisišokinėti, – pareiškė Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas, pats save išdidžiai vadinantis diktatoriumi. – Veltui jie tai susigalvojo.

Europos šalys ir toliau didina suskystintų dujų pirkimų apimtis. Nepaisant tuštėjančių atsargų ir didelių kainų, šalys nepasiduoda Kremliaus šantažui paleisti „Nord Stream 2“ ir tuo pačiu gali nulemti ilgalaikes problemas pačiai Rusijai – sugrįžti į Europos rinką gali būti sunkiau negu bandyti ją bausti siekiu „sušaldyti“. Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ jau pusmetį neparduoda dujų Vakarams daugiau negu buvo sutarta pagal ilgalaikius kontraktus, nepaisant itin palankių pardavimo kainų ir d...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po ir taip įtemptos šių metų situacijos Europos energijos šaltinių rinkoje, perspėjo, kad energijos resursų krizė Europoje tęsis ir 2023-iaisiais. Kremliaus vadovo teigimu, šalys turėtų tartis su Rusija, kaip tai daro Vengrija, ir tokiu būdu sulaukti ne tik pačių dujų, bet ir „gerų kainų“. „Ir kitai metais, tikėtina, bus problemų, jos kils mūsų partneriams Europoje.

Praėjusį penktadienį Aliaksandras Lukašenka kreipėsi į tautą su metiniu pranešimu, kurio metu buvo pastebėta daugybė neatitikimų ar net atviro melo. Kalbos metu jis skyrė daug dėmesio ir purvo pylimui ant Lietuvos. Maža to, Baltarusijos diktatorius gyrėsi, kaip „padėjo lietuviams 1991-aisiais“, tačiau to laikmečio liudininkai pasakoja šią istoriją kiek kitaip.

Tuo metu kai JAV bando maksimaliai spausti Rusiją, nerimaudama, kad ši puls Ukrainą, Kremliaus vadas Vladimiras Putinas ieško užtarimo pas savo galingąją partnerę tarptautinėje arenoje – Kiniją. Olimpinių žaidynių atidarymo dieną jam pavyko išgauti Xi Jinpingo palaikymą NATO „nesiplėtimo“ klausimu, o tai gali iš esmės pakeisti geopolitinę situaciją pasaulyje. „Draugystei tarp mūsų valstybių nėra ribų“, – patvirtino abu lyderiai susitikimo metu.

Kabardino-Baltarijos regione buvo pastebėta karinė technika, būdinga „Rusijos gvardijos“ daliniams, judėjusi šiaurės-vakarų kryptimi, skelbia tyrimų grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT). Šis pranešimas pasirodė panašiu metu, kaip ir žinia apie Rusijos prezidento V. Putino susitikimą Kremliuje su Čečėnijai paskirtu vadovauti R. Kadyrovu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalbėdamas spaudos konferencijoje, skirtoje užsienio žurnalistams, pabrėžė, kad saugumo situacija Ukrainoje yra sudėtinga, šalis ruošiasi visiems įmanomiems scenarijams, bet, kad „karas neišvengiamas“ – nesako.

Ispanijos leidinys „El Pais“ paviešino du konfidencialius dokumentus, kuriuose galimai yra JAV ir NATO atsakas į Rusijos ultimatumą dėl „saugumo Rytų Europoje garantijų“. Paviešintuose dokumentuose iš esmės patvirtinami tie teiginiai, kuriuos anksčiau pateikė Vakarų politikai ar žiniasklaidos priemonės. Abu dokumentai yra anglų kalba. Vašingtono atsakas užima penkis puslapius, o NATO – keturis.

Nors NATO žada griežtą atsaką Rusijai, jei ši užpultų Ukrainą, iš aljanso valstybių sostinių sklinda prieštaringi signalai. Kroatijos prezidentas pareiškė, Ukrainai nėra vietos NATO, o jo šalis nesivels į karą su Rusija.

Rusijai pateikus ultimatumą Vakarų valstybėms dėl „nesiplėtimo į Vakarus“ netrukus sulaukta atsako: perspėjimo ėmusis karinių veiksmų prieš Ukrainą sulaukti sankcijų. Šįkart sankcijos gali paliesti ir „krištolinius“ V. Putino aplinkos milijardierius, ir daugelį Rusijos gyventojų. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Liz Truss neatmetė „jokių galimų sankcijų“ tikimybės, įskaitant ir Londone daug turto įsigijusių Rusijos oligarchų aktyvų įšaldymo.

Jungtinė Karalystė pagalbą Ukrainai demonstruoja ne tik siųsdama prieštankinius ginklus, bet ir inicijuodama griežtesnes sankcijas Rusijai. Tokias, kaip sako šalies diplomatai, kad Putino oligarchai neturėtų kur slėptis. Jas britų parlamentas aptarti žada jau ryt. Be to, Jungtinė Karalystė siūlosi stiprinti NATO rytines šalis – atsiųsti savo karių ir ginkluotės. Ginti Ukrainą ruošiasi ne tik profesionalūs kariai, bet ir rezervistų pratybose dalyvaujantys ukrainiečiai.

Karinė grėsmė auga ir daugelis baiminasi galimo Rusijos puolimo, tačiau jis gali atrodyti ne taip, kaip įsivaizduojama. Kremlius gali pasinaudoti jau išbandytu hibridinio karo modeliu, kuris anksčiau pasiteisino ir taip įgyvendinti savo planus dėl „strateginio saugumo“. Ne todėl, kad nepajėgtų užimti Ukrainos ją užpuldama, o todėl, kad tai nėra būtina ir daug kainuotų.

Prieš aštuonerius metus Rusija aneksavo Krymą ir prorusiškų separatistų rankomis įžiebė karą Rytų Ukrainoje. Visgi tuomet Kremlius dengėsi „žaliaisiais žmogeliukais“, Donecko ir Luhansko teroristais ir Krymo „referendumu“. Vladimirui Putinui prireikė aštuonerių metų, kad nesidangstydamas prie Ukrainos sienos sutelktų šimtatūkstantinę kariuomenę ir ginklų žvanginimu grasintų Ukrainos nepriklausomybei.

Kibernetinės atakos Ukrainoje tęsiasi, pranešė šalies Strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centras. „Ukrainoje vykdoma nauja kibernetinė ataka, jos metu elektroniniu paštu teismo užklausų forma siuntinėjamas virusas“, – pranešė centras savo „Telegram“ kanalu. Pranešime pažymima, kad naudojami kai kurie oficialūs teismų adresai, bet gali būti, kad problema susijusi su visu pašto serveriu.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į augantį „Rusijos priešiškumą“ Ukrainos atžvilgiu, rengiasi pasiūlyti NATO „didelį“ karių, ginklų, karo laivų ir lėktuvų dislokavimą Europoje, šeštadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Pasiūlymas turi būti pateiktas NATO kariniams vadams kitą savaitę. Pagal jį Londonas galėtų padvigubinti dabartinį savo maždaug 1 150 karių kontingentą Rytų Europos šalyse ir nusiųsti Estijai „gynimosi ginklų“, nurodė ministro pirmininko biuras.

Nepaisant vykstančių JAV, NATO, Ukrainos ir Rusijos susitikimų, pasiekti diplomatinio sprendimo ar bent jau įtampos Ukrainos-Rusijos pasienyje sumažinimo niekaip nepavyksta. Nepaisant to, kad Rusija dar visiškai neatmetė diplomatinio konflikto sprendimo būdo, tačiau priešprieša tarp dviejų galios pozicijų nemažėja. Maža to, Rusija aiškiai išdėstė, kad jos nedomina siūlymai išspręsti tik dalį „strateginio stabilumo“ klausimų, ar tik sulaukti garantijų dėl Ukrainos nestojimo į NATO.

Į Baltarusiją aktyviai juda Kremliaus čia pasiųstos milžiniškos pajėgos ir karinė technika. Minsko ir Maskvos lyderiai tikina, kad Lietuvos kaimynėje vasarį vyks viso labo tik karinės pratybos. Tačiau Lietuvos ekspertai perspėja – pratybos bus ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio, į Baltarusiją atgabenta technika pajėgi nešti branduolinį ginklą, o Baltarusija gali būti dar viena kryptis, iš kurios Rusija puls Ukrainą.

Raštu išdėstyto JAV ir NATO šalių atsako į Rusijos ultimatumą turinys iš esmės jau aiškus, ir Kremliaus pageidavimų jis akivaizdžiai netenkina. Pagrindinis Maskvos noras – atsisakyti NATO plėtros į rytus – yra kategoriškai atmetamas, kaip ir buvo tikėtasi. Ekspertai pažymi, kad Rusijai pačiai joks didelio masto karas nėra nei naudingas, nei reikalingas.

Kroatijos prezidento Zorano Milanovičiaus pasisakymai apie situaciją Ukrainoje virto tarptautiniu skandalu. Politikas pareiškė, kad Ukrainai nėra vieta NATO, o jeigu kiltų Rusijos ir Ukrainos karo veiksmai, tai jis „atšauktų iki vieno visus kroatų karius“. Dėl aštrių valstybės vadovo pasisakymų teisintis jau turėjo ir šalies premjeras. Sausio 25-ąją Z. Milanovičius pareiškė žurnalistams, kad Ukrainai nėra vietos NATO.

Rusijos ir Baltarusijos politikai, valstybės reguliuojama žiniasklaida ir valstybinės institucijos ėmėsi aktyviai plėtoti „Vakarai puola“ taktiką, kuri gali būti karinių veiksmų preliudija, kaip jau vyko ir 2013-2014 m. aneksuojant Krymą, bei pradedant karo veiksmus Donbase. Kremlius laikosi ėjimo tradiciniais takais informacinėje kovoje dėl savo tikslų pateisinimo, kuriuos pramynė dar Sovietų Sąjungos propagandos ideologai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad NATO reakcija priklausys nuo Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje. Jis pabrėžė, kad pagrindinis pavojus dabar kyla ne Lietuvos, o Ukrainos saugumui, o stipri Ukraina gali tapti neįkandamu riešutu Rusijai, kuri, pasvėrusi visas galimybes, gali nuspręsti nesiimti neapgalvotų karinių veiksmų.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskelbė, kad Vakarų valstybės yra visiškai vieningos užkirsti kelią potencialiam Rusijos puolimui prieš Ukrainą. Visgi iš Vakarų Europos sostinių siunčiami prieštaringi signalai. Aukštas Vokietijos karininkas pareiškė, kad Putinas yra vertas pagarbos, o Krymas liks Rusijoje. Po šių žodžių jam teko pasitraukti.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Rusija iš tiesų turi „žaibiško karo Ukrainoje“ planą, o šios šalies žvalgyba turi duomenų, kad dalis rusų kariuomenės jau yra dislokuota Ukrainos teritorijoje. Ukrainos gynybos ministras tvirtina, kad kol kas pasirengimo staigiam puolimui neįžvelgiama.

Rusija jau kurį laiką prie Ukrainos sienos yra sutelkusi šimtus tūkstančių karių ir technikos. Ukraina ir Vakarai baiminasi, kad Kremlius įsiverš į Ukrainą ir taip prasidės didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Visgi pirmasis šūvis kol kas nepaleistas, nors ekspertai svarsto, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karo pradžiai gali pasirinkti simbolinę dieną.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus veiksmų scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje dar gyva, visuomenė turi neprarasti budrumo. Tiesa, tai nėra lengva, nes kritinio mastymo mūsuose mažėja, dezinformacijos daugėja, o Rusija agresyveja. Saugumi analitikai įsitikinę ir tuo, kad Rusija už pagalbą Ukrainai mus baus, todėl turime būti pasiruošę visokio tipo išpuoliams.

JAV prezidentui siūloma dislokuoti papildomus karinius dalinius ir karinės technikos Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, skelbia „New York Times“. Pažymima, kad tai būtų esminis pokytis nuo jo santūrios pozicijos Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos atgrasymo nuo tolimesnių agresyvių veiksmų siekio demonstravimas, neturintis precedento kelis dešimtmečius. Toks žingsnis būtų ženklių pokyčių Joe Bideno administracijos politikoje krizės Rytų Europoje atžvilgiu demonstravimas.

Kremliaus ultimatyvūs reikalavimai NATO „grįžti prie 1997-ųjų ribų“ kol kas sulaukia Vakarų šalių diplomatų griežtai neigiamos reakcijos, o aljanso kuluaruose juokiamasi iš tokių Rusijos pareiškimų. Ekspertai tuo metu pažymi, kad tokie neįgyvendinami reikalavimai tėra bandymas pagerinti derybinę poziciją, o vienintelis Rusijos turimas argumentas – bauginimas karu. „Rusija nenurims“, – įsitikinęs šios šalies vienas iš opozicijos atstovų, publicistas Sergejus Piontkovskis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, po penktadieninio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu pareiškė, kad lauks iki kitos savaitės atsakymo į pateiktus reikalavimus.

Saugumo situacija regione išlieka įtempta. Baltieji rūmai skelbia, kad Rusija bet kuriuo metu gali įsiveržti į Ukrainą. Prie Ukrainos sienos Rusija jau kurį laiką yra sutelkusi gausias karines pajėgas, kurias, anot JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno, dar gali padidinti. Visgi veiksmas vyksta ne tik prie Ukrainos sienos. Vasarį Baltarusijoje Minskas ir Maskva rengs plataus masto karines pratybas. Visa tai vyksta besitęsiančių Vakarų ir Rusijos derybų fone.

Rusija ir Vakarų šalys toliau aktyviai kovoja informaciniame lauke dėl įtakos Ukrainoje. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada savo palaikymą Kijevui demonstruoja ne tik perspėjant Kremlių dėl galimų sankcijų, bet ir siunčiant ginkluotę, o Rusijoje vis garsiau kalbama apie jau okupuotų teritorijų „nepriklausomybės pripažinimą“. Jau šios savaitės pabaigoje Rusijos ir NATO šalių atstovų laukia dar vienas derybų ratas dėl pirmosios ultimatumo.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Europa taip arti, kaip šiandien, ant karo slenksčio stovėjo tik 1940 metais. Rusijai žvanginant ginklais prieš Ukrainą, NATO šalys galimam konfliktui taip pat aktyviai ruošiasi. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, NATO sąjungininkai yra vieningi, supranta Rusijos gudravimus ir yra pasirengę tinkamai atsikirsti.