Karas Ukrainoje

 Prorusiški separatistai sekmadienį paskelbė, kad jų pajėgos planuoja per dvi savaites atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje, kaip numatoma vasario 12-ąją Minske pasirašytame taikos plane. „Šiąnakt buvo pasirašytas planas. Ši diena buvo įvardyta kaip (atskaitos) diena. Tai yra, nuo šios dienos suteikiamos dvi savaitės sunkiosios ginkluotės atitraukimui“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Donecko separatistų „Gynybos ministerijos“ pareigūnas Eduardas Basurinas.

 Ukrainos vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai apsikeitė dešimtimis belaisvių šalies rytuose, sekmadienį patvirtino vienas Saugumo tarybos padėjėjas, o toks žingsnis atitinka tarptautinės bendruomenės palaikomą taikos susitarimą. Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai, esantys Žoloboko kaime už maždaug 20 km į vakarus nuo sukilėlių tvirtovės Luhansko, matė, kaip šeštadienio vakarą daugiau negu 130 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių buvo paleisti mainais į 52 kovotojus.

Ukraina per vieną mėnesį mūšių su prorusiškais separatistais dėl rytinio Debalcevės miesto prarado 179 karius, parašė savo paskyroje tinkle „Facebook“ prezidento patarėjas Jurijus Biriukovas. Jei šis skaičius bus patvirtintas, per šias kautynes bus patirta kruviniausia netektis Ukrainos pusėje per 10 mėnesių konfliktą. Kijevas oficialiai skelbė, kad 13 vyriausybės karių buvo nukauta antradienį ir trečiadienį, kai prorusiški separatistai šturmavo Debalcėvę, nepaisydami JT tarpininkautų paliaubų.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos su savo sąjungininkėmis neketina žaisti žaidimus su Rusija ir aptaria papildomas sankcijas Maskvai dėl jos vaidmens, trukdančio Europos tarpininkautoms paliauboms Ukrainos rytuose.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, šiuo metu esantis Rusijos teritorijoje, neatsisako planų grįžti į savo šalį ir palengvinti gyvenimą Ukrainoje.

Ukraina laukia apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų atstovų pasirengimo apsikeisti belaisviais formatu „Visus į visus“, pareiškė Ukrainos antiteroristinės operacijos štabo atstovas Andrijus Lysenka. „Kalbant apie mainus, Ukrainos pusė yra pasirengusi jiems bet kurią sekundę. Mūsų sąrašai paruošti ir žmonės, kuriuos mes pasirengę sugrąžinti kovotojams“, – sakė per spaudos konferenciją šeštadienį Kijeve A.Lysenka.

Ukrainos prorusiški separatistai paskelbė, kad šeštadienį apsikeis su Ukraina belaisviais – pagal netvirtas paliaubas, kurios, kaip viliasi Vakarai, atvėsins kruviną konfliktą, apnuodijusį santykius su Maskva. „Šiandien (šeštadienį) įvyks apsikeitimas tarp mūsų ir ukrainiečių“, – sakė separatistų pareigūnė žmogaus teisėms Darija Morozova. Bus perduota maždaug po 40 belaisvių, kurių kai kurie yra sužeisti.

Maskvoje įvyko „Antimaidano“ akcija, skirta „valdžios nuvertimo Ukrainoje metinėms paminėti“. Tarp akcijos dalyvių – varu suvaryti mokytojai, valstybinių įstaigų darbuotojai, studentai. „dozd.tv“ šaltinių teigimu – asmenys, už dalyvavimą šiame cirke, gauna 300 arba 600 rublių.

Ukraina turi sumokėti už Rusijos dujas, tiekiamas į separatistų rajonus Ukrainos rytuose, pareiškė penktadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Prancūzija ir Vokietija kaip niekad anksčiau yra įsitikinusios, kad Minsko susitarimus, kuriais siekiama spręsti krizę Ukrainoje, reikia vykdyti ir paliaubų būtina laikytis, pasakė penktadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad policija turi faktų, rodančių, kad aukšto rango Rusijos pareigūnas, prezidento padėjėjas Vladislavas Surkovas, pernai tiesiogiai vadovavo „užsienio snaiperių grupėms“, kurios šaudė ir žudė protestuojančius Kijeve žmones.

 Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai tenka kaltė dėl „vaikščiojimo per miegus“, nuvedusio į krizę Ukrainoje, – taip sakoma penktadienį vieno Didžiosios Britanijos parlamento komiteto paskelbtoje griežtoje ataskaitoje. Lordų Rūmų ES reikalų komitetas, prižiūrintis Didžiosios Britanijos vyriausybės ES politiką, šią kritišką ataskaitą paskelbė didėjant pavojui, kad Rytų Ukrainoje galutinai žlugs paliaubos tarp prorusiškų sukilėlių ir Kijevo vyriausybės pajėgų.

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija yra atvira konstruktyviam dialogui su NATO, tačiau taip pat „norėtų remtis broliškos Rusijos galia“. Batka daugelį metų meistriškai laviruoja tarp Rusijos ir Vakarų, naudodamasis savo interesais, tačiau iki šio momento NATO buvo jo aiškiai įvardytas priešas. Ukrainos ir Rusijos santykių krizė leido jam įgyti naują statusą, kuriam sustiprinti ir yra būtini tokie pareiškimai (gazeta.

 Prorusiški separatistai per pastarąją parą beveik 50 kartų apšaudė Ukrainos vyriausybės pajėgų pozicijas, nesilaikydami prieš penkias dienas įsigaliojusių paliaubų, penktadienį pranešė kariuomenės atstovas.

Grėsmė, kad Kijevas bus apginkluotas, tikriausiai, padėtų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasodinti prie derybų stalo. Tačiau, Debalcevės netektys rodo tokio veiksmo galimą riziką. Tai parodė (įvykiai Debalcevėje, - red. past.), kad separatistai, su Rusijos pagalba, galėtų įsiveržti į Ukrainos vidų, anksčiau negu pasiektų tokia pagalba, teigia „The Times“ korespondentas Benas Hoyle'as. „Ukrainos kariuomenė yra visiškai supuvusi nuo korupcijos, joje šmirinėja rusų agentai.

 Lietuvos ambasadorė prie Jungtinių Tautų ketvirtadienį pareiškė, kad Saugumo Taryba turėtų svarstyti Ukrainos prašymą atsiųsti JT taikdarių kontingentą, reaguojant į šalies rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, už kuriuos atsakinga Rusija ir jos remiami separatistai.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų Vakarų partnerių Ukrainai skirtos finansinės paramos užteks tik valstybės skolos aptarnavimui, teigia Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas Vladimiras Lanovojus. „Vakarai dar netiki, kad Ukrainos vyriausybė pinigus gali panaudoti efektyviai, todėl ir skiria tik tiek“, – LRT.lt sakė jis. Praeitą savaitę TVF vadovė Christine Lagarde pranešė apie naują pagalbos paketą Ukrainai, kuris sieks 17,5 mlrd. JAV dolerių.

Žinių radijas Rusijai pasiekus daugelį savo svarbiausių tikslų Rytų Ukrainoje ir nesilaikant Minsko susitarimo, reikia nubrėžtą naują raudoną liniją, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė politologas Linas Kojala.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Ukrainos prašymas dislokuoti taikdarius į šalies rytus teoriškai galėtų būti svarstomas, jei situacija stabilizuosis, tačiau pridūrė, kad tam reikėtų pakeisti Rusijos neigiamą nusistatymą. „Kai yra karšti taškai ir kai situacija būna labiau stabilizuota, teoriškai galima tą svarstyti.

Yra trys žingsniai, kuriuos turėtų žengti Europos Sąjunga (ES), norėdama padėti Ukrainai: gilinti sankcijas Rusijai, tiekti ginklus Ukrainai ir imtis vadinamojo Maršalo plano nr. 2 – ekonominės pagalbos. Tuo įsitikinęs Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, anot jo, tuomet Ukrainos prezidentui tektų vykdyti reformas, kurios galėtų susilpninti jo pozicijas šalyje. O to esą tik ir laukia Vladimiras Putinas, šiandien esantis visu žingsniu priekyje.

Nutrūkus dujų tiekimui iš Ukrainos rytiniams, prorusiškų separatistų užgrobtiems regionams, „Gazprom“ dujas tieks iš savo pusės, tačiau sąskaitą už jas, skirtingai nei buvo teigiama anksčiau, išrašys Ukrainai, teigiama „pravda.com.ua“. „Pagal galiojantį dujų pirkimo-pardavimo susitarimą tarp „Gaprom“ ir „Naftogaz Ukraina“, nuo 2015-ųjų vasario 19-osios 16.00 Maskvos laiku „Gazprom“ tieks 12 mln.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas), kalbėdamas iš Siera Leonės, aplankęs britų karius, prisidedančius prie kovos su Ebolos virusu, pabrėžė, kad V.Putinas „yra tokia pat didelė grėsmė Europai kaip ir (grupuotė) „Islamo valstybė“, nurodoma „Daily Mail“ tinklalapyje. „Rusijos išlaidos gynybai tikrai kelia nerimą.

JAV bendrovė „Gallup“ neseniai publikavo eilinės apklausos rezultatus. Tyrimo dalyviams buvo siūloma įvardinti šalis, kurias jie laiko pagrindine grėsme JAV, savo tinklaraštyje rašo Ilja Varlamovas. Rusija atsidūrė pirmojoje vietoje šiame sąraše. Aplenkė ir tokias valstybes, kaip Šiaurės Korėja ar Kinija, o tokį rezultatą sugebėjo pasiekti per kiek daugiau nei du metus. Dar 2012-ais Rusiją, kaip pagrindinę priešininkę įvardijo vos 2 proc. apklaustųjų, šiais metais tokių jau 18 proc.

Prorusiškiems separatistams užėmus svarbų Debalcevės miestą, į nelaisvę buvo paimta daugiau nei 90 ukrainiečių karių, dar 82 kariai dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. Pasak pranešimo, kariuomenė dingusiųjų paieškai mobilizavo „tam tikras pajėgas“ ir paprašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) padėti nustatyti jų buvimo vietą.

Ukrainos prorusiški separatistai ketvirtadienį tęsė kovos veiksmus, atakuodami Šyrokynės miestelį, esantį šalia Kijevo vyriausybės kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio, pranešė kariškių atstovas Anatolijus Stelmachas. „Šyrokynė buvo bombarduojama praktiškai apskritą parą. Per pastarąją parą buvo 13 minosvaidžių ir artilerijos atakų. Be to, priešai naudojo tankus. Galime pasakyti, kad Šyrokynė tapo kovos veiksmų epicentru“, – sakė A.Stelmachas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

(papildyta 12.36) Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas liepė Rusijos energetikos ministerijai ir „Gazprom“ parengti dujų tiekimo į Donbasą planą. Tai turėtų būti humanitarinė pagalba regionui, po to, kai tariamai Ukrainos pusė nutraukė dujų tiekimą. „<...> Dėl Ukrainos valdžios veiksmų buvo nutrauktas dujų tiekimas kai kuriems regionams.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Sąjunga (ES) turės reaguoti į susiklosčiusią padėtį Ukrainoje, jei ir toliau Minsko susitarimai nebus vykdomi, interviu LRT Radijui sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Turiu galvoje ir sankcijų sugriežtinimą, ir atitinkamus Europos ir tarptautinės bendrijos veiksmus“, – patikslina ji. Šalies vadovės manymu, esama akivaizdžių ženklų, kad tiek Rusija, tiek jos remiami separatistai net nesiruošia laikytis paliaubų.

 Didžioji Britanija trečiadienį paskelbė nuotraukų, kuriose matomas pažangiausias Rusijos priešlėktuvinės artilerijos ir raketų kompleksas, esą naudojamas Rytų Ukrainoje, o Londonas pareiškė, kad tai yra dar vienas Rusijos karinio dalyvavimo tame konflikte įrodymas.

(papildyta 09.59) Pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos atstovai pareiškė, kad itin neigiamai vertina idėją kviestis tarptautinius taikdarius į Ukrainos – Rusijos pasienio zoną. Vienas jų, Denisas Pušilinas, teigia, kad taikdarių pasirodymas būtų „Minsko susitarimų pažeidimas“, rašoma „RIA Novosti“.  „Pernelyg ankstyvomis“ tokias kalbas pavadino ir DLR liaudies tarybos vadas Andrejus Purginas. Jo teigimu, jeigu taikdariai ir reikalingi, tai tik rusų.

  Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Mes, Vakarai, prisidedame prie šio konflikto. Prisidedame prie eskalavimo ne patys būdami kaltininkai, bet prisidedame savo neveiklumu. To mes dar nelabai suvokiame, bet taip yra. Mes, Vakarai, esame tie veikėjai, nuo kurių gali priklausyti eiga: ir gerąja prasme, bet, deja, ir blogąja. Tai turėtų atverti akis.

Žinių radijas Trečiadienio vakarą numatomas Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų pokalbis yra siekis priminti Rusijai jos įsipareigojimus, „Žinių radijui“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas. „Tai būtų siekis vėl priminti Rusijai įsipareigojimus, kurie buvo pasiekti Minske, kad ir kokie jie būtų nenaudingi Ukrainai. Po tų ilgų derybų Minske ir Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel – red.

 Ukrainos pajėgos trečiadienį traukėsi iš apsupto strategiškai svarbaus Debalcevės miesto po prorusiškų separatistų surengto šturmo, kurį Europos Sąjunga pavadino tarptautinės bendruomenės palaikomos paliaubų sutarties „aiškiu pažeidimu“. Pasitraukimas iš Debalcevės – strategiškai svarbios geležinkelio jungties, esančios tarp dviejų separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų – yra rimtas pralaimėjimas Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris prieš užimdamas šias pareigas žadė...

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau nebekvailina Vakarų, tvirtindamas, kad Rusija nedalyvauja kare Rytų Ukrainoje, nes Vakarai tokie kvaili, kad to daryti paprasčiausiai nebereikia. Taip teigia prof. Vytautas Landsbergis. „Prezidentas veikia ir tyčiojasi iš tų, kurie kalba. Štai šiandienos pranešimas – V. Putinas nurodė kapituliuoti. Jis – pajėgų vadas. Jis net nesislepia, nebekvailina Vakarų.

Kol Vakarų politikai delsia viešai naudotis žvalgybos teikiamomis ataskaitomis, galėsiančiomis nenuginčijamai įrodyti Rusijos kariuomenės veiklą Ukrainoje, darbo ėmėsi savanoriai žurnalistai. Pavyzdžiui, tinklaraštininkų grupė „Bellingcat“ atskleidė, kaip praėjusių metų liepą Ukrainos kariai buvo apšaudomi pabūklais iš Rusijos teritorijos.

 NATO trečiadienį paragino Rusiją atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir liautis teikti pagalbą separatistams, žlungant praėjusią savaitę tarp Kijevo ir prorusiškų sukilėlių sudarytam paliaubų susitarimui. „Raginu Rusiją atitraukti visas pajėgas iš Rytų Ukrainos, nutraukti bet kokią pagalbą separatistams ir laikytis Minsko susitarimo“, – sakė Rygoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams prieš ES gynybos ministrų susitikimą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paskelbė, kad vyriausybės pajėgos atlieka „planuotą ir organizuotą“ atsitraukimą iš strategiškai svarbaus Debalcevės miesto, kuris jau kelias savaites buvo apsiaustas Rusijos remiamų separatistų.

Žinių radijas Nepaisydami nuo sekmadienio galiojančių paliaubų, prorusiški separatistai antradienį pirmą karą įsiveržė į Debalcevę. Ukrainos kariuomenė pripažino, kad separatistai kontroliuoja didelę miesto dalį ir yra apsupę keletą karinių dalinių. Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ antradienį iš Rytų Ukrainos grįžęs karo instruktorius Vytautas teigė, jog ukrainiečiai netiki, kad karą galima nutraukti kokiais nors susitarimais. „Niekas nepasikeitė po Minsko susitarimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jau siunčia ginklus Ukrainai, bet šis veiksnys negalės fundamentaliai pakeisti padėties tą šalį krečiančiame konflikte. „Kalbant apie tikėtiną (ginkluotės) tiekimą Ukrainai – visų pirma, mūsų duomenys rodo, kad ginklai jau yra tiekiami. Ir čia nėra nieko neįprasta“, – V. Putinas sakė per spaudos konferenciją Budapešte po susitikimo su Vengrijos premjeru Viktoru Orbánu.

Lietuvos atstovė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje griežtai sukritikavo Rusiją dėl paramos separatistams Ukrainos rytuose ir pabrėžė ukrainiečių teisę ginti savo žemę, tęsiantis Debalcevės miesto apsiausčiai. Ambasadorė Raimonda Murmokaitė Niujorke surengtame posėdyje, kuris baigėsi prieš vidurnaktį Vilniaus laiku, kelis kartus apsikeitė replikomis su Rusijos diplomatu, tikinusiu, kad Maskva remia taikų konflikto sprendimą.

„Daugiau niekada!“ – pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui šūkavo europiečiai. Vėliau tai pasikartojo. „Daugiau niekada!“ – vėl šaukė europiečiai 1945-aisiais, tačiau baigėsi viskas taip pat. „Daugiau niekada!“ – šaukė europiečiai pasibaigus kruviniems įvykiams Bosnijoje 1995-ais, ir dabar vėl tai prasidėjo iš naujo. „Aš labai tikiuosi (lygiai taip pat abejoju), kad Minsko susitarimas dėl ugnies nutraukimo, pasiektas herojiško Angelos Merkel tarpininkavimo dėka, atneš taiką.

Ukrainos prorusiški separatistai „morališkai“ negali nutraukti kautynių dėl rytinio Debalcevės miesto, kurį gina apsuptos vyriausybės pajėgos, nors naujausias taikos susitarimas įpareigoja juos tai padaryti. Tai antradienį pareiškė vienas aukšto rango separatistų atstovas. Denysas Pušylinas naujienų agentūrai „Reuters“ taip pat sakė, kad separatistai negali atitraukti savo sunkiosios ginkluotės, kaip numatyta susitarime, kol to nepadarė Ukrainos vyriausybės pajėgos.

Konflikto Rytų Ukrainoje šalys antradienį turi pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos, kaip numatyta praėjusią savaitę Minske pasirašytame taikos plane. Vasario 12 dieną priimtame plane dėl konflikto Rytų Ukrainoje taikaus sureguliavimo nurodoma, kad sunkiosios ginkluotės atitraukimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip antrą dieną po ugnies nutraukimo ir baigtas per dvi savaites.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusiją ir jos remiamus separatistus nedelsiant nutraukti atakas Rytų Ukrainoje, reikšdamos didelį susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų. Nuo sekmadienio vidurnakčio galiojančios paliaubos kybo ant plauko, nes susirėmimai nesiliovė prie vieno strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, o abi konflikto pusės skundžiasi, kad nevykdomos sąlygos, kurios leistų pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

Prorusiški separatistai žada atverti saugų koridorių, kad Ukrainos kariai galėtų pasitraukti iš apsupto Debalcevės miesto; jeigu jie sudėtų ginklus ir „išeitų“, sakė pirmadienį separatistų vadeiva. Nepaisant galiojančių paliaubų, Debalcevės rajone nesiliauja įnirtinga kova tarp separatistų ir tūkstantinių Ukrainos pajėgų apsuptame mieste. Anot ukrainiečių komentatorių, apsuptyje gali būti apie 7 tūkst. Ukrainos karių. „Mes siūlome atverti koridorių, kad jie sudėtų ginklus ir išeitų.

Europos Sąjunga pirmadienį paragino visiškai laikytis sunkiai pasiektų paliaubų Ukrainoje, reikalaudama, kad „šaudymai turi liautis“. „Mes dabar labai atidžiai stebime, kaip įgyvendinamas Minsko susitarimas, kurio apskritai laikomasi. nors esama kai kurių incidentų“, – Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič. „Būtinai paliaubų reikia visiškai laikytis. Paliaubos yra paliaubos; tai reiškia, kad šaudymai turi liautis“, – sakė M.Kocijančič.

 Rusijos užsienio reikalų ministerija pažadėjo atitinkamai reaguoti į naują Europos Sąjungos paskelbtą „juodąjį sąrašą“. „Aišku viena – tokie sprendimai, kuriuos lydės atitinkama reakcija, prieštarauja blaiviam protui ir nepadeda neseniai atsiradusiai galimybei rasti Ukrainos vidaus krizės sprendimą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos sprendimą imtis papildomų sankcijų prieš įmones ir asmenis, susijusius su ginkluotu konf...

Apie sunkiosios ginkluotės atitraukimą šiuo metu negali būti kalbos, sako Ukrainos kariuomenės atstovas Ukrainos kariuomenė neplanuoja atitraukti sunkiosios ginkluotės nuo fronto linijos pirmadienį vakare, taip tai numatyta naujajame paliaubų susitarime, dėl prorusiškų separatistų besitęsiančių atakų, sakė kariuomenės atstovas naujienų agentūrai AFP. „Šiuo metu nėra kalbos apie mūsų sunkiosios ginkluotės atitraukimą, – sakė kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas.

 Prorusiški sukilėliai rytinėje Ukrainoje pirmadienį pareiškė, kad nepradės paliaubų plane numatyto sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos iki „visiškų paliaubų“. „Pagal Minsko susitarimą karinės ginkluotės atitraukimas įmanomas tik tam tikromis sąlygomis, viena kurių – visiškos paliaubos“, – pareiškė Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) gynybos ministerijos atstovas Eduardas Basurinas, kurį cituoja separatistų naujienų agentūra.