„Nauja masinė kapavietė po griuvėsiai Levobereže. Kyjivskaja gatvė, 53. Ir vėl daugiau nei 100 kūnų nuo vasario pabaigos. Okupantai šalia išrinkinėja griuvėsius, ir vėl apie perlaidojimą net nėra kalbos. Žmonės ir toliau faktiškai gyvena sandėliukuose“, – UNIAN cituojamas politikas.
Jo teigimu, ekshumacija Mariupolyje yra faktiškai sustabdyta. „Okupacinė valdžia tiek įsijautė į atstatymo paveikslo sukūrimą, kad apie perlaidojimą niekas net negalvoja. Laikinos kapavietės gatvėse pamažu virsta amžinomis“, – pažymėjo jis.
JT teisių komisarė: Mariupolio gyventojų išgyventas siaubas paliks „neišdildomą pėdsaką“
Mirties ir naikinimo mastai karo nuniokotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje byloja apie rimtus tarptautinės teisės pažeidimus, birželio viduryje pareiškė Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė MIchelle Bachelet, perspėdama, kad šie įvykiai paliks pėdsaką ateities kartoms.
Per Ženevoje vykusį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdį M. Bachelet nupiešė niūrų iki šiol vieno kruviniausių Rusijos karo Ukrainoje puslapio vaizdą.
„Nuo vasario iki balandžio pabaigos Mariupolis tikriausiai buvo Ukrainos vieta, kur žūdavo daugiausiai aukų“, – pabrėžė ji, skelbdama pranešimą apie padėtį strategiškai svarbiame uostamiestyje, kurį dabar kontroliuoja Maskva.
„Karo veiksmų intensyvumas ir mastas, niokojimas, mirtis ir traumos aiškiai rodo, kad buvo padaryta rimtų tarptautinės humanitarinės teisės ir šiurkščių tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų“, – nurodė komisarė.
Gegužę Rusija paskelbė apie sėkmingą kelis mėnesius trukusios Mariupolio užėmimo operacijos baigtį, Kyjivui įsakius paskutiniams savo kariams, besipriešinusiems miesto metalurgijos įmonėje, sudėti ginklus.
Per tris mėnesius trukusius mūšius šimtai tūkstančių žmonių gelbėjosi bėgdami ir patyrė neapsakomų kančių bei netekčių.
Pasak M. Bachelet, jos komanda nustatė, kad mieste žuvo mažiausiai 1 348 civiliai gyventojai, įskaitant 70 vaikų.
„Šie žmonės žuvo dėl aviacijos smūgių, apšaudymo iš tankų ir artilerijos bei šaulių ir lengvųjų ginklų naudojimo per kautynes gatvėse“, – sakė ji.
Vis tik komisarė pripažino, kad „tikrasis dėl karo veiksmų žuvusių civilių gyventojų skaičius veikiausiai yra tūkstančiais didesnis“.
Žmogaus teisių biuro vertinimu, Mariupolyje buvo apgadinta arba sugriauta iki 90 proc. gyvenamųjų pastatų, o maždaug 350 tūkst. žmonių teko palikti miestą.
Maskvos puolimas Mariupolyje išprovokavo virtinę kaltinimų karo nusikaltimais – be kita ko, dėl išpuolių prieš gimdymo namus ir dramos teatrą, kur slėpėsi šimtai žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.
M. Bachelet teigimu, to teatro bombardavimas „išsiskiria tarp pačių mirtiniausių ir ryškiausių civiliams gyventojams padarytos žalos pavyzdžių“.
Nors apšaudymas jau baigėsi, JT komisarė perspėjo, kad likę gyventojai „kasdien susiduria su sunkumais dėl labai ribotų pagrindinių komunalinių ir socialinių paslaugų, tokių kaip medicininė priežiūra“.
„Civilių gyventojų išgyventas siaubas paliks neišdildomą pėdsaką – be kita ko, ir ateinančioms kartoms“, – per Ženevoje vykusį JT Žmogaus teisių tarybos posėdį kalbėjo M. Bachelet.
Ji atkreipė dėmesį į „tėvus, kuriems teko palaidoti savo vaikus, žmones, mačiusius, kaip nusižudė jų draugai, išardytas šeimas, visus tuos, kuriems teko palikti labai mylimą miestą, esant neaiškioms perspektyvoms kada nors vėl jį pamatyti“.
