Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „aiškių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma trečiadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje.

Sovietinių laikų dronas, praeitą mėnesį sudužęs Kroatijos sostinėje, skraidino aviacinę bombą, pripildytą nežinomos sprogstamosios medžiagos, trečiadienį paskelbė tyrėjai. Sovietų Sąjungos gamybos žvalgybos dronas Tu-141, kaip manoma, kovo 10-ąją paleistas iš Ukrainos teritorijos, praskrido virš Rumunijos ir Vengrijos, kol galiausia sudužo viename Zagrebo parke. Visos trys šalys yra NATO narės.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė suderintas sankcijas prorusiškiems separatistams, be to, į sankcijų sąrašą įtraukė daugiau oligarchų ir jų artimųjų. JK vyriausybė pranešė, kad derindama savo veiksmus su ES ji skelbia sankcijas „178 rusų separatistams“ Rytų Ukrainoje ir dar šešiems oligarchams, jų šeimų nariams ir darbuotojams.

Rusijos valdžios šaltiniai pastaruoju metu dažnai žiniasklaidoje minimi akcentuojantys, kad V. Putinas dėl nenusisekusios karinės operacijos Ukrainoje kaltę verčia saugumo pareigūnams ir politikams, buvusiems atsakingais už kaimyninės šalies „parengimą“ okupacijai.

Iš Ukrainos per pastarąją parą išvyko daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, įspėdamos, kad pažeidžiamas moteris ir vaikus pakeliui siekia išnaudoti prekeiviai žmonėmis. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 656 509 ukrainiečiai – 40 679 žmonėmis daugiau nei antradienį. Apie 90 proc.

Europos jūrų uostams reikalingas „aiškus sąrašas“ visų Rusijos laivų, kuriems pagal naujausią ES sankcijų paketą Maskvai uždrausta įplaukti į žemyno uostus, trečiadienį pranešė uostams atstovaujanti institucija. Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) išreiškė paramą penktajam ES sankcijų paketui, praėjusią savaitę įvestam Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras trečiadienį lankėsi Bučos mieste – šimtų civilių žudynių, dėl kurių Ukraina kaltina kelias savaites miestą okupavusias Rusijos pajėgas, vietoje. „Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime svaraus pagrindo manyti, jog vykdomi nusikaltimai, priklausantys šio teismo jurisdikcijai“, – žurnalistams sakė Karimas Khanas. „Turime prasiskverbti pro karo rūką, kad rastume tiesą.

Ukrainai sulaikius sprukti pasirengusį oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kremlius greičiausiai siekė pasodinti į valdžią Kyjive žaibo karo sėkmės atveju, prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė išmainyti jį į Ukrainos karo belaisvius, esančius Rusijoje. V. Medvedčukas yra stambi žuvis Ukrainoje, kurioje politikos ir verslo susiliejimas nieko nestebina. Jis yra vienas stambiausių oligarchų, kurio turtas vertinamas 620 mln. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą padėkojo šaliai ir jos žmonėms už paramą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir pabrėžė, jog būtina skubiai sustabdyti Rusiją.   V. Zelenskis sakė, jog Maskva nemano, kad Europa galėtų priversti Rusiją atsakyti už šį karą.  „Rusija tikisi europiečių susiskaldymo“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva ieškos alternatyvių rinkų savo energijos išteklių eksportui, kai Vakarų šalių sostinės paskelbė sankcijas Maskvai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje. Rusijai vasario 24 dieną užpuolus provakarietišką kaimyninę valstybę Maskva sulaukė beprecedentės Vakarų sankcijų bangos, įskaitant jos energijos importo embargą.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą. Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu. Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.

Kremlius sekmadienį pranešė, kad Rusija padidins savo vyriausybės atsargas 273,4 mlrd. rublių (apie 3,2 mlrd. JAV dolerių) iš naftos ir dujų pardavimo kitoms valstybėms, rašo „Business Insider“. Teigiama, kad lėšos bus skirtos, siekiant užtikrinti ekonomikos stabilumą po įvestų sankcijų. Remiantis Kremliaus pareiškimu, Rusijos rezervinis fondas buvo sukurtas nenumatytoms išlaidoms ir reikšmingoms priemonėms, kurios nebuvo įtrauktos į valstybinį biudžetą, finansuoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė pakartoti JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, ir įspėjo, kad žodinis eskalavimas nepadės užbaigti karo. J. Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą. „Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas trečiadienį sakė, jog Kyjivas norėtų, kad šalyje apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir pažadų atsiųsti daugiau ginkluotės. Jis tai pareiškė komentuodamas anksčiau Kyjivo išsakytą poziciją, kad šalis nepageidauja Vokietijos prezidento vizito.

Socialiniuose tinkluose plinta jautrus Ukrainos kario susitikimas su gimdymo namuose esančia savo žmona. Šiuo vaizdo įrašu pasidalino ir Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Socialiniame tinkle vaizdo įrašą įkėlęs interneto vartotojas teigė, kad vyras pas savo mylimąją atvyko tiesiai iš karo fronto. Vaizdo įraše matyti, kaip raudonų rožių puokšte nešinas vyras įeina į gimdymo namų palatą, kur pradžiugina gimdyti besiruošiančią savo žmoną.

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba antradienį pranešė, jog daugiau kaip 870 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios, jau sugrįžo į šalį. Atstovas Andrijus Demčenka sakė, kad šiuo metu kasdien sugrįžta po 25–30 tūkst. ukrainiečių ir kad tarp grįžtančiųjų vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Pirmosiomis karo dienomis į Ukrainą atvykdavo beveik vien vyrai, grįžtantys kovoti su Rusijos invazija.

Šiuo metu vyksta masinis stalinistinio tipo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) valymas: iš darbo buvo pašalinta apie 150 agentų, o už Ukrainą atsakingo departamento vadovas buvo pasiųstas į kalėjimą, rašo „The Times“ Visi pašalintieji priklausė 1998 metais įkurtai „Penktajai valdybai“, kuri vykdo operacijas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse Rusijai siekiant išlaikyti jas savo orbitoje.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sako, kad trečiadienį neveiks nei vienas humanitarinis koridorius. Ji kaltina Rusiją sutartų sąlygų pažeidimais ir evakuaciją vykdančių autobusų blokavimu. „Deja, humanitarinių koridorių šiandien neatidarysime. Zaporižės regione įsibrovėliai užblokavo evakuaciją vykdančius autobusus, Luhanske pažeistos paliaubų sąlygos“, – Telegram rašė I. Vereshchuk.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius pripažino, kad antroji karo pusė bus daug sunkesnė už pirmąją: priešas išmoko kariauti, o ukrainiečiai pradeda justi nuovargį. Karybos eksperto perspėjimas pasirodė likus kelioms valandoms iki Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų ir vaizdo įrašų apie masinį Mariupolio gynėjų pasidavimą. „Mes pavargome, Ukrainos jėgos nusilpo, o priešininkas išmoko.

Nyderlandų muitinė antradienį pranešė, kad dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, įvestų už karą Ukrainoje, sulaikė iš viso 20 jachtų, esančių šalies laivų statyklose. „Įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, muitinė ėmė taikyti sustiprintą priežiūrą 20 jachtų devyniose laivų statyklose“, – nurodė muitinės pareigūnai išplatintame pranešime. „Kadangi šioms 20 jachtų taikoma sustiprinta priežiūra, jų neleidžiama pristatyti, perduoti ar eksportuoti“, – priduriama pranešime.

Per žiaurius Rusijos išpuolius Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose žuvo mažiausiai 720 žmonės. Tai yra tik patvirtintos mirtys, spėjama, kad realus skaičius yra gerokai didesnis. Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose, skaičiuojama, buvo nužudyti daugiau nei 720 žmonės. Dar 200 laikomi dingusiais, rašo Sky News. Pasak Bučos mero Anatoliy Fedoruk, buvo rasti 403 kūnai. Spėjama, kad skaičius dar stipriai išaugs, kai teritorija bus pilnai apžiūrėta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasiūlė iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos belaisviais paimtus ukrainiečius. „Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti šį jūsų vaikiną į mūsų vaikinus ir merginas , kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Ir tegul Medvedčukas jums būna pavyzdys. Net ir buvęs oligarchas nepabėgo.

Besitęsiant Rusijos agresijai Ukrainoje, šalyje likę ukrainiečiai priversti gyventi naujoje realybėje. Naujausiose nuotraukose iš Ukrainos matyti gatvėse dirbantys savanoriai, savo išgriautus namus apžiūrinėjantys žmonės. Naujienų agentūra AFP antradienį pasidalijo naujausiais kadrais iš Ukrainos. Nuotraukose – tragiška beveik du mėnesius su Rusijos agresija gyvenančių žmonių realybė. Kaip rašo the Guardian, Ukrainos miestuose dirba savanoriai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad iki šiol nėra tikras, ar Rusija išties panaudojo cheminius ginklus Mariupolyje. Nepaisant to, V. Zelenskis tokios galimybės neatmeta ir ragina pasaulio lyderius reaguoti dabar. „Atidžiai analizuojame vakarykščius pranešimus apie ginklus su nuodingomis medžiagomis prieš Mariupolio gynėjus. Negalime daryti 100 proc. išvados apie tai, kokia tai buvo medžiaga“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos karinės pajėgos, o taip pat ir Vakarų atstovai praneša, kad Rusija yra pasirengusi pradėti plataus masto puolimą rytiniame ir pietiniame Ukrainos regione. Svarbiausius karo Ukrainoje įvykius kviečiame sekti tv3.lt: 00:45 | Morguose – daugiau kaip 1,5 tūkst. okupantų lavonų: kūnus leista pamatyti rusų karių motinoms  Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad Dniepro morguose guli daugiau kaip 1,5 tūkst. Rusijos karių kūnų.

Į Ukrainą šią savaitę išvykstantys Lietuvos medikai trečiadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS teigė, kad trečiadienį vyks medikų palydėtuvės, o į Ukrainą jie išvyks penktadienį. Anksčiau ministras sakė, kad dvi gydytojų grupės vyks į Kyjivo mieste ir apskrityje esančias ligonines. Jis taip pat teigė, kad ateityje misijų gali būti ir daugiau. Kiekvieną iš išvykstančių medikų komandų sudaro po 12 žmonių.

Per 45 karo dienas Ukrainoje Rusijos karinės pajėgos prarado 137. Šis skaičius rodo, kad okupantai prarado kur kas daugiau sraigtasparnių nei per keturis karus, kuriuose dalyvavo anksčiau. Apie Rusijos kariuomenės praradimus paliudijo ir Ukrainos gynybos ministerijos atstovai.  Teigiama, kad per 45 karo dienas Ukrainoje okupantai neteko 137 sraigtasparnių.

Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Amerikiečių diplomatijos vadovas sakė „neturįs galimybės patvirtinti“ pastaruoju metu paskelbtų pranešimų, esą Maskva panaudojo cheminius ginklus strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

Prokremliškų pažiūrų Ukrainos oligarchas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikas Viktoras Medvedčukas antradienį buvo sučiuptas Ukrainos saugumo tarnybos.  Teigiama, kad prokremliškos partijos „Opozicijos paltforma“ deputatas yra kaltinamas tėvynės išdavyste, o vasarį jam pavyko pabėgti nepaisant paskirto namų arešto. Apie sučiuptą V. Medvedčuką socialiniame tinkle pranešė pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhiy Haidai teigė, kad morgai keliuose Rytų Ukrainos miestuose yra perpildyti. Socialiniame tinkle „Telegram“ administracijos vadovas teigė, kad dalis miestų Luhansko regione yra likę be elektros energijos, rašoma „The Guardian“. „Žmonių kūnai taip pat paliekami rūsiuose.

Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Vatikano planų Didžiojo penktadienio proga organizuoti ceremoniją, per kurią Rusijos ir Ukrainos moterys neštų kryžių, procesijoje dalyvaujant popiežiui Pranciškui. Šis geros valios ženklas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą turėtų būti parodytas per Kryžiaus kelio procesiją Romos Koliziejuje penktadienio vakarą.

Kyjivas antradienį sakė, kad tebevykstančios derybos su Rusija dėl karo užbaigimo yra „itin sunkios“, Maskvai apkaltinus Ukrainos derybininkus stabdant diskusijas vis keičiamais reikalavimais. „Derybos itin sunkios. Rusai laikosi savo tradicinės taktikos viešai spausti derybų procesą, taip pat ir tam tikrais viešais pareiškimais“, – sakoma Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako rašytiniame komentare reporteriams.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama. Šio akibrokšto sulaukęs F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.

Po įvykdytų žiaurių Rusijos kariuomenės žudynių Bučoje aiškėja ir dar daugiau kraupių detalių – okupantai apšaudė civilių automobilį ir nužudė penkis asmenis, tarp kurių buvo du vaikai, rašo vietos žiniasklaida. Teigiama, kad buvo nužudyti 1-erių ir 14-kos metų vaikai.  Šią informaciją patvirtino ir Ukrainos prokuratūros atstovai.

Mariupolio mieste buvo nužudyti du „Caritas“ darbuotojai ir penki jų giminaičiai, antradienį pranešė ši katalikiška labdaros organizacija ir pridūrė, kad šis incidentas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje tikriausiai įvyko maždaug prieš mėnesį. „Ši tragiška ataka tikriausiai įvyko kovo 15 dieną, kai tankas paleido šūvių į „Caritas“ centro pastatą Mariupolyje, nužudydamas dvi darbuotojas ir penkis jų giminaičius“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 615 830 žmonių – 68 095 daugiau nei ankstesnę parą.

Vyriausybei nusprendus pažeminti diplomatinio atstovavimo su Rusija lygį, prieš savaitę į Lietuvą grįžo ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas. Kokiomis nuotaikomis gyvena eiliniai Rusijos piliečiai, diplomatas papasakojo TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kaip Vakarų sankcijas jaučia realūs Rusijos žmonės? Čia klausimas, kokį mes norime daryti poveikį.

Socialiniame tinkle „Instagram“ ukrainietis Viktoras Onoshko patalpino jaudinantį vaizdo įrašą, kuriame parodė, kaip jo akimis atrodė pirmoji karo diena. „Kiekvieną kartą žiūrėdamas įrašą verkiu“, – savo paskyroje rašė Viktoras. Šis vaizdo įrašas netrukus ėmė žaibiškai plisti įvairiose socialinėse medijose. Įrašas sumontuotas iš vasario 24-ąją nufilmuotos video medžiagos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva toliau vykdys savo planus dėl „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, Kyjivui ruošiantis prognozuojamam naujam dideliam rusų pajėgų puolimui Ukrainos rytuose. „Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius.

Bučos meras Anatolijus Fedorukas pranešė, kad mieste iki šiol rasti 403 mirusių žmonių kūnai. Įtariama, kad civilius nužudė Rusijos karinės pajėgos.  Miesto meras A. Fedorukas taip pat pastebi, kad aukų skaičius nuolat didėja, o gyventojams vis dar per anksti grįžti į miestą dėl jų pačių saugumo, nors okupantai atsitraukė, rašo „The Guardian“. B. Johnsonas: V. Putino reputacija po žiaurumų Bučoje yra „suteršta visam laikui“ Ukrainos miestuose aptikti civilių kūnai „visam laikui suteršė“ ...

Pirmadienio vakarą pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia: karą prieš Ukrainą paskelbusi ir karo nusikaltimus aktyviai demonstruojanti Rusija galėjo imtis drastiškos priemonės – panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje. Nors šie faktai dar nėra patvirtinti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako į juos žiūrintys rimtai. Uždrausto ginklo panaudojimo tikimybės neatmeta ir Lietuvos karybos ekspertai.

Karščiausias taškas Ukrainos žemėlapyje dabar yra Mariupolis. Miestą Azovo jūros pakrantėje blokuoja Rusijos kariuomenė, kuri reguliariai apšaudo ne tik miesto infrastruktūrą, bet ir gyvenamuosius rajonus. Žmonės pabėgę iš Mariupolio sako, kad jo gyventojai atsidūrė humanitarinės katastrofos akivaizdoje. Mieste jau kuris laikas nėra elektros ir mobiliojo ryšio, trūksta maisto ir vaistų. Mirusiųjų lavonai guli gatvėse, o namų kiemai tampa masinėmis kapavietėmis.

Balandžio 12-ąją Tolimuosiuose Rytuose esančiame kosmodrome susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Po tris valandas trukusių derybų buvo paskelbta, kad buvo aptartas „vieningos gynybinės erdvės formavimas ir saugumo klausimai“. V. Putinas pareiškė, kad su A. Lukašenka aptarė vieningos gynybinės erdvės, saugumo klausimus ir patikslino karinių pratybų klausimus.

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Rusų apsupto Mariupolio gynėjai prabilo apie kritinę padėtį mieste. Jie pasakoja, kad jiems trūksta maisto ir amunicijos, jūrų pėstininkai laikosi iš paskutiniųjų. Ukrainiečių jūrų pėstininkai Mariupolyje yra apsupti rusų pajėgų, jiems trūksta maisto ir amunicijos atsargų. „Mes esame Mariupolio gynėjai, 36-oji brigada, kuri iki galo gins miestą“, – pėstininką cituoja CNN. „Mes neužleisime savo pozicijų. Saugojome kiekvieną miesto centimetrą geriausiai, kaip sugebėjome.

Ukrainos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl karo nusikaltimo, susijusį su 64 metų vyro žūtimi sprogus minai neseniai rusų pajėgų paliktame rajone. Vienas vietos gyventojas pirmadienį važiavo netoli Krasnės kaimo Ukrainos šiaurėje ir sustabdė automobilį, kad pasisveikintų su pažįstamais, bet kliudė pakelėje paliktą prieštankinę miną, sakoma policijos pranešime. Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo dėl minų ir sprogmenų, tyčia paliktų rajonuose, kur veikė Rusijos pajėgos.

Antradienį į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jūs buvote pirmieji, kurie atėjo į pagalbą Ukrainai ir liekate iš tų, kurie daugiausiai rūpinasi taika ir saugumu Europoje“, – kalbėjo V. Zelenskis ir neslėpė padėkų Lietuvos žmonėms.

Pirmadienį vakare paskelbus, kad Rusija Mariupolyje panaudojo cheminį ginklą, antradienį tęsiasi svarstymai, ar tai yra tiesa. Vakarai sako tiriantys šį teiginį, o prorusiški separatistai atmeta kaltinimus. Karinė organizacija „Azov“ skelbia, kad atakos metu nukentėję žmonės yra patenkinamos būklės.