Karas Ukrainoje

Rusija ketvirtadienį pripažino, kad Juodojoje jūroje nuskendo jos jūrų laivyno pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“. Juodosios jūros strateginių studijų instituto projektų vadovas Andrii Klymenko sako, kad nuskendusiame laive galėjo būti dvi branduolinės galvutės. Apie tai ekspertas parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Draugai, ekspertai sako, kad Rusijos Federacijos „Moskva“ laive galėjo būti dvi branduolinės galvutės į sparnuotąsias raketas.

Namų dėl karo netekę Kijevo ir jo priemiesčių gyventojai jau dabar turi galimybę sulaukti realios pagalbos. Lietuviai, savanorių organizacija „Gedimino Legionas“, Kijeve įkūrė krizių valdymo centrą „HeyHey”. Centro tikslas – padėti nukentėjusiems žmonėms atstatyti namus arba juos sukurti iš naujo. „Pats Kijevo miestas nukentėjo mažiau, bet priemiesčiai, kur buvo atėję okupantai, ten baisu ir tragedija.

Vis dar nėra galutinai aišku, ar už Rusijos pasididžiavimu laikyto kreiserio „Moskva“ nuskendimą yra atsakingi ukrainiečiai. Jie teigia apšaudę rusų laivą, tačiau Rusija teigia, kad „Moskva“ nuskendo po to, kai jame kilo gaisras užsidegus artilerijai viduje. Bet kokiu atveju, faktas, kad laivas nuskendo, rusams suduos moralinį smūgį, sako analitikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl nepaisant prasidėjusio karo, pavojaus gyvybei ir raginimų išvykti, nepaliko Kyjivo. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo BBC eteryje. „Man tiesiog rūpi, kas vyksta su mano šalimi, ukrainiečiais. Aš esu vienas iš jų. Kaip galiu išvykti? Tai paprasčiausiai neįmanoma. Net jei nebūčiau prezidentas, neturėčiau tokios minties, likčiau Ukrainoje.

50-ąją karo Ukrainoje dieną, ketvirtadienį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius. Nors tai jis daro kiekvieną dieną, šįkart savo kalboje išskirtinai pabrėžė ukrainiečių drąsą ir stiprybę. „Mes jau atlaikėme 50 dienų. 50 dienų Rusijos invazijos, nors okupantai mums davė daugiausiai penkias“, – vaizdo įraše „Facebook“ kalbėjo jis. Prezidentas prisiminė pirmąją karo Ukrainoje dieną. „Prisimenu, kas buvo pasakyta vasario 24-ąją.

Pentagonas ketvirtadienį pareiškė, kad karinio laivo „Moskva“ nuskendimas po to, kai jį apėmė liepsnos, yra „didelis smūgis“ Rusijos karinėms jūrų pajėgoms Juodojoje jūroje, Maskvai pripažinus, kad laivas nuskendo. „Tai didelis smūgis Juodosios jūros laivynui, tai... pagrindinė jų pastangų užtikrinti tam tikrą dominavimą Juodojoje jūroje dalis“, – CNN sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby. „Tai turės įtakos jų galimybėms“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį CNN teigė, kad visos pasaulio valstybės turėtų būti pasiruošusius, kad Rusija galimai panaudos branduolinius ginklus. Be to, perspėjama, kad Rusija gali pradėti keršyti už nuskandintą kreiserį.  Penktadienis yra 51-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ ketvirtadienį pranešė, kad kreiseris „Moskva“, į kurį smogė Ukrainos karinos pajėgos, nuskendo, nors Kremlius ilgą laiką tai neigė sakydamas, kad moderniausia ginkluote aprūpintas laivas didelių nuostolių patyrė dėl jame kilusio gaisro. Kaip rašo BBC, Rusijos gynybos ministerijateigia, kad kreiseris nuskendo jį buksyruojant į paskyrimo uostą.

JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad administracija ruošiasi išsiųsti aukšto rango pareigūną į Ukrainą, skelbia CNN.  Pats J. Bidenas taip pat užsiminė svarstantis vykti į Kyjivą, be to, prezidentas teigė, kad su Ukraina yra nuolat palaikomas ryšis.

Iš Kyjivo ketvirtadienį grįžusio prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos karas Ukrainoje tęsis ilgai, nes ukrainiečiai nesutiks su nuolaidomis Maskvai. „Šis karas ilgai tęsis. Mes tą galim matyti.

Kanada pasiųs iki 150 karių į humanitarinę misiją Lenkijoje, kur jie teiks pagalbą daugybei ukrainiečių pabėgusių iš savo šalies dėl Rusijos įsiveržimo, ketvirtadienį informavo gynybos ministrė Anita Anand. Pastaraisiais mėnesiais iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 4,7 mln. prieglobsčio ieškotojų, o daugiau kaip pusė jų atsidūrė kaimyninėje Lenkijoje. Dėl šios pabėgėlių krizės Varšuva paprašė tarptautinės pagalbos.

Jungtinės Valstijos susitelks į pastangas nubausti veikėjus, mėginančius apeiti „pagrindines“ sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Vašingtono nacionalinio saugumo patarėjas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasmerkė dalies Europos valstybių sprendimą neatsisakyti rusiškos energijos, skelbia „The Guardian“.  V. Zelenskis teigė, kad Rusija gauna pinigus, pralietus nekaltų žmonių krauju. Interviu BBC, Ukrainos lyderis teigė, kad vien Vokietija ir Vengrija, neatsisakydama rusiškos energijos, V. Putino režimui šiais metais sumokės 250 mlrd. svarų sterlingų (apie 300 mlrd.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad kaltinimai Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą, aiškindamas savo sprendimą nevartoti šio termino. „Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė E. Macronas, lankydamasis šiaurės Prancūzijoje. „Valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu. 450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą. Dokumente tarptautinė bendrija taip pat raginama pasmerkti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Kai Rusijos kareiviai Ukrainoje pagrasino išžaginti jauną mergaitę, motina bandė juos įtikinti paimti ją vietoje dukros, sakė psichologė Vasylisa Levčenko, prisimindama išžaginimo aukos istoriją, rašo Radio Free Liberaty/Radio Europe.  (papildyta 2022-06-28) Ukrainos prokuratūra nustatė, kad atleista iš pareigų žmogus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova skleidė melagingą informaciją, įskaitant ir apie tariamai masinius rusų karių vykdytus vaikų prievartavimus.

Rusijos povandeniniai laivai per pratybas Japonijos jūroje paleido sparnuotųjų raketų, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, tvyrant įtampai su Tokiju dėl pastarojo paramos Ukrainai. Ministerija pranešė, kad prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų du povandeniniai laivai, „Petropavlovsk-Kamčiatskij“ ir „Volkov“, iš po vandens į taikinį paleido kelias sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip šie sviediniai kyla iš jūros.

Rusijos karas prieš Ukrainą daro „didelį“ poveikį euro zonos ekonomikai, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, nes jis didina išlaidas energijai, stiprina tiekimo grandinių trikdžius bei silpnina vartotojų pasitikėjimą, o visa tai slegia ekonomikos augimo galimybes. „Karas Ukrainoje daro stiprią įtaką euro zonos ekonomikai ir gerokai padidino neapibrėžtumą, – vaizdo ryšio priemonėmis surengtoje spaudos konferencijoje teigė  A. Lagarde.

Rusijos okupuotame Sevastopolyje ketvirtadienį nusileido Rusijos vadovybės delegacija, skelbia UNIAN. Manoma, kad šalies karinė vadovybė bandys nustatyti, kokio lygio pažeidimus Juodosios jūros laivyno flagmanui „Moskva“ padarė vakarykštis ukrainiečių smūgis raketa. Vėlų trečiadienio vakarą Ukrainos šaltiniai paskelbė apie pamuštą kreiserį „Moskva“. Vėliau Rusijos gynybos ministerija patvirtino „gaisro laive“ faktą ir nurodė, kad aplinkybės tiriamos.

Rusijos valdžia, susidūrusi su Vakarų sankcijomis, tik pradeda aiškintis, kuo pakeisti importuojamą produkciją. Tai nėra tik aukštosios technologijos, sudėtinga Vakarų mokslininkų produkcija, kurios dabar trūksta gamybai, bet ir paprasčiausias popierius ar vinys.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Kinija ketvirtadienį gynė savo poziciją dėl karo Ukrainoje sakydama, jog ji yra „teisingoje istorijos pusėje“, JAV perspėjus Pekiną, kad nenoras prisidėti prie sankcijų Rusijai gali paveikti jo santykiams su kitomis ekonomikomis. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą, balansuodamas ant diplomatinio lyno tarp savo artimos sąjungininkės palaikymo ir ryšių su Vakarais, vengdamas atvirai pažeidinėti Rusijai įvestas sankcijas.

Ketvirtadienį Rusija pagrasino, kad suteikus NATO mandatą Švedijai ir Suomijai, tektų perbalansuoti saugumo situaciją, dislokuojant branduolinį ginklą Kaliningrado srityje. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, tokie gąsdinimai yra „tuščias šūvis į orą“. „Prie tokių pono Medvedevo pastabų ar komentarų mes jau esame pripratę, nieko čia ypatingai naujo nėra. Dar kartą kartoju: Rusija nespręs kitų valstybių likimo, jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO.

Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Kyjive, kuriame bendro vizito su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais išreiškė politinę paramą prieš okupantus iš Rusijos kovojantiems Ukrainos žmonėms. Jo teigimu, pamatyti vaizdai yra sukrečiantys – juos prilygina apokaliptiniams. Vis dėlto Ukraina nepraranda ryžto: jau valomi griuvėsiai miestuose, beveik visoje teritorijoje rengiamasi žemės ūkio sezonui. Prezidento teigimu, čia itin svarbi Lietuvos pagalba.

Ukrainos valdžios atstovai su aiškia ironija kritikuoja Kremliaus veiksmus ir planavimo kokybę. Rusija nuolat akcentavo, kad Ukraina puolama tam, kad NATO nesiplėstų į rytus, tačiau jau metų pabaigoje tradiciškai neutralumą demonstravusios Švedija ir Suomija gali atsidurti Vakarų gynybiniame aljanse.

Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, dalyvavęs Maskvos kare prieš Ukrainą, tebeplūduriuoja vandens paviršiuje, nors buvo „rimtai apgadintas“ per jame įvykusį sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tačiau Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį teigė, kad kreiseris, kuriam esą buvo smogta ukrainiečių priešlaivinėmis raketomis, nuskendo. „Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi.

Izraelyje gyvenantis buvęs Rusijos verslininkas ir „JUKOS“ akcininkas Leonidas Nevzlinas paskelbė, kad Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu „ištiko infarktas, galimai ne dėl natūralių priežasčių“. Jo teigimu, šaltiniai Rusijoje skelbia, kad Kremlius įsakė suimti 20 gynybos ministerijos generolų. Rusijoje už akių nuteistas buvęs „JUKOS“ direktorių tarybos narys Leonidas Nevzlinas savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Šoigu iškrito iš žaidimo, tikėtina, liks neįgalus, jeigu išgyvens.

Maskvai pagrasinus apšaudyti valdžios institucijų pastatus Kyjive, Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad Ukraina turėtų puikias galimybes suduoti atsaką. Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas A. Arestovičius atsakė į Rusijos grasinimus apšaudyti valdžios institucijų pastatus Kyjive. Jis „Feigin Live“ pareiškė, kad Ukraina tokiu atveju turėtų galimybes suduoti atsaką. A. Arestovičius teigė, kad Ukraina yra pasiruošusi viskam, nes iš Kremliaus galima tikėtis visko.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad rusų pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“ nuskendo. Ukrainos pajėgos naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pranešė apšaudžiusios laivą. Rusija pripažino, kad laivas stipriai pažeistas, tačiau esą dėl to, kad sprogo jame buvusi amunicija. Apie tai, kad laivas nuskendo, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pranešė savo „Facebook“ paskyroje. Pasak jo, iš kreiserio naktį 1:05 buvo užfiksuotas SOS signalas.

Berlyne nenustatyti asmenys sudegino automobilius, kurie dalyvavo automobilių parade „prieš rusų diskriminaciją Vokietijoje“. Iššaukiantis rusų maršas Berlyne buvo suorganizuotas balandžio 3-ąją, kaip tik tuo metu paaiškėjo, kad rusų kariuomenė Bučoje surengė civilių žudynes. Prorusiškame portale „Readovka“ skelbiama, kad incidentas įvyko šią naktį pačiame Berlyno centre.

Teismas areštavo prokremliško politiko Viktoro Medvedčuko ir jo žmonos turtą. Areštuotas įspūdingas skaičius objektų: 26 automobiliai, 23 namai, 32 butai, jachta, 25 įmonės ir daugybė kitų. Lvivo Ličakivskio apygardos teismas areštavo dar 154 Ukrainos oligarcho Viktoro Medvedčuko ir jo žmonos Oksanos Marčenkos turto objektus, praneša ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Rusija perspėjo NATO, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į karinį aljansą, bus imtasi priemonių Baltijos jūros regione. D. Medvedevo teigimu, Rusija imsis keisti nebranduolinį Baltijos jūros regiono statusą. Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė: Nebegali būti jokių kalbų apie nebranduolinį Baltijos statusą – balansas turi būti atstatytas.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad po vienos dienos pertraukos, kurią Kyjivas  aiškina Rusijos pažeidimais, vėl atidaro humanitarinius koridorius, kuriais iš karo nuniokotų regionų evakuojami civiliai gyventojai. Vicepremjerė Iryna Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje nurodė, kad devyni maršrutai šalies rytuose ir pietuose bus vėl naudojami gyventojams evakuoti. Išvakarėse ji sakė, kad „padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga“, todėl trečiadienį jie nebuvo atverti.

Rusijos pajėgos yra kaltinamos naudojus sunkiąją ginkluotę miestuose, įskaitant ir prieš civilius, neatsižvelgiant į galimas aukas. Skirtingai nei tvirtina Kremlius, taikomasi ne tik į karinius objektus, bet atakuojami gyvenamieji pastatai, o tūkstančių civilių žūčių buvo galima išvengti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Europos Sąjungos lyderių nustoti finansuoti Rusijos karo mašiną. Jis siūlo sustabdyti naftos pirkimą iš Rusijos. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi. „Pirmiausia, mums reikia naftos embargo. Ir aiškaus Europos pasiruošimo atsisakyti visos Rusijos energijos. Europos Sąjunga turi nustoti remti Rusijos karo mašiną“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų). „Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras. S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti. Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln.

Rusijos teismas nurodė sulaikyti menininkę Alexandrą Skochilenko, parduotuvėje keitusią etiketes į žinutes apie Rusijos žiaurumą Ukrainoje. Ji buvo apkaltinta „netikrų naujienų“ skleidimu, už tai jai gresia iki dešimties metų kalėjimo, rašo the Guardian.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Prancūzijos prezidento poziciją dėl karo Ukrainoje nevadinimo genocidu. Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra genocidas, tačiau E. Macronas sakė nenorintis svaidytis tokiomis sąvokomis. Be to, E. Macronas pridūrė, kad Ukraina ir Rusija yra broliškos tautos. „Tokie dalykai mus labai skaudina. Darysiu viską, kad su juo tai aptarčiau“, – sakė V. Zelenskis.

Besitęsiant Rusijos agresijai Ukrainoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija anksčiau ar vėliau strategiškai žlugs. Pasak jo, arba šalies vadovai turės pradėti siekti taikos, arba visam bus išbraukti iš tarptautinės arenos. Rusijos kariai aktyvina veiklą rytų ir pietų Ukrainose regionuose, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie bando atkeršyti už savo pralaimėjimus. Bombardavimai ir apšaudymai tęsiasi. Atvyksta naujos ginkluotės kolonos. Jie ieško rezervų.

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Kyjive kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, Rusijos karą Ukrainoje pavadino „terorizmu“. „Tai ne karas, tai terorizmas. Jei kas nors siunčia lėktuvus ir karius bombarduoti gyvenamųjų rajonų ir žudyti civilių gyventojų, tai nėra karas. Tai žiaurumas, banditizmas, terorizmas“, – sakė A. Duda spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tegė, kad susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu yra įmanomas, tačiau prieš tai turi būti paruoštos tam tikros sąlygos. Ketvirtadienis yra 50-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Ukrainos Chersono apygardos prokuratūra pranešė surinkusi duomenis apie Rusijos kariuomenės vykdomus karo nusikaltimus. Kaip rašo „Ukrinform“, Chersono srities Pravdynės kaime Rusijos kariai nušovė 7 žmones, o vėliau susprogdino namą, kuriame buvo nužudytų žmonių lavonai.  „Tyrimo duomenimis, 2022 m. balandžio 12 d. Pravdynės kaime Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai gyvenamajame name nušovė šešis vyrus ir vieną moterį.

Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad Dniepro morguose guli daugiau kaip 1,5 tūkst. Rusijos karių kūnų. Miesto mero pavaduotojas sakė, kad vietos valdžia būtų pasirengusi leisti nužudytų Rusijos karių motinoms pamatyti savo sūnų kūnus.  Ukraina teigia, kad per karinę invaziją, kurią pradėjo Rusija, žuvo beveik 20 tūkst. rusų karių.

Rusija trečiadienį paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, atsakydama į Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje, taip pat nurodė, kad bus įvesta tolesnių suvaržymų. „Atsižvelgiant į sankcijas, kurias nuolat skelbia JAV, tolesni pranešimai apie Rusijos atsakomąsias priemones planuojami artimiausioje ateityje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Institucija nurodė, kad sankcijos apima draudimą asmenims atvykti į Rusiją.

Ukrainos informacinės priemonės skelbia, kad netoli Rusijos kontroliuojamo Sevastopolio dislokuotas „galingiausias karo laivas Juodojoje jūroje“ buvo pamuštas dviem „Neptun“ raketomis. Kol kas nepriklausomų šaltinių patvirtinimo nėra, tačiau faktą patvirtino Odesos rajono vadovas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pristatė naują 800 mln. dolerių (739 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtraukta sunkesnės technikos, pavyzdžiui, sraigtasparnių ir šarvuotųjų transporterių, taip pat lengvesnių ginklų ir šaudmenų. JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Ukrainos kariuomenė mūsų tiekiamus ginklus naudojo niokojamai veiksmingai, – sakė J. Bidenas.

Ukrainos šiaurės rytiniame Sumų regione Rusijos karinės pajėgos pražudė daugiau kaip 100 civilių, rašo BBC. Kaip sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Dmitrijus Živytskis, civilių kūnai buvo aptikti surištomis rankomis.  Teigiama, kad okupantai žmones kankino, taip pat buvo pastebėtos šautinės žaizdos.  Sumų regione įsiveržę okupantai apšaudė visus civilius, įskaitant senyvo amžiaus asmenis ir vaikus.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskambino Ukrainos vadovui Volodomyrui Zelenskiui, kad jį informuotų apie „JAV tęsiamą paramą“ Kyjivui, pranešė Baltieji rūmai. V. Zelenskis savo ruožtu per „Twitter“ parašė, kad jis kartu su V. Bidenu aptarė „papildomą gynybos ir galimą makrofinansinės pagalbos paketą“. Valandą trukęs pokalbis įvyko pasirodžius pranešimų, kad Vašingtonas nusiteikęs paskelbti apie šimtų milijonų dolerių vertės papildomų karinių atsargų perdavimą Kyjivui.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pagrasino smogti Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje. „Matome Ukrainos pajėgų mėginimus rengti diversijas ir smūgius objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.