Karas Ukrainoje

Į Ukrainą praėjusį penktadienį grįžo pirma nelydimų vaikų grupė, teigia Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. „Penktadienį 34 vaikai išvyko į Ukrainą ir jie ją tikrai saugiai pasiekė, buvo perduoti savo tėvams. Tai pirma grupė, kuri grįžo į Ukrainą“, – BNS antradienį teigė tarnybos vadovė. Jos teigimu, tokį norą pareiškė šių vaikų tėvai, taip pat grįžti ruošiasi ir dalis ukrainiečių šeimų.

Antradienį per Lietuvos Seimo posėdį nuotoliniu būdu kalbą pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  V. Zelenskis kalbą pradėjo nuo padėkų Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei, kurie lankėsi Kyjive. „Gerbiamoji Lietuvos tauta, kad galiu kreiptis į jus Ukrainos tautos vardu, kuri visą laiką prisimins jūsų nuoširdumą ir palaikymą, kai yra pats sunkiausias laikas mūsų valstybei.

Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Austrijos kancleris Karlas Nehammeris sako nepastebėjęs jokių teigiamų ženklų. Atvirkščiai – viskas rodo, kad artėja audra, „Kurier“ cituoja ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN. V. Putino ir K. Nehammerio susitikimas vyko balandžio 11-ąją. Skelbiama, kad pokalbis truko pusantros valandos. Pasak Austrijos kanclerio, susitikimas nebuvo draugiškas. K. Nehammeris sakė norėjęs pažiūrėti V. Putinui į akis ir papasakoti, ką jis pamatė Bučoje.

Sovietų laikais taikyta represijų priemonė – pilietybės atėmimas – vėl atgyja Rusijos lyderių idėjose. Siūloma „idealogiškai nepatikimiems“ rusams naikinti jų pilietybes, o „pabėgusių į užsienį“ – nebeįleisti atgal. Politinė Kremliaus nomenklatūra vis labiau grimzta į totalią savidestrukciją ir priešų viduje paieškas.

Ukrainos kaimuose į rytus nuo Kyjivo gyventojai po truputį lenda iš savo slėptuvių. Vis dėlto išėję iš jų susiduria su nauja realybe – suniokotais namais. CNN žurnalistė Clarissa Ward apsilankė keliuose Ukrainos kamuose, kurie ilgiau nei mėnesį buvo okupuoti rusų. Pasak jos, žmonės pasakoja susidūrę su siaubingu žiaurumu, egzekucijomis ir sulaikymais. Netikėta žinutė ant lentos V. Putino armija perėmė vieną vietos mokyklą, o jos pastatą panaudojo kaip bazę.

Nesėkminga, kelias dienas turėjusi trukti Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau šešias savaites. Antra stipriausia pasaulio kariuomene laikyta Rusija stebina pasaulį savo neprofesionalumu, tad buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas į ateitį žvelgia optimistiškai ir sako, kad rusai savo tikslų nepasieks.

Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas. „Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis, pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.

Besitęsiant karui Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sako, kad Rusija tęsia plataus masto agresiją prieš Ukrainą. Štabo duomenimis, buvo užfiksuota atvejų, kai rusų kariai kovojo vilkėdami civiliais drabužiais. Apie tai štabas pranešė savo Facebook įraše. Pasak štabo, okupantai bando persigrupuoti ir perskirstyti techniką į Belgorodo ir Voronežo regionuose Rusijoje. Taip pat perskirstomos oro pajėgos.

Rusų apgulto Mariupolio meras skaičiuoja, kad nuo karo pradžios dėl rusų atakų mieste žuvo mažiausiai 10 tūkst. civilių. Taip Mariupolio meras Vadym Boychenko pirmadienį teigė Associated Press. Interviu meras davė ne Mariupolyje, o už jo ribų, nežinomoje vietoje. Pasak jo, žmonių lavonai buvo tiesiog suguldyti gatvėse. Jo teigimu, Mariupolyje vis dar yra apie 120 tūkst. civilių. Visiems jiems kuo skubiau reikia maisto, vandens ir medikamentų.

UNICEF sako, kad beveik du trečdaliai visų ukrainiečių vaikų nuo karo pradžios paliko savo namus. JT yra patvirtinusi 142 vaikų mirtis. Įspėjama, kad skaičius toli gražu nėra tikslus, o realybė gali būti kur kas žiauresnė, rašo BBC. Neseniai iš Ukrainos grįžęs UNICEF pagalbos programų direktorius Manuelis Fontaine’as sako, kad iš 7,5 mln. Ukrainos vaikų bent laikinai savo namus buvo polikę 4,8 mln.

Ukrainos pajėgos galėtų užbaigti Mariupolio apgultį, jei gautų sunkiosios ginkluotės, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kalbant apie būtinuosius ginklus, mums vis dar reikia tiekimo iš mūsų partnerių. Deja, mes negauname tiek, kiek mums reikia, kad galėtume užbaigti šį karą anksčiau. Kad galutinai sutriuškintume priešą mūsų žemėje ir išpildytume kiekvieno mūsų tikslus. Jei tiksliau – atblokuoti Mariupolį“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlyvą pirmadienio vakarą pareiškė, kad rusų kariai užminavo ukrainiečių namus, gatves ir laukus. Minos gali sprogti bet kada, todėl gyventojai yra raginami saugotis. Tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Rusija yra vis labiau izoliuojama, pastebi Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Pasak jo, Rusija Ukrainoje kasdien imasi vis brutalesnių veiksmų. V. Zelenskis įspėjo, kad Rusija Ukrainoje paliko dešimtis tūkstančių pavojingų minų.

Okupantų apgultame Ukrainos mieste Mariupolyje padėtis itin sudėtinga – pranešama, kad mirusių civilių skaičius, kuriuos, įtariama, nužudė Rusijos kariuomenė, gali siekti daugiau kaip 20 tūkst. Kviečiame sekti svarbiausius įvykius: 00:10 | JAV diplomatai kalbėjo su Ukrainos atstovais JAV su Ukrainos atstovais 2 valandų pokalbio metu aptarė situaciją dėl artilerijos tiekimo Ukrainos karinėms pajėgoms.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro atstovai tvirtina, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios iš viso okupantai pražudė mažiausiai 1842 civilius, tarp kurių buvo 148 vaikai. Be to, pabrėžiama, kad dar 2493 žmonės buvo sužaloti, tarp jų – 233 vaikai.

Ukrainos pietrytiniame mieste Mariupolyje Rusija pirmadienį galbūt panaudojo cheminį ginklą, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Azovo pulkas praneša, kad Rusija Mariupolyje panaudojo neaiškios kilmės nuodingą medžiagą prieš Ukrainos karius ir civilius“, – feisbuke rašė ministras. Jo teigimu, medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o aukos patiria dusulį ir vestibiuliarinį nepakankamumą.

Kroatija dėl karo Ukrainoje išvarys 24 Rusijos diplomatus ir ambasados darbuotojus, pirmadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija. Anksčiau panašių žingsnių ėmėsi virtinė kitų Europos šalių. Kroatijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir „griežčiausiai pasmerkė brutalią agresiją prieš Ukrainą“. Ministerija pareikalavo, kad iš šalies išvyktų 18 rusų diplomatų ir šeši administraciniai darbuotojai.

Lenkijos sostinės meras pirmadienį perėmė „šnipų lizdu“ vadinamo buvusio Rusijos diplomatinio pastato kontrolę ir perdavė jį naudotis Ukrainai. „Džiaugiuosi, kad taip simboliškai galime parodyti, kad Varšuva padeda mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams sakė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį sakė paraginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną baigti invaziją Ukrainoje, taip pat iškėlęs toje šalyje Rusijos pajėgų įvykdytų „sunkių karo nusikaltimų“ klausimą. K. Nehammeris tapo pirmuoju Europos lyderiu, susitikusiu su V. Putinu Maskvoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas, opozicionierius, išgyvenęs du įtariamus apnuodijimus, Vladimiras Kara-Murza pirmadienį buvo sulaikytas prie savo daugiabučio Maskvoje, rašo CNN. Apie sulaikytą politiką socialiniame tinkle pranešė kitas Rusijos opozicionierius Ilja Jašinas. „Policija sulaikė Vladimirą Kara-Murzą Maskvoje netoli savo namų.

Kodėl mes turėtume kaltinti rusus, jei vienas ligotas žmogus fantazijose regi visą pasaulį po savo kojomis? Už ką atsakingi paprasti žmonės, jei valdžia nusprendžia pradėti karą? Neapsigaukime, tai ne vieno žmogaus, o milijonų svajonė matyti savo šalį gerbiamą, didžią ir galingą. Deja, didelei daliai rusų visai nesvarbu, kokiomis priemonėmis ši svajonė bus įgyvendinta.

Ukrainoje žuvo dar vienas aukšto rango Rusijos karininkas, praneša BBC. Pasak žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, žuvo pulkininkas Aleksandras Bespalovas, kuris buvo 59-ojo gvardijos tankų pulko vadas. Tiesa, nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kur tiksliai buvo nužudytas rusų pulkininkas.   Teigiama, kad A. Bespalovas buvo palaidotas Ozersko mieste.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį teigė, kad Europos Sąjungos šalys Ukrainai perduos dar daugiau ginklų. „Kaip Europos Sąjunga, kaip Ukrainos draugai, ateityje sustiprinsime ginklų tiekimą“, – žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge sakė  A. Baerbock.

Ukrainos karo pradžioje daugelis dėl žūvančių ukrainiečių kaltino tik Vladimirą Putiną ir jo režimą. Tačiau prasidėjus žiaurioms civilių žudynėms, o paprastiems rusams tylint arba garsiai palaikant V. Putiną mitinguose vis daugiau žmonių kelia klausimą – ar už šį žudikišką karą atsakomybę turi prisiimti tik V. Putinas ar ir imperialistinėmis nuotaikomis gyvenanti ir kraugerišką žudimą pateisinanti rusų tauta? Tad kokią atsakomybę dėl V. Putino įsigalėjimo ir kaimyninių tautų žudimą turi prisiim...

Pirmadienį vykusiame mitinge prie Vokietijos ambasados Vilniuje pasirodė ir profesorius Vytautas Landsbergis. Jis negailėjo griežtų žodžių apie Rusijos lyderį Vladimirą Putiną: vadino jį „teroristu sadistu“ ir lygino su nacistinės Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu. Susirinkusi protestuotojų minia V. Landsbergio kalbą palydėjo garsiais plojimais.  „Vyksta žudymas. Žmonių. Bet kokių: ir vaikų, senelių, ir naujagimių. Žudymas vyksta.

JAV gynybos pareigūnas pirmadienį patvirtino, kad Rusija pradėjo stiprinti savo karines pajėgas Donbase.  Visgi kol kas teigiama, kad tai nereiškia, kad okupantai iškart pradės puolimą. Manoma, kad Rusija siekia padvigubinti arba patrigubinti savo karių skaičių, tačiau JAV pareigūnas teigia, kad tam prireiks daug laiko. JAV atostovas tvirtina, kad Rusija parodė, kad invazijos metu jie veikia neefektingai.

Trys Europos Sąjungos šalys pirmadienį pranešė, kad skirs apie 2,5 mlrd. eurų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), tiriančiam įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje. Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai apie skiriamą finansavimą pranešė po jų ir kitų ES šalių diplomatijos vadovų susitikimo su TBT vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Kremlius nesiruošias stabdyti  savo „karinės operacijos“ Ukrainoje iki kito taikos derybų etapo, rašo „Sky News“.  Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikas S. Lavrovas, kalbėdamas su Kremliaus valstybine televizija, teigė, kad šalies vadovas įsakė kariams sustabdyti atakas per pimąjį derybų ratą, įvykusį tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau nuo to laiko Maskvos pozicija pasikeitė.

Ukrainos prezidentas, kalbėdamas JAV žiniasklaidai, pripažino, kad nuo šios šalies sprendimų spartos priklauso, ar valstybė atsilaikys prieš Rusijos puolimą ar ne. Jo teigimu, svarbiausia dabar yra gauti tinkamos didelio masto puolimui atremti gynybai reikalingos ginkluotės. „Mes nežinome, koks technikos kiekis bus, tačiau suprantame, kad bus daug kartų daugiau, negu dabar. Šalies pietuose ir rytuose mes matome (rusų) karių ir technikos sankaupas.

Rusija galėtų iš dalies išvengti Europos Sąjungos sankcijų kelių transporto sektoriuje, jeigu iš trečiųjų šalių gabentų prekes į Kaliningradą jūrų transportu, o paskui pasinaudotų išimtimi dėl tranzito tarp Kaliningrado bei žemyninės Rusijos ir gabentų prekes vilkikais per Lietuvą. Tokią landą įžvelgia Lietuvos vežėjų sąjungos sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislovas Atroškevičius.

Prancūzijos policijos pareigūnai pirmadienį atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, aplink Kyjivą esančiuose miestuose po rusų pajėgų išvedimo likus šimtams civilių lavonų, pranešė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje.

Iš Ukrainos per praėjusią parą pabėgo beveik 45 tūkst. žmonių, bet daug kitų ukrainiečių yra įstrigę savo regionuose ar bando išlaukti karo pabaigos, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 547 735 ukrainiečiai. Nuo sekmadienio šis skaičius padidėjo 44 781. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Apie 90 proc.

Rusijos ambasada Lenkijoje paskelbė, kad Lenkijos valdžia užėmė pastatą Varšuvoje, kuris yra Rusijos diplomatinė neliečiamybė. Netrukus buvo paskelbta, kad Rusijos ambasada išsiuntė Lenkijos užsienio reikalų ministerijai protesto notą „dėl neteisėtų veiksmų“. Santykiai tarp dviejų šalių tapo itin įtempti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir socialinės apsaugos ministrė Monika Navickienė pirmadienį apsilankė Ukrainoje, toliau besipriešinančioje Rusijos invazijai. Ministrė pirmininkė tviteryje paskelbė nuotraukas iš Kyjivo prieigose esančios Borodiankos – miestelio, iš kurio buvo išstumtos Rusijos pajėgos. „Šiandien mano vizitas prasidėjo Borodiankoje. Jokie žodžiai negali apibūdinti to, ką aš pamačiau ir patyriau čia“, – tviteryje teigė I. Šimonytė.

Rusijos vykdoma karinė operacija Ukrainoje yra skirta ir tam, kad „užbaigtų beatodairišką plėtrą ir totalų JAV dominavimą pasaulyje“, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „JAV vadovaujama Europos Sąjungos politika atspindi pyktį ir įsiūtį, kuris apibrėžiamas ne tik Ukraina, o ir tuo, kad Ukrainoje sukūrė Rusijos paklusimo placdarmą. Priešingai pareiškimams, kad mes daugiau ne priešininkai. Mūsų spec.

Slovakija pirmadienį sakė negalinti patvirtinti pranešimų, kad Ukrainai perduota jos oro erdvės gynybos sistema buvo sunaikinta per Rusijos pajėgų smūgį. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis buvo sunaikinti zenitinių raketų sistemos S-300 keturi kompleksai, esą dislokuoti Dnipro miesto pietiniame pakraštyje. Nurodoma, kad per šį smūgį žuvo apie 25 ukrainiečių kariai.

Vokietijos laikraštis „Die Welt“ pirmadienį pranešė įdarbinęs rusų žurnalistę Mariną Ovsianikovą, surengusią protesto akciją prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje Rusijos valstybinės televizijos vakaro žinių laidos tiesioginiame eteryje. 43 metų M. Ovsianikova „dabar yra laisvai samdoma „Die Welt“ korespondentė, be kita ko, rengianti reportažus iš Ukrainos ir Rusijos“, nurodė laikraštis išplatintame pranešime.

Socialiniame tinkle „TikTok“ žaibiškai plinta vienos ukrainiečių įmonės vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip jų ofisas atrodė prieš karą ir dabar. Sukrečiantį vaizdo įrašą internautai peržiūrėjo daugiau nei 11 milijonų kartų. Tiek ukrainiečių įmonės „Enjoy The Wood“ ofisas, tiek gamykla karo metu buvo visiškai sunaikinti. Vaizdo įraše nufilmuotas modernus ofisas ir darbu jame besidžiaugiantys ukrainiečiai, tačiau dabar viskas teliko prisiminimuose – viskas yra visiškai sunaikinta.

Ukrainos pajėgos ruošiasi „paskutiniam mūšiui“ dėl pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, kuris yra apsiaustas nuo Rusijos įsiveržimo ankstyvojo etapo, pirmadienį pranešė jūrų pėstininkai. Visgi vėliau šį teiginė paneigė Mariupolio mero pavaduotojas. „Šiandien tikriausiai bus paskutinis mūšis, nes šaudmenys baigiasi“, – per „Facebook“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-oji jūrų pėstininkų brigada.

Rusijos invazijai tęsiantis jau šešias savaites, Maskva sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir pietus po to, kai didelis ukrainiečių pasipriešinimas sužlugdė planus greitai užimti Kyjivą. Tūkstančiai civilių jau bėga iš šalies rytų bijodami Rusijos puolimo, bėgti, kol dar nevėlu, ragina ir vietos pareigūnai.

Pirmasis Europos kartingo čempionato etapas baigėsi neįtikėtinu skandalu. Nors Rusijos kariai ir toliau šaltakraujiškai žudo Ukrainos civilius gyventojus ir bombarduoja šios šalies miestus, kai kurie Rusijos sportininkai vis dar randa kelių kaip dalyvauti oficialiose sporto varžybose. Savo šaliai Europos jaunių kartingo čempionate negalėjęs atstovauti 15-metis rusas Artiomas Severiuchinas varžėsi kaip Italijos atstovas ir pirmajame etape užėmė pirmąją vietą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad atakų Mariupolyje metu tikriausiai buvo nužudyti dešimtys tūkstančių žmonių. Tai Ukrainos prezidentas pareiškė kreipdamasis į Pietų Korėjos parlamentą. „Blogiausia padėtis Mariupolyje. Mariupolis buvo sunaikintas. Ten yra dešimtys tūkstančių žuvusiųjų, tačiau nepaisant to, rusai nestabdo savo agresijos, Mariupolį nori paversti demonstratyviai sunaikintu miestu“, – UNIAN cituoja V. Zelenskį.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota, kaip atrodo ukrainiečių namai po to, kai juose pagyveno nekviesti svečiai – rusų kariai. Trumpame vaizdelyje matyti, kaip Ukrainos karys filmuoja, kas dedasi kambaryje. Visa virtuvė nukrauta šiukšlėmis, nėra jokio laisvo tarpelio padėti bent kokį daiktą. „Kiaulės“, – girdėti, kaip įraše sako ukrainietis.

Didžiosios Britanijos žvalgyba perspėja, kad Rusija ne tik nuolat naudoja nekontroliuojamus sprogmenis, bet ir gali panaudoti fosforinius užtaisus šturmuojant Mariupolį. Britų žvalgyba pareiškė, kad mūšiai dėl Mariupolio stiprėja, o užsitęsęs strateginio miesto užėmimas gali Kremlių paskatinti „paspartinti“ procesą – panaudoti fosforinius užtaisus, kaip tai jau darė keliuose Rytų Ukrainos regionuose. Žvalgybos duomenimis, Rusija ir toliau Ukrainos teritorijoje naudoja nevaldomas bombas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikina diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo karą Ukrainoje pradėjusiai ir tęsiančiai Rusijai. Jis tai sakė pirmadienį nuvykęs į Liuksemburgą, kur vyksta Europos Sąjungos šalių Užsienio reikalų taryba. „Esu laimingas, kad pradedama dirbti su šeštuoju sankcijų paketu, kuriame yra punktas dėl naftos. Tai reiškia, kad kartu ieškome kompromiso ir tikiuosi, kad šįkart pavyks jį rasti“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Artimiausiu metu Lietuvoje bus organizuojami kariniai mokymai Ukrainos kariams. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad lietuviai ukrainiečius apmokys dirbti su Lietuvos kariuomenės naudojamais ginklais, pagrindinis dėmesys – prieštankinei ginkluotei. Kariuomenės vadas V. Rupšys pabrėžė, kad ukrainiečiams mokymai organizuojami nuo 2015 metų. „Tie mokymai buvo Ukrainoje, buvo Lietuvoje, įvairaus pobūdžio tie mokymai buvo.

Kai kurie „Ukrainos išvaduotojai“ Černihivo srityje pirmą sykį gyvenime išvydo unitazus. Rusų kariuomenės okupantai niekaip negalėjo suprasti, kad žmonės gali į tualetą eiti tiesiog savo namuose, pasakoja liudininkai. „Stebulingą įrenginį“ jie pavogė ir išsivežė į Rusiją, skelbiama „Obozrevatel“. Okupaciją išgyvenusios moterys tvirtino, kad kai kuriems rusų okupantams standartinis unitazas gyvenamuosiuose namuose pasirodė visiška, iki tol neregėta naujiena.

Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas pateikė įrašą, kuriame  Kremliaus statytinio teigimu, bus žygiuojama ir iki Kyjivo ir į kitus Ukrainos miestus. Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovičius mano, kad rusų bandymo užimti Kyjivą tikimybė yra arti 1 proc., tačiau „iš jų galima tikėtis bet kokios nesąmonės“. Kadyrovas  2 valandą nakties paskelbė sulaukęs „visų savo karo vadų ataskaitų“ ir pranešė, kad bus vykdomas Donbaso, kitų rytinių Ukrainos teritorijų puolimas.

Kovo pradžioje ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje pradėję Lietuvos prokurorai ruošiasi vykti į šią šalį ir padėti atlikti tyrimo veiksmus ten, pranešė naujienų portalas 15min.lt. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė portalui sakė, kad į Ukrainą Lietuvos pareigūnai vyktų kaip Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūrų jungtinės tyrimo grupės nariai. Ši grupė kovo pabaigoje sudaryta karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti.

Viena mokytoja Vakarų Rusijoje susidūrė su nemalonumais dėl komentaro apie Rusijos karą Ukrainoje, rašo CNN. Skelbiama, kad mokytoja pasisakė prieš karą, o moksleiviai jos pasisakymą įrašė ir paskundė. Dabar dėl mokytojos elgesio vykta kriminalinis tyrimas. 45 metų Irina Gen buvo anglų kalbos mokytoja elitinėje šalies jaunųjų sportininkų mokykloje, kurių daugelis patenka į pagrindinius čempionatus užsienyje.