Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai per mėnesį reikia 7 mlrd. dolerių paramos, kad kompensuotų dėl karo patirtus nuostolius. Ketvirtadienį virtuliai į Pasaulio banko forumą kreipęsis V. Zelenskis teigė, kad visai šaliai atstatyti prireiks šimtų milijardų dolerių.

Paskelbus, kad netoli Mariupolio esančiame kaime buvo rastos kelios masinės kapavietės, netrukus buvo paviešintos ir nuotraukos. Analizė rodo, kad nuotraukose yra užfiksuota vieta, kur Rusijos kariai veža Mariupolyje žuvusių žmonių kūnus. Anksčiau skelbta, kad kūnai į masinę kapavietę šalia Mariupolio yra vežami sunkvežimiais. „Pagal naujausius žiniasklaidos pranešimus, Rusijos kariai į šią vietą gabeno Mariupolyje žuvusių žmonių kūnus“, – sakoma Maxar savo analizėje, kurią cituoja CNN.

Ukraina pranešė susigrąžinusi 19 Rusijos į nelaisvę paimtų kariškių ir civilių gyventojų, įvykus vėliausiam apsikeitimui belaisviais nuo karo pradžios prieš beveik du mėnesius. „Šiandien namo grąžiname 19 žmonių, įskaitant 10 karių, įskaitant du karininkus, taip pat devynis civilius gyventojus“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Nuskendus Rusijos laivyno pasididžiavimu laikytam kreiseriui „Moskva“, aukščiausia Rusijos karinė vadovybė ėmė aktyviai ieškoti kaltų. Žiniasklaida skelbia, kad buvo nušalintas ir suimtas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas. Dar prieš savaitę, praėjusį ketvirtadienį, Maskva pripažino, kad kreiseris „Moskva“ nuskendo. Ukrainiečiai teigia Rusijos laivyno flagmaną susprogdinę raketa „Neptūnas“, o Rusija skelbė, kad laive sprogus amunicijai kilo gaisras.

Ispanija išsiuntė Ukrainai 200 tonų karinės įrangos, įskaitant sunkiąsias kovos mašinas ir šaudmenis, ketvirtadienį per vizitą Kyjive pranešė ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Tai lig šiol didžiausia siunta, daugiau nei dvigubai viršijanti tai, ką siuntėme iki šiol“, – pareiškė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta širdį veriantis Ukrainos kario nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame jis padėjo aklai senolei. Rusų raketų atakos metu senolės namai buvo beveik visiškai sugriauti, tačiau moteris nė nesuprato, kad jos namai virto nebegyvenamais, kadangi ji nieko nemato. Moterį karys rado stovinčią lauke ir iškart nutarė jai padėti. Pirmiausia vyras ją nuvedė iki namų.

Pilietinis gynybos ir saugumo analizės centras Locked N’ Loaded sako, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos turi didelių problemų. Pasak karo eigą stebinčių ekspertų, ukrainiečiams šiuo metu didžiausia problema yra artilerijos šaudmenų trūkumas, o rusams – pėstininkų trūkumas. Apie tai Locked N’ Loaded rašo savo kasdieninėje situacijos apžvalgoje. Savo įraše specialistai rašo, kad trečiadieninis rusų bandymas pulti Čuhujivo kryptimi jiems kainavo labai brangiai.

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams, atsakingiems už „žiaurumų vykdymą fronte“. JK užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį informavo, kad sankcijos bus taikomos keliems Rusijos generolams ir kariuomenės vadams, įskaitant pulkininką leitenantą Azatbeką Omurbekovą.

Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht). „Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht. Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.

Sėkmingas Baltijos valstybės plūduriuojančio SGD terminalo panaudojimas atsisakant rusiškų dujų importo yra gera pamoka kitoms ES šalims, rašo „Politico“ apie Lietuvą.

Vadinamasis „Bučos skerdikas“ pulkininkas leitenantas Azatbekas Omurbekovas įtrauktas tarp asmenų, kuriems Jungtinė Karalystė pritaikė naujausias sankcijas. A. Omurbekovas vadovavo daliniui, kuris užėmė miestelį netoli Kyjivo, kur po Rusijos karių išpuolio rasta šimtai nužudytų civilių kūnų. Dabar jam kartu su keliais kolegomis vadais gresia draudimas keliauti ir turto įšaldymas.

Antrasis Rusijos invazijos į Ukrainą etapas – Donbaso regiono puolimas – buvo pradėtą šią savaitę. Tačiau kol kas kyla klausimų, ar jis galėtų būti Rusijai sėkmingesnis ir bus pademonstruota daugiau kompetencijos, negu pirmasis. Ukrainai taip pat kyla iššūkis, ar užteks karių bei ginkluotės jį atmušti ar bent sustabdyti, rašoma CNN.

Rusijos pajėgos pirmadienio vakarą paleido didžiulę artilerijos ir raketų krušą visame Ukrainos rytiniame fronte, o Ukrainos pareigūnai teigia, kad tai yra naujo puolimo, besitęsiančio nuo Charkivo šiaurėje iki Mariupolio pietuose, pradžia. Panašu, kad šie mūšiai lems ne tik Ukrainos, bet ir Vladimiro Putino likimą, kurio režimą jau ima smaugti Vakarų sankcijos. Kitaip tariant, tai paskutinis Putino šansas beprasmį karą Ukrainoje pateikti Rusijos žmonėms kaip pergalę.

Ukrainoje tebevykstant karui vis labiau atsigręžiama į pačios Lietuvos pasirengimą galimiems iššūkiams. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau teigė, kad per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai.

Estija ir Latvija tapo pirmosiomis šalimis pasaulyje, oficialiai pripažinusiomis Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu. Estijos parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje Rusijos agresija ir vėliau įvykdyti karo nusikaltimai prieš Ukrainą buvo pavadinti genocidu, ir paragino kitas šalis daryti tą patį, skelbia The Kyiv Independent.

Šalia Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių, pranešė policijos aukšto rango pareigūnas.  „Šiuos žmones nužudė okupantai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių. Noriu pabrėžti, kad šie žmonės buvo civiliai. Rusijos kariuomenė sąmoningai šaudė į civilius, kurie nesipriešino“, – naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sakė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Niebytovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos nėra pajėgios atblokuoti rusų apsuptą uostamiestį Mariupolį. „Klausimas, kad mes kalbame apie valandas, yra teisingas, nes mes nežinome, kiek valandų ar dienų jie (Mariupolio gynėjai – red. past.) ten gali ištverti.  Kalbant apie mūsų kariuomenę, šiandien mums atblokuoti Mariupolio neleidžia 120 km rusų karinės technikos“, – Prancūzijos naujienų kanalui BFM TV sakė V. Zelenskis.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį atvyko į Indiją pasirašyti susitarimų dėl investicijų, sukursiančių tūkstančius naujų darbo vietų, taip pat bandys perkalbėti premjerą Narendrą Modi prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Su Rusijos gynybos ministru ketvirtadienį susitikęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė nutrukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Joje glaudžiasi Mariupolį ginantys Ukrainos kariai ir civiliai ukrainiečiai. „Įsakau atšaukti. Tai atvejis, kai mes turime rūpintis – aišku, visada turime rūpintis, bet šiuo atveju, ypač, – savo karių ir pareigūnų sveikata“, – sakė V. Putinas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešė apie esą „išvaduotą“ Mariupolį. Ministras V. Putiną patikino, kad miestą esą kontroliuoja Rusijos pajėgos, o padėtis ten pakankamai rami, kad į jį galėtų grįžti civiliai. Tiesa, pasak S. Šoigu, kovos Mariupolyje tebevyksta – daugiau nei 2 000 Ukrainos kovotojų yra apsupti „Azovstal“ plieno gamykloje. Jis taip pat tvirtino esą 1 478 kovotojai jau pasidavė.

Azerbaidžanietis Huseinas Abdulajevas buvo vienas tų užsieniečių studentų Mariupolyje, kuriam pasisekė ištrūkti iš karo pragaro. Šiuo metu Ukrainoje dar gydytis likęs 20-metis jaunuolis pasauliui papasakojo apie patirtus kankinimus ir žudomus civilius. Prasidėjus karui jis liko slėptis Mariupolyje, o kovo 17-ąją evakuacijos metu pateko į nelaisvę pas rusų karius.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Danijos vyriausybės vadovė Mette Frederiksen ketvirtadienį atvyko į karo sąlygomis gyvenantį Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Madrido vyriausybė. P. Sanchezas sakė perduosiantis V. Zelenskiui Europos Sąjungos ir Ispanijos „aiškų įsipareigojimą.

JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė naujų ribojamųjų priemonių Rusijos bankui „Transkapitalbank“ ir plačiam rusų oligarcho Konstantino Malofejevo tinklui, kuriuo, kaip įtariama, yra naudojamasi siekiant apeiti sankcijas.    Privačiam bankui „Transkapitalbank“ buvo įvestos sankcijos, kuriomis siekiama atkirsti jį nuo pasaulinių finansų tinklų, uždraudžiant JAV institucijoms ir fiziniams asmenims ar kitiems JAV veikiantiems subjektams turėti su juo verslo reikalų.

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija įžvelgia, kad Rusija bandys pasiekti pergalę invazijoje į Ukrainą iki gegužės 9 dienos, kuomet mini Pergalės dieną.  „Tai gali turėti įtakos, kaip greitai ir ryžtingai [rusai] bandys vykdyti operacijas iki šios datos“, – teigiama JK Gynybos ministerijos naujausioje žvalgybos ataskaitoje. „Rusijos pajėgos dabar veržiasi iš Donbase esančių rajonų Kramatorsko link, kuris ir toliau kenčia nuo nuolatinių raketų atakų“, – teigiama pranešime.

Trys Baltijos valstybės ir Lenkija pasirengusios padėti Ukrainai rasti naujas logistikos kryptis, kad ji galėtų eksportuoti pirmiausia žemės ūkio produkciją, pareiškė Latvijos susisiekimo ministerija. Jos vadovas Talis Linkaitis tokią galimybę aptarė trečiadienį per bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų susitikimą su Ukrainos infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu ir Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskiu.

Uoliausias Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas per valstybinę Rusijos televiziją pareiškė, kad Rusija ilgainiui stos į karą prieš NATO ir jos taikius gyventojus. „Manau, specialioji karinė operacija (taip Rusija vadina invaziją į Ukrainą – red. past.) įžengė į naują etapą. Vien ukrainiečių jau neužtenka, jau dabar jie kalba apie NATO šalis, kad jos Ukrainai de facto teiks savo ginklus. Į [karą] matysime įtraukiamus ne tik NATO ginklus, bet ir ginklų operatorius [karius].

Maskvos „karinė operacija“  baigsis, kai NATO nustos naudoti Ukrainos teritoriją grasindama Rusijai, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos aukštas pareigūnas Aleksejus Poliščiukas. „Specialioji karinė operacija (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red. past.) baigsis, kai bus įvykdytos jos užduotys.

Lietuva Ukrainai perdavė sunkiųjų minosvaidžių: jų skaičius neįvardijamas, tačiau visos perduotos karinės paramos likutinė vertė siekia dešimtis milijonų eurų. „Mes Ukrainai perdavėme kaip paramą sunkiuosius minosvaidžius, skaičiaus neįvardinsiu, tačiau perdavėme tikrai ne vieną“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis neabejoja, kad Rusijos invaziją atremianti Ukraina gali pasiekti didžiausią greitį, stodama į Europos Sąjungą. Jis taip pat patvirtino, kad Europos Sąjunga ruošia jau šeštąjį sankcijų Rusijai paketą. Kalbėdamas po susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu, V. Zelenskis sakė, kad jiedu aptarė Ukrainos judėjimą Europos integracijos link. „Tai istorinis momentas, kai galime pasiekti didžiausią greitį stojant į Europos Sąjungą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius nutraukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą, tos pačios dienos vakare pranešama apie bombardavimus Mariupolyje. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos bombarduoja gamyklos teritoriją, aplink vyksta susirėmimai.

Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste, pranešė vienas aukštas Kyjivo vyriausybės pareigūnas. „Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas. „Vienas prieš vieną. Du prieš du.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka mano, kad karas su Rusija gali užsitęsti iki dešimtmečių, rašo UNIAN. „Karas su rusais truks kaip karas tarp Izraelio ir arabų. Tai bus procesas, kuris tęsis ilgus dešimtmečius. Jie nori, kad mūsų nebeliktų. Ir tol, kol Rusijoje neatsiras lyderis, kuris pakeis Rusijos propagandos nuotolinio valdymo mygtuką ir užuot kaltinęs ukrainiečius dėl visko, sakys: „Būkime draugais“, nieko nepavyks“, – sakė A. Geraščenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina neturi pakankamai rimtų ginklų, kad galėtų nugalėti Rusiją Mariupolyje. Situacija mieste išlieka itin įtempta, planuota evakuacija iš miesto nepavyko, o JAV sekretorius Antony Blinkenas sąlygas mieste apibūdino kaip siaubingas. Mariupolis jau daugiau nei mėnesį yra apgultas rusų. Pasak V. Zelenskio, yra du galimi būdai, kaip galima užbaigti kovas mieste.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse, trečiadienį pranešė JT atstovas. Tęsiantis karui Ukrainoje, A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Vokietija laipsniškai nutrauks Rusijos naftos importą iki metų pabaigos, rašo CNN. „Vokietija visiškai atsisakys Rusijos energijos importo“, – pranešime cituojama ministrė A. Baerbock. Naftos importas „iki vasaros bus perpus sumažintas“ ir visiškai panaikintas, o „iki metų pabaigos – iki 0“, pridūrė ji.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė, kad blokas padarys viską, ką gali, kad padėtų Rusijos užpultai Ukrainai laimėti karą. „Nesate vieni. Mes su jumis. Ir padarysime viską, kas įmanoma, kad paremtume jus ir užtikrintume, kad Ukraina laimėtų karą“, – per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Kyjive viešintis Ch. Michelis. Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks suskaldyti Europos Sąjungos.

Su Europos vadovų tarybos pirmininku Charlesiu Micheliu trečiadienį susitikęs Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina sutiktų paleisti Rusijos karo belaisvius mainais už saugią Mariupolio gynėjų ir gyventojų evakuaciją, rašo „Sky news“. Skaičiuojama, kad Rusijos pajėgų apgultame Mariupolyje šiuo metu dar gali būti apie 100 tūkst. gyventojų. Pasak V. Zelenskio, situacija mieste sparčiai blogėja.

Ukrainos milijonierius paprašė savo šalies kariuomenės, kad subombarduotų didelį namą po to, kai verslininkas pastebėjo, jog jo turtą pasisavino Rusijos okupantai, rašo „Business Insider“. Ukrainos IT kompanijos „TransInvestService“ vadovas Andrejus Stavniceris, duodamas interviu žiniasklaidos atstovams, pasakojo, kad kovo 5 d. per apsaugos kamerą išvydo, kuomet Rusijos kariuomenės pajėgos įsilaužė į verslininko namus, esančius netoli Irpinės.

Situacijai Mariupolyje išliekant itin sudėtingai, plieno gamykloje įstrigęs jūrų pėstininkas sako, kad šimtams žmonių čia reikia medikų pagalbos. Pasak jo, ukrainiečiai su rusais kaunasi vienas prieš 10, o galimybė, kad Rusijos pajėgos netrukus perims Mariupolio kontrolę, yra reali.

Netoli Kyjivo esantis Irpinės miestelis – vienas labiausiai nukentėjusių nuo Rusijos kariuomenės antpuolių. Apie tai, kad šiame mieste per karą žuvo šimtai civilių, rodo ir naujausi vaizdai iš Irpinės kapinių. Naujienų agenūros „Reuters“ išplatintame įraše matyti, kad dauguma kapų yra nauji, o ant paminklų nurodyta žmonių mirties diena – po vasario 24 d. Skaičiuojama, kad čia iš viso palaidota per 250 civilių. Šis miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 62 tūkst.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarai paskelbė sankcijas Maskvai ir Minskui bei tiekia ginkluotę Ukrainai. Tačiau Ukraina nuolat kartoja: to per maža! Ginklų reikia daugiau, greičiau ir labiau tinkamų atlaikyti rusų antpuolį. Dar vienas Ukrainos reikalavimas – nustoti finansuoti karą mokant už gamtines dujas ir naftą.

Kol tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, JAV kariuomenė nuolat stebi Rusijos branduolinį arsenalą ir galima pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.  Pasak daugelio gynybos pareigūnų, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas du ar tris kartus per savaitę gauna informaciją iš aukščiausiojo JAV generolo, kuris prižiūri JAV branduolinius ginklus ir gynybą. Kol kas JAV nemato jokių požymių, kad Rusija ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama paruošti branduolinius ginklus naudojimui karo metu.

Okupuotame Berdianske rusų okupacinės pajėgos mero pavaduotoju paskyrė anksčiau kiemsargiu dirbusį vyrą – daugiau norinčių kolaboruoti neatsirado, skelbia vietos administracija. Zaporožės srities karinė administracija skelbia, kad okupuotame Berdianske bandoma suformuoti rusų kontroliuojama valdžia, tačiau nepavyksta rasti tinkamų vietinių kandidatūrų.

Rusijos tonas Europos atžvilgiu keičiasi – anksčiau „partneriais“ vadinti europiečiai Kremliui nebeįtinka dėl vieningos pozicijos karo Ukrainoje klausimu ir sankcijų taikymo. Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija „skaičiuos nuostolius ir reikalaus kompensacijos“. „Eilė Europos šalių svarsto, pirkti jiems rusiškas dujas už rublius ar ne. Kai kurie remiasi Europos Sąjunga: jeigu ji laikys tai sankcijų apėjimu – nemokėsime, sakys kitaip – mokėsime.

Jau daugiau kaip penki milijonai ukrainiečių pabėgo iš savo šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, rodo trečiadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys apie sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje besivystančią pabėgėlių krizę. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 034 439 ukrainiečiai.

Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, atnaujinusi aktyvius antžeminio karo veiksmus šalies rytuose Rusija patyrė nuostolių – žuvo vienas motorizuotų šaulių pulko vadas, dar du kariuomenės vadai buvo sunkiai sužeisti.

Rusija sulaukė sąjungininkų galimo genocido Bučoje klausimu. Pasaulį pribloškęs rusų karių žiaurumas okupuotame Kyjivo priemiestyje pačiame Kremliuje buvo įvardintas kaip „Vakarų provokacija“. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kyjivo apylinkių buvo aptikti siaubingo susidorojimo su civiliais vaizdai. Gatvės liko nusėtos lavonais, aptiktos masinės kapavietės. Pranešama apie masiškai prievartautas moteris ir net vaikus, žudomus civilius ir Rusijos kariuomenės nusikaltimų liudininkus.

Ilgą laiką kaupusi savo pajėgas rytinėse Ukrainos teritorijose, Rusija pradėjo intensyvų mūšį Donbaso regione. Skaičiuojama, kad šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis, tačiau ekspertai abejoja dėl galimos okupantų sėkmės. Jų teigimu, ukrainiečiai stiprina gynybą ir yra pasiryžę kautis – formuoja ir naujus karinius dalinius, kurių dalis jau Donbase.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė pareiškė, kad procesams Ukrainoje vadovauja JAV ir NATO, todėl „kalbėti apie V. Zelenskio savarankiškumą nėra prasmės“. Jos teigimu, „Rusija prarado pasitikėjimą Ukrainos derybininkais“. „Tai visiškai nereiškia, kad kas nors svarsto šį derybinį procesą iš, vaizdžiai tariant, aukšto lygio tarptautinės teisės (perspektyvos) ir pasitiki tais, su kuo sėda prie derybų stalo. Čia jau ne tai, kad pasitikėk ir tikrink, čia paprasčiausiai – tikrink.