Karas Ukrainoje

Kol kas rusų okupantai neketina palikti Chersono, nors buvo kalbama apie jų pasitraukimą. Šios kalbos yra informacinė ataka ir ji buvo surengta tam, kad Ukraina perkeltų savo karius iš kitų krypčių link Chersono, italų leidiniui „Corriere della Sera“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Negalime elgtis su žmonėmis kaip Rusijoje, mums svarbios gyvybės, negalime sakyti: eikite ten ir mirkite.

Rusijos prezidentas V. Putinas tarptautiniame diskusijų forume „Valdai“ aiškino jau seniai vystomą populiarią propagandinę klišę, kad egzistuoja tam tikra „Vakarų šalių globali valdžia“, kuri tariamai „primeta visiems taisykles“. Piktinosi nepagarba „kitiems“ ir akcentavo būtinybę derėtis.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl to, ar galime sau leisti atiduoti dalį Ukrainos prašomos ginkluotės. Kariuomenės vadas sako, kad „negalime daugiau nusirengti“, bet politikai pyksta, esą tokios jo kalbos gali būti ne taip suprastos Ukrainoje, o ir nesaugios Lietuvai. Strateginius sprendimus priima politikai, bet jie turėtų prisiimti ir atsakomybę nelaimės atveju.

Kremliaus primesta valdžia okupuotame Ukrainos Zaporižios regione ketvirtadienį įsakė tikrinti vietos gyventojų mobiliuosius telefonus. Tai reiškia karinės cenzūros įgyvendinimą pagal Rusijos prezidento dekretą, kuriuo neteisėtai aneksuotose teritorijose skelbiama karo padėtis.  „Nuo šiandien Zaporižios regione teisėsaugos pareigūnai pradėjo selektyvią piliečių mobiliųjų telefonų patikros prevenciją“, – teigė Maskvos primestas pareigūnas Vladimiras Rogovas.

Baškirijos stačiatikių bažnyčios tarnas, kunigas Viktoras Ivanovas, sulaukęs užduoties karo lauko miško sąlygomis pakrikštyti rusų karius, nepasimetė ir vietoje surentė improvizuotą krikšto vietą – šlakstė juos švęstu vandeniu lavonmaišiuose. Atvykęs į fronto liniją Ukrainoje šventikas sulaukė kelių vietos karių prašymo juos pakrikštyti, kadangi tam reikalingos įrangos neturėjo, tai vyrai improvizavo taip, kaip pavyksta.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad rusai „kenčia“ nuo amerikiečių pagalbos Ukrainai, todėl, jo teigimu, už jų „kančias“ bus tariamai atkeršyta, ir ne tik mūšio lauke. JAV netrukus vyksiantiems Kongreso narių rinkimams skirtame įraše buvęs ilgametis Rusijos premjeras leido suprasti, kad Rusijai nėra didelio skirtumo, kas yra JAV valdžioje – demokratai ar respublikonai, nes jų politika Ukrainos atžvilgiu nesikeičia.

Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas tvirtina, kad Rusijos kare prieš Ukrainą prasidėjo paskutinis etapas. Per ateinantį mėnesį tikimasi Chersono miesto bei Chersono ir Zaporižios sričių išvadavimo. Vėliau – Luhansko ir Donecko sričių išvadavimo. Pagal palankiausią scenarijų, jo teigimu, Ukrainos kariuomenė iki Naujųjų metų gali įžengti į okupuotą Krymą.

Rusijos URM atstovas Konstantinas Voroncovas pagrasino, kad JAV privačių bendrovių palydovai, kurie yra naudojami Ukrainos žvalgybiniams tikslams, „gali būti teisėtais taikiniais Rusijos kariuomenei“. JT pirmajame komitete (atsakingas už nusiginklavimo ir pasaulinio saugumo klausimus) kalbėjęs Rusijos atstovas įsitikinęs, kad Rusija gali numušinėti „Starlink“, „Planet Labs“ ir „Maxar“ palydovus, kurie daro detalias vietovių nuotraukas.

Charkivo srityje Ukraina aptiko dar vieną masinę šalies gynėjų kapą. Skaičiuojama, kad masinėje kapavietėje gali būti 17 Ukrainos karių kūnų. Apie radinį pranešė Charkivo srities policijos vadovas Volodymyras Tymoška, skelbia UNIAN. Jis pasakojo, kad kariai žuvo balandį, traukdamiesi iš Charkivo. Vietos gyventojų teigimu, kūnus rusų okupantai surinko dviejuose sunkvežimiuose. „Kariškių kūnai buvo sumesti į duobę prie kapinių. Į pylimą. Kaip malkos.

Slovėnija trečiadienį paskelbė, kad vienas iš atvaizdų, kuriais pasinaudodama Rusija tvirtino Ukrainą planuojant susprogdinti „nešvarią bombą“, yra sena Slovėnijoje padaryta dūmų detektorių nuotrauka. „Rusijos užsienio reikalų ministerijos įraše „Twitter“ panaudota nuotrauka yra ARAO (Slovėnijos branduolinių atliekų tvarkymo agentūros) 2010 metų fotografija“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino Slovėnijos premjero Roberto Golobo patarėjas Draganas Barbutovskis.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas spalio pradžioje lankėsi Ukrainoje ir susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais pareigūnais. Tai CNN pranešė du gerai informuoti šaltiniai. „Būdamas ten, jis dar kartą patvirtino JAV įsipareigojimus remti Ukrainą kovojant su Rusijos agresija, ypač nuolat dalijantis žvalgybos informacija“, – sakė vienas iš CNN šaltinių.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas trečiadienį aptarė augančią grėsmę Ukrainai dėl Irano Rusijai tiekiamų kovinių dronų. I. Herzogas, kurio šalis spaudžiama padėti Kyjivui, po derybų reporteriams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad daugiausia buvo aptarinėjami Irano branduolinė programa, protestų prieš griežtus Irano religinius įstatymus slopinimas ir iranietiškų dronų pardavimas Rusijai. Šie ginklai „žudo nekaltus Ukrainos piliečius“, – sakė I. Herzogas.

Rusų okupuotame Rytų Ukrainos srities Donecko mieste Šachtarske sprogo rusų degalų bakai. Jie buvo skirti papildyti karinę techniką Donecko srityje. Apie ketvirtadienio naktį į vykusį sprogimą „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo, kad šiuo metu aršiausios kovos Ukrainos vyksta rytuose, Donecko srityje. Tačiau, jo teigimu, Ukrainos gynėjai visur stiprina savo pozicijas. „Situacija fronto linijoje reikšmingų pokyčių nepatyrė. Sunkios kovos – Donecko srityje: Bachmuto, Avdijivkos kryptimis. Ten dabar labiausiai matoma rusų vadovybės beprotybė: diena iš dienos, ištisus mėnesius, jie ten varo žmones į mirtį, telkia ten maksimalią artilerijos smūgių jėgą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Luhansko srityje į priekį žengia dviem – Kreminos ir Svatovės – kryptimis, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Anot jo, Bilohorivkos kryptimi rusai bandė prasiveržti, tačiau jiems nepavyko.

Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierė Marija Lvova-Belova įsivaikino berniuką, kurį okupantai neteisėtai išvežė iš Mariupolio, rašo UNIAN. Anot ukrainiečių naujienų agentūros, apie tai ji trečiadienį pati pasakė spaudos konferencijoje. „Savo sūnų pamačiau, kai iš Mariupolio buvo evakuota 31 vaiko grupė“, – cituojama ji. Evakuacija rusai dažnai vadina neteisėtą ukrainiečių deportaciją.

Ukrainai ir Izraeliui pasidalijus žvalgybine informacija apie maždaug 400 Irano dronų, kuriuos Rusija panaudojo per savo invaziją, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė Kyjivo santykiuose su Izraeliu matąs „teigiamą tendenciją“. „Taigi, esame bendradarbiavimo [proceso] pradžioje, tai teigiama tendencija santykiuose su Izraeliu“, – pareiškė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive. „Po ilgos pertraukos matau, kad judame į priekį“, – pridūrė jis.

Rusai iš laikinai okupuoto Ukrainos Chersono išvežė kunigaikščio Grigorijaus Potiomkino palaikus ir paminklą, rašo rusų propagandinė agentūra „RIA Novosti“. Anot agentūros, šią informaciją patvirtino rusų primestas Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo. Iš Chersono taip pat išvežti paminklai Fiodorui Ušakovui, Aleksandrui Suvorovui ir Vasilijui Margelovui. Paminklai ir palaikai perkelti į kairįjį Chersono srities krantą. „Perkėlėme paminklą Ušakovui.

Rusija pastaruoju metu itin aktyviai bando įtikinti likusį pasaulį, kad Ukraina grasina panaudoti „nešvariąją bombą“ – branduolinių atliekų sprogmenį, galintį išplatinti radiaciją tam tikroje teritorijoje. Suvokiant situaciją fronte, vienintelis naudos gavėjas tokiu atveju galėtų būti tik pati Rusija.

Lenkijos Senatas trečiadienį vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Rusijos režimo pripažinimo teroristiniu. Apie tai skelbiama Senato interneto tinklalapyje.

Rusijoje spalio 26-ąją buvo laidojamas vienas iš rezervininkų, kuriuos V. Putinas išsiuntė kariauti į Ukrainą. 29-erių mėsos kombinato krovėjas prieš mėnesį sulaukė šaukimo, o jau spalio 12-ąją buvo nukautas Ukrainoje. Vyras nenorėjo vykti į frontą, bet žmona liepė, sakydama: „Eik, nebūk bailys, ginsi mane ir mūsų vaikus“. Į Rusiją jau pradėjo vienas po kito grįžti karstai su V. Putino paskelbtos „dalinės mobilizacijos“ šauktiniais.

Į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) atvykę 20 Ukrainos gydytojų mokomi teikti pagalbą įvykus traumoms karinėmis sąlygomis. Kaip BNS sakė LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas Dinas Vaitkaitis, į Kauną atvyko medikai iš keturių Ukrainos universitetų – Odesos, Lvivo, Bukovinos ir Užgorodo.  Jie mokomi Amerikos chirurgų kolegijos kurso apie pažangią pagalbą traumos atveju.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka jau aštuonis mėnesius trypčioja ir kas antrą savaitę skelbia vienas kitam prieštaraujančius pranešimus. Vieną dieną jis ruošiasi kariauti, kitą – gintis, o trečią atiduoda baltarusišką ginkluotę Rusijai. Tai, ar Baltarusija aktyviai įsijungs į karą Ukrainoje, pasak ekspertų, priklauso nuo Kremliaus. O šis – desperatiškas ir neprognozuojamas, todėl Lietuvos kaimynė netrukus gali įsivelti į karą, o mes, tikėtina, sulaukti nekviestų svečių.

Rusijos kariuomenės generolas leitenantas Ramzanas Kadyrovas, kurį Kremlius laiko paskyręs vadovauti Čečėnijoje, ir yra suteikęs jam didelę karinių veiksmų Ukrainoje laisvę, paskelbė „visiems Rusijos priešams“ džihadą – šventąjį karą.

Ukrainiečių branduolinės energetikos operatorius antradienį pranešė, kad Kremliaus pajėgos vykdo slaptus darbus okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje pietų Ukrainoje.

Kremliui ištikimas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas kritikuoja rusų šauktinius, kurie skundžiasi prastu aprūpinimu ir sąlygomis. Jis tvirtina, kad prastai aprūpinti Rusijos kariai jiems reikiamus ginklus ir aprangą turėtų pavogti iš ukrainiečių. „Dabar mobilizuoti filmuoja: to neužtenka, ano neužtenka, automatų neužtenka, automatai seni, uniforma ne ta. Taigi, palaukite – užtat priešas turi gerus ginklus, geras uniformas, viską jie turi. Reikia iš jų tai atimti, atimsime tai iš jų.

Rusijos pajėgos trečiadienio naktį atakavo Dnipro miestą Dnipropetrovsko srityje ir pataikė į degalinę, kurioje kilo didelis gaisras. Aišku, kad per išpuolį žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų – nėščia moteris. Rusų raketai vėlų vakarą smogus Ukrainos Dnipro miestui, žuvo du žmonės, dar keturi buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė nuo gruodžio 1 d. pradedanti skrydžius į Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus. Lenkija spėja, kad tai gali būti naujas Rusijos ir Baltarusijos bandymas užtvindyti Rytų Europą migrantais. „Belavia“ skelbia nuo gruodžio 1 d. atverianti skrydžių maršrutą Minskas–Dubajus–Minskas. Skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

JAV Karo studijų institutas savo naujausioje apžvalgoje akcentuoja, kad artimiausiame Rusijos prezidento Vladimiro Putino rate, kurį sudaro karininkų ir jėgos struktūrų atstovai, kyla vis didesnis nepasitenkinimas tuo, kaip Rusija kariauja. Savo naujausioje apžvalgoje ISW analitikai tvirtina, kad Rusijos karininkų ir jėgos struktūrų atstovai (geriau žinomi kaip „silovikai“) ir toliau reiškia savo nepasitenkinimą Rusijos pastangomis kariauti Ukrainoje.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretoriaus padėjėjas Aleksejus Pavlovas tikina, kad Ukrainos, kurioje, jo įsitikinimu, dabar veikia šimtai sektų, „dešėtonizacija“ tampa vis aktualesnė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė antradienį telefonu kalbėjęsis su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku ir išreiškė įsitikinimą, kad ryšiai tarp abiejų valstybių bus plėtojami. „Tikiu, kad mūsų valstybių partnerystė, taip pat Britanijos... lyderystė ginant demokratiją ir laisvę toliau stiprės“, – sakė V. Zelenskis savo tradiciniame vakaro pranešime. Ukrainos lyderis taip pat pakvietė britų ministrą pirmininką apsilankyti Ukrainoje.

Rusija kare prieš Ukrainą jau prarado tiek daug įrangos, kiek dauguma pasaulio kariuomenių apskritai neturi ir niekada neturės, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:03 | Pranešimai apie sprogimus Zaporižioje Pranešama apie sprogimus Zaporižioje, rašo UNIAN. Anot agentūros, vietos „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose girdėti sprogimų garsai ir matyti blyksniai.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusija padarytų rimtą klaidą, jei dislokuotų taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje, rašo CNN. Rusai šią savaitę paskelbė niekuo nepagrįstą teiginį, kad Ukraina esą ruošia „nešvarią bombą“. Ukraina ir Vakarai pasmerkė tokį Rusijos pareiškimą ir pavadino jį melagingu. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad Rusija gali pati ruošti dirvą tokiam išpuoliui kaip pretekstą karui Ukrainoje eskaluoti.

Chersono srityje rusų okupantai apšaudė civilinį automobilį, praneša UNIAN. Anot Chersono srities karinės administracijos pirmininko Jeroslavo Januševičiaus, žuvo automobiliu važiavęs vyras ir jo 14-metis sūnus, o maža mergaitė buvo sužeista. Anot pareigūno, šeima važiavo namo, tačiau į važiuojantį automobilį pradėjo automatais šaudyti rusai. „Praėjusią naktį vyras savo automobiliu vežė sūnų ir dukrą iš Aljošeko į Sagi kaimą.

Ukrainos policija skelbia išgelbėjusi aštuonerių berniuką, kurio abu tėvus pražudė rusų ataka. Kaip praneša policija, berniukas, vardu Bohdanas, vienas liko stipriai apšaudomoje teritorijoje, į kurią patekti beveik neįmanoma. Berniuko tėvai žuvo gatvėje per artilerijos smūgį. Jo mama buvo septintą mėnesį nėščia. „Teisėsaugos pareigūnai rizikavo savo gyvybėmis, bet paėmė vaiką iš po ugnies. Dabar Bogdančikas yra saugioje vietoje, jo pasiimti atvyksta giminaičiai“, – informuoja policija.

Antradienį Ukrainoje viešėjęs Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo priverstas bėgti į slėptuvę, rašo „Sky news“. Pranešama, kad Vokietijos prezidentui kalbant su žiniasklaida Černihivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Dėl to tiek prezidentui, tiek kitiems pareigūnams bei žurnalistams teko slėptis. Antradienį jis atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Antradienį Zagrebe (Kroatijos Respublika) prasidėjo pirmasis parlamentinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį susirinko 42 delegacijos iš 32 šalių, Europos Parlamento, Europos Tarybos, ESBO ir NATO. Susitikime šalių atstovai išsakė paramą Ukrainos teritorijos vientisumui ir suverenitetui, patvirtino, kad Ukraina nėra viena kovoje už laisvę ir taiką.

Ukrainos reintegracijos laikinai okupuotose teritorijose ministrė Iryna Vereščuk paprašė į užsienį išvykusių tautiečių kol kas negrįžti namo ir pasilikti saugiose vietose. Jos teigimu, šalies laukia itin sunki žiema dėl Rusijos karo veiksmų prieš civilinių infrastruktūrą. „Jūs juk matote: Rusija perėjo prie civilių gyventojų teroro, ji negali kovoti su kariuomene, ji pralaimi karo lauke… Paprašysiu negrįžti, mums reikia išgyventi žiemą.

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kartu su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, kad praėjusį vakarą buvo sunaikinta „kadyrovcų“ bazė Chersono apylinkėse. Tiksli vieta kol kas nėra žinoma, galimai tai yra Chersono apylinkės, Kairos kaimas, kur vienoje iš vietos mokyklų savo karinę bazę įsirengė R. Kadyrovo dalinys, skelbiama „Ukraina online“. Skelbiama, kad tikslūs Ukrainos kariuomenės artilerijos smūgiai sunaikino pastatą, žuvo apie 40 (pačių rusų prokremliškų šaltinių duomenimis – 30) čečėnų smogikų...

Pasaulio bankas (PB) paskelbė apie papildomą 500 mln. JAV dolerių išmoką Ukrainai, skirtą neatidėliotiniems poreikiams, atsiradusiems dėl Rusijos invazijos, tenkinti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Ukrainos atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant, nors Rusijos invazija tęsiasi. „Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip naujo Marshallo plano XXI amžiui sukūrimas – tai kartų užduotis, kuri turi būti pradėta vykdyti dabar“, – sakė O. Scholzas, Berlyne atidarydamas tarptautinę Ukrainos atstatymo konferenciją.

Kremliaus numylėtas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas kritiškai atsiliepė apie pastarojo meto Rusijos išpuolius Ukrainoje. Jo supratimu, Ukrainą rusai turėtų atakuoti taip, kad nušluotų ištisus jos miestus nuo žemės paviršiaus. Vladimirui Putinui ištikimas R. Kadyrovas savo „Telegram“ paskyroje paviešino 13 minučių trukmės garso įrašą, kuriame išreiškė nepasitenkinimą dėl Rusijos „silpno atsako“ į Rusijos regionų apšaudymą.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtino jo atstovė. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin. „Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Spalio 25-osios rytą Rusijos pajėgų okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo galingas sprogimas – šalia vietos televizijos pastato stovėjusiame automobilyje detonavo sprogmenys. „Okupantams ir vėl neramu Melitopolio srityje. Praėjusi naktis jiems buvo karšta Svetlodolinsko kaime Melitopolio rajone. Vietos gyventojai suskaičiavo apie 7 galingus sprogimus. Matyti dūmai iš geležinkelio tilto pusės.

Rusijos opozicionierius, buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininkas Genadijus Gudkovas skeptiškai vertina galimybę, kad autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka įtrauks savo šalį į karą Ukrainoje. Jo supratimu, A. Lukašenkos saugumas priklauso nuo Baltarusijos saugumiečių, o jei juos palies karas, diktatorius bus sunaikintas.

JAV Karo studijų institutas (ISW) įžvelgia, kad karinės samdinių bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas toliau didina savo įtaką Rusijoje, o tai kelia grėsmę pačiam šalies prezidentui Vladimirui Putinui. „Prigožinas ir toliau telkia valdžią ir kuria karinę struktūrą, lygiagrečią Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, kuri gali kelti grėsmę Putino valdžiai – bent jau informacinėje erdvėje“, – rašoma ISW apžvalgoje.

Nors pirmadienio pavakarę skelbė, kad per dieną „nutupdė“ du Rusijos sraigtasparnius „Ka-52“, vėlyvą pirmadienio vakarą paaiškėjo, kad iš viso numušti trys tokie sraigtasparniai. Apie tokią pirmadieninę sėkmę karo lauke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo suvestinėje. „Apie 21.30 val.

Popiežius Pranciškus pirmadienį Vatikane susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir aptarė karą Ukrainoje. 85 metų Pranciškus dėl skaudančio kelio ramsčiavosi lazdele, tačiau atrodė linksmas, kai bendravo su E. Macronu ir pozavo nuotraukoms su Prancūzijos vadovu ir jo žmona Brigitte. Jie aptarė „konfliktą Ukrainoje, ypatingą dėmesį skirdami humanitarinei padėčiai“, sakoma Vatikano pareiškime. Taip pat „atsižvelgta buvo į Kaukazo regioną, Vidurio Rytus ir Afriką“, teigiama jame.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausioje naktinėje kalboje akcentavo, kad ši žiema bus sunkiausia Ukrainos istorijoje. Anot jo, ukrainiečiai neturi teisės atsipalaiduoti, nes vis tiek reikia eiti Ukrainos pergalės keliu, o tai yra „sunkus kelias“. „Išgyvenkite šią žiemą, kuri bus sunkiausia mūsų istorijoje. Atlikite reikiamą darbų dalį rudenį, žiemą ir pavasarį, kad pasiektumėte valstybei reikalingų rezultatų.