Karas Ukrainoje

Ukraina iš Rusijos reikalaus 300 mlrd. eurų vertės karo reparacijų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Tokią sumą interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ nurodė Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska. Kyjivas ketina Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje siekti, kad būtų priimta rezoliucija, kuria remiantis būtų sukurtas tarptautinis žalos atlyginimo mechanizmas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą suteikė Europai progą pagaliau nutraukti savo priklausomybę nuo rusiškos energijos. A. Blinkenas kalbėjo po netikėto vizito Ukrainoje vykdamas į Briuselį, kur aptars energetinį saugumą NATO atstovų susitikime. „Atsirado nuostabi proga.

Ukrainos gynėjai vienas po kito šią savaitę vis gausiau dalinasi išvaduotų Ukrainos gyvenviečių vaizdais. Vaizdo įrašuose ir nuotraukose – į dangų kylančios Ukrainos vėliavos.  Naujausias toks vaizdo įrašas – iš Ukrainos gynėjų, kurie išlaisvino Chersono srities gyvenvietę Blahodativką, Ukrainos pietuose.

Charkive dislokuotas rusų karys nutekintame telefoniniame pokalbyje papasakojo, kaip jo dalinys buvo apsuptas Charkivo srityje, kur Ukrainos pajėgos šią savaitę pradėjo kontrpuolimą. Karys pasakoja, kaip jo „korpusas įkliuvo“, ukrainiečių šūviai nesiliauja ir net pozicijos pakeitimas nepadeda išsigelbėti. Charkive kariaujančio rusų kario pokalbį su kiti vyru, tikėtina, jo draugu, nutekino Ukrainos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas Irano bendrovei, padėjusiai nusiųsti į Rusiją dronų jos karui prieš Ukrainą, ir perspėjo kitų šalių firmas neįsitraukti į tokią prekybą. JAV Iždo departamentas į „juodąjį“ sąrašą įtraukė Teherane įsikūrusią „Safiran Airport Services“, Baltiesiems rūmams prieš du mėnesius atskleidus žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Rusija siekė iranietiškų dronų savo karui Ukrainoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša apie vis gausėjančius rusų karių dezertyravimo atvejus – pastebima, kad rusų kariai iš karo lauko sprunka vilkėdami civilių drabužius.  Dienos suvestinėje, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia per rugsėjo 8-ąją užfiksavęs daugiau nei 15 Rusijos kariuomenės personalo dezertyravimo atvejų. „Žvalgybos duomenimis, atskiri priešo daliniai patyrė didelių nuostolių.

Kyjivo priemiesčio Bučos gyventojas Valentynas Didkovskis Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje visai to neplanuodamas tapo didvyriu. Silpnos sveikatos vyras į savo rajono teritorinės gynybos bataliono gretas įstojo vasarį, prieš pat Rusijos invaziją. Bet neplanavo, kad teks stoti akistaton su visa rusų transporto kolona. „Man 64 metai. Praėjusiais metais mane ištiko insultas, – „Ukrainska Pravda“ pasakoja Valentinas. – Bet aš nenoriu stovėti nuošalyje. Nes man rūpi.

Rusijos Federacijos karinės vadovybės bandymai pradėti plačią verbavimo kampaniją Rusijos remiamų Moldovos separatistų kontroliuojamoje Padniestrėje neduoda rezultatų. Gyventojai atsisako pasirašyti sutartis su Rusijos kariuomene, o „Rusijos karių operatyvinėje grupėje“ fiksuojami masinio dezertyravimo atvejai.

Rusija Kinijai už beveik dvigubai mažesnę kainą pardavė keletą suskystintų gamtinių dujų siuntų iš savo „Sachalin-2“ eksporto gamyklos, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi prekybininkais, žinančiais apie šį atvejį. Kaip išsiaiškino agentūra, atitinkamas konkursas baigėsi šios savaitės pradžioje.

Penktadienį Vilniuje susitiksiantys Šiaurės ir Baltijos šalių teisingumo ministrai aptars tarptautinę teisinę pagalbą Ukrainai. „Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – tai parama Ukrainai ir daugiau kaip pusmetį savo šalį ir visos Europos demokratines vertybes ginantiems žmonėms“, – sakė Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Rusija į karą Ukrainoje įtraukė 80 proc. savo sausumos pajėgų, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Anot jo, tai daro įtaką Rusijos gebėjimui kelti grėsmę bet kuriai kitai valstybei. Kartu NATO vadovas paragino šalis nares ir toliau tiekti paramą Ukrainai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Ukrainos ir jos rėmėjų laukia sunki žiema, rašo AP. „Turime būti pasirengę bent jau šiai žiemai, nes nėra jokių ženklų, kad Rusija atsisakytų savo tikslo perimti Ukrainos kontrolę“, – interviu pareiškė jis. „Karas Ukrainoje artėja prie lemiamo momento, kai matome, kad Rusijos puolimas Donbase sustojo. Matome, kad ukrainiečiai sugebėjo duoti atkirtį, smogti atgal ir susigrąžinti dalį teritorijos“, – teigia jis.

Nuo rugsėjo 1-osios Ukraina atkovojo daugiau nei tūkstantį kvadratinių kilometrų savo teritorijos, praneša šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Vykdydami gynybines operacijas mūsų didvyriai jau išlaisvino dešimtis gyvenviečių. Ir šiandien šis judėjimas tęsiasi, yra naujų rezultatų. Iš viso nuo rugsėjo pirmosios išlaisvinta daugiau kaip tūkstantis kvadratinių kilometrų mūsų teritorijos“, – praneša V. Zelenskis.

Karas Ukrainoje greitai nesibaigs, įsitikinę „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas ir diplomatas Albinas Januška. Anot jų, Rusijos kariuomenės nereikėtų nuvertinti, o jei ją iš Ukrainos pavyks išstumti iki kitų metų liepos, tai būtų kone stebuklas. Apie tai jie kalbėjo „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad aktyvūs karo Ukrainoje veiksmai turėtų baigtis už dviejų mėnesių.

Vykdydama prieš Rusijos pajėgas pietuose neseniai pradėtą kontrpuolimą, Ukraina daro nuoseklią pažangą, ketvirtadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. „Jų pažanga yra nuosekli ir ji apgalvota“, – pažymėjo M. Milley, bet įspėjo, kad „vis dar per anksti“ išsamiai vertinti, kaip sekasi Kyjivo pajėgoms.

Aktyvūs kariniai veiksmai Ukrainoje tęsis dar du mėnesius ir žiemą aprims, mano Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, rusų kariuomenė iš principo blogai kariauja, be to, yra išsekusi. Apie tai jis kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Manau, kad karas truks gana ilgai, jei nepasirodys „juodoji gulbė“ ir viskas radikaliai pasikeis, pavydžiui, mirs Putinas.

 Vykdydama prieš Rusijos pajėgas pietuose neseniai pradėtą kontrpuolimą, Ukraina daro nuoseklią pažangą, ketvirtadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. „Jų pažanga yra nuosekli ir ji apgalvota“, – pažymėjo M. Milley, bet įspėjo, kad „vis dar per anksti“ išsamiai vertinti, kaip sekasi Kyjivo pajėgoms.

Mariupolyje esančioje geležies ir plieno gamykloje „Ilyich“ nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, sprogo mina, ant kurios užlipo civiliai, rusų pasiųsti valyti gamyklos. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. „Dar viena tragedija „Ilyich“ geležies ir plieno gamykloje. Okupacinė valdžia pasiuntė žmones išvalyti dar vieną gamyklą, tačiau jos neišminavo. Dėl to žmonės sprogo ant minos.

Klausimas dėl Ukrainos narystės NATO yra dar ankstyvas, bet laimėjus karą viskas keisis, sako Vilniuje viešintis prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Jei mes laimėsime karą, tai bus visai kita situacija, dabar klausimas dėl NATO truputėlį.

Lūžis Ukrainos kare su Rusija bus pasiektas ukrainiečiams susigrąžinus Chersoną, sako prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Lūžis bus pasiektas, kai mes perimsime Chersoną. (...) Tikimės, kad per mėnesį ar du mes perimsime Chersoną ir tam tikri įdomūs veiksmai prasidės Ukrainos Rytuose“, – Lietuvos žiniasklaidai Vilniuje ketvirtadienį kalbėjo O. Arestovyčius.

Ukrainos pajėgos šalies rytuose esančioje Charkivo srityje pasistūmėjo 50 km ir išlaisvino daugiau nei 20 gyvenviečių, kurias laikinai buvo užėmę rusų okupantai, rašo UNIAN. Apie tai ketvirtadienį informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas. Anot jo, vykdant operaciją Charkivo kryptimi, Ukrainos ginkluotosios pajėgos bendradarbiauja su Nacionalinės gvardijos daliniais ir kitomis saugumo tarnybomis.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija vieningai nusprendė nebeišduoti vizų Rusijos Federacijos piliečiams nuo rugsėjo 19 d., išskyrus humanitariniais atvejais ir lankant šeimos narius. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pranešė, kad keturios rytinės ES šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija – uždarys įvažiavimą Rusijos piliečiams, nepaisant jų turimų vizų išdavimo šalies.

Už Ukrainą besikaunantys baltarusiai žino, kad ši kova lems Europos likimą, tai yra jų šiuolaikinis Oršos mūšis, sako viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja. „Žinau, kad baltarusių savanoriai, kovotojai Ukrainoje taip pat pažymi šią dieną. Nuo vasario šimtai jų prisijungė prie Baltarusių batalionų ir pulkų. Jiems Ukrainos išlaisvinimas yra jų Oršos mūšis.

Sąjungininkių karinė parama Ukrainai atsiperka mūšio lauke, ketvirtadienį sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, surengęs naują derybų dėl karinės pagalbos Kyjivui ratą. Pažymėjęs, kad Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą šalies pietuose, L. Austinas pasakė: „Dabar matome įrodomą mūsų bendrų pastangų sėkmę mūšio lauke.“ Jungtinės Valstijos Ukrainai nusiųs karinės įrangos dar už 675 mln. dolerių (682,8 mln. eurų), prasidedant deryboms su sąjungininkėmis sakė L. Austinas.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad rusams nepasisekė Ukrainos paimti per 72 valandas, nes jie padarė be galo daug klaidų: visų pirma, buvo praradę adekvatų padėties Ukrainoje vertinimą ir manė, jog šalis nesipriešins, antra, pradėjo puolimą devyniomis kryptimis, o taip laimėti neįmanoma.  „Pirmiausia norėčiau pasakyti, kuo Oršos mūšis turi tokią didelę reikšmę mums.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vado patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pamažu veržiasi prie rusų užimto Luhansko srities sienų šalies rytuose. Jo teigimu, įvykių Charkivo srityje fone jau dabar yra pagrindo manyti, kad okupantai gali pakliūti į vadinamąjį „katilą“ ir gali būti apsupta iki 20 000 rusų karių. „Mes neįvardijame [atkovotų miestų], mes tylime.

Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija turėtų būti kelios iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, pakviestų dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, trečiadienį pranešė šaltiniai Bendrijoje.

JAV Jungtinėse Tautose nurodė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos pareigūnai stebi ir koordinuoja žmonių filtravimo operacijas okupuotose Ukrainos teritorijose. „Noriu aiškiai pasakyti: JAV turi informacijos, kad Rusijos Federacijos prezidento administracijos pareigūnai kontroliuoja ir koordinuoja šias filtravimo operacijas“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja JAV nuolatinę atstovę JT Lindą Thomas-Greenfield.

Jungtinės Tautos trečiadienį paskelbė apie „patikimus kaltinimus“, kad Maskvos pajėgos prievarta išveža ukrainiečių vaikus į Rusiją. Vašingtone ir JT Saugumo Tarybos posėdyje Maskva buvo apkaltinta prievartiniu daugelio civilių ukrainiečių suvarymu į sulaikytųjų stovyklas ar net kalėjimus pagal Kremliaus įsakytą „filtracijos“ programą ir vaikų iš karo zonos išvežimą siekiant perduoti juos įtėviams Rusijoje.

Po daugiau nei pusantro mėnesio trukusių derybų Rusijos Federacija grąžino britų savanorio Paulo Urey, išvykusio į Ukrainą teikti humanitarinės pagalbos, kūną. Rusų tvirtinimas, kad jis mirė nuo ligos, pasirodė esąs melas. Vyras, sprendžiant iš jo palaikų būklės, buvo kankinamas. Apie tai „Telegram“ paskelbė Ukrainos Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

Aukšti JAV ir Ukrainos pareigūnai CNN žurnalistams sakė, kad Ukrainos gynėjai siekia išlaisvinti okupuotą Chersono sritį iki metų pabaigos, nes pasiekė sėkmingos pažangos šalies pietuose. Pasak aukšto rango JAV pareigūno, pageidavusio likti anonimu, JAV stebėjo, kaip Ukrainos pajėgoms sekėsi atakuoti Rusijos tiekimo linijas, mėginant atkirsti ir izoliuoti Rusijos karius, dabar dislokuotus į vakarus nuo Dniepro upės, skelbia CNN.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad per praėjusią dieną Ukrainos gynėjai pietuose nukovė daugiau nei 100 rusų karių, apie 40 vienetų priešo technikos ir smogė dviem amunicijos sandėliams. Kaip pastebi OV „Pietūs“, pagrindinis rusų pajėgų dėmesys dabar sutelktas į užimtų linijų sulaikymą ir nuotolinius veiksmus – artilerijos ir minosvaidžių atakas, oro ir raketų smūgius į ukrainiečių pozicijas bei civilių gyvenvietes.

Ukraina atgavo šalies rytuose, netoli Charkivo, esantį Balaklijos miestą. Tai patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:40 | Milley: Ukraina HIMARS sistemomis jau pataikė į 400 taikinių Ukrainai atsiųstos HIMARS raketų sistemos jau pataikė į daugiau kaip 400 taikinių ir daro akivaizdų „triuškinantį poveikį“, pareiškė aukšto rango JAV generolas Mark Milley, rašo „Sky news“. „Matome realią ir apčiuopiamą naudą, kurią Ukraina gauna naudoda...

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reakcija į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambutį karui prasidėjus. Vaizdo įrašu „Twitter“ pasidalijo NPR korespondentė Paryžiuje Eleanor Beardsley, įrašas jau plinta įvairiuose kanaluose. „Invazijos rytą Macronas kalbasi su Zelenskiu. Taip prasideda Zelenskio virsmas iš švelnaus būdo prezidento į karo vadą“, – rašo ji. Vaizdo įraše girdėti angliškai tarpusavyje kalbantys lyderiai.

Trečiadienį laikinai rusų okupuotame Melitopolyje Ukrainoje buvo susprogdinta „Vieningosios Rusijos“ būstinė, praneša miesto meras Ivanas Fiodorovas. „Šiandien Melitopolyje nugriaudėję sprogimai minusuoja dar vieną „Vieningosios Rusijos“ būstinę Naujojo pašto pastate Lomonosovo gatvėje, kurį užgrobė okupantai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė jis. Anot UNIAN, būstinėje buvo rengiamasi pseudoreferendumui. Melitopolis į rusų rankas pateko dar Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo rusų išlaisvino Ukrainos rytuose esantį Naujosios Husarivkos kaimą. Paskelbtas pirmasis vaizdo įrašas iš vietos, jame matyti, kaip ukrainiečiai nuplėšia rusų desantininkų vėliavą, rašo UNIAN. Šis kaimas yra netoli Balaklajos, Charkivo srityje, kur ukrainiečiai taip pat pradėjo kontrpuolimą. Vaizdo įrašą iš išvaduoto kaimo „Facebook“ paskelbė pirmoji atskira Ivano Boguno specialiųjų pajėgų brigada.

Jau keletą dienų sklandant informacijai apie Ukrainos kontrpuolimą šalies rytuose, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad yra „gerų naujienų iš Charkivo srities“. Vis dėlto, anot prezidento, dabar dar ne laikas įvardyti konkrečias gyvenvietes, į kurias grįžo Ukrainos vėliava. Apie tai jis kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Šią savaitę turime gerų naujienų iš Charkovo srities. Manau, kad kiekvienas pilietis didžiuojasi mūsų kariais“, – teigia jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas trečiadienį paskelbtame straipsnyje pirmą kartą pripažino, kad Ukraina surengė raketų atakų prieš kelias Rusijos karines bazes aneksuotame Kryme. Ukrainos pajėgos „sėkmingai įvykdė raketų smūgius priešo karinėms bazėms, įskaitant Sakų aerodromą“, naujienų agentūros „Ukrinform“ straipsnyje cituojamas V. Zalužnas.

Kyjivas trečiadienį paragino siųsti tarptautinę misiją į Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, taip pat paragino vietos gyventojus evakuotis, tvyrant būgštavimams dėl branduolinio incidento pavojaus. Kovą Zaporižios AE užėmė įsiveržę Rusijos kariai, o pastarosiomis savaitėmis jėgainės teritorija buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Ukraina pasidalijo žinute rusams Kryme. Rusų okupantai raginami ruoštis maudynėms. Ukrainos gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje atsirado toks pranešimas: „Pagal orų prognozę Kryme bus labai karšta. Laikas rusų okupantams pasiruošti plaukti. Norint plaukti į Sočį ar Jejską reikia daug jėgų. Beje, į Gineso rekordų knygą gali būti įtrauktas naujas ilgiausio plaukimo atvirame vandenyje rekordas.

Daugiau nei savaitei nuo Ukrainos kontrpuolimo šalies pietuose pradžios praėjus, ukrainiečiai stiprina savo pozicijas ir išsikėlė tikslą iki metų pabaigos atgauti didžiąją dalį Rusijos okupuoto Chersono, CNN pareiškė aukšto rango JAV ir Ukrainos pareigūnai. Remiantis turimais duomenimis, pastarąją savaitę ukrainiečiai vykdė ambicingus antžeminius puolimus, taip pat tęsė atakas prieš rusų vadavietes, amunicijos sandėlius ir kitus objektus.

Ukrainos desantininkai numušė du Rusijos atakos lėktuvus „Su-25 Grach“, rašo UNIAN. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro puolamųjų pajėgų vadovybė. „Šiandien, rugsėjo 7 d., viename iš misijos rajonų 25-osios atskirosios oro desanto brigados „Sičeslav“ ir 80-osios atskirosios oro desanto šturmo brigados priešlėktuvinės gynybos daliniai sėkmingai numušė du Rusijos atakos lėktuvus „Su-25 Grach“, – sakoma pranešime.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė skirti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai 5 mlrd. eurų finansinę pagalbą. Šios lėšos bus perverstos iš Ukrainai pažadėto 9 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo, dėl kurio ES vadovai susitarė gegužę. „Padėtis Ukrainoje reikalauja visapusiškos mūsų paramos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), pranešdama apie skubias paskolas Kyjivui.

Lenkijos gynybos ministerijos pareigūnas pareiškė, kad per artimiausius 3-10 metų yra didelė karo su Rusija rizika, todėl kaimyninė Lietuvos valstybė aktyvavo pasiruošimo ir modernios ginkluotės įsigijimo mechanizmus. Lenkija kitų metų gynybos biudžetui numatė skirti rekordinius 97 mlrd. zlotų (apie 20,5 mlrd. eurų), pažymima gynybos viceministro Marcino Ociepos interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP. „Yra rimta karo su Rusija rizika nuo 3 iki 10 metų periodu.

Rusija nutrauks naftos ir dujų tiekimą šalims, įvesiančioms kainų „lubas“, trečiadienį įspėjo prezidentas Vladimiras Putinas. Kainų „lubos“, kurias svarsto kai kurios Vakarų šalys, „būtų absoliučiai kvailas sprendimas“, sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forumui, vykstančiam Ramiojo vandenyno uostamiestyje Vladivostoke. „Išvis nieko netieksime, jei tai prieštaraus mūsų interesams, šiuo atveju – ekonominiams [interesams], – sakė jis. – Jokių dujų, jokios naftos, jokių anglių, jokio mazuto, nieko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paneigė, kad Maskva, prieš kelias dienas sustabdžiusi tiekimą Europai svarbiu dujotiekiu, naudojasi energija kaip ginklu. „Jie sako, kad Rusija naudojasi energija kaip ginklu. Daugiau nesąmonių! Kokį ginklą mes naudojame? Mes tiekiame tiek, kiek reikia, pagal [importuotojų] prašymus“, – sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forume Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies, kuriai dėl agresijos prieš Ukrainą taikomos beprecedentės Vakarų sankcijos, „neįmanoma“ izoliuoti. „Nesvarbu, kaip kas nors norėtų izoliuoti Rusiją – to padaryti neįmanoma“, – sakė V. Putinas Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno vykstančiame Rytų ekonomikos forume. COVID-19 „epidemiją pakeitė kiti iššūkiai, taip pat pasaulinio pobūdžio, keliantys grėsmę visam pasauliui“, kalbėjo V. Putinas.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad jokia šalis negalės jaustis saugi, kol Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje. Kartu, jos teigimu, buvo klaidinga nenubausti Rusijos už agresiją Gruzijoje ir Ukrainoje. „Dabar mums nereikia vėl būti švelniems. Vienintelė išeitis – atstumti Rusiją atgal iki jos sienų. Kad Putinas nieko neprarastų, bet ir nelaimėtų. Visa kita reikštų, kad agresija jam pasiteisino.

Ekonominės konferencijos Tolimuosiuose Rytuose metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasisakė ir apie savo inicijuotą invaziją į Ukrainą. Jis puolė aiškinti, kad karas Ukrainoje – Rusijos pareiga, kurią ji ketina įgyvendinti iki galo. Tiesa, šią „pareigą“, kaip ir būdinga Kremliaus propagandinei linijai, V. Putinas aiškina tuo, kad Rusija „išvaduoja“ ir „padeda“ Donbase, Rytų Ukrainoje, gyvenantiems žmonėms. Tai V. Putinas kartojo dar iki inicijuodamas plataus masto karą Ukrainoje.