Karas Ukrainoje

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai įvertino, kokių tikslų sieks Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kuomet pirmadienį susitiks su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Kaip rašo UNIAN, remdamasi ISW analitikų teigimu, V. Putinas stengsis daryti spaudimą A. Lukašenkai, kad tokiu būdu pasiektų tam tikrų nuolaidų, be to, manoma, kad V. Putinas bandys sukurti tokias sąlygas, kad būtų galima pradėti naujas atakas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir ukrainiečių tautai penktadienį buvo įteikta Vokietijos Acheno miesto skiriama premija už indėlį į Europos vienybę. Premijos komitetas pareiškė, kad 2023 metais Tarptautinę Karolio Didžiojo premiją V. Zelenskiui ir jo užpultos šalies piliečiams skyrė todėl, kad jie kovojo su Rusija ne tik už Ukrainos suverenitetą, „bet ir už Europą bei europietiškas vertybes“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Penktadienį Rusijos kariuomenė smogė Kryvyj Rihui. Pranešama, kad atakų metu rusų raketos pražudė 4 žmones. „Ukrinform“ skelbia, kad surengtos okupantų atakos metus žuvo 64-erių metų moteris, taip pat jauna pora su savo mažamečiu vaiku. Taip pat pranešta, kad Kryvyj Rihe šeštadienį po vidurnakčio gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 1,5 metukų berniuko kūną.

Kroatijos vyriausybei penktadienį nepavyko užsitikrinti parlamento paramos Ukrainos kariams mokyti pagal Europos Sąjungos programą, kuri suskaldė šalies vadovus. ES pradeda didžiausią iki šiol karinio mokymo misiją, kurios tikslas – parengti 15 000 Ukrainos karių keliose šalyse narėse. Dalyvavimas misijoje, kuria siekiama sustiprinti Kyjivo kovą su Rusija, suskaldė ES ir NATO narės Kroatijos politikus.

 Rusija šeštadienį pareiškė, kad, dieną anksčiau surengusi masinę raketų ataką prieš Ukrainą, neva užkirto kelią užsienio ginklų pristatymui į šalį. Tuo metu Ukrianos kariuomenės atstovas teigia, kad Kremlius ruošiasi naujai didelei atakai.

Rusija vis dar turi pakankamai raketų, kad surengtų dar kelis tokius smūgius, kokius Ukrainai surengė penktadienį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis penktadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius. „Pirmiausia dėkoju mūsų karinių oro pajėgų naikintuvams, priešlėktuvinės gynybos naikintuvams, žvalgybai ir visiems, kurie saugo ir padeda saugoti Ukrainos dangų. Šiandienos rezultatas – 60 numuštų raketų.

Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas iš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino gavo užduotį nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis Ukrainos žvalgybos ir saugumo tarnybos pareigūnais, rašo UNIAN. Teigiama, kad V. Putinas įsakė R. Kadyrovui užimti Kyjivą ir nužudyti V. Zelenskį.

Naujausios Rusijos atakos prieš Ukrainą gali būti didelio Rusijos puolimo pradžia, sako buvęs NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Richardas Shirreffas. Kalbėdamas „Sky News“ jis teigė, kad pastarosios rusų atakos yra tęsinys to, ką rusai pradėjo dar spalio mėnesį. „Tai yra mūšio lauko formavimas, kaip tai apibūdintų kariškiai“, – sako R. Shirreffas.

Rusija nenaudos biologinių ginklų, penktadienį patikino šalies aukšto rango diplomatas, nors pasaulyje nerimaujama, kad dėl Maskvos invazijos į Ukrainą didėja masinio naikinimo ginklų panaudojimo rizika.

Rusija užsibrėžė palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos, rusams surengus dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis. „Jie užsibrėžė tikslą palikti ukrainiečius be šviesos, vandens ir šilumos“, – CNN cituoja jį. „Pasaulis neabejotinai turėtų greitai ir ryžtingai reaguoti į šiuos Rusijos veiksmus“, – pabrėžia D. Šmyhalis. Anot jo, rusai į Ukrainą penktadienį paleido 76 raketas, didžiąją dalį jų, 60, ukrainiečiams pavyko numušti.

Šiemet Ukrainos pietuose esančiame Mykolajive Kalėdoms statoma karinio stiliaus eglutė, praneša „Suspilne“. Eglutė statoma miesto centre ant paminklo Šv. Mikalojui. Jis dar anksčiau buvo uždengtas smėlio maišais, o dabar ant jų bus uždedami šeši sluoksniai maskuojančio tinklo, kurį pagamino savanoriai. Ant tinklo taip pat bus uždėta lempučių girlianda. „Kalėdų eglutę sudarys šešios sekcijos, kurių kiekviena yra 6 metrų aukščio ir 2,5 metro pločio.

Rusija rengiasi ilgam karui Ukrainoje ir Kyjivo NATO rėmėjai privalo toliau siųsti ginklus, kol prezidentas Vladimiras Putinas suvoks, kad jis „negali laimėti mūšio lauke“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjus jau beveik 10 mėnesių, Kremlius patyrė ne vieną pralaimėjimą prieš Kyjivo pajėgas, kurios išlaisvino nemažą dalį okupuotos teritorijos.

Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje penktadienį paleido mažiausiai 60 raketų, informavo vietos pareigūnai, pranešę apie sprogimus mažiausiai keturiuose miestuose, įskaitant Kyjivą. Mažiausiai du žmonės žuvo per smūgį į gyvenamąjį namą centrinėje Ukrainoje, kur tebeieškoma išgyvenusiųjų. Sostinėje ir antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive sutriko elektros ir vandens tiekimas. Per atakas tūkstančiai žmonių ieškojo prieglobsčio metro stotyse, esančiose giliai po žeme.

Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras skelbia, kad Rytų Ukrainoje, Luhansko srityje, padedami pogrindininkų, rusų kariai sunaikino įsibrovėlių bazę. Per surengtą ataką nukauta apie 20 rusų karių, tarp jų – šeši karininkai. „Turimais duomenimis, žuvo apie 20 okupantų, tarp jų šeši karininkai. Taip pat buvo sunaikinti aštuoni technikos vienetai, dar kelios dešimtys personalo buvo nuvežti į ligoninę su įvairaus sunkumo sužalojimais“, – skelbia Nacionalinis pasipriešinimo centras.

Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pateikė Rusijos „teisėtų karinių tikslų“ sąrašą ir pareiškė, kad NATO šalys tiesiogiai dalyvauja kare su Rusija. Jo teigimu, „visi supranta, kad NATO įsitraukė į karą su Rusija“. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D. Medvedevas savo žinutėje „Telegram“ paskyroje pareiškė, kad Rusijos vykdoma agresija Ukrainoje yra „teisėtų karinių taikinių“ naikinimas.

Kasdien iš oro apšaudomai Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. „Dabar mums labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės. Tai svarbu, norint apsaugoti kritinę infrastruktūrą“, – penktadienį per Vilniuje vykstančią konferenciją, skirtą apžvelgti geopolitinę situaciją Rytų flange po Ukrainos pergalės, sakė jis.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė atnaujintą rezoliuciją „Žmogaus teisių padėtis okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste Ukrainoje“.  Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“, naujoje dokumento versijoje atsižvelgiama į Maskvos invaziją į Ukrainą.  Rezoliucijai pritarė 82 JT valstybės narės, o 80 susilaikė.  Iš viso 14 šalių balsavo prieš atnaujintą rezoliuciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė raginsiąs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti civilių gyventojų bombardavimą Ukrainoje ir baigti rengti didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus saugos planą. „Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.

Rusija grįžta prie pozicinio karo Ukrainoje, o savo gynybines konstrukcijas statomo Antrojo pasaulinio karo metodais, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba naujausioje savo ataskaitoje. Žvalgų teigimu, Rusijos pajėgos pažeidžiamos netiesioginių smūgių iš šiuolaikinių tiksliųjų ginklų. „Kaip rodo nuotraukos, pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariai ir toliau dėjo daug pastangų kurdami plačias gynybines pozicijas palei fronto liniją.

JAV palauks kol Rusijos prezidentas V. Putinas galutinai prisidirbs ir pats save susinaikins, vietoje aktyvių veiksmų jį pašalinti, įsitikinęs rusų politologas Stanislavas Belkovskis. Jo teigimu, V. Putinas buvo įpratęs, kad „kažkas iš aukščiau jį pridengtų“, tačiau šįkart taip nebus. „Jis (Putinas) įžvelgia tokiu „atsakingu“ JAV prezidentą Joe Bideną, ir apeliuoja, sakydamas: Na, Bidenai, seneliuk, susitarkim, ir tu mane išgelbėsi“. O Bidenas… Putino gelbėti jis nesiruošia.

Pasaulio bankas ketvirtadienį paskelbė apie 2 mlrd. JAV dolerių paramos Ukrainos privačiam sektoriui paketą, siekdamas padėti šaliai pasirengti atstatymo darbams po didžiulės žalos, kurią atnešė Rusijos invazija. Naujausias Tarptautinės finansų korporacijos (TFK, angl. IFC) – Pasaulio banko plėtros padalinio, orientuoto į privataus sektoriaus plėtrą besivystančiose rinkose, – paketas papildys kitą Ukrainai skirtą paramą.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas iš baimės atšaukė savo tradicinę spaudos konferenciją, kuri 10 metų kasmet vykdavo metų pabaigoje. „Jis tiesiog bijo, kad tuo metu, kai jis rengs konferenciją, kažkur kažkas nutiks – koks nors sprogimas ar smūgis. Įsivaizduokite, kaip jis atrodytų, jei tai įvyktų per jo vadinamą bendrystę su žmonėmis, todėl, žinoma, dabar jis yra išsigandusio žmogaus būsenoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį įspėjo, kad jei Jungtinės Valstijos patvirtins pranešimus apie planus pristatyti Ukrainai modernias priešlėktuvines gynybos raketas, tai bus „dar vienas provokacinis JAV žingsnis“, kuris gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Rusijos pajėgos Ukrainos Chersono miestui ketvirtadienį sudavė daugiau kaip 16 smūgių, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Vien nuo šios dienos (ketvirtadienio) pradžios Rusija Chersoną bombardavo daugiau kaip 16 kartų, vos per vieną dieną!“ – sakė jis tradiciniame vakaro pranešime socialinėje žiniasklaidoje. V. Zelenskis pridūrė, kad tą pačią dieną taip pat būta „žiaurių rusų atakų“ Donbase ir Charkivo regione.

Kai kurie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkos žmonės norėtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną pakeisti dabartiniu Sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu, skelbia „The Economist“. Šie gandai kelia nerimą aukštiems Vakarų kariuomenių pareigūnams. Tuo metu abu generolai santūriai komentuoja gandus. „Kai kurie prezidentui artimi žmonės norėtų [Zalužną] pakeisti Ukrainos sausumos pajėgų vadu generolu Oleksandru Syrskiu.

Rusija ruošiasi ilgam karui Ukrainoje ir NATO sąjungininkai privalo toliau siųsti ginklus Kyjivui, penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:59 | Zelenskis: kad ir ko tikėtųsi raketų garbintojai iš Maskvos, jėgų pusiausvyros kare jie nepakeis Rusija vis dar turi pakankamai raketų, kad surengtų dar kelis tokius smūgius, kokius Ukrainai surengė penktadienį, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija nediktuos sąlygų dėl JAV teikiamos pagalbos Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis, rašo CNN. Anot jo, JAV neleis, kad Rusijos komentarai diktuotų saugumo pagalbą, kurią Joe Bideno administracija teikia Ukrainai. Trečiadienį Rusijos ambasada Vašingtone įspėjo, kad JAV raketų sistemų „Patriot“ siuntimas Ukrainai „sukeltų nenuspėjamų pasekmių“ ir keltų grėsmę pasaulio saugumui.

Kremliaus pareiškimai apie taikos derybas su Ukraina yra tik dūmų uždanga, juose nėra nieko rimto, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą. Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga.

Rusija socialiniuose tinkluose ieško žmonių, kurie Ukrainoje galėtų kasti apkasus, remdamasis įvairių žiniasklaidos priemonių pranešimais rašo UNIAN. Anot agentūros, informaciją apie tai skelbė „Meduza“ ir „The Moscow Times“. Leidinių duomenimis, tokie skelbimai pasirodė „Avito“, „HeadHunter“ ir „Vkontakte“ socialinių tinklų svetainėse. Darbuotojų ieško bendrovė „StroyCom“, kuri dalyvavo statant Krymo tiltą.

Ketvirtadienį prasidėjo Rusijos menininkės, kuriai gresia dešimt metų kalėjimo už tai, kad pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais, protestuojančiais prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje, teismas. Aleksandra Skočilenko buvo sulaikyta balandžio mėnesį dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas pagal teisės aktus, priimtus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pašalino kliūtis suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų pagalbą ir pasiekė susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio, kuriam kone paskutinę minutę buvo paprieštaravusi Lenkija, pranešė diplomatai. Sutarimas buvo pasiektas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bloką paragino neleisti vidaus ginčams sutrukdyti remti Kyjivą.

Prieš Ukrainą kariaujančios Rusijos sostinėje Maskvoje susimušė dvi moterys, praneša „Baza“. Konfliktas kilo dėl skirtingų moterų požiūrių į karą. Anot minėto leidinio dvi moterys, Tatjana ir Natalija, dirba tose pačiose patalpose Varšuvos greitkelyje Maskvoje. Abi moterys turi kardinaliai skirtingus požiūrius į karą. Advokatė Tatjana (nuotraukoje kairėje) pritaria Rusijos karui Ukrainoje, o operatorei Natalijai (nuotraukoje dešinėje) nepatinka rusų agresija Ukrainoje.

Lenkijos pasipriešinimas stabdo pastangas ratifikuoti Europos Sąjungos susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio ir plano nusiųsti 18 mlrd. eurų paramą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė diplomatai.  27 valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai, ir minimaliam 15 proc. pasauliniam pelno mokesčio tarifui.

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas buvo paguldytas į ligoninę dėl lengvų sužalojimų, sprogus iš vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno gautai dovanai, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Vakar 7 val. 50 min. (vietos, 8 val. 50 min. Lietuvos laiku) įvyko sprogimas šalia policijos viršininko kabineto esančioje patalpoje“, – sakoma pareiškime.

Rusai jau ruošiasi Ukrainos pajėgų atakoms laikinai okupuotame Kryme, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba. Anot žvalgybos valdybos internetinėje svetainėje paskelbto pranešimo, Krymo pakrantėse rusai įrenginėja įtvirtinimus. „Okupuoto Krymo rašeivos, baimindamiesi Ukrainos karių išsilaipinimo, bando toliau stiprinti pakrantę. Ypač neseniai pakrantėje, netoli Molochnės kaimo (Sakų rajonas), buvo įrengtas minų laukų, griovių ir tranšėjų tinklas.

Vien pirmosiomis Rusijos invazijos Ukrainoje savaitėmis šimtams civilių buvo įvykdytos neteisminės egzekucijos, ketvirtadienį sakė Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas.

Ukrainos kariuomenės šturmo būrio vadas Ruslanas „Pesnia“ Kačurovskis, šiuo metu ginantis bene „karščiausią“ fronto Ukrainoje tašką Bachmute, papasakojo apie situaciją regione. Jo teigimu, rusų kariai puola labai įžūliai, bet ir atitinkamai gauna atgal, o labiausiai stebina evakuotis atsisakantys civiliai, kurių, deja, ten yra labai daug.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas teigia, kad rusai ruošia apie 200 000 naujų karių. Ukrainos kariuomenės vadovas neabejoja, kad jie vėl bandys užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Rusija telkia žmones ir ginklus naujam puolimui. Jau sausį, bet greičiausiai pavasarį, jie gali pradėti didelį puolimą iš Donbaso rytuose, iš pietų ar net iš Baltarusijos.

Chersoną ketvirtadienį apšaudžius Rusijos kariuomenei, pietiniame Ukrainos mieste dingo elektra, pranešė regiono gubernatorius. Anksčiau pranešta, kad per atakas prieš atkovotą miesto centrą žuvo mažiausiai du žmonės. „Dėl priešo apšaudymo Chersonas visiškai liko be elektros energijos. Tęsiamas intensyvus kritinės infrastruktūros objekto miesto uosto teritorijoje apšaudymas.

Ukraina pranešė, kad ketvirtadienį per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės pietiniame Chersono mieste, kuris tapo nuolatiniu taikiniu nuo tada, kai ukrainiečių pajėgos praėjusį mėnesį jį atkovojo. „Priešas vėl smogė į miesto centrą. Už šimto metrų nuo Chersono srities administracinio pastato... Turima informacijos apie du žuvusius žmones. Į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sportininkai turėtų būti „visiškai izoliuoti“ ir nepriimti į 2024 metų vasaros olimpines žaidynes.

Rusijos pajėgoms šią savaitę atakavus Pietų Ukrainos miestą Chersoną, 11-metis vietos gyventojas sunkiai rinko žodžius po išpuolio. Žurnalisto paklaustas, ką gali pasakyti apie ataką, berniukas neišlaikę nenusikeikęs.  Vaizdo įraše 11-metis berniukas iš Chersono sakė nesuprantantis, kodėl Rusijos užpuolikai smogė miesto civilinei infrastruktūrai. Anot jo, užpuolikus galima apibūdinti dviem žodžiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sveikino Čekijos Senato sprendimą 1932–1933 metų Holodomorą pripažinti ukrainiečių genocidu. „Sveikinu Čekijos Senato sprendimą pripažinti Holodomorą ukrainiečių genocidu. Dėkingas draugams čekams už tiesos įtvirtinimą ir istorinio teisingumo atkūrimą“, – socialiniame tinkle „Twiiter“ parašė jis. V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusija neišvengiamai bus nubausta už visus praeities ir dabartinius nusikaltimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet nusprendė ne tik nerengti savo tradicinio kasmetinio susitikimo su žurnalistais, bet ir atšaukė savo kasmetinį kreipimąsi į Federalinį susirinkimą. JAV Karo studijų instituto analitikai naujausioje savo apžvalgoje, įvertino, kodėl karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiras Putinas staiga atšaukė šiuos renginius. Jų teigimu, viena iš priežasčių – pozityvios darbotvarkės trūkumas.

Europos Sąjunga ir NATO parengė bendrą raginimą Rusijai nedelsiant nutraukti karą ir išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, skelbia savo šaltinius cituojantis leidinys „Politico“. Kaip rašoma leidinio publikacijoje, tikimasi, kad netrukus ES ir NATO oficialiai paskelbs bendrą raginimą Rusijai nutraukti karą ir palikti Ukrainą. Pasak diplomatų, deklaracija, su kuria „Politico“ buvo iš dalies susipažinęs, buvo ruošiama daugiau nei metus, tačiau dėl įtampos tarp Turkijos ir Kipro vėlavo.

Europos Sąjunga ketvirtadienį sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, pranešė diplomatai. Sankcijos oficialiai turėtų būti patvirtintos penktadienį. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:57 | Zelenskis: rusai į puolimą mesta viską, ką turi Vien ketvirtadienį rusai Chersonui smogė daugiau nei 16 kartų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, taip yra kiekvieną dieną. Ketvirtadienį taip pat apšaudyta Charkivo sritis, o Donbase tęsiasi brutalios Rusijos atakos.

Karas, tikėtina, nesibaigs nei šiandien, nei iki metų pabaigos, CNN pareiškė JAV Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius komunikacijos klausimais Johnas Kirby. „Mes tikrai norėtume, kad jis (karas – red. past.) baigtųsi, jei ne šiandien, tai iki šių metų pabaigos, kuri, žinoma, sparčiai artėja. Manau, kad vien atsižvelgiant į tai, ką matome ore ir ant žemės Ukrainoje, sunku daryti išvadą, kad šis karas baigsis iki metų pabaigos“, – kalbėjo jis.

Valstybės Dūmos labdaros renginyje vaikams deputatas Olegas Nilovas pažadėjo berniukui iš Kyjivo nusiųsti raketų, rašo „Meduza“. Toks akibrokštas įvyko Rusijos valstybės Dūmos labdaros renginyje „Norų medis“. Partijai „Teisingoji Rusija – už tiesą“ atstovaujantis O. Nilovas turėjo nuo medžio nukabinti kortelę su vaiko naujametiniu noru, o tada pasistengti jį išpildyti. „Berniukas Vova iš Kyjivo svajoja apie raketas. Vova, tu gausi raketų, tik palauk.

Ukrainos pajėgos ruošiasi įvairiems scenarijams, galintiems nutikti artimiausiais mėnesiais, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj. Apie tai jis kalbėjo su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV generolu Christopheriu Kavoliu, rašo UNIAN. Šalys pasikeitė strateginės padėties vertinimais ir aptarė Ukrainos ginkluotės ir įrangos poreikius.