Karas Ukrainoje

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios praėjusių metų vasarį be žinios dingo tūkstančiai žmonių, tarp jų daug civilių. „Šiuo metu ieškoma daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, dingusių ypatingomis aplinkybėmis. Iš jų 11 tūkst. yra civiliai, o apie 15 tūkst. – kariškiai“, – per televiziją sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tymčenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pripažino nerimaujantis dėl to, kad Vašingtono politinė retorika prieš kitais metais įvyksiančius rinkimus galėtų pakirsti JAV paramą Kyjivui. Atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje V. Zelenskis sakė, jog Ukraina buvo patikinta dėl JAV prezidento Joe Bideno paramos, bet pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms šis rinkimų periodas bus sunkus. „Skirtingi balsai. Kai kurie balsai labai keisti.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį įspėjo, kad Rusija gali atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje, užminuodama Ukrainos uostų prieigas ir suversdama kaltę Ukrainai. Praėjusį mėnesį Londonas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo civilinį laivą krovininį raketomis, tačiau jas sėkmingai perėmė oro gynyba.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius pietinio Ukrainos Chersono miesto centrą žuvo du žmonės, pranešė Generalinė prokuratūra. Remiantis pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, apie 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Chersono centrą.  Buvo apšaudyti gyvenamieji pastatai ir negyvenamosios patalpos, žuvo du civiliai gyventojai – gatvėje buvę vyras ir moteris.  Duomenys apie sužeistuosius tikslinami, nurodė prokuratūra.

Moldova vyriausybė įvedė apribojimus grūdų importui iš Ukrainos – jis bus licencijuojamas, skelbia šalies žiniasklaida, remdamas vyriausybės spaudos tarnyba. Priimdama tokį sprendimą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija jį motyvavo būtinybe apsaugoti vidaus rinką.

Jungtinių Tautų tyrėjai nustatė, kad pernai kruviną sprogimą kalėjime okupuotoje Rytų Ukrainoje, dėl kurio Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą, sukėlė ne ukrainiečių raketos HIMARS. 2022 metų liepos 29 dieną apšaudant Maskvos kontroliuojamą Olenivkos kalėjimą rytinėje Donecko srityje žuvo mažiausiai 51 ukrainietis karo belaisvis. Ukraina ir Rusija viena kitą apkaltino surengus išpuolį.

Graikija pasiūlė savo uostus Egėjo jūros pakrantėje kaip dar vieną koridorių ukrainietiškų grūdų eksportui, Rusijos karo laivams blokuojant Ukrainos uostus prie Juodosios jūros, skelbia graikų internetinis leidinys „Kathimerini“. Kaip jau buvo skelbia, anksčiau šią savaitę Kyjivas ir Varšuva susitarė dėl ukrainietiškų grūdų tranzito per Lenkiją į Lietuvą jų krovai Klaipėdos uoste.

Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų, trečiadienį pranešė JAV Centrinė vadavietė. Puldama Ukrainą Rusija jau seniai naudojasi Irano gamybos dronais. JAV karinių jūrų pajėgų laivas konfiskavo 1,1 mln. šovinių iš laivo, kurį Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) naudojo husių sukilėliams Jemeno pilietiniame kare apginkluoti, taip pažeisdamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją.

Mažiausiai 10 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų buvo perkelti iš laikinai okupuoto Krymo uosto į Novorosijsko uostą, esantį Rusijos Federacijos Krasnodaro srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iš Sevastopolio į Novorosijską perkėlė mažiausiai 10 laivų.

Jungtinės Tautos patvirtino vaizdo įrašų, iš kurių viename užfiksuota, kaip nušaunamas ukrainiečių karys, ištaręs žodžius „Šlovė Ukrainai“, o kitame – kariui nukertama galva, autentiškumą. Vaizdo įrašų autentiškumas patvirtintas JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje. Iš viso JT prabilo apie dar šešias Ukrainos karo belaisvių egzekucijas be teismo, sutelkdamos visuomenės dėmesį į žiaurų Rusijos okupantų elgesį su Ukrainos kovotojais.

Ketvirtadienio naktį Rusija vėl atakavo Ukrainą dronais „Shahed“, o ukrainiečių oro gynyba vien šalies pietuose sunaikino 24 jų, pranešė Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovė Natalia Humeniuk. „Naktis vėl buvo nerami. (...) Jau yra preliminarūs rezultatai – mūsų atsakomybės zonoje – pietiniuose, pietrytiniuose regionuose – sunaikinti 24 „Shahed“ (...). Galutinius rezultatus dar apibendrinsime ir paskelbsime“, – sakė ji per telemaratoną.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė esąs įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą Ukrainai, nepaisant politinių neramumų Vašingtone. „Esu labai įsitikinęs, kad Amerikos Kongresas suteiks reikiamą paramą Ukrainai“, – sakė O. Scholzas žurnalistams Berlyne po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). J. Bidenas antradienį skambino sąjungininkams, kad aptartų šį klausimą.

Ukrainos karo apžvalgininkas Petro Černikas sako, kad okupantai ruošiasi galimam Krymo tilto sunaikinimui, nes paskutiniu metu rusai pradėjo tobulinti ir rengti naujas geležinkelio linijas laikinai okupuotose teritorijose.   Pasak karo eksperto, Rusija suvokia, kad Ukraina gali prasibrauti per pietinį frontą ir pasiekti šiaurinę Azovo sritį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi daug draugų Europoje, tačiau savo pozicijos tokie žmonės garsiai nereiškia ir tai nutyli, skelbia propagandinė Rusijos naujienų agentūra TASS.   Pasak V. Putino, Vakaruose yra daug „tradicinių vertybių“ šalininkų, tačiau jie elgiasi tyliau nei oponuojanti pusė. Kaip ir dera Kremliaus propagandinei linijai, V. Putinas savo komentare kalbėjo apie draugus, kuriuos reikia gelbėti nuo supuvusių Vakarų.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį nurodė, kad artimiausiu metu ketina pasakyti kalbą apie paramos Ukrainai svarbą. Apie tai jis paskelbė didėjant spaudimui, susijusiam su tuo, kad į JAV vyriausybės savaitgalį sudarytą biudžeto susitarimą, kuris buvo pasiektas priešinantis griežtosios linijos respublikonams, nebuvo įtraukta jokia nauja pagalba Kyjivui.

Rusija dalį Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno iš nuolat Ukrainos pajėgų atakuojamo Sevastopolio perkelia į Novorosijską Krasnodaro srityje, skelbia UNIAN, cituodami „Meduza“.  Analitikas MT Andersonas spalio 2 dieną pasidalino „Planet Labs“ palydoviniais vaizdais, kurie rodo, kad dvi fregatos „Admiral Essen“ ir „Admiral Makarov“, taip pat trys povandeniniai laivai, penki dideli desantiniai laivai ir keli maži raketiniai laivai buvo perkelti į Novorosijską.

JAV perdavė Ukrainai iš Irano konfiskuotus ginklus ir šovinius, o tai gali padėti Ukrainos kariuomenei, kuri turi kritinį amunicijos trūkumą, skelbia CNN.   Trečiadienį JAV centrinė vadovybė paskelbė, kad pirmadienį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau perdavė daugiau nei milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų.  „Vyriausybė įgijo nuosavybės teisę į šiuos ginklus 2023 m. liepos 20 dieną“, – sakoma pareiškime.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Razmanas Kadyrovas ėmė viešai ginti Rusijos propagandistę Margaritą Simonian, kuri pasidalijo šokiruojančia mintimi, kad Rusijai virš Sibiro reikėtų susprogdinti termobranduolinę bombą, taip „pamokant“ Vakarus ir atjungiant viso pasaulio elektroniką.   Dėl tokių M. Simonian žodžių net pačioje Rusijoje kilo pasipiktinimas ir buvo kreiptasi į teisėsaugą, tačiau Kremliaus statytinis R. Kadyrovas ėmė ją ginti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas deda visas pastangas, kad per ateinančius kelis mėnesius šalis būtų aprūpinta kuo didesniu kiekiu oro gynybos sistemų. „Darome viską, kad iki žiemos Ukrainai būtų suteikta daugiau oro gynybos sistemų“, – sakė V. Zelenskis. „Beje, dabar laukiame tam tikrų sprendimų iš savo partnerių“, – pridūrė jis.

Vengrų užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalis iš Kyjivo nori garantijų, jog Vengrijos bankas, neseniai išbrauktas iš Ukrainos Rusijos karo rėmėjų sąrašo, ateityje nebus vėl į jį įtrauktas, o tai yra ženklas, kad Budapeštas gali būti nepasirengęs atšaukti savo veto dideliam karinės pagalbos Ukrainai paketui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Azerbaidžano vadovas Ilhamas Aliyevas telefoninio pokalbio metu patvirtino abiejų šalių teritorinio vientisumo principus. Pokalbis įvyko po to, kai praėjusį mėnesį po žaibiškos karinės operacijos Azerbaidžanas perėmė Kalnų Karabacho kontrolę. „Dar kartą patvirtinome savo įsipareigojimą laikytis valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo principų“, – teigė abu vadovai.  Telefoninio pokalbio įrašą paskelbė Ukrainos prezidento biuras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta, kad šalyje karo metu gali būti surengti prezidento rinkimai.   Kad rinkimai įvyktų, valdžia turi įvykdyti kelias sąlygas, televizijai „Sky TG24“ kalbėjo V. Zelenskis.   „Situacija sudėtinga, bet rinkimai Ukrainoje gali įvykti, jei parlamentui pavyks išspręsti visas problemas. Svarbu rinkimus organizuoti saugiai, kad žmonės balsuotų be grėsmės būti užpulti.

Ukraina nurodė, kad trečiadienio naktį Belgorodo pasienio regione smogė Rusijos oro gynybos sistemai. Nuo birželio, kai Kyjivas pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai kaltina ukrainiečių pajėgas dėl beveik kasdienių dronų smūgių ir apšaudymų. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečių pajėgos smogė strateginei oro gynybos sistemai netoli Rusijos miesto Belgorodo.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį paragino sąjungininkes Vakaruose toliau ginkluoti Ukrainą, kad ši galėtų atremti Rusijos invaziją. „Mūsų sąjungininkams sakau: jei duosime prezidentui [Volodymyrui] Zelenskiui įrankius, ukrainiečiai užbaigs darbą“, – sakė R. Sunakas Konservatorių partijos suvažiavime Anglijos šiaurėje. Jis kalbėjo tokiu metu, kai iškilo tam tikrų abejonių dėl kai kurių valstybių karinės paramos Kyjivui.

Rusų okupantai padidino avarijos tikimybę Zaporižios atominėje elektrinėje, pakeisdami 4-ojo elektrinės bloko būseną nuo „šaltos“ į „karštą“. Apie tai „Telegram“ skelbia atominės elektrinės operatorius „Enerhoatom“.  „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas pažymėjo, kad tokie okupantų veiksmai lemia neišvengiamą saugai svarbios gamyklos įrangos ir sistemų dėvėjimąsi.

Rusijos vadai kalinių kuopos „Štorm-Z“ karius puolimo metu naudoja kaip patrankų mėsą, skelbia „Reuters“, remdamasis savo šaltiniais Rusijos kariuomenėje.  Pasak vieno neįvardyto rusų kario, dalyvavusio mūšiuose prie Bachmuto, Rytų Ukrainoje, jo vadas kartą jam įsakė palikti „Štorm-Z“ karius ir leisti jiems mirti. Jis tvirtina įsakymui nepaklusęs. „Jei komendantai pagauna žmogų, kuriam iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nedelsdami siunčia juos į „Štorm-Z“, – tvirtino karys.

Rusijos teismas trečiadienį už akių skyrė pusdevintų metų kalėjimo bausmę buvusiai valstybinės televizijos žurnalistei Marinai Ovsianikovai, kuri per tiesioginę transliaciją protestavo prieš prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje. Ji pripažinta kalta esą melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.

Rusijos oro gynyba, tikėtina, numušė vieną savo orlaivių, trečiadienį skelbia britų žvalgyba. „2023 metų rugsėjo 28 dieną Rusijos oro gynybos, labai tikėtina, numušė vieną iš savo daugiafunkcinių naikintuvų Su-35S virš Tokmako, maždaug 20 km už dabartinės fronto linijos“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame britų Gynybos ministerijos pranešime, kuriame minimas rusų okupuotas Ukrainos miestas.

Rusija trečiadienį pranešė, kad per naktį vakaruose sunaikino daugiau kaip 30 ukrainiečių dronų ir teigė, kad jos lėktuvai taip pat užkirto kelią Ukrainos mėginimui prasiskverbti į Krymą jūra.

NATO šalys jau mato savo ginklų atsargų dugną, todėl tolesnis tiekimas Ukrainai turėtų būti vykdomas iš naujai pagaminamų ginklų. Tai Varšuvos saugumo forume antradienį pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. Anot jo, dešimtmečius trukusios nepakankamos investicijos į NATO karo pramonės kompleksą lėmė tai, kad šalys partnerės buvo priverstos aprūpinti Ukrainą ginkluote iš savo kariuomenių arsenalų, tačiau dabar jų amunicijos sandėliai jau pustuščiai.

Donecko srityje, Rytų Ukrainoje, žuvo savanoris Latvijos karys, skelbia Latvijos žiniasklaida, remdamasi kario bendražygio liudijimais. Latvijos kanalas LSM skelbia, kad savanoris per bepiločio orlaivio išpuolį žuvo netoli Lymano.  Jo vardas ir šaukinys kol kas neatskleidžiami; nėra oficialaus patvirtinimo nei iš Ukrainos, nei iš Latvijos valdžios institucijų. Tiesa, informaciją apie latvio savanorio žūtį patvirtino buvęs Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Juris Dalbins.

Nematant karo Ukrainoje pabaigos, Vakarų politikai ir visuomenė pamažu praranda norą paremti ukrainiečius daugiau nei mosuojant mėlynai geltonomis vėliavomis Europos miestų gatvėse, britų leidinyje „The Guardian“ rašo politikos apžvalgininkė Gabi Hinsliff.  Žurnalistė pastebi, kad pradinį emocinį pakilimą ir pasirengimą bet kokia kaina padėti Ukrainai išgyventi dabar keičia „kažkoks keistas viešas stuporas (sąstingis, – red. past.

Antradienio vakarą pranešama apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolyje.   Apie neramumus praneša Ukrainos žiniasklaida, remdamiesi vietiniais „Telegram“ kanalais.   Skelbiama, kad Sevastopolyje aidi oro pavojaus sirenos, buvo sustabdytas oro ir sausumos viešasis transportas.   Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba numušė Ukrainos paleistą raketą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino Armėnijos parlamento sprendimą ratifikuoti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) steigimo sutartį. Šis Jerevano sprendimas papiktino istorinę Armėnijos sąjungininkę Maskvą. „Kremliaus autokratui pasaulis darosi vis mažesnis“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“, turėdama omenyje Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui TBT išduotą arešto orderį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs ilgalaikiam karui su Ukraina, sako britų politologas bei konsultacinės įmonės „Mayak Intelligence“ vadovas Mark Galeotti.  Pasak eksperto, „amžinasis karas“ šiuo metu yra V. Putino tikslas, rašoma Ukrainos leidinyje UNIAN.  „Tai skamba kaip niūri perspektyva, bet V. Putino požiūriu tai turi ir aiškių pranašumų“, – sakė M. Galeotti.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino pagrindinius savo sąjungininkus koordinuoti paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai. Prezidento administracija nurodė, kad jis kalbėjosi su Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO vadovais bei Prancūzijos užsienio reikalų ministre.

JAV Gynybos departamentas pranešė esantis pasirengęs perduoti Ukrainai kai kurias tolimojo nuotolio ATACMS raketas, aprūpintas kasetiniais šaudmenimis, kai tik JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtins jų perdavimą.   Apie tai „Bloomberg“ kalbėjo JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas Dougas Bushas, cituoja „UNIAN“.   Pasak pareigūno, JAV jau apsisprendė, kokias ATACMS raketas gaus Ukraina.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas teigia, kad atakos iš Baltarusijos pusės rizika vis dar išlieka, nes Rusijai lojalios šalies teritorijoje Kremlius ir toliau telkia karinę techniką.  „Ir šiandien prie mūsų šiaurinių sienų taip pat dislokuotos karių grupės. Ten stiprinama oro gynyba, taip pat įvairių tipų užtvarai, tarp jų ir minos. Galima tikėtis visko“, – Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo J. Ignatas.

Ukraina planuoja susigrąžinti iš užsienio pažeidėjus, kurie išvyko nelegaliai, bėgdami nuo mobilizacijos, pažymėjo šalies vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka. Ukrainoje pripažįstama, kad tai padaryti nebus lengva, kol kas pasitaikė tik vienetiniai atvejai, kuomet pavykdavo teismuose įrodyti, jog asmenys darė nusikaltimus išvykdami iš šalies.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad lankosi fronto zonose šalies rytuose, kur Rusijos kariai spaudžia ukrainiečių pajėgas. „Šiandien lankome mūsų brigadas, vykdančias kovines užduotis viename iš karščiausių (fronto) rajonų – Kupjanske–Lymane“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Šiąnakt Kyjive vienas karys sušaudė iš automato du savo kolegas ir pabandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų. Pirminiais duomenimis, žmogžudys galėjo būti apgirtęs. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, kol kas nėra aišku. Naktį į spalio 3-ąją Ukrainos sostinėje kilo konfliktas tarp kelių ukrainiečių karių. Vienas jų sušaudė du savo bendražygius iš automato „Kalašnikov“, skelbiama „Focus“. „Šiandien, apie 1 val. 30 min.

Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste. Tai pirmas žingsnis sprendžiant Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl grūdų. Šis susitarimas reiškia, kad ukrainietiški grūdai, visų pirma skirti Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, bus gabenami tiesiai per Lenkiją, išvengiant jų sustojimo pasienyje su Ukraina.

Europos Sąjunga dar kartą patvirtino savo ilgalaikę paramą Ukrainai pirmadienį, kai Kyjive susitiko Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai. Šis susitikimas įvyko didėjant ES narių nesutarimams dėl paramos Ukrainai, o Kyjivui tęsiant kontrpuolimą.  Be to, didėja susirūpinimas dėl JAV paramos Ukrainai, nes savaitgalį sudarytame vyriausybės biudžeto susitarime, kuris buvo pasiektas susidūrus su griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimu, nenumatyta nauja pagalba Kyjivui.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sukritikavo agresyvias Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas ir pabrėžė, kad didins spaudimą V. Putinui tam, kad jis suvoktų savo logikos klaidingumą. V. Scholzas atkreipė dėmesį, kad V. Putino pasaulėžiūra leidžia jam bet kaip perbraižyti Europos žemėlapį, brėžiant linijas pagal principą: „šitai jūsų, šitai mūsų“. Tačiau taip būti neturėtų, pirmadienį kalbėdamasis su Vokietijos miesto Hamburgo gyventojais kalbėjo O. Scholzas.

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikinti 29 rusų paleisti dronai ir viena sparnuotoji raketa. Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, naktį į antradienį rusų pajėgos iš okupuoto Krymo teritorijos paleido 31 atakos droną „Shahed“ bei vieną sparnuotąją rajetą „Iskander-K“. 29 dronus ir raketą Mykolajivo ir Dnipropetrovsko srityse pavyko numušti, sakoma pranešime.

Vakar Ukrainos pajėgų į orą pakelta Rusijos lėktuvų gamykla Smolenske buvo neeilinis ukrainiečių taikinys, sako Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas.   Žvalgyba skelbia, kad be lėktuvų, gamykloje taip pat buvo gaminamos ir X-59 raketos, kurias dažnai naudodavo okupantų kariniai lėktuvai.

Rusijoje, Rostove prie Dono, kilo didžiulis gaisras.   Apie gaisrą praneša tiek propagandinė Rusijos žiniasklaida, tiek Ukrainos leidiniai.   Propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“ praneša, kad gaisras kilo pramoninėje miesto teritorijoje, kur stovi sandėliai. Skelbiama, kad gaisras toks didelis, kad liepsnos matomos iš įvairių miesto teritorijų. Gaisras jau apėmė 300 kv.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį piktai sureagavo į milijardieriaus Elono Musko socialiniame tinkle „X“ paskelbtą įrašą, kuriame pašiepiamas prezidento Volodymyro Zelenskio nuolatinis raginimas Vakarams suteikti Kyjivui karinę ir finansinę pagalbą kovai su Rusijos invazija. E. Muskas teikia Ukrainai „Starlink“ palydovines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios su rusų pajėgomis kovojančiai kariuomenei, tačiau kai kurie kritikuoja jo pareiškimus dėl karo.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigia, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „taikos formulė“ tebėra vienintelis galiojantis dokumentas, galintis vesti į tvarią ir teisingą taiką, todėl ES yra pasirengusi dirbti pagal šį planą, kad užtikrintų plačią tarptautinę paramą.   Apie tai J. Borrellis kalbėjo Kyjive spaudos konferencijos metu, kuri buvo surengta po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.