Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusija yra suinteresuota sukelti didelio masto karą Artimuosiuose Rytuose, siekdama susilpninti pasaulinę vienybę. „Turėjome susitikimą su mūsų žvalgybos, Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir užsienio žvalgybos vadovais, su mūsų diplomatais dėl padėties Izraelyje ir aplink jį bei dėl bendros padėties Artimuosiuose Rytuose.

Rusijai pirmadienio rytą apšaudant Pietų Ukrainoje esantį Chersoną, buvo sužeistas vietos bibliotekos 55 metų apsaugininkas, platformoje „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra. Vėliau pirmadienį rusams apšaudant netoliese esantį kaimą sužeista 63 metų moteris, sakoma pranešime.

Lenkija, Slovakija, o dabar ir Jungtinės Valstijos. Jau ne pirmą savaitę kyla diskusijos, kad Vakarų parama Ukrainai gali mažėti ar išvis nutrūkti. Nors Joe Bidenas bando raminti sąjungininkus, kad Jungtinės Valstijos – paramos Ukrainai lyderės – nenusisuks nuo Kyjivo, taip pasiųsdamas signalą ir kitoms šalims tęsti paramą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažįsta, kad pranešimai iš Vakarų sostinių jį neramina.

Rusijai paleidus raketą į Ukrainos rytinėje Donecko srityje esančią Kostiantynivką, sužeisti keturi žmonės, įskaitant vaiką, sekmadienį pranešė laikinasis regiono vadovas Ihoris Morozas. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis parašė, kad per ryte suduotą raketinį smūgį sužalojimų patyrė keturi civiliai, tarp jų – devynerių metų mergaitė. Pasak pareigūno, taip pat nukentėjo 19 privačių namų, 10 daugiaaukščių, katilinė, dujotiekis, elektros linija ir automobilis.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos pietuose esantis Melitopolio miestas išgyvena nesuvokiamai sunkius laikus. Rusų okupantai pagrobė, kankino ir pražudė šimtus šio miesto gyventojų, didelės dalies jų likimas vis dar nėra žinomas. Rusai Melitopolį pavertė didžiausiu kalėjimu ir kankinimų kamera Europoje. Nepriklausomas rusų žurnalistinių tyrimų leidinys „Važnyje Istoriji“ dalinasi naujausiu savo tyrimu apie tragišką Melitopolio gyventojų likimą.

Rusams apšaudžius Chersono sritį sužeista 11 žmonių, įskaitant kūdikį, sekmadienį pranešė šio pietinio Ukrainos regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Praėjusią naktį „priešas ne kartą apšaudė miestą ir dešiniojo kranto gyvenvietes. Buvo apšaudomi gyvenamieji rajonai. Buvo apgadinti namai, automobiliai ir dujų paskirstymo tinklai“, parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“. Sužeista 11 gyventojų.

Ukrainiečiams šeštadienį ryte apšaudžius Rusijos Belgorodo regioną žuvo žmogus, pranešė vietos valdžia. „Šį rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis „Grad“ smogė Urazovo kaimui Valuikų rajone“, – platformoje „Telegram“ parašė šio prie Ukrainos sienos esančio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Žuvo vienas žmogus – vyras, apšaudymo metu buvęs gatvėje“, – pridūrė V. Gladkovas.

„Bachmuto vaiduokliai“ – elitinis Ukrainos snaiperių būrys, kurį sudaro kelios dešimtys gerai parengtų karių. Būrio vadas, šaukiniu „Bachmuto vaiduoklis“, asmeniškai skaičiuoja šiemet nukovęs 113 rusų karių, o jo būrys – daugiau nei 550. „Bachmuto vaiduoklis“ skaičiuoja, kad jo vadovaujamas to paties pavadinimo snaiperių būrys per devynis šių metų mėnesis nukovė 558 rusų karius, rašo „The Daily Mail“. Būrio vadas taip pat tvirtina, kad jo komandai pavyko įgyvendinti vieną sunkiausių operacijų,...

Rusijai ir toliau tęsiant karinę invazija Ukrainos teritorijoje, artileriją Kremliui pradėjo perduoti ir Šiaurės Korėja. „CBS News“, remdamasi JAV pareigūnų teiginiais, rašo, kad artilerijos tiekimas yra Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rugsėjo mėnesį įvykusios susitikimo „kulminacija“. Tiesa, dar rugsėjo 15 d. V. Putino marionetė Dmitrijus Peskovas sakė, kad abu lyderiai po rugsėjo 13 d. įvykusio susitikimo, esą, nepasirašė joki...

Šeštadienio naktį rusai atakavo Ukrainos pietinę Odesos sritį „Oniks“ tipo viršgarsinėmis raketomis, paleistomis iš priešlaivinės raketų sistemos „Bastion“ aneksuotame Kryme, pranešė Ukrainos kariškiai. „Pataikyta į pensionato pastatą rekreacinėje zonoje ir uosto infrastruktūros grūdų saugyklą. Raketų nuolaužos ir smūgio banga sukėlė gaisrą garažų kooperatyve, apgadinti keli daugiabučiai“, – sakoma Pietų gynybos pajėgų pranešime.

Maskvos srityje naktį nugriaudėjo galingas sprogimas. Kaip skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamasi Maskvos mero Sergejaus Sobjanino teigimu, oro gynybos sistemos esą numušė droną, skrendantį link Maskvos. Dėl kilusio incidento Rusijos sostinėje buvo sustabdyta Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostų veikla. Pranešama, kad iš viso vėlavo 11 suplanuotų skrydžių, dar 2 buvo atšaukti. Rusų propagandistai tikina, kad aukų išvengta, o žala kitiems pastatams nepadaryta.

Okupacinė valdžia Zaporižios srityje pagrasino Rusijos paso atsisakantiems ukrainiečiams nesuteikti medicininės pagalbos, skelbia „Meduza“.  Apie tai propagandinei „Rossija-24“ televizijai kalbėjo okupacinės administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.   Anot jo, kai kurie Rusijos kontroliuojamos regiono dalies gyventojai „vėluoja“ gauti Rusijos pilietybę.  „Iki Naujųjų metų neskubame.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrjus Peskovas ciniškai prabilo apie Rusijos raketos smūgį Charkivo srityje esančiai Hrozos gyvenvietei.   52 žmonių gyvybes pasiglemžusi šaltakraujiška Rusijos ataka įvyko vakar: raketa pataikė į kavinę, kurioje vyko gedulingi pietūs už kovose žuvusį Ukrainos karį.   D.Peskovas pareiškė ciniškai, kad Rusija nepuola civilių.   „Rusija nepuola civilių gyventojų, o veikia prieš karinę vadovybę“, – gynėsi D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie vyriausiojo štabo susitikimą bei jame aptartus klausimus. Pasak V. Zelenskio, posėdžio metu kalbėta apie situaciją fronte bei Ukrainos gynybą.   „Aptarėme situaciją fronte, tai, kas dedasi pagrindinėmis kryptimis, pateiktos vadų ataskaitos. Vėliau sekė klausimai, susiję su mūsų gynyba bei valstybės stabilumu“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Su Turkijos vėliava plaukiojantis komercinis krovininis laivas „Kafkametler“ susidūrė su jūrine mina Juodojoje jūroje prie Rumunijos krantų, skelbia „Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais.   Pranešama, kad laivas buvo apgadintas nežymiai, įgula nenukentėjo.  Didžiosios Britanijos jūrų saugumo bendrovės „Ambrey“ duomenimis, incidentas įvyko ketvirtadienį 9:20 val., 11 jūrmylių į šiaurę nuo Sulinos miesto Rumunijoje.  „Laivas trumpam išmetė inkarą, kad įvertintų žalą.

Ukrainos žiniasklaida penktadienio popietę skelbia, kad šalia laikinai okupuoto Mariupolio buvo girdėti sprogimai. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad sprogimus sukėlė Rusijos oro gynybos darbas. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos oro gynyba, kaip manoma, numušė savo lėktuvą.   Pasak Ukrainos leidinių, lėktuvas buvo numuštas netoli laikinai okupuoto Mariupolio.   Pažymima, kad lėktuvo pilotas išgyveno. Apie tai skelbia ir P. Andriuščenka.

Laikinai okupuotame Melitopolyje „nežinomos moterys“, kaip įtariama, rusų kariams pardavė naminės degtinės, kuri, vėliau paaiškėjo, buvo užnuodyta, skelbia Ukrainos leidinys UNIAN, remdamasis vietiniu „Telegram“ kanalu „RIA Melitopol“.  Skelbiama, kad mirė 11 „samanę“ gėrusių okupantų. Incidento priežastis tiria okupacinė Rusijai pavaldi policija.

Ukrainos spec. padalinys vykdė karines operacijas Sudane prieš Rusijos samdinius „Wagner“ ir jų vietinius sąjungininkus, patvirtino skelbiama informaciniame kanale „Babel“, remiantis šaltiniais Ukrainos spec. tarnybose. Anksčiau informaciją apie ukrainiečių karius Afrikoje skelbė CNN. Ukrainos spec. tarnybos, tikėtina, iš oro atakavo Sudano pajėgas, siejamas su „Wagner“ smogikais, skelbiama šių metų rugsėjo pabaigos CNN straipsnyje.

Švedija penktadienį pranešė, kad Ukrainai skirs 2,2 mlrd. Švedijos kronų (190 mln. eurų) vertės karinės įrangos ir svarsto galimybę atsiųsti naikintuvų „Gripen“. Didelę karinės pagalbos dalį sudaro šaudmenys ir atsarginės dalys ginklų sistemoms, kurias Švedija jau yra suteikusi Kyjivui. „Esame pasirengę ilgam karui, todėl privalome teikti tvarią paramą ilgą laiką“, – sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas. Švedija taip pat tieks palydovinio ryšio įrangą ir apmokys Ukrainos karius.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos esą niekada nesitaiko į civilinę infrastruktūrą, Kyjivui apkaltinus Maskvą dėl daugiau kaip 50 gyvybių nusinešusios raketų atakos Ukrainos rytuose esančiame Hrozos kaime. „Kartojame, kad Rusijos kariuomenė nesmogia civiliniams taikiniams. Smūgiai suduodami kariniams taikiniams, vietoms, kur susiburia kariškiai“, – kasdienėje spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos žiniasklaida atskleidė daugiau apie informacijos apie tragiško Rusijos kariuomenės išpuolio Hroza kaime, Charkivo srityje (Ukraina), aplinkybes. Anksčiau jau buvo skelbta, kad raketa pataikė į pastatą, kuriame susirinko šarvoti artimojo susirinkę žmonės. Žuvusiųjų skaičius jau pasiekė 52 asmenis, įskaitant 6-metį vaiką. Ukrainiečių UNIAN rašoma, kad Hroza kaime spalio 5-ąją buvo atsisveikinama su iš ten kilusiu Andrijumi Kozyriumi. Laidotuves gimtinėje organizavo jo sūnus Denisas.

Prie karo nusikaltimus Ukrainoje tiriančių grupės prisijungė Europolas, penktadienį pranešė prokuratūra. Anot prokuratūros, Europolas tapo jungtinės tyrimo grupės (JTG) dėl įtariamų pagrindinių tarptautinių nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje, dalyviu.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį aktyviau bendradarbiauti padedant Ukrainai eksportuoti grūdus ir maksimaliai išnaudoti Klaipėdos uosto pajėgumus. Neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikime Granadoje, Ispanijoje G. Nausėda ir M. Morawieckis penktadienį aptarė regiono saugumą, paramą Ukrainai, grūdų eksporto per Baltijos jūros uostus klausimą, pranešė Prezidentūra.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro biuras penktadienį pranešė, kad smūgio, per kurį žuvo mažiausiai 51 į šermenis Ukrainos Hrozos kaime susirinkęs žmogus, kaltininkė greičiausiai buvo Rusijos paleista raketa. „[Šiuo metu] labai sunku visiškai tiksliai nustatyti, kas įvyko, tačiau, atsižvelgiant į vietą, į tai, kad buvo smogta kavinei, manoma, kad tai buvo Rusijos raketa“, – sakė biuro atstovė Elizabeth Throssell.

Lietuvos oro uostai skelbia papildomų darbuotojų paiešką: šiuo metu nuolatiniam darbui Vilniuje aktyviausiai ieškoma daugiau kaip 20 keleivių patikros (aviacijos saugumo) specialistų. Taip pat darbo galimybės siūlomos ir terminalo asistentams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Teigiama, kad aviacijos saugumo specialistai, praėję specialius mokymus, per mėnesį gali uždirbti apie 1 300 eurų (po mokesčių), dirbdami slenkančiu grafiku (pamainomis) po 3–4 dienas per savaitę.

Praėjusią naktį Rusija vėl dronais atakavo Ukrainą, iš Krymo Čaudos kyšulio buvo paleisti 33 bepiločiai, platformoje „Telegram“ pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Ukrainos pajėgos sunaikino 25 dronus „Shahed-131/136“ Odesos, Mykolajivo, Charkivo, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Žytomyro srityse, sakoma pranešime.

Per Rusijos ketvirtadienį surengtą smūgį Ukrainos rytuose esančiame kaime žuvo mažiausiai 51 į šermenis susirinkęs žmogus, o Vakarų lyderiai reiškė pasipiktinimą šiuo išpuoliu, kurį viena Jungtinių Tautų pareigūnė pavadino siaubinga ataka. Naujienų agentūros AFP žurnalistai įvykio vietoje matė, kaip gelbėtojai iš griuvėsių išnešė vieną žuvusįjį, ir kelis ant žemės suguldytus apanglėjusius kūnus civiliniais drabužiais. Kiti žuvusieji buvo baltuose lavonmaišiuose.

Atsiradus JAV ir Europos šalių ginčams dėl karinės pagalbos Ukrainai naštos pasidalijimo ir ginkluotės suteikimo JAV karo tyrimų instituto ekspertas Jamesas Dubikas, kuris taip pat yra JAV kariuomenės atsargos generolas leitenantas, pareiškė, kad „ankstesnė karta stebėtų jus su siaubu“. Dabartinei kartai amerikiečių ir Europos politikų reiktų imti pavyzdį iš savo protėvių, kurie nugalėjo Antrajame pasauliniame kare, ir kur kas ryžtingiau, be kažkokių pasvarstymų „o ką atsakys Putinas?“, padėti ...

Rusams penktadienį smogus Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivui žuvo du žmonės, dar 28 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, esantis su Rusija besiribojančiame regione, nuolat apšaudomas nuo praėjusių metų vasario, kai į šalį įsiveržė Maskvos pajėgos. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad iš po griuvėsių ištrauktas 10 metų vaiko kūnas. Ministras nurodė, kad sužeisti 28 žmonės.

Ukrainos pajėgos tęsė puolimo veiksmus Bachmuto ir Zaporižios srityse, kur pasiekė teritorinių pergalių, skelbiama JAV Karo tyrimų instituto kasdienėje ataskaitoje. Rusija tuo metu bando atgauti pozicijas Zaporižios srityje ir netoli Avdijivkos, o naktį atakavo Charkivo centrą raketomis. Pranešama, kad ukrainiečiai pastarosiomis dienomis tęsia rusų pozicijų Robotynėje spaudimą, kur pavyksta atsikovoti dalį teritorijos.

Maskva penktadienį pranešė sunaikinusi aštuonis Ukrainos dronus Rusijos vakaruose po to, kai pati smogė daugybę gyvybių nusinešusį smūgį ukrainiečių kaimui kitapus fronto linijos. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad bandymai surengti bepiločių orlaivių atakas Belgorode ir Kurske įvyko vėlai ketvirtadienį. „Kyjivo režimo mėginimas įvykdyti teroristinį išpuolį iš lėktuvo tipo bepiločio orlaivio prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje buvo sužlugdytas“, – sakoma „Telegram“ žinutėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad turi aiškius susitarimus iš Europos šalių gauti daugiau oro gynybos sistemų ir artilerijos. „Turėsime daugiau oro gynybos – yra aiškūs susitarimai“, – sakė jis savo vakarinėje kalboje po dalyvavimo Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Ispanijos mieste Granadoje. „Tai labai svarbu prieš žiemą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie tai, kad šiandieną pagrindinė Ukrainos žinia pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti.   „Mūsų pagrindinė žinia šiandieniniam pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti. Ir tik dabar, tik Ukrainoje, galima išlaikyti šią principinę moralinę poziciją. Bet visi kartu!“ – vaizdo pranešime kalbėjo V. Zelenskis.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos išpuolį, per kurį Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 51 žmogus.  Vašingtono teigimu, šis išpuolis rodo, kad JAV turi ir toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai. „Tai neįtikėtinai siaubinga Ukrainos žmonėms“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. „Todėl darome viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai“, – pridūrė ji.

Atsižvelgiant į lėtą atsakomojo puolimo sausumoje tempą, Ukraina sugebėjo pasiekti daug reikšmingesnių laimėjimų jūroje, kurių visuomenė iš esmės nepastebėjo. Apie tai rašo britų leidinys „The Guardian“, analizuodamas atakas prieš Rusijos taikinius okupuotame Kryme.  „Ukraina bent iš dalies susigrąžino Juodąją jūrą ir pavertė ją draudžiamąja zona Rusijos karo laivams – tai didelis pasiekimas, turint omenyje, kad Ukraina iš viso neturi reikšmingo laivyno“, – rašo leidinys.

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė, kad gelbėjimo operacija, kurios metu buvo ieškoma žmonių, išgyvenusių per ketvirtadienio Rusijos apšaudymą šalies šiaurės rytinėje Charkivo srityje, buvo baigta. Atakos metu žuvo 51 žmogus. „19 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) avariniai ir gelbėjimo darbai Kupjansko rajono Hrozos kaime baigti“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzus Ispanijoje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Berlynas siekia Kyjivui perduoti daugiau vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“. „Vokietija stengiasi suteikti Ukrainai papildomų „Patriot“ sistemų žiemos mėnesiams. Esu dėkingas Vokietijai už paramą ginant mūsų laisvę ir žmones“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Pasaulis turi suprasti, kad branduolinis šantažas, kurio Maskva periodiškai griebiasi, jau yra branduolinio ginklo panaudojimas, Ukrainos radijui kalbėjo Tarptautinio Ukrainos pergalės centro įkūrėja, Antikorupcijos centro vadovė Daria Kaleniuk.   „Rusija jau naudoja branduolinius ginklus, viešai sakydama, kad tai daro. Ši įbauginimo priemonė jau yra branduolinio ginklo naudojimas. Visas pasaulis kalba apie branduolinio eskalavimo grėsmę.

Slovakija įšaldė sprendimą teikti karinę pagalbą kaimyninei Ukrainai, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentūra. Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO.

Netoli Bachmuto pastebimi „Wagner“ samdiniai, tačiau jų fronte tėra iki 600 karių, todėl tai nebėra rimta jėga, kuri galėtų paveikti situaciją mūšio lauke, sako Ukrainos karybos ekspertas Sergejus Grabskis.  „Šiam vienetui, jau tapusiam istoriniu eksponatu, skiriame daug laiko, nes būtent mūsų aktyvių veiksmų ir Bachmuto gynybos operacijos vykdymo dėka „Wagner“, kaip atskiras kovinis vienetas, tapo pėstininkų kovos vienetu. Rusijos okupantai buvo sunaikinti.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos teisiniai ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) su kai kuriomis Europos Sąjungos valstybėmis dėl ukrainietiškų grūdų eksporto draudimo buvo sustabdyti. „Manome, kad ši problema bus pašalinta per artimiausias savaites ir mėnesius (...) Kol ieškome praktinio sprendimo, mūsų ginčai PPO kol kas sustabdyti“, – agentūra „Interfax-Ukraina“ citavo Ukrainos prekybos viceministrą Tarasą Kačką.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Grozos gyvenvietę, Charkivo srityje. Ukrainos specialiosios tarnybos pateikė daugiau detalių apie kruviną ataką.   Skelbiama, kad atakos metu žuvo 51 žmongus, tarp kurių buvo ir 6-metis berniukas. Grozos gyvenvietėje viso gyvena kiek daugiau nei 300 žmonių.  Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad, pirminiais duomenimis, į parduotuvę ir kavinę pataikė „Iskander“ raketa.

Ketvirtadienį, apie 13 val. 15 min. vietos laiku, Rusijos kariuomenė apšaudė Groza gyvenvietės (Kupjansko rajonas, Charkivo sritis, Ukraina) parduotuvę ir kavinę. Vietos administracijos atstovų teigimu, iš griuvėsių buvo ištraukti 51 žuvusiojo kūnai, tarp jų ir 6-mečio berniuko. Dar 6 žmonės, įskaitant ir 1 vaiką, buvo sužeisti. Gelbėtojai tęsia darbus tragedijos vietoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad jei karas Ukrainoje bus įšaldytas, Rusija 2028 metais gali pulti kitas šalis, tarp jų – ir Baltijos šalis. „Rusija dabar svarsto įvairius ateinančių metų scenarijus. Vienas iš jų yra ypač pavojingas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pasirengęs padėti Ukrainai pasiruošti valstybės skolinių įsipareigojimų restruktūrizavimui, viešai pareiškė fondo misijos vadovas Gavinas Gray'us. „Bendrąja prasme turėtų būti siekiama atlikti restruktūrizavimą, kuris atitiktų TVF programą, padėtų užtikrinti, kad skola išliktų tvari, ir padėtų užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu, pasibaigus karui, Ukraina nebūtų pernelyg įsiskolinusi, kad ekonomika galėtų atsigauti“, – sakė jis.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ 2022 metų lapkritį pasirašė kontraktą su viena Kinijos firma dėl dviejų palydovų įsigijimo ir iš jų daromų atvaizdų naudojimo savo žvalgybos darbui, prisidedant prie Rusijos invazijos Ukrainoje, rodo naujienų agentūros AFP matytas dokumentas.

Siekiant prisidėti prie sugriautų mokyklų Ukrainoje atstatymo, Vilniuje ketvirtadienį prasideda architektūros ir švietimo ekspertų iš Ukrainos bei Lietuvos kūrybinės dirbtuvės. Dirbtuvių tikslas – parengti projekto „Ateities mokykla Ukrainoje“ architektūrinio konkurso užduotį ir rekomendacijas dėl vertinimo kriterijų. „Žinau, kad yra daug iniciatyvų ką nors sukurti, tačiau, mūsų nuomone, kartais skirtingos šalys sako, kad žino geriau nei ukrainiečiai, ko reikia ukrainiečiams.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį perspėjo, kad jei dėl politinių nesutarimų Vašingtone sumažės JAV parama Ukrainai, Europa negalės užpildyti atsiradusios spragos. „Ukrainai reikia ne tik Europos Sąjungos (...) bet ir JAV paramos“, – atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis. „Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Na, Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – pridūrė jis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios praėjusių metų vasarį be žinios dingo tūkstančiai žmonių, tarp jų daug civilių. „Šiuo metu ieškoma daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, dingusių ypatingomis aplinkybėmis. Iš jų 11 tūkst. yra civiliai, o apie 15 tūkst. – kariškiai“, – per televiziją sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tymčenka.