Karas Ukrainoje

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, daugelis stebėjosi, kodėl Rusija pradėjo šį karą, o vėliau kilo klausimas, kodėl Kremlius vis tiek atkakliai stengėsi, nepaisant didelių aukų mūšio lauke bei didelių strateginių klaidų.  1990-1992 metais KGB vadovavęs Jevgenijus Savostjanovas amerikiečių politiniame leidinyje „The Hill“ sako, kad prieš karą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė 5 klaidingus skaičiavimus, kurie iš esmės nulėmė okupantų nepasisekimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susirinkusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad karo jo šalyje trukmė priklausys nuo sąjungininkų paramos. Ministrai pirmadienį susirinko į pirmąjį susitikimą už valstybių narių sienų. Į Kyjivą jie atvyko, kad pademonstruotų bloko paramą Ukrainai.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Vakarų nuovargis dėl karo Ukrainoje dar labiau padidės po to, kai JAV vyriausybė, norėdama išvengti uždarymo, suabejojo dėl savo paramos Kyjivui. „Nuovargis dėl šio konflikto – nuovargis dėl visiškai absurdiško Kyjivo režimo rėmimo – augs įvairiose šalyse, įskaitant JAV“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Visgi jis pridūrė, kad Vašingtonas vis tiek toliau dalyvaus kare.

Rusų pilotas, kartu su šeima atostogaudamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), nusprendė nebedalyvauti Rusijos invazijoje į Ukrainą ir pasiduoti Jungtinėms Valstijoms. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Dosje Špiona“. Kanalo teigimu, Rusijos gvardijos aviacijos eskadrilės karininkas, vyresnysis leitenantas Gavričenka (šaukiniu „Gavr“) rugsėjo pabaigoje išvyko atostogauti į Dubajų, JAE, ir ten pasidavė amerikiečiams – nuvyko į JAV ambasadą.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė, kad pirmadienį Kyjive rengiamas Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas yra ženklas Maskvai, jog blokas pasiryžęs remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu. „Tai mūsų ryžtingos ir ilgalaikės paramos Ukrainai, kol ji galės laimėti, parodymas. Tai taip pat žinia Rusijai, kad ji neturėtų tikėtis mūsų nuovargio. Mes dar ilgai būsime šalia“, – sakė ji žurnalistams Kyjive.

Rusams pirmadienį apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad per rytinį apšaudymą iš artilerijos sužeistas civilis, kurio būklė kritinė. Taip pat apšaudytas policijos automobilis, nukentėjo du policininkai. Jie gydomi ligoninėje, jų būklė sunki, sakė I. Klymenka. Dar vienas asmuo patyrė nesunkių sužalojimų.

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad gerbia Slovakijos visuomenės pasirinkimą po to, kai kaimyninės šalies parlamento rinkimus laimėjo populistai, nepritariantys karinei pagalbai Kyjivui.  „Gerbiame Slovakijos žmonių pasirinkimą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

JAV Karo studijų institutas (ISW) situaciją į pietus nuo ukrainiečių neseniai atsikovotos Robotynės apibūdina kaip nestabilią, taktiškai sudėtingą ir dinamišką, kai svarbūs įtvirtinimai mūšio lauke kelis kartus keičia šeimininkus. ISW analitikai pažymi, kad Rusijos kariai vykdo taktines kontratakas Robotynės apylinkėse, kaip dalį savo „giluminės gynybos“ prieš Ukrainos puolimo operacijas vakarinėje Zaporižios srities dalyje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paskelbė, kad bloko užsienio ministrai pirmadienį pirmą kartą susitinka už jo sienų – Ukrainos sostinėje Kyjive. „Šį istorinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą šaukiame Ukrainoje, šalyje kandidatėje ir būsimoje ES narėje. Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, – sakoma J. Borrellio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Turtingiausias pasaulio žmogus verslininkas Elonas Muskas sekmadienį socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“) paskelbė paveiksliuką, kuriuo pašiepė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir JAV Ukrainai teikiamą paramą. Paveiksliuke V. Zelenskio veidas įklijuotas ant kito žmogaus galvos.

Rusų okupantai į laikinai okupuoto Krymo pusiasalio miestą Simferopolį perkelia oro gynybos sistemas, taip pat stato naujas gynybines struktūras, vadinamuosius „drakono dantis“.  Apie tai skelbia Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras, remdamasis informacija iš Krymo pogrindininkų. Centras pažymi, kad Rusijos kariuomenė gavo naujų įsakymų padidinti okupacinių pajėgų gynybinius pajėgumus pusiasalyje.

Ukrainoje žuvo nuo pernai ten kovojęs estų karys savanoris Tanelis Kriggulas, šaukiniu „Stinger“. Apie tai skelbia „Postimees“, remdamasis trimis šaltiniais. Pasak leidinio, T. Kriggulas žuvo netoli Lymano miesto Donecko srityje, Rytų Ukrainoje. Karys priklausė Tarptautiniam legionui, vienijančiam užsienio karius Ukrainoje. T. Kriggulo mirtį leidiniui patvirtino trys šaltiniai, patys kovojantys Tarptautiniame  legione.

Ukrainos dronai, anot pranešimų, sėkmingai smogė į sraigtasparnių bazę Sočyje ir lėktuvų gamyklą Smolenske. Kaip rašo „Sky News“, Rusijos socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti dūmai ir sprogimai netoli Sočio Adlerio aviacijos bazės, tačiau žalos mastas nežinomas. Pasak leidinio „Ukrainska Pravda“, dėl atakos atsakinga Ukrainos karinė žvalgyba (GUR). Nurodoma, kad taikiniu galimai tapusi Smolensko lėktuvų gamykla yra valstybinės kompanijos KTRV dalis.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras sako, kad šalis artimiausiu metu nesiruošia siųsti savo instruktorių į Ukrainą, kur jie apmokytų ukrainiečių karius, praneša naujienų portalas „rbc.ua“ remdamasis „Reuters“. Anksčiau JK gynybos ministras Grantas Shappsas neatmetė galimybės, kad britų kariai rengs apmokymus vakarų Ukrainoje. Tačiau tokius teiginius paneigė JK premjeras Rishi Sunakas. Jis paaiškino, kad gynybos ministras tekalbėjo apie ateities galimybes dalį treniruočių organizuoti Ukrainoje.

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad bendradarbiauja su Vašingtonu, siekdama užsitikrinti naują karinę pagalbą po to, kai JAV įstatymų leidėjai paskutinę minutę, siekdami išvengti vyriausybės uždarymo, atsisakė naujo finansavimo Kyjivui. Šeštadienį Kongreso priimtame finansavimo projekte numatyta, kad JAV federalinės agentūros veiks dar 45 dienas, tačiau, kai kuriems griežtosios linijos respublikonams prieštaraujant, į jį neįtraukta nauja pagalba Ukrainai.

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagerbė karių atminimą, kurie žuvo gindami savo šalį, praneša „Ukrinform“. Prezidentas padėjo gėlių prie žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos Šv. Mykolo aikštėje Kyjive.

Rusija sekmadienį patyrė dar vieną Ukrainos dronų ataką ir apšaudymą, per kurį buvo sužeisti trys žmonės, o vienas oro uostas buvo priverstas nukreipti skrydžius, pranešė pareigūnai. Nuo birželio pradžios, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, kelios Rusijos sritys kaltina Kyjivo ginkluotąsias pajėgas dėl beveik kasdienių dronų smūgių ir civilių taikinių bombardavimo.

Ukrainos pareigūnas sako, kad Rusijos Federacija Bachmute sutelkė daugiau nei 10 000 karių, praneša „Ukrinform“. Apie tai Ukrainos televizijai sakė Ilja Jevlašas, šalies Ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas. „Bachmute priešas sukoncentravo dideles pajėgas – daugiau nei 10 tūkst. karių. Ten vyksta sunkūs mūšiai“, – sakė jis. Anot I. Jevlašo, nėra jokių ženklų, kad priešas planuotų atsitraukti iš miesto, o jame yra ir tankų bei motorizuotų šaulių daliniai.

Rusijos privati karinė kompanija „Wagner“ liko be savo vadeivų Jevegenijaus Prigožino ir Dmitrijaus Utkino, o dabar jos pagrindinės grupuotės yra Afrikoje ir Baltarusijoje. Dalis kovotojų yra Centrinėje Afrikos Respublikoje, Libijoje ir Malyje, praneša „Unian“. Projektas VČK-OGPU, remdamasis šaltiniu, paskelbė, kad Pamaskvėje pradėjo veikti šios kompanijos „kadrų skyrius“, verbuojantis samdinius vyksiančius į Baltarusiją ir Libiją.

Rusija raketomis S-300 naktį iš šeštadienio į sekmadienį apšaudė Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą šalies rytuose, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Apie 1 val. nakties priešas smogė Charkivui raketomis. Trys raketos, greičiausiai S-300, pataikė į civilinės įmonės teritoriją. Kilo gaisras“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Charkivo srityje rusofašistai pastatė minų barikadą iškart per kelis kaimus. O išminuodami kaimus ir laukus Ukrainoje kasdien žūsta ar smarkiai susižaloja žmonės. Rusofašistų paliktas minas bando surasti ir sunaikinti vietos gyventojai – dažniausiai ūkininkai. „Tik atvažiavome į 8 lauką, pirmą kartą pajudinome ir iškart sprogo mina. Antrą dieną tik padarėme volą, pavažiavome, vėl sprogo mina“, – sako ūkininkas Olegas Girmanas.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras (UNHCR) žiemos laikotarpiu tikslinei pagalbai nuo karo nukentėjusiems žmonėms Ukrainoje skirs 123 mln. JAV dolerių. Taip teigiama UNHCR paskelbtoje ataskaitoje, praneša „Ukrinform“. Pagalba bus teikiama grynaisiais pinigais, nuo 2023 metų rugsėjo iki 2024 metų vasario mėnesio elektros energijos ir būsto nuomos išlaidoms padengti.

Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko srityje pratrūkus naftotiekiui kilo didžiulis gaisras, per kurį buvo sužeisti devyni žmonės, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai. Dėl pratrūkusio naftotiekio 100 kvadratinių metrų plote išsiliejo nafta. Socialiniuose tinkluose pasklidusioje filmuotoje medžiagoje matyti virš kaimo besiveržiantys tirštų juodų dūmų debesys, kol ugniagesiai kovojo su ugnimi ir galiausiai užgesino liepsnas. „17 val.

Kyjive vykusiame forume, kuriame dalyvavo  tarptautinių ginkluotės koncernų atstovai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Gynybos pramonės aljanso sukūrimą. Aljanso pagrindas yra deklaracija, kurią iki šiol pasirašė 13 žinomų ginkluotės gamintojų, socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis. Prie jos esą gali prisijungti ir kitos ginklų kompanijos. Prezidentas teigė siekiantis, kad Ukraina taptų viena didžiausių ginklų gamintojų pasaulyje.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį užsiminė, kad Maskva gali aneksuoti daugiau Ukrainos regionų. Jo pareiškimas pasirodė praėjus lygiai metams po to, kai Kremlius paskelbė aneksavęs keturias Ukrainos sritis, nors jų visiškai nekontroliuoja net dabar. Šį mėnesį Maskva šiuose keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos Kyjivo pajėgos bando susigrąžinti per kontrpuolimą, surengė pseudorinkimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį tvirtino, kad keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva prieš metus neteisėtai aneksavo, gyventojai apsisprendė būti su savo tėvyne. Per aneksijos metines anksti ryte paskelbtame pareiškime V. Putinas teigia, kad Ukrainos regionai buvo prijungti visiškai laikantis tarptautinių normų ir kad Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų gyventojai per šį mėnesį vykusius vietos rinkimus dar kartą išreiškė savo troškimą būti Rusijos dalimi.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša per specialią operaciją sėkmingai evakavusios du karius iš Rusijos okupuotų teritorijų. Šie esą ten dalyvavo mūšiuose, tačiau buvo sunkiai sužeisti ir negalėjo grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Feisbuke paskelbtame pranešime teigiama, kad abu karius sėkmingi slėpė gyventojai. Padedant oro ginkluotosioms pajėgoms ir gynybos žvalgybai, specialusis karinių orų pajėgų padalinys desantininkus susigrąžino.

Ukrainos kariškiai praėjusią parą sunaikino dar 470 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 278 130 kareivių.

Ukraina taps pirmąja pasaulio valstybe, turinčia savo jūrinių dronų laivyną, pirmajame Tarptautiniame gynybos pramonės forume Kyjive sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dėl ukrainiečių jūrinių dronų Rusija jau slepia savo laivus, sakė jis. V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina dėkinga partnerėms už suteiktą karinę pagalbą, bet šaliai vis dėlto reikalinga ir sava ginklų pramonė. Pasak jo, ukrainiečių gamintojai – valstybiniai ir privatūs – karo sąlygomis tampa stipresni.

Pietų Ukrainos pajėgos paskelbė šeštadienio naktį numušusios 30 Rusijos paleistų dronų kamikadzių „Shahed-131/136“. Pranešime sakoma, kad dronai buvo leidžiami iš Krymo Čaudos kyšulio, daugiausia į pietinius šalies regionus.  „Mūsų atsakomybės zonoje oro gynybos pajėgos sunaikino 30 kovos dronų: 20 Vinycios srityje, 6 Odesos srityje, 4 Mykolajivo srityje“, – sakoma pranešime. Taip pat skelbiama, kad buvo pataikyta į infrastruktūros objektą Vinycios srityje ir kad kilo gaisras.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis atidarė pirmąjį Kyjivo Tarptautinį gynybos pramonės forumą, surengtą siekiant paskatinti daugiau kompanijų gaminti ginklus Ukrainoje. Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, Kyjivas yra labai priklausomas nuo Vakarų pagalbos, bet taip pat siekia skatinti vidaus ginklų pramonę, be kitų dalykų, turėdamas galvoje nuogąstavimus, kad sąjungininkių parama galėtų susvyruoti.

Norvegija neįleis transporto priemonių, kurios bus registruotos Rusijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Norvegijos užsienio reikalų ministrė teigė, kad taikyti minėtą ribojimą nuspręstą dėl iki šiol Rusijos vykdomos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje. Leidinyje priduriama, kad tam tikrus ribojimus rusams taiko ir Suomija. „Norvegija kartu su sąjungininkais ir bendraminčiais reaguoja į žiaurią agresiją, kurią Rusija vykdo prieš Ukrainą.

NATO narė Rumunija šeštadienį pranešė apie galimą jos oro erdvės pažeidimą Rusijai praėjusią naktį dronais atakuojant infrastruktūrą Ukrainoje. Liepą pasitraukusi iš sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva suintensyvino smūgius Ukrainos pietinėms Odesos ir Mykolajivo sritims, kur yra gyvybiškai svarbi grūdų eksporto infrastruktūra.

Skirtinguose Rusijos miestuose šeštadienio naktį nugriaudėjo galingi sprogimai. „Obozrevatel“, remdamasi rusų atstovų ir taip liudininkų pareiškimais, rašo, kad „danguje skraidė raketos“. Teigiama, kad smūgiai Belgorodo srityje buvo suduoti 03:45 val. vietos laiku, o dėl paleistų raketų teroristinės valstybės atstovai apkaltino Ukrainą.

Rusijos užpulta Ukraina ketina kurti savo oro gynybos sistemas. Šis principinis sprendimas bus labai greitai įgyvendintas, penktadienį sakė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Mes netrukus turėsime specialistų, kurie parengs planą, kaip patiems pasigaminti viską, ko mums reikia, pirmiausiai – oro gynybos ginklų“, – teigė jis.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad rusų kariams gali būti įsakyta atsitraukti iš Bachmuto ir vietoje to sutelkti gynybą Melitopolyje. Kaip teigė analitikai, remdamiesi šaltiniais iš Kremliaus, Rusijos generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas yra pasirengęs atitraukti karius iš Bachmuto ir sultekti pajėgas Melitopolio gynybai. Manoma, kad tokiu būdu Rusija siektų, kad Ukrainos pajėgos negalėtų priartinti artilerijos prie Krymo.

NATO paviešino buvusio aukšto rango Pentagono pareigūno Gregory Weaverio straipsnį, kuriame jis ragina pasiruošti Aljansą galimam karui prieš Rusijos Federaciją, rašo UNIAN. Pasak buvusio pareigūno, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sprendimas pradėti invaziją Ukrainoje parodė ne tik didelį Kremliaus norą rizikuoti, bet taip pat ir padarytas dideles klaidas, planuojant karinius veiksmus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paviešintame vaizdo įraše paskelbė, kad jau netrukus Ukrainos gynėjai ir visa valstybė sulauks svarbių naujienų. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad V. Zelenskis vaizdo įraše užsiminė, jog itin reikšmingos naujienos bus praneštos šeštadienį. „Ši savaitė labai sustiprino mūsų valstybę ir mūsų žmones. Rytoj bus svarbių naujienų Ukrainai – mūsų kariams, visai mūsų valstybei.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ukrainiečių žiniasklaidai interviu metu teigė neatmetantis, kad NATO gali įsitraukti į karą ginant Ukrainą dar prieš jai tampant Aljanso nare. D. Žalimo teigimu, tam, kad NATO įsitrauktų į karinę situaciją, Ukrainai nebūtina tapti Aljanso nare, rašo „Ukrinform“. „Net jei karas užsitęs, neatmesčiau, kad NATO tektų įsitraukti į karą tiesiogiai. Ir tam Ukrainai net nebūtina tapti Aljanso dalimi.

Šveicarija 2024–2027 metais humanitariniam išminavimui Ukrainoje skirs daugiau kaip 100 mln. Šveicarijos frankų (103 mln. eurų). Pinigai numatyti įrangai ir ukrainiečių išminuotojų apmokymui, penktadienį Berne pranešė vyriausybė. Išminavimas esą yra sąlyga Ukrainos atstatymui. Šveicarijos vyriausybės duomenimis, minomis ir sprogmenimis užteršta apie trečdalis Ukrainos teritorijos.

Penktadienį Maskvos Raudonojoje aikštėje į organizuojamą koncertą susirinko būrys rusų. Pranešama, kad Kremlius surengė šventę tam, kad tokiu būdu paminėtų keturių Ukrainos regionų aneksiją, kurią paskelbė prieš metus.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainoje žuvę rusų kaliniai išpirko savo kaltę visuomenės akyse. Kad sustiprintų Ukrainoje kovojančią reguliariąją kariuomenę, kariuomenė ir samdinių grupuotė „Wagner“ gausiai verbuoja karius iš Rusijos įkalinimo įstaigų. „Jie mirę“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą, turėdamas omenyje Ukrainoje žuvusius kalinius. „Kiekvienas gali padaryti klaidų, jie kažkada jas padarė.

Norvegija taip pat neįsileis automobilių su rusiškais registracijos numeriais. Ribojimai įvažiuoti Rusijoje registruotiems automobiliams, turintiems devynias ar mažiau sėdimų vietų, yra tolesnė reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą, penktadienį Osle pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministerija. Ši priemonė įsigalios antradienio vidurnaktį.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, susijusį su rudens šaukimu į kariuomenę. Kaip rašo „The Guaridian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros publikacija, V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nustatoma įprastinė rudens šaukimo į kariuomenę kampanija.  Paskelbti duomenys rodo, kad iš viso planuojama į kariuomenę pašaukti 130 tūkst. rusų.

Rumunija arčiau Dunojaus, kuriuo eina siena su Ukraina, perkelia oro gynybos priemones ir pasienio zonoje steigia daugiau karinių stebėjimo postų bei stiprina patruliavimą, sakė du aukšto rango gynybos šaltiniai. Juos citavo naujienų agentūra „Reuters“. Tokių žingsnių Bukareštas imasi kitoje Dunojaus pusėje rusų dronams atakuojant Ukrainos grūdų objektus.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė buvusiam „Wagner“ karinės bendrovės vadui Andrejui Troševui pradėti formuoti „savanorių dalinius“. Šį V. Putino pareiškimą išviešino propagandinė Kremliaus naujienų agentūrą „Interfax“, rašo „Ukrainska Pravda“. Taip pat teigiama, kad V. Putinas nurodė A. Troševui, jog savanorių daliniai bus formuojami tam, kad galėtų vykdyti kovines užduotis, šiuo atveju – dalyvauti kare Ukrainoje. „Jūs pats priklausėte tokiam daliniui daugiau kaip metus.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad prieš pradėdama derybas dėl karo draskomos Ukrainos stojimo Europos Sąjunga (ES) dar turės atsakyti į „labai ilgus ir sudėtingus klausimus“. Vengrijos ir Ukrainos santykiai yra pašliję. Budapeštas yra pažadėjęs stabdyti Kyjivo integracijos į ES ir NATO procesus. ES šalys narės netrukus turės apsispręsti, ar duoti oficialų startą deryboms dėl Ukrainos stojimo į bloką.

Šalia Vilniaus tarptautinio oro uosto įsikūrusi tarptautinė orlaivių interjero projektavimo bei gamybos bendrovė „J&C Aero“ pranešė apie sėkmingai įgyvendintą beprecedenčio sudėtingumo projektą, kurio metu buvo pilnai atnaujintos Ukrainos prezidento naudojamo „Airbus A319“ orlaivio salonas bei keleiviams skirtos sistemos, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Penktadienį laikinai okupuotame Berdianske nugriaudėjo stiprus sprogimas, rašo „Kanal 24“. Anot vietos gyventojų, taip pat sutriko elektros tiekimas. Vietos gyventojams patariama atjungti elektros prietaisus nuo lizdo. „Berdiansko gyventojai praneša apie garsų sprogimą, dėl kurio kai kuriuose miesto rajonuose nutrūko elektros energijos tiekimas. Aiškinamės detales“, – cituojamas Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.