Karas Ukrainoje

Po naujų atakų Kyjive pirmadienio rytą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba paragino tarptautinius partnerius skirti šaliai daugiau oro gynybos sistemų. Nėra žiaurumų, kurių neįvykdytų Rusija, rašė jis tinkle X, pridurdamas, kad tai apima ir raketų smūgį į milijoninio miesto širdį, praneša agentūra „Reuters“. Todėl Ukraina esą primena, kad jai skubiai būtina plėsti oro gynybą. Šaliai ypač reikia sistemų „Patriot“ ir raketų, galinčių atremti bet kokį rusų puolimą.

Charkivo srities Iziumo rajone traktorius užvažiavo ant prieštankinės minos, per sprogimą sužeistas žmogus. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Vyriausioji valdyba Charkivo srityje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Kovo 25 d. lauke prie Iziumo rajono Balaklijos bendruomenės Prišibo kaimo traktorininkas užvažiavo ant prieštankinės minos TM-62P. Sprogimas visiškai suniokojo traktorių, mechanizatorius sužeistas“, – rašoma pranešime.

Austrijos užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo ir žvalgybos tarnyba (DSN) paneigė Rusijos gynybos ministerijos informaciją, kad esą per karo veiksmus Ukrainoje žuvo 10 austrų. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“ korespondentas. „Mes neturime informacijos apie Ukrainoje žuvusius austrus“, – taip Austrijos URM pakomentavo Rusijos ministerijos informaciją apie tariamą 10 „samdinių“ iš Austrijos žūtį Ukrainoje.

Pirmadienį per Rusijos raketų ataką Kyjive buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant paauglę, krintančios nuolaužos apgadino mažiausiai du pastatus centriniuose sostinės rajonuose. „Pečioros rajone buvo sužeisti penki žmonės. Trims pagalba suteikta vietoje. Du nuvežti į ligoninę“, – socialiniame tinkle parašė Kyjivo meras Vytalijus Klyčko. Viena iš ligoninėje gydomųjų sužeistųjų yra 16-metė, kitame įraše sakė meras.

Stiprėja Lenkijos visuomenės parama galimam šalies karių dalyvavimui kare Ukrainoje. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos portalas RMF24, komentuodamas kompanijos „United Surveys“ surengtos apklausos „Kokią pagalbą Lenkija turi teikti Ukrainai?“ rezultatus, rašo „Ukrinform“. Tyrimo duomenimis, lenkai labiausiai remia humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai - 75 proc., karinei  pagalbai šaudmenimis ir lengvąja ginkluote pritaria 67,6 proc.

Dėl smūgio Rusijos karinių jūrų pajėgų bazei Sevastopolyje kilo ryšio problemų laikinai okupuotame Kryme. Tai pirmadienį per televizijos maratoną pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atstovas 3-iojo rango kapitonas Dmytro Pletenčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Tiesą sakant, situacija jiems gali būti dar blogesnė, nes karinių jūrų pajėgų bazė yra ta struktūra, kuri užtikrina laivyno veiklą apskritai.

Pirmadienio rytą Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis žurnalistams sakė, kad Rusijos ambasadorius Lenkijoje iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Rusijos raketos, sekmadienio rytą maždaug 39 sekundėms įskridusios į Lenkijos teritoriją per didelį Rusijos oro puolimą Ukrainoje. „Tai visiškai nepriimtina, – sakė R. Sikorskis.

Kyjivo centre pirmadienį nugriaudėjo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, Ukrainos sostinėje aidint sirenoms, o pareigūnams raginant gyventojus eiti į slėptuves. „Sprogimai Kyjive. Nedelsdami eikite į slėptuves“, – socialiniuose tinkluose parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Kyjive dėl raketų atakos Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos Miesto administracijos duomenimis, buvo apgadintas gyvenamasis namas.

Generolas majoras Viktoras Nikoliukas atsistatydina iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rengimo vadovybės vado pareigų. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis jo įrašu „Facebook“ paskyroje. Generolas pažymėjo, jog dabar kiekvienas ukrainietis, ypač kariškiai, turi dėti visas pastangas, kad priešas būtų nugalėtas. „Ir visa tai planuoju daryti, vadovaudamas vienai iš fronto krypčių.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba feisbuke pranešė, kad per ataką kovo 23 d. laikinai okupuotame Kryme nukentėjo didelis Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinis laivas „Jamal“. Per ataką smogta į kelis objektus, tarp jų į 13-ąją Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų statyklą, kurioje švartavosi desantinis laivas „Jamal“. Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) duomenimis, laivas patyrė didelę žalą: dėl skylės viršutiniame denyje jis nuvirto ant dešiniojo šono.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas susitikime su Baltijos šalių lyderiais negailėjo pagyrų. Savo kalboje A. Blinkenas teigė, kad šios trys valsybės yra tikros NATO lyderės dėl gynybos biudžetų ir pagalbos Ukrainai.  Svarbiausi įvykiai: 23:58 | Maliukas pasakė, kodėl Rusija nusitaikė į Ukrainą: tai jo gyvenimo kredo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadas Vasylis Maliukas atsakė, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumanė pulti Ukrainą.

Atnaujinti ES ir JAV sankcijų paketai turėjo susilpninti Rusijos ekonomiką. Vietoj to ji prisitaikė ir išlieka stipri kaip tik tuo metu, kai Vladimiras Putinas buvo perrinktas ketvirtai prezidento kadencijai. Rusijos ekonomikos atsparumas neabejotinai yra pagrindinis prezidento V. Putino, kuris nuo 1999 m. nepertraukiamai vadovauja Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas, privalumas. Tačiau taip neturėjo būti.

Įvykių gausi para Ukrainoje, Rusijoje ir net Lenkijoje. Naktį okupuotame Kryme aidėjo galingi sprogimai. Ukrainiečiai nusitaikė į du rusų karo laivus ir sunaikino pagrindinį rusofašistų Juodosios jūros laivyno centrą. Tuo metu Putinas surengė dar vieną masinę oro ataką – į Ukrainą  pasiuntė beveik 30 raketų. Viena jų, skriedama Lvivo link, įskrido į NATO narės Lenkijos teritoriją. Lenkija akimirksniu pakėlė keturis naikintuvus.

Lenkija sekmadienį paskelbė, kad iškvies Rusijos ambasadorių po to, kai rusų sparnuotoji raketa, nukreipta į vakarinę Ukrainą, pažeidė jos oro erdvę.  Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo miesto šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.

Rusija turi pralaimėti šį karą, nes tik taip galima patikimai apsaugoti žmonių gyvybes, tinkle „Telegram“ sekmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „760 dienų trunkantis plataus masto karas. Daugiau kaip dveji metai akivaizdžių įrodymų, ką Putino sistema atneša pasauliui. Tai griuvėsiai vietoj miestų ir kaimų, mirtis ir skausmas vietoj gyvenimo, teroras vietoj tarptautinės teisės“, – rašė V. Zelenskis.

Lenkija pareikalaus Maskvos pasiaiškinimo dėl „naujo oro erdvės pažeidimo“, sekmadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. „Visų pirma prašome Rusijos Federacijos nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“, – pridūrė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronski. Rusų sparnuotoji raketa, paleista į vakarinę Ukrainą, buvo pažeidusi Lenkijos oro erdvę, sekmadienį pranešė šalies kariuomenė.

Ukraina naktį į sekmadienį vėl raketomis apšaudė Sevastopolio uostamiestį 2014 m. Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Tuo metu Rusija pranešė atakavusi Kyjivą ir Lvivą. Skelbiama, kad rusų raketa trumpa skriejo ir virš NATO teritorijos. Per plataus masto oro smūgį raketų nuolaužos pražudė 65 metų miesto gyventoją, dar keturi žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ kanale panešė Rusijos paskirtas Sevastopolio meras Michailas Razvožajevas.

Kovo pradžioje Rusija sudavė mirtiną raketų smūgį Ukrainos Odesos miestui kaip tik tuo metu, kai jo uoste lankėsi Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis. Tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir toli gražu nebuvo pavienis incidentas. Per dvejus metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje besilankančius sąjungininkų aukštus pareigūnus trikdė smūgiai, o vienu atveju – dronas, jų lankomuose miestuose.

Per šiandieną Ukrainos gynybos pajėgos Ukrainoje atmušė 54 Rusijos atakas Lymano, Bachmuto, Avdkijivkos, Novopavlivkos ir Chersono kryptimis. Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, teigia „Ukrinform“. Generalinio štabo duomenimis, iš viso per dieną fronte įvyko 64 koviniai susirėmimai. Per dieną Rusijos kariuomenė iš viso sudavė šešis raketų ir 70 aviacijos smūgių, taip pat paleido 72 raketų salves.

Laikinai užimtame Mariupolyje kilo gaisras prie Metalurhivo prospekte esančios karinės bazės. Tai pranešė Mariupolio mero tremtyje patarėjas Petro Andriuščenka, kuris šią žinią paskelbė per „Telegram“, praneša „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė vėl degina nendres netoli bazės prie tilto per Kalčiką Metalurhivo prospekte. O gal bazę padegė ne kariškiai“, – rašoma pranešime. „Bet kuriuo atveju dega tikrai gražiai ir tikrai arti bazės“, – pridūrė patarėjas.

Šeštadienį okupantai rusai iš artilerijos smogė Charkivo srities Čuhujivo rajono Vovčanski Chutorų kaimui. Per apšaudymą žuvo vienas žmogus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karine administracija. „Dėl priešo artilerijos apšaudymo Čuhujivo rajone žuvo 72 metų amžiaus vyras“, – parašė „Telegram“ kanale pareigūnai. Pasak Charkivo srities prokuratūros atstovų, Vovčanski Chutorų kaime nukentėjo gyvenamieji namai.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) programišiai vienu metu atakavo kelis svarbius Rusijos valdžios institucijų serverius. Atakos šiuo metu tęsiamos. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šaltiniu specialiosiose tarnybose. „Kovo 23 d. buvo surengtos kibernetinės atakos prieš valstybės agresorės valdžios institucijų serverius“, – pareiškė šaltinis. Be kita ko, užblokuoti tinklalapiai www.avard.gov.

Keturi iš dalies okupuoti Ukrainos regionai, kuriuos Vladimiras Putinas 2022 m. paskelbė Rusijos teritorija, turėjo ypatingą vaidmenį rinkimuose. Deportacijos, vietos lyderių sulaikymas bei priverstiniai įkalinimai, tėra šių regionų kasdienybė, kurioje gyvena šimtai ukrainiečių. Okupuotose Ukrainos teritorijose, Rusijos prezidento rinkimuose kareiviai su balsadėžėmis ėjo nuo namo prie namo.

Pastarieji Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms išvedė iš rikiuotės dideles naftos įmones, o tai atsiliepė Rusijos ekonomikai, tačiau vargu ar pati Rusija galės apsiginti nuo tolesnių atakų. Kaip rašo „Ukrinform“, tai socialiniame tinkle X pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis. Pasak žinybos atstovų, pastarosios atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas galėjo išvesti iš rikiuotės mažiausiai 10 proc.

Kyjivas šeštadienį pareiškė atmetantis Rusijos teiginius dėl Ukrainos sąsajų su vienoje Maskvos koncertų salėje penktadienį įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo daugiau kaip 100 žmonių. „Rusijos specialiųjų tarnybų versijos dėl Ukrainos yra visiškai nepagrįstos ir absurdiškos“, – po to, kai rusų saugumo tarnyba FSB šeštadienį pranešė, kad sulaikė į Ukrainą bandžiusius pabėgti ginkluotus užpuolikus, socialiniame tinkle „X“ parašė prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas.

Praėjusią parą Sumų srityje per rusų apšaudymą sužeistas vienas žmogus. Tai šeštadienį feisbuke pranešė Sumų srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą Rusijos kariškiai apšaudė srities teritoriją. Iš viso užfiksuoti 257 smūgiai. Dėl to buvo sužeistas civilis, apgadinta 12 privačių gyvenamųjų namų, iš kurių vienas yra daugiabutis, 3 automobiliai, 3 parduotuvės, taip pat nukentėjo civilinė infrastruktūra“, – rašoma pranešime.

Likviduojant bepiločio orlaivio atakos prieš Charkivo komunalinę įmonę padarinius, rusai smogė dar kartą – buvo sužeisti du Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai ir vienas Nacionalinės policijos pareigūnas. Kaip rašo „Ukrinform“, Charkivo srities prokuratūra tai pranešė „Telegram“ kanale.

Europos Sąjungos (ES) įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti konfiskuotas ir panaudotas šiai šaliai atgrasyti, o ne tik įšaldytas, sako Maskvos invazijai besipriešinančios Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Oleksandras Merežka. Pasak jo, konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti naudojamas Ukrainos atstatymui po karo metu padarytos žalos. „Įšaldyti Rusijos pinigų nepakanka. (...) Šie pinigai turėtų būti konfiskuoti.

2022 m. pavasarį Rusijos pajėgos deportavo Ukrainiečių paauglį Bohdaną Jermochiną iš okupuoto Ukrainos Mariupolio miesto, nuskraidino jį į Maskvą ir apgyvendino globėjų šeimoje. Jis buvo išsiųstas į patriotinę stovyklą netoli sostinės, kur Rusijos vėliavomis mojuojantys darbuotojai gyrė prezidentą Vladimirą Putiną ir bandė jį išmokyti nacionalistinių dainų. Ir šis vaikinas – tik vienas iš daugelio, prievarta įpainiotų į rusų propagandos voratinklį.

Ukraina savarankiškai priims sprendimus dėl teisėtų karinių objektų naikinimo Rusijos Federacijos teritorijoje. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai per Kyjivo saugumo forumą pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas penktadienį apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas suplanavus mirtiną išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos. „Teroristinis išpuolis Maskvoje buvo suplanuota ir apgalvota provokacija, kurią (Vladimiro) Putino įsakymu įvykdė Rusijos specialiosios tarnybos“, – platformoje „Telegram“ parašė direktoratas ir pridūrė, kad tokiais veiksmais siekiama „toliau eskaluoti ir plėsti karą“ su Ukraina.

Ukrainos pusėje kovojanti Rusijos piliečių grupė penktadienį neigė bet kokią atsakomybę už išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos. „Rusijos laisvės“ legionas, kurio kovotojai priklauso Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pareiškime pabrėžė, kad „legionas nekariauja su taikiais rusais“, ir apkaltino Rusijos saugumo pajėgas suplanavus šį išpuolį.

Nuolatinis Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Kremlius neva įgyvendino vieną iš plataus masto invazijos į Ukrainą „tikslų“. JT Saugumo Tarybos posėdyje Rusijos diplomatas tvirtino, kad šaliai agresorei beveik pavyko demilitarizuoti Ukrainą. „Specialiosios operacijos tikslas demilitarizuoti Ukrainą beveik pasiektas – jie jau seniai nekovoja savo ginklais, o išgyvena iš NATO tiekiamų ginklų“, – citavo jį Rusijos propagandistai.

Ukraina „neturi nieko bendra“ su vienoje koncertų salėje prie Maskvos penktadienį įvykdytu išpuoliu, platformoje „Telegram“ pareiškė prezidento tarnybos patarėjas Mychaila Podoliakas. „Kalbant apie įvykius „Crocus City“ [koncertų salėje] Rusijos [Maskvos] priemiestyje, kur šiandien įvyko tam tikri įvykiai, kažkoks šaudymas, kažkokie nenustatytų asmenų teroristiniai veiksmai, pasakysime aiškiai, Ukraina visiškai nesusijusi su šiais įvykiais“, – pabrėžė jis.

Prancūzijos ir Vokietijos ginklų gamybos grupė KNDS, daugiausia gaminanti tankus, Ukrainoje gamins karinę įrangą ir amuniciją, penktadienį Berlyne pranešė abiejų šalių gynybos ministrai. „Ketiname dirbti kartu, kad gamintume ginklus ir amuniciją Ukrainoje“, – per spaudos konferenciją su Prancūzijos kolega Sebastienu Lecornu sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad, realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug šaudmenų. Kaip praneša „Ukrinform“, Nyderlandų premjeras tai parašė socialiniame tinkle X. „Buvo malonu šiandien pasikalbėti su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Danijos premjere Mette Frederiksen apie šaudmenų tiekimą Ukrainai. Realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug amunicijos.

Ukraina netrukus gali pašalinti iš interneto tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, į kurį įtrauktos kompanijos, tęsiančios verslą Rusijoje, dėl tokių šalių kaip Kinija ir Prancūzija neigiamos reakcijos.  Kaip rašo UNIAN, tai pranešė „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.

Vakarai privalo būti pasirengę galimam konfliktui su Rusija, pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, penktadienį atvykęs į Kyjivą, praneša „The Moscow Times“.  „Apie tai [galimą karą su Rusija] pradėjome galvoti po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos“, – Kyjive kalbėjo R. Baueris.

Baltieji rūmai penktadienį pasmerkė didžiulę Rusijos atakų bangą Ukrainoje ir pareiškė, kad Kongreso respublikonai turi nutraukti, Vašingtono teigimu, nepateisinamą karinės pagalbos Kyjivui blokavimą. „Smerkiame brutalius Rusijos naktinius smūgius Ukrainos miestams ir civilinei infrastruktūrai“, – sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson pareiškime.

NATO šalys gali ir turi daugiau daryti, kad paremtų Ukrainą, nes po 2-3 metų bus pernelyg vėlu. Tai XVI Kyjivo saugumo forume pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, praneša „Ukrinform“. „Kodėl aš šiandien čia? Kad pabendraučiau su Ukrainos žmonėmis ir pareikščiau, jog mes būsime čia tiek, kiek reikės“, – sakė jis. Ministras pabrėžė, kad NATO šalys turi dirbti ilgalaikei perspektyvai, nes Rusijos agresija atsiliepia ne tik Ukrainai. „Rusija nesustos ir eis toliau.

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininkas generolas Thierry Burkhardas pareiškė, kad Vakarų parama Ukrainai gali neapsiriboti vien tik ginklų pristatymu. Jis tai pasakė Paryžiuje, priimdamas kolegą iš Švedijos generolą Micaelį Bydeną, pranešė „Ukrinform“. „Prezidento ketinimas yra priversti Vladimirą Putiną suprasti, kad mes žinome, kas vyksta Ukrainoje“, – sakė Th.

Rusijos valdžia planuoja artimiausiu metu mobilizuoti mažiausiai 300 tūkst. žmonių, kad pradėtų antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apsuptį, „Verskta“ teigė keturi šaltiniai. „Kitas pagal planą – Charkivas su miesto išsaugojimu. O tai įmanoma tik jį apsupus. Neužtenka 300 tūkst. snukių. Todėl viskas jau parengta mobilizacijai 2.0“, – paaiškino rusų tiriamosios žiniasklaidos portalui „Verstka“ šaltiniai Kremliuje.

Žuvusių žmonių skaičius per praėjusią naktį Rusijos surengtą masinę ataką Ukrainoje išaugo iki penkių, penktadienį pranešė pareigūnai.  „Per priešo raketų ataką Zaporižioje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki trijų“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas, pridūręs, kad iš viso šalyje žuvo penki žmonės.

Ukrainoje sulaikytas buvęs aukštas Gynybos ministerijos pareigūnas, įtariamas vykstant karui pasisavinęs daugiau kaip milijoną eurų. Buvęs Kariuomenės aprūpinimo maistu skyriaus vadovas bei jo kontroliuojamos  įmonės per praėjusius dvejus įsigijo turto už 58 mln. grivinų (beveik 1,4 mln. eurų), o tai visiškai neproporcinga vyro atlyginimui, ketvirtadienį pareiškė korupcijos atvejus aukščiausiu lygiu tirianti valstybinė institucijas DBR. Buvusiam pareigūnui gresia iki 10 metų kalėjimo.

JAV paragino Ukrainą nutraukti išpuolius prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą ir įspėjo, kad dėl bepiločių lėktuvų smūgių gali pakilti pasaulinės naftos kainos ir išprovokuoti atsakomuosius veiksmus. Taip teigė trys su šiuo klausimu susiję asmenys.

Po rusų šįryt įvykdyto raketinio antpuolio, elektros nebegamina nei vienas Dnipro hidroelektrinės blokas, o antrojo bloko būklė šiuo metu yra kritinė, kalbėdamas per Laisvosios Europos radiją / Laisvės radiją pasakė operatoriaus „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Ihoris Syrota. „Buvo pataikyta ir į antrąjį, ir į pirmąjį bloką“, – nurodė I. Syrota. Jis sakė kol kas negalįs įvertinti visų išpuolio padarinių antrajam blokui, tačiau pavojaus, kad užtvanka gali griūti, nėra.

Kremlius pareiškė, kad Rusija Ukrainoje yra karo padėtyje, ir tai žymi reikšmingą oficialių valdžios kalbų apie šį konfliktą pokytį. „Esame karo padėtyje. Taip, ji prasidėjo kaip specialioji karinė operacija, bet kai tik ten susidarė ta banda, kai kolektyviniai Vakarai tapo dalyviais Ukrainos pusėje, mums tai jau tapo karu“, – penktadienį paskelbtame interviu prokremliškam laikraščiui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija, panaudodama beveik 90 raketų ir daugiau kaip 60 Irano gamybos dronų, praėjusią naktį surengė didžiulę mirtinų išpuolių prieš Ukrainą bangą. Tai vienas didžiausių pastarojo meto puolimų. „Per naktį buvo paleista daugiau kaip 60 dronų „Shahed“ ir beveik 90 įvairių tipų raketų“, – sakė jis.

Zaporižios atominėje elektrinėje atjungta Dniprovskos aukštos įtampos linija – elektrinė atsidūrė ant elektros energijos tiekimo nutraukimo ribos, pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos operatoriumi „Enerhoatom“. Visi Zaporižios atominės elektrinės blokai sustabdyti, penki iš jų yra „šaltojo išjungimo“ būsenos, vienas –  „karštojo išjungimo“ būsenos. Aukštos įtampos linijos „Dniprovska“ atjungimas įvyko kovo 22 d. rytą.