Karas Ukrainoje

Ukrainos išlikimui gresia pavojus ir jos sąjungininkai „turi imtis veiksmų“, perspėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Sky news“. Jis pabrėžė, kad JAV lieka įsipareigojusios Kyjivui, nors Vašingtonas iš esmės nebeturi lėšų toliau ginkluoti Ukrainą. 60 mlrd. dolerių pagalbos paketas JAV Atstovų rūmuose įstrigęs jau ne vieną mėnesį, nes respublikonai įstatymų leidėjai reikalauja, kad naujos lėšos būtų susietos su aktyvesniais veiksmais prieš nelegalią imigraciją.

Antradienį Ukraina pareiškė esanti šokiruota, kad Jungtinės Amerikos Valstijos dar nepatvirtino naujo karo pagalbos paketo, kai šalis jau trečius metus atremia Rusijos invaziją ir patiria ginklų stygių mūšio lauke. 60 mlrd. dolerių pagalbos paketas JAV Atstovų rūmuose įstrigęs jau ne vieną mėnesį, nes respublikonai įstatymų leidėjai reikalauja, kad naujos lėšos būtų susietos su aktyvesniais veiksmais prieš nelegalią imigraciją.

Rusija perspėjo, kad Prancūzijos padaliniai Ukrainoje būtų „prioritetinis“ taikinys, rašo „Sky news“. „Tai (Prancūzijos kariai – red. past.) taps prioritetiniu ir teisėtu Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų taikiniu“, – pareiškė Rusijos žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas. „Tai reiškia, kad jų lauktų visų prancūzų, kada nors su kardu atvykusių į Rusijos teritoriją, likimas“, – priduria jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į sąjungininkus, prašydamas suteikti daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, rašo „Sky news“. V. Zelenskis perspėjo, kad vien šį mėnesį Rusija paleido 130 raketų, daugiau kaip 320 dronų ir beveik 900 bombų. „Mums reikia daugiau apsaugos, konkrečiai visiškai realaus oro gynybos sistemų, kurias turi mūsų partneriai, skaičiaus“, – pabrėžia jis.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis siūlo, kad Bendrija 90 proc. įšaldytų Rusijos lėšų skirtų ginklams Ukrainai pirkti. Likę 10 proc. būtų pervesti į ES biudžetą ir skirti Ukrainos ginklų pramonei remti, praneša agentūra „Reuters“. J. Borrelis žiniasklaidos atstovams Briuselyje sakė, kad savo pasiūlymą ketina pristatyti trečiadienį – prieš savaitės pabaigoje numatytą ES viršūnių susitikimą.

Antradienį Vladimiras Putinas paragino Federalinę saugumo tarnybą (FST) identifikuoti ir nubausti proukrainietiškus Rusijos kovotojus, dalyvavusius rengiant vis daugiau mirtinų išpuolių Rusijos pasienio regionuose. „Apie šiuos išdavikus (...) mes neturime pamiršti, kas jie yra, turime visus juos identifikuoti vardais ir pavardėmis. Mes juos bausime be senaties, kad ir kur jie būtų“, – sakė V. Putinas, „niekšais“ pavadinęs rusus, kovojančius su jo režimu.

Estijos užsienio reikalų ministerija antradienį įteikė Rusijos ambasados reikalų patikėtiniui diplomatinę notą dėl to, kad vienas diplomatinį statusą turintis rusas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Notoje teigiama, kad Estija neketina toleruoti Rusijos veiksmų, nukreiptų prieš jos nepriklausomybę ir suverenitetą. Ministerija pareiškė, kad Rusijos specialiųjų tarnybų koordinuojamos hibridinės operacijos prieš Estijos saugumą turi būti nutrauktos.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pažadėjo Ukrainai tolesnę Jungtinių Valstijų paramą. „JAV neleis Ukrainai pralaimėti, – sakė jis vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. – Ši koalicija neleis Ukrainai pralaimėti. Laisvasis pasaulis neleis Ukrainai pralaimėti“. Esą būtina daryti viską, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „imperiniai planai“ nebūtų sėkmingi.

Kovo 26 dieną Varšuva ir Berlynas įkurs „šarvuočių koaliciją“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms. Apie tai Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė per dvišalį susitikimą Varšuvoje su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. „Kovo 26 dieną mes, kaip bendri lyderiai – Lenkija ir Vokietija – aktyvuosime šarvuočių koaliciją Ukrainai paremti. Tai bus viena iš svarbiausių koalicijų“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog tikisi, kad jam nereikės rinktis tarp to, ar siųsti ginklų į Ukrainą, ar leisti Vladimirui Putinui užgrobti šią šalį. Paklaustas, ar jis toliau padėtų Ukrainai apsirūpinti ginklais, ar leistų V. Putinui okupuoti Ukrainą ar jos dalį, jei būtų perrinktas prezidentu, jis pareiškė viltį, kad to neprireiks.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina pasinaudoti, kaip teigiama, rekordiniu rinkėjų aktyvumu ir jo kandidatūrai į prezidentus parodyta parama, kad sukurtų neformalias sąlygas užtęsti karą Ukrainoje, praneša Karo tyrimų institutas (ISW). Kovo 18 d. Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad prezidento „rinkimus“ laimėjo V. Putinas, už kurį balsavo 87,28 procentų rinkėjų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, telefonu kalbėdamas su Vladimiru Putinu sakė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti bet kokį tarpininko vaidmenį, kad tik Ukraina ir Rusija vėl sugrįžtų prie derybų stalo. Apie tai Turkijos prezidentūros komunikacijos direkcija pranešė socialiniame tinkle „X“. „Turkija yra pasirengusi padėti (Rusijai) grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – rašoma pranešime.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu JAV transliuotojui gynė savo pasiūlymą padidinti NATO šalių karines išlaidas nuo 2 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto ir sakė, kad Vladimiras Putinas gali užpulti NATO jau 2026 ar 2027 metais. Svarbiausi įvykiai: 23:48 | Kurske ir Belgorode nugriaudėjo sprogimai, pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus Antradienio vakarą, Kursko ir Belgorodo sritys buvo apšaudytos, rašo UNIAN.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, būdamas nepriklausomos valstijos vadovu, turi visas teises svarstyti galimybę į Ukrainą siųsti savo karių, pirmadienį, kovo 18 d. surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. „Negaliu kalbėti už prezidentą E. Macroną.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad dronų naudojimo plėtra šiuo metu yra Ukrainos pajėgų prioritetas, rašo UNIAN. „Technologijos ir pagaminimo galimybės yra raktas į mūsų pranašumą prieš priešą. Bepilotės sistemos čia užima svarbią vietą. Todėl bepiločių sistemų naudojimo plėtra yra mano prioritetas. Ukrainos ginkluotosiose pajėgose už šią kryptį atsakingas mano pavaduotojas, Ukrainos didvyris pulkininkas Vadimas Sucharevskis“, – cituojamas jis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, jog kai tik Vladimiro Putino padėtis pradeda blogėti, tuomet ima garsiau skambėti Rusijos pareiškimai apie pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.

Vis mažiau ukrainiečių planuoja grįžti į tėvynę: prieš pusantrų metų tokį ketinimą išsakė apie 50 proc. pabėgėlių, o dabar šis rodiklis sudaro 26 proc. Tokius apklausos duomenis pirmadienį per spaudos konferenciją pateikė Ekonominės strategijos centro vykdomasis direktorius Hlebas Vyšlinskis, praneša „Ukrinform“. „Mes atlikome jau tris tyrimo apie Ukrainos pabėgėlių būklę ir nuotaikas bei jų negrįžimo poveikį Ukrainos ekonomikai etapus.

Ukraina, norėdama kompensuoti artilerijos sviedinių trūkumą ir susilpninti Rusijos karinius pajėgumus, stengiasi masiškai naudotis dronais, tačiau ekspertai įspėja, kad to nepakanka.  Mūšio lauke pradeda dominuoti tiek už šimtų kilometrų smogti galintys dronai, tiek komerciniai dronai. Visų pirma, vadinamieji FPV (angl.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per susitikimą su Jungtinių Valstijų senatoriumi Lindsey Grahamu (Lindsiu Grejemu) pareiškė, kad greitas JAV Kongreso sprendimas dėl milijardinės karinės pagalbos Ukrainai yra nepaprastai svarbus.

Per dvi savaites Ukrainos „Dronų armija“ sunaikino 88 rusų tankus, rašo „Ukrinform“. „Ukrainos bepiločiai orlaiviai fronte sėkmingai tęsė Rusijos kariuomenės nuginklavimą. Per šį laiką jiems pavyko sunaikinti 88 tankus, 174 šarvuotas kovos mašinas, 180 sunkvežimių ir 133 patrankas“, – cituojamas Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas. Anot jo, „fronte bus daugiau dronų ir technologijų.

Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų išsiuntė į Rusiją apie 7000 konteinerių, pripildytų amunicijos ir kitos karinės technikos, kad paremtų ją kare prieš Ukrainą. Kaip rašo „The Times“, tai pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Won-sikas. Anksčiau JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai apkaltino Šiaurės Korėją tiekiant Rusijai artilerijos sviedinius, raketas ir kitą įrangą. Maskva ir Pchenjanas neigia sudarę susitarimą dėl ginklų tiekimo.

Rusijos gynybos ministerija rodo ženklų, jog ketinama apsaugoti Rusijos Juodosios jūros flotilę (JJF) nuo ukrainiečių antpuolių ir tuo tikslu galimai pakeitė JJF vadą, pranešė Vašingtone įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW). ISW analitikų manymu, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pozicija dėl JJF apsaugojimo leistų jam prisiimti visus nuopelnus sau, jeigu JJF sugebėtų geriau apsiginti nuo ukrainiečių antpuolių, o nesėkmės atveju dėl visko apkaltinti kitus kariuomenės vadus.

Rusijos pasienio regione Belgorode, netoli to paties pavadinimo miesto esančiame kaime pirmadienį per Ukrainos apšaudymą žuvo du žmonės ir keturi buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Belgorodo srityje, oro gynybai atrėmus Ukrainos kariuomenės ataką, Nikolskojės kaime žuvo du žmonės, o keturi buvo sužeisti“, – sakė V. Gladkovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė iš esmės esąs atviras pasiūlymui dėl paliaubų per vasaros olimpines žaidynes Paryžiuje. Tačiau jis kol kas negirdėjo apie atitinkamą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą, sakė V. Putinas sekmadienio vakarą po savo perrinkimo surengtoje spaudos konferencijoje. „Bet kokiu atveju visuomet atsižvelgsime į Rusijos interesus ir padėtį mūšio lauke“, –kalbėjo jis.

Ukraina naudoja didelį skaičių bepiločių orlaivių, kad kompensuotų artilerijos sviedinių trūkumą ir nusilpnintų rusų karinius pajėgumus, tačiau ekspertai perspėja, kad jėgų pusiausvyros ši priemonė pakeisti negali. Mūšio lauke įsivyrauja tiek taikinius už šimtų kilometrų pasiekti gebantys, tiek komerciniai dronai. Vadinamieji pirmojo asmens vaizdo (angl.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė remiąs kanclerio Olafo Scholzo poziciją neperduoti Ukrainai „Taurus“ raketų ir nesiųsti sausumo dalinių į Rusijos užpultą šalį. „Manau, kad Olafas Scholzas daro tai, ko šiuo metu tikėčiausi iš Vokietijos federalinio kanclerio“, – sakė jis agentūrai dpa. Kartu G Schröderis pareikalavo Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvos dėl derybų konfliktui Ukrainoje sureguliuoti.

Sekmadienio vakarą keliuose Ukrainos regionuose nuaidėjo apie oro antskrydžius įspėjančios sirenos, kai žvalgyba aptiko kelis Rusijos kariuomenės paleistų vadinamųjų kamikadzių spiečius, pranešė Ukrainos žiniasklaida. Oro pavojaus signalas taikomas Charkivo, Poltavos, Sumų ir Dnipro regionams šalies rytuose. Anksčiau Ukrainos kariuomenė buvo surengusi bepiločių orlaivių atakas Rusijos pietuose. Krasnodare bepiločio lėktuvo ataka sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje.

Anot ten esančių prorusiškų separatistų, per bepiločio orlaivio ataką prieš karinę bazę Padniestrės regione netoli Ukrainos buvo sunaikintas sraigtasparnis. „Sudegė senas, nebetinkamas naudoti sraigtasparnis, stovėjęs ant kilimo ir tūpimo tako“, – sekmadienį Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS pranešė Padniestrės saugumo pajėgos. Pranešimų apie aukas nebuvo. Separatistų kontroliuojamas vietinis transliuotojas anksčiau per televiziją rodė sprogimo vaizdus.

Moldovos separatistinio Padniestrės regiono prorusiška vadovybė sekmadienį pareiškė, kad sprogimą kariniame objekte veikiausiai sukėlė iš Ukrainos paleistas dronas. Padniestrė yra daugiausia rusakalbis regionas, kuris ilgą laiką priklausė nuo Maskvos paramos. „Šiandien Tiraspolio karinės bazės teritorijoje dėl sprogimo kilo gaisras. Preliminariai nustatyta, kad sprogimą sukėlė dronas kamikadzė“, – socialiniuose tinkluose pranešė regiono valdžios institucijos.

Daugiau nei metus Ukrainoje karo instruktoriumi dirbęs Andrejus Šildiajevas teigia, kad apart pačio karo, Ukrainoje yra dar trys didžiulės problemos. Viena jų – dalies gyventojų negalvojimas apie karą ir jo situacijos ignoravimas. Apie tai A. Šildiajevas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Andrejaus Šildiajevo teigimu, karo Ukrainoje fronte iniciatyvą visada valdė ir tebevaldo Rusija.

Rusija sekmadienį nurodė padidinti karinio jūrų laivyno pajėgumus ir mokymus, siekiant atremti Ukrainos oro ir antvandeninių dronų keliamą pavojų.  „Personalo mokymai turi vykti kasdien. Mokymai, kaip atremti atakas iš oro ir iš laivų be įgulos“, – sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, sekmadienį lankydamasis Juodosios jūros laivyne.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bando įbauginti Vakarų auditoriją ir suvaržyti jų vyriausybes, tačiau iš tikrųjų jis bijo realaus karo su NATO sąjungininkais. Premjerė K. Kallas tai sakė interviu britų transliuotojui BBC. Vyriausybės vadovės teigimu, nors V. Putinas puikiai sugeba „sėti baimę“, jo grasinimus reikėtų vertinti „rimtai“. „Jis jau kurį laiką grasina branduoliniu karu. Tačiau tai tik žodžiai.

Prancūzija prašys Rusijos laikytis paliaubų Ukrainoje per šią vasarą Paryžiuje vyksiančias Olimpines žaidynes, pranešė „Politico“, remdamasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono šeštadienį duotu interviu Ukrainos televizijai. „To bus paprašyta, – sakė E. Macronas, pridurdamas, kad Prancūzija tai darys vadovaudamasi olimpinio judėjimo dvasia.  – Tai yra taikos žinutė“. Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos.

Sekmadien Mykolajive nugriaudėjo galingas sprogimas. Apie tai „Telegram“ žinute pranešė miesto meras Oleksandras Sienkevičius. „Sprogimas Mykolajive. Aiškinamės [detales]. Informaciją pateiksiu vėliau“, – rašė O. Sienkevičius. Mykolajivo regiono gubernatorius Vitalijus Kimas taip pat parašė „Telegram“, kad „Mykolajive įvyko sprogimas“. Dar prieš sprogimą mieste buvo paskelbtas oro pavojus, o Karinės oro pajėgos perspėjo apie galimą balistinių ginklų panaudojimą iš rytų pusės.

Tetiana yra 61 metų močiutė ir mama, kuri per vieną dieną neteko visko – šeimos ir namų. Dėl rusų išpuolių, jos namą pasiglemžė liepsna, o jos sūnus su žmona ir trimis vaikais nespėjo išsigelbėti. Tokioje šalyje kaip Ukraina, kur ištisi miestai sulyginti su žeme, aukų skaičius toks didelis, kad žurnalistai dažnai nepajėgia jų aprašyti.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas buvo priverstas atsisakyti kelionės į Ukrainos pietinį Odesos miestą dėl Rusijos raketų grėsmės. Pasak laikraščio „Sunday Times“ pranešimo, kurį patvirtino G. Shappsui artimas šaltinis, sekretoriui teko atšaukti vizitą po to, kai britų žvalgyba jį įspėjo, kad rusai sužinojo apie jo kelionės planus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį vakare paskelbtame interviu sakė, kad Vakarų sausumos operacijos Ukrainoje kažkuriuo metu galėtų būti būtinos. Prancūzų lyderis tai pareiškė po susitikimo su Vokietijos ir Lenkijos lyderiais. Praėjusį mėnesį jis tvirtino, kad ši galimybė neturėtų būti visiškai atmetama. Tokią jo mintį griežtai atmetė Berlynas ir kiti partneriai Europoje, bet E. Macronas laikosi savo, tik pabrėžia, kad Vakarų sąjungininkės iniciatyvos nesiimtų.

Atėjus tretiesiems karo metams Ukrainoje situacija fronte vis dar išlieka sunki – sunaikinti miestai, žmonės, ieškantys, kur prisiglausti, bei begalės prarastų gyvybių. Tačiau yra ir tų, kurie liko ir gyvena netoli fronto linijos. Likusiųjų nuotaikos išlieka panašios – ukrainiečiai pavargę ir nieko nebesitiki iš Vakarų. „Mes žinome, kas artėja, – sako Marija, savo bute Kostiantynivkoje pakuojanti televizorių. Ji liepia jį pristatyti į Kyjivą prieš keliaudama ten su sūnumi.

Sekmadienį, paskutinę prezidento rinkimų Rusijoje dieną, Ukraina į Rusiją paleido dešimtis dronų, be kita, ko, surengė ataką prieš rinkimų apylinkę okupuotame Zaporižios regione, o kiti dronai buvo pasiųsti į Maskvą, pranešė Rusijos pareigūnai. Per ataką užsidegė savivaldybės kultūros centras nedideliame Kamiankos-Dniprovskos miestelyje, savo „Telegram“ kanale rašė rusų politikas, judėjimo „Mes su Rusija“ pirmininkas Vladimiras Rogovas.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 14 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo penkiomis raketomis S-300, paleistomis į Charkivo ir Donecko sritis, dviem į Černihivo sritį paleistomis raketomis Ch-59 ir 16 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo. 14 bepiločių buvo sunaikinti virš Odesos srities.

Ukraina sekmadienį dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietinėje Krasnodaro srityje, dėl to kilo gaisras, o vienas žmogus mirė nuo „širdies smūgio“, pranešė regiono valdžios institucijos. Rusija sekmadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį į kovo 17-ąją, paskutinę balsavimo per šalies prezidento rinkimus dieną, perėmė 35 ukrainiečių dronų ataką. „Naktį apie 3 val.

Šiuo metu Ukraina derasi su dešimčia šalių dėl dvišalių saugumo garantijų susitarimų pasirašymo. Tai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva pareiškė per Ukrainos televiziją, praneša „Ukrinform“. „Šiandien delegacija veda derybas su dešimčia šalių. Apie derybų eigą ir kur ir kada bus pasirašytas tam tikras susitarimas neskelbsime“, – sakė I. Žovkva. Jis teigė, kad tarp partnerių yra tam tikra konkurencija, kas pirmiausia pasirašys tokią sutartį.

Kovo 15 dieną Ukrainos Valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos išminuotojai Vynycos srityje neutralizavo Rusijos raketos Kh-101 kovinę galvutę. „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Valstybinės pagalbos tarnybos spaudos tarnyba. Sprogstamasis objektas rastas Žmerynkos rajone esančiame miške. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 14 dieną Vynycos srities Žmerynkos rajone buvo rastos rusiškos sparnuotosios raketos Kh-101 nuolaužos.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas telefonu aptarė pagalbos teikimą Ukrainai. Taip teigia prezidentūra, praneša „Ukrinform“. „Šalys aptarė situaciją mūšio lauke ir skubius Ukrainos gynėjų poreikius. Prezidentūros vadovas pabrėžė, kad svarbu, kad JAV Atstovų Rūmai skubiai patvirtintų pagalbos Ukrainai paketą", – rašoma pranešime.

Per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos šalies pietuose sunaikino 117 okupantų, vieną vaizdo stebėjimo sistemą Murom-M, 11 šarvuočių, du lauko šaudmenų saugojimo punktus ir vieną priešo kuro sandėlį. „Ukrinform“ duomenimis, Pietų gynybos pajėgų spaudos tarnyba apie tai pranešė platformoje „Telegram“. „Gynybos pajėgos ir toliau smūgiuoja priešo susitelkimo vietovėms, šaudymo pozicijoms ir užnugariui.

Rusijos pajėgos Chersono srityje bepilotėmis skraidyklėmis puola ukrainiečius civilius, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai, kad penktadienį ir šeštadienį rusų dronai atakavo civilius, paskelbė Chersono srities karinė administracija. Šeštadienį Berislave rusai numetė sprogmenis ant 71 metų vyro, kuris dėl sprogimo sukeltos kojos traumos buvo nugabentas į ligoninę. Penktadienį okupantai iš dronų numetė sprogmenis Lvovės kaime, Chersono srityje.

Rusijos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad ukrainiečiams apšaudant Rusijos Belgorodo sritį, besiribojančią su Ukraina, žuvo du žmonės. Belgorode per išpuolį žuvo vyras ir moteris, dar trys žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.  Penki žmonės taip pat buvo sužeisti, kai Ukrainos dronas pataikė į automobilį Glotovo kaime, esančiame maždaug už 2 km nuo Ukrainos sienos, sakė V. Gladkovas.

Kibernetinio saugumo specialistai iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) įsilaužė į Rusijos viešųjų paslaugų sistemą, kuri naudojama elektroniniam balsavimui Rusijos „prezidento rinkimuose“, skelbia „Ukrinform“. Apie tai „Ukrinform“ sužinojo iš šaltinio Ukrainos žvalgyboje. „Rusijos viešųjų paslaugų svetainė neveikia. Balsavimo sistema neveikia. HUR kibernetinio saugumo specialistai įveikė visas apsaugos sistemas.

Odesoje 40 žmonių vis dar hospitalizuoti, o 9 sužeistųjų būklė kritinė po to, kai Rusija šį Ukrainos miestą atakavo balistinėmis raketomis, praneša „Ukrinform“. Naujausią informaciją apie sužeistuosius socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis. „9 val. ryto duomenimis, 40 žmonių, sužeistų per vakarykštę raketų ataką, vis dar gydomi medicinos įstaigose. Devynių iš jų būklė tebėra rimta“, – teigė jis.