Karas Ukrainoje

Rusijos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad ukrainiečiams apšaudant Rusijos Belgorodo sritį, besiribojančią su Ukraina, žuvo du žmonės. Belgorode per išpuolį žuvo vyras ir moteris, dar trys žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.  Penki žmonės taip pat buvo sužeisti, kai Ukrainos dronas pataikė į automobilį Glotovo kaime, esančiame maždaug už 2 km nuo Ukrainos sienos, sakė V. Gladkovas.

Kibernetinio saugumo specialistai iš Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) įsilaužė į Rusijos viešųjų paslaugų sistemą, kuri naudojama elektroniniam balsavimui Rusijos „prezidento rinkimuose“, skelbia „Ukrinform“. Apie tai „Ukrinform“ sužinojo iš šaltinio Ukrainos žvalgyboje. „Rusijos viešųjų paslaugų svetainė neveikia. Balsavimo sistema neveikia. HUR kibernetinio saugumo specialistai įveikė visas apsaugos sistemas.

Odesoje 40 žmonių vis dar hospitalizuoti, o 9 sužeistųjų būklė kritinė po to, kai Rusija šį Ukrainos miestą atakavo balistinėmis raketomis, praneša „Ukrinform“. Naujausią informaciją apie sužeistuosius socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis. „9 val. ryto duomenimis, 40 žmonių, sužeistų per vakarykštę raketų ataką, vis dar gydomi medicinos įstaigose. Devynių iš jų būklė tebėra rimta“, – teigė jis.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad šeštadienio naktį ir rytą Rusijos Federacija buvo puolama Belgorodo ir Kursko srityse, informuoja naujienų agentūra „Unian“. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, naktį Kursko srityje buvo numušti penki ukrainiečių dronai, o Belgorodo srityje – raketa paleista iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos RM-70 „Vampir“ ir taktinė raketa „Točka-U“. Be to, 8 val.

Ukrainoje pastarąją parą žuvo 1 160 Rusijos kareivių, praneša „Ukrinform“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 16 d. Rusija Ukrainoje neteko 429 580 kareivių.

Per žiaurią Rusijos invaziją į Ukrainą Vladimiro Putino pakalikai, kuriems buvo „išplautos smegenys“, paėmė į nelaisvę ir psichologiškai kankino mamą. Ją, gąsdino, apžiūrinėjo jos kūną ir laikė šaltyje izoliuotą. Kelias dienas laikyta požeminiame rūsyje, atskirta nuo šeimos ir žiauriai tardoma, Liudmila Veselko papasakojo portalui „The Sun“ apie savo siaubingus išgyvenimus.

Rusija turi resursų ir pajėgumų dar dvejus metus tęsti kraugerišką karą Ukrainoje – perspėjo Lietuvos žvalgyba. Karas Rusijos nesusilpnino taip, kaip to tikėjosi Vakarai. Priešingai – karas ir karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga. Jau trečius metus Ukrainą griaunantys ir jos žmones žudantys rusų okupantai bent artimiausiu metu sustoti neketina.

Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis bus „nuspręsta šį pavasarį arba vasarą“. Tai pareiškė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas BorrellIs. Pasak „Voice of America“, jis paragino tęsti paramą Ukrainai vėluojant JAV karinei pagalbai. J. Borrellis teigė, kad Ukrainos vyriausybė negali laukti lapkričio mėnesį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatų. Vizito JAV metu J. Borrellis susitiko su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Baltarusijos teritorijoje pradėti statyti būstai buvusios privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniams. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi Nacionaliniu pasipriešinimo centru. Remiantis vietos pranešimais, Celio kaime (90 km. nuo Minsko) statomas devynių aukštų pastatas. Ten yra poligonas, kuriame kadaise buvo dislokuoti „Wagner“ samdiniai. Šiuo metu ten tebėra iki 300 samdinių, kurie dalyvauja Baltarusijos kariuomenės mokymuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasmerkė Rusijos smūgį pietiniame Odesos uostamiestyje, per kurį žuvo mažiausiai 19 žmonių ir dar pusšimtis žmonių buvo sužeisti. „Po Rusijos raketų atakos Odesoje vyksta gelbėjimo ir pagalbos operacijos. Labai bjaurus šių niekšų smūgis, – sakoma V. Zelenskio pareiškime internete. – Paleistos dvi raketos, o antroji – kai gelbėtojai ir gydytojai atvyko į smūgio vietą“. Anksčiau skelbta apie 16 žuvusiųjų.

Rytų Ukrainoje, pasak Vokietijos žiniasklaidos, nuo Rusijos artilerijos ugnies žuvo vokiečių kovotojas. 37 metų vyras dirbo su bepiločių žvalgybos daliniu ir žuvo, kai ketvirtadienį po tiesioginio smūgio įgriuvo slėptuvė, kurioje jis buvo. Apie tai panešė žiniasklaidos grupės „Redaktionsnetzwerks Deutschland“ (RND) laikraščiai, remdamiesi Ukrainos teritorinės gynybos tarptautiniu legionu. Tai yra savanorių užsienio kovotojų dalinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jo kariuomenė atsakys į virtinę Ukrainos išpuolių prieš jo šalį, kuriuos jis pavadino Kyjivo bandymu sužlugdyti prezidento rinkimus. Rusijos pasienio sritys šią savaitę tapo mirtinų Ukrainos bombardavimų taikiniais ir susidūrė su pakartotinėmis Kyjivą remiančių rusų savanorių, sudarytų iš Kremliui priešiškai nusiteikusių rusų, atakomis.

Ukraina paragino Vakarų sąjungininkus finansuoti jos vidaus ginklų gamybą. Pasak „Financial Times“, neseniai išplėsti Ukrainos ginklų gamybos pajėgumai dabar gerokai viršija užsakymams skirtų pinigų sumą. „Greičiausias būdas pradėti gamybą – ją vykdyti Ukrainoje. Mes esame labai pajėgūs. Esame konkurencingi kainų atžvilgiu“, – kalbėjo Ukrainos strateginės pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas.

Per Rusijos raketų ataką Ukrainos Odesos uostamiestyje žuvo 16 žmonių, įskaitant paramediką ir gelbėtoją, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.  Įvykio vietoje naujienų agentūros AFP žurnalistai matė antklodėmis uždengtus kūnus, sukrautus gatvėje, o pareigūnai rodė krauju ir purvu išteptus išsekusius gelbėjimo tarnybų darbuotojus, kurie gesino liepsnas ir gydė sužeistus kolegas.

Realizavus dar vieną repatriacijos priemonę, į Ukrainą buvo grąžinti dar 100 žuvusių karių palaikai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.

Rusija ir toliau vykdo Ukrainoje rimtus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, įskaitant „sistemingą“ kankinimą ir žaginimą, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų tyrėjai. Maskva jau daugiau nei dvejus metus kariauja su Ukraina ir pastaruoju metu mūšio lauke pasiekė teritorinių laimėjimų. Aukšto lygio Tyrimo komisija (COI) pranešė radusi naujų plačiai paplitusių piktnaudžiavimų įrodymų.

Už Rusijos karo Ukrainoje kritiką įkalintas teisių gynėjas Olegas Orlovas atmetė valdžios pasiūlymą pasirašyti sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ir vykti kariauti į Ukrainą, penktadienį pranešė garsi žmogaus teisių grupė. 70 metų Rusijos teisių gynėjas kovo 11 d. buvo perkeltas iš vieno sulaikymo centro į kitą ir jam „beveik iš karto buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį ir dalyvauti specialiojoje karinėje operacijoje“, socialinėje žiniasklaidoje pranešė „Memorial„ centras.

Berlyne Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos lyderiai penktadienį susitiko aptarti paramos Ukrainai klausimą, siekdami parodyti vienybę ir solidarumą, Kyjivui susiduriant su karinių išteklių trūkumu, o rusams balsuojant rinkimuose, kurie beveik neabejotinai dar šešeriems metams pratęs prezidento Vladimiro Putino valdymą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukraina atidžiai stebės, kurios šalys pripažins prezidento „rinkimus“ Rusijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Bus sunkūs du trys mėnesiai, nes Rusijos Federacija dabar baigs vadinamąjį rinkimų procesą... Šalys, žinoma, pripažins rinkimus Rusijoje, o tai yra absoliuti gėda šiuolaikiniame pasaulyje.

Praėjus dvejiems metams nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija tvirtai stovi ant karo bėgių ir jau ruošiasi kitam karui. Kaip praneša „Foreign Policy“, remdamasis Estijos žvalgybos atstovų pareiškimais, Kremlius pertvarko ir plečia šalies kariuomenę, tikėdamasis konflikto su NATO per artimiausius 10 metų.

Okupantai jau kelias dienas mėgina pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybą trijų brigadų ruožuose Avdijivkos kryptimi. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis lankėsi šiame rajone ir priėmė kai kuriuos sprendimus. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis O. Syrskio „Telegram“ kanalu.

Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė Rusijos režimo organizuotus rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir pareiškė, kad visi šiame procese dalyvaujantys asmenys, taip pat tie, kurie sutiko būti tarptautiniais stebėtojais, bus patraukti atsakomybėn.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas davė interviu Prancūzijos televizijai, per kurį išsamiai paaiškino savo politiką karo Ukrainoje atžvilgiu. Jis įspėjo, kad jei Rusija laimės, ji Ukrainoje nesustos, ir pabrėžė, jog sąjungininkės neturėtų riboti paramos Ukrainai.

Vakarų karių dislokavimas Ukrainoje galėtų sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, rašo „RBK-Ukraina“. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Rusai raketomis S-300 smogė Charkivo regiono Zoločivo kaimui Penktadienį vakare Rusijos pajėgos raketomis S-300 atakavo Charkivo regiono Zoločivo kaimą. Apie tai Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė „Telegram“ žinutėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Prancūzija siųs savo karius į Ukrainą. Apie tai ir kitus karo Ukrainoje klausimus jis kalbėjo interviu prancūzų žiniasklaidos priemonei TF1, rašo „Obozrevatel“. Macronas apie karių siuntimą į Ukrainą: „Tokio scenarijaus neatmetame“ „Šiandien nesame tokioje situacijoje, kad mums reikėtų siųsti karius į Ukrainą, ir tokio scenarijaus neatmetame“, – nurodė jis.

Rusų valdžia neleidžia civiliams evakuotis iš Belgorodo, kur šiuo metu vyksta aktyvus karo veiksmai, kuriuose dalyvauja dviejų valstybių sieną kirtę prie Ukrainos prisidėję rusų etninių mažumų daliniai. Apie tai kalbėdamas per nacionalinę televiziją pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. „Taip, mes galime patvirtinti šią informaciją. Šiandien girdėjome perimtus tiek teisėsaugininkų, tiek vietos gyventojų pokalbius.

Rusijos pajėgos gali pasinaudoti tuo, kad Vašingtonas vėluoja suteikti pagalbą Ukrainai, „The New York Times“ cituoja UNIAN. Anot leidinio, tai gali leisti Rusijos kariuomenei pradėti aktyviau veikti fronte. „Ilgainiui sumažėjusi Amerikos parama greičiausiai privers Ukrainą užleisti daugiau teritorijos. Rusijos pajėgos dabar laiko apie 20 proc. Ukrainos teritorijos ir nori daugiau“, – skelbia leidinys.

Jau užfiksuota apie 50 atvejų, kai Rusija prieš Ukrainą panaudojo Šiaurės Korėjos gamybos raketas, įskaitant vieną oficialiai patvirtintą atvejį sausio 2 dieną Charkive. Taip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Charkivo regiono prokuratūros vadovas Oleksandras Filčakovas.

Prancūzijos valdžios institucijos bent nuo pernai vasaros svarsto apie galimybę siųsti karius į Ukrainą. Apie tai pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, rašo UNIAN. Macronas užsimena apie savo karius Odesoje Leidinys pažymi, kad ankstesnis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas apie galimą karių siuntimą į Ukrainą šokiravo daugelį žmonių Europoje, tačiau ne kitus Prancūzijos pareigūnus.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus. Bendrovė teigė, kad gamyklos bus skirtos šaudmenims, karinėms transporto priemonėms, parakui ir priešlėktuvinei ginkluotei gaminti su Rusijos invazija kovojančioje Ukrainoje, kuri susiduria su šaudmenų trūkumu.

Ukraina pradėjo rotuoti karius, kurie „ilgą laiką“ tarnauja fronto linijose, skelbia „Sky news“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad tai „stabilizuos padėtį“ ir turės teigiamą poveikį karių moralei bei psichologinei būklei. „Mums pavyko pradėti dalinių ir padalinių, kurie ilgą laiką fronte vykdė kovines užduotis, rotacijos ir pakeitimo procesą“, – sako jis. O. Syrskis taip pat pakomentavo ir padėtį Zaporižioje.

Vokietijos konservatyvioji opozicija vėl patyrė nesėkmę teikdama parlamentui pasiūlymą, kuriuo Berlynas raginamas tiekti Ukrainai vokiškas sparnuotąsias raketas „Taurus“, nes dauguma įstatymų leidėjų ketvirtadienį balsavo prieš. Iš viso balsavime dalyvavo 690 parlamento narių: 495 balsavo prieš, 190 – už ir penki susilaikė. Konservatyvioji CDU/CSU parlamentinė frakcija turi 197 parlamentarus.

Kyjivas ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę atmesti šį savaitgalį vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų, taip pat ir Maskvos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse, rezultatus. Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsienio valstybes ir organizacijas paragino nepripažinti šių rinkimų, kuriuos Kyjivas vadina farsu, rezultatų, o tarptautinius stebėtojus – juose nedalyvauti.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės nesuteikia Ukrainai pakankamai šaudmenų, todėl Rusija gali atstumti Kyjivo pajėgas. „Ukrainiečiams nepritrūksta drąsos. Jiems pritrūksta šaudmenų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Kartu esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“, – kalbėjo jis.

Rusijos pajėgos toliau puola keliuose fronto linijos ruožuose, todėl artimiausiomis savaitėmis padėtis greičiausiai bus sudėtinga Ukrainos pajėgoms, sakoma atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, paskelbtoje socialiniame tinkle X, pranešė „Ukrinform“. Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija sutelkia operacijas į vakarus nuo Avdijivkos ir Marijinkos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Belgorode (Rusija) artilerijos sviedinys pataikė į automobilį, kurio vairuotojas žuvo. Taip pat buvo apšaudytas kitas Belgorodo srities miestas Graivoronas. Šįryt rusų partizanai perspėjo Rusijos pasienio gyventojus evakuotis, nes bus pradedamas puolimas. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad šįryt buvo apšaudytas Graivoronas. Sviediniui nukritus šalia gyvenamojo namo buvo lengvai sužeistas šalia ėjęs vyras.

 Kryvyj Riho medicinos įstaigose gydoma 17 žmonių, nukentėjusių nuo priešo smūgio kovo 12-ąją, tarp jų – septyni vaikai. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiandien Kryvyj Rihe – Gedulo diena. Pagerbiame tuos, kuriuos užvakar nužudė rusai. Nutrūko penkios gyvybės. Nulenkime galvas. Nukentėjusiųjų skaičius mieste siekia penkiasdešimt. Ligoninėje – 17 pacientų.

Vokietijoje žiauriai nužudyta 27 metų ukrainietė, o jos motinos ir mažos dukrelės iki šiol nepavyksta rasti, praneša UNIAN. Manheimo policijos ir leidinio „Bild“ duomenimis, jaunos pabėgėlės iš Ukrainos kūnas buvo rastas prie Reino upės dambos netoli Hokenhaimo miesto. Nužudytos moters motina ir vos penkių savaičių naujagimė duktė dingo be žinios, jų ieškoma. Manoma, kad 51 metų Marina Stecenko gali būti savo dukters nužudymo liudininkė. Speciali komisija tiria nusikaltimo aplinkybes.

Dėl amunicijos ir karinės įrangos trūkumo, kurį sukėlė vėluojanti JAV pagalba, dabartinė fronto linija Ukrainoje gali tapti labai pažeidžiama. Rusijos kariai gali tuo pasinaudoti ir staigiai bei netikėtai prasiveržti. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Tai, kad Ukraina teikia prioritetą sektoriams, kuriems labiausiai gresia intensyvus Rusijos puolimas, gali sukelti pažeidžiamumą kitose vietose, teigia karo analitikai.

Karo Ukrainoje baigtis spręsis šį pavasarį ir vasarą, ketvirtadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, rašo „Sky news“. Svarbiausi įvykiai: 23:52 | Rusija atakuoja Ukrainą dronais Rusijos pajėgos ketvirtadienio vakarą atakuoja Ukrainą dronais, rašo „Kanal 24“. Kiek anksčiau pranešta, kad dronas smogė Vinycioje esančiam gyvenamajam namui. Vėliau pasirodė pranešimų, kad dronai skrieja link Sumų srities, taip pat link Černihivo.

Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė nematantys jokių požymių, kad Maskva būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs juos dislokuoti, jei iškiltų grėsmė Rusijos suverenitetui. Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, jos retorika branduolinių ginklų tema yra „beatodairiška“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Per parą vieno Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų dalinio kariai, naudodami dronus su sumontuotomis vaizdo kameromis sunaikino 13 okupantų rusų ir iš rikiuotės išvedė šešis technikos vienetus, tarp jų – sistemą „TOS-1A Solncepiok“. Apie tai specialiųjų pajėgų vadovybė pranešė feisbuke. „Aštuntojo specialiųjų pajėgų pulko atsakomybės srityje žvalgybos metu buvo aptikta priešo technikos ir karių. Buvo nuspręsta pasitelkti dronus su sumontuotomis vaizdo kameromis“, –teigiama pranešime.

Europos Sąjunga (ES) panaikino sankcijas rusų milijardieriui Arkadijui Voložui.  Populiariausios Rusijos paieškos sistemos „Yandex“ įkūrėjo pavardė kartu su dar vienuolikos asmenų išbraukta iš sankcijų sąrašo. Tai nurodoma kovo 12 d. ES paskelbtame dokumente, kuriuo remiasi n–tv.de. ES 2022 m. birželį pritaikė sankcijas A. Voložui, argumentuodama, kad „Yandex“ propaguoja vyriausybei palankius naratyvus ir mokėdama mokesčius finansuoja karą prieš Ukrainą.

Lenkijos ūkininkams blokuojant Ukrainos sieną, šioje šalyje dirbančios lenkų bendrovės patiria šimtų milijonų JAV dolerių nuostolius, kalbėdamas per Ukrainos krizių spaudos centre surengtą spaudos konferenciją pasakė Tarptautinės Lenkijos verslininkų Ukrainoje asociacijos pirmininkas Szymonas Waszczynas. „Tai tiesioginiai nuostoliai, kuriuos abejų šalių įmonės patiria, nesugebėdamos pristatyti prekių ir įvykdyti sutarčių.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų 27 ES valstybių narių atstovai Briuselyje vykusiame susitikime susitarė dėl Europos taikos priemonės fondo pertvarkymo. Susitikimo metu ES valstybės narės sudarė susitarimą bendrai suteikti Ukrainai 5 mlrd. eurų papildomos karinės pagalbos. „ES tebėra pasiryžusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai ir užtikrinti, kad šalis gautų karinę įrangą, kurios jai reikia gynybai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė derybose pirmininkavusi Belgijos vyriausybė.

Rusija, anot britų žvalgybos, per būsimus prezidento rinkimus nurodys aukštą rinkėjų aktyvumą okupuotose Ukrainos teritorijose ir darys atitinkamą spaudimą. „Labai tikėtina, kad okupacinės institucijos šiose teritorijose kalbės apie didelį rinkėjų aktyvumą ir milžinišką paramą V. Putinui, nepriklausomai nuo to, kaip bus iš tikrųjų“, – trečiadienį pareiškė Gynybos ministerija Londone. Taip esą bus norima sudaryti demokratinio sprendimo įspūdį.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad neva Vakarai „vaikšto ant bedugnės krašto“ ir pagrasino, kad kariniai veiksmai gali išsiplėsti už Ukrainos sienų.

Smarkios kritikos dėl savo žodžių apie „baltą vėliavą“ Ukrainos kare sulaukęs popiežius Pranciškus trečiadienį per visuotinę audienciją nekomentavo ginčytino savo pasisakymo. Jis tik bendrai paragino melstis prieš karą. „Meskime Viešpatį, kad suteiktų mums malonę įveikti šią karo, kuris visada yra pralaimėjimas, beprotybę, – sakė pontifikas šv. Peto aikštėje gausiai susirinkusiems tikintiesiems.

Sumuose dėl rusų atakos be šilumos liko 16 daugiabučių gyvenamųjų namų. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu be šilumos tiekimo liko 16 daugiabučių gyvenamųjų namų“, – rašoma pranešime.