Karas Ukrainoje

Ukrainos dronai pastarąją savaitę atakuoja Rusijos prekybos gigantės „Wildberries“ sandėlius visoje šalyje. Sudegė milijardų eurų vertės prekės, žlunga tūkstančių rusų, kurių produkcija buvo laikoma tuose sandėliuose, verslai. Vaizdo įrašuose ir komentaruose soc. tinkluose dalis jų skundžiasi „Ukrainos smūgiais civiliams taikiniams“. Kas bent kiek domisi karu Ukrainoje, tam tokie pareiškimai turėtų atrodyti keisti ir nepagrįsti, bent jau moraliniu požiūriu.

Rusija praneša apie dronų ataką šeštadienio naktį; Engelse, Saratovo srityje, kilo gaisras, kuris, pasak pranešimų, įsiplieskė karinėje bazėje. Be to, pranešama ir apie naujus dronų smūgius, suduotos šeštadienį ryte.

Rumunija šeštadienį savo oro erdvėje antrą dieną iš eilės numušė droną, pranešė šalies institucijos. Tai taip pat antras drono numušimo atvejis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Su Ukraina besiribojanti NATO narė nuo 2022 metų dažnai patiria dronų įsibrovimus, įskaitant bepiločių sudužimo jos teritorijoje atvejus. Pirmą kartą šalies pajėgos droną numušė penktadienį, maždaug už 114 kilometrų nuo Bukarešto. Kariuomenė šeštadienį 8 val. 34 min.

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė vieną valdomą raketą Ch-59/69 ir 127 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą nuo liepos 24 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nuo liepos 24 d. 18 val.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 25 d. pasiekė apie 1 437 550 karių, įskaitant 1 450 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ryga įteikė Maskvai protesto notą dėl Slovjanske Ukrainoje per Rusijos ataką apgadinto Latvijos garbės konsulato. Penktadienį Latvija iškvietė Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikė protesto notą, kurioje išreiškė griežčiausią pasmerkimą Rusijai dėl žiaurios atakos prieš Slovjansko miestą ir Latvijos garbės konsulato pastato sunaikinimo.

Ukrainos ir užsienio žvalgybos įspėjo, kad per artimiausias 48 valandas Rusija gali surengti naują plataus masto smūgį Ukrainai. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusai paruošė raketas naujam masiniam smūgiui prieš Ukrainą. Gali būti, kad jis bus surengtas jau šiandien – pagal preliminarią informaciją, tai gali įvykti per artimiausias 48 valandas. Prašau saugokite save ir atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad paliaubos būtų geriausias įmanomas sprendimas, jei jos padėtų išsaugoti ukrainiečių gyvybes. Jis taip pat teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dabar supranta, jog karą siekia tęsti ne Ukraina, o Rusija. Tai V. Zelenskis sakė interviu JAV kraštutinių dešiniųjų tinklaraštininkei Laurai Loomer.

Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai faktiškai sužlugdė Kremliaus planus atkurti SSRS. Jei šie planai būtų įgyvendinti, JAV būtų susidūrusios su dviguba grėsme – Kinijos ir naujos Sovietų Sąjungos versijos tandemu. Tai interviu amerikiečių tinklaraštininkei Laurai Loomer pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie bandė mus okupuoti, nes norėjo atkurti SSRS, Sovietų Sąjungą. Pagrindinė Putino pasaulinė idėja – viską sugrąžinti atgal.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas supranta: būtent Rusija nėra suinteresuota karo pabaiga, skelbia „Evropeiskaja pravda“. „Prezidentas suprato, kas iš tikrųjų nenori sustabdyti karo. Dar daugiau – jis suprato, kad mes norime sustabdyti Putiną, suprato, kad mes iš tiesų norime taikos. Juk anksčiau skambėjo balsai, esą Ukraina nenori sustoti“, – teigė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukraina, žinoma, siekia pergalės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks antradienį Vašingtone, patvirtino Baltųjų rūmų pareigūnas, skelbia „Sky News“. Tai paaiškėjo po to, kai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų tinklalaidžių kūrėja Laura Loomer pareiškė, kad Ukrainos prezidentas per jos vizitą į šalį jai papasakojo apie planuojamą susitikimą.

Jei plataus masto Rusijos invazijos pradžioje Ukraina buvo priversta prašyti partnerių praktiškai visko, ko reikėjo gynybai, dabar ji tapo viena pagrindinių karinių inovacijų kūrėjų net pačioms Vakarų šalims. Apie tai skelbia „Business Insider“, remdamasis Ukrainos ir NATO pareigūnais.

Ukraina per savaitę mažiausiai tris kartus smogė didžiausios Rusijos internetinės mažmenininkės „Wildberries“ – laikomos „rusiškuoju „Amazon“– sandėliams, dėl to žuvo keli darbuotojai, kilo gaisrai ir buvo patirti dideli nuostoliai. Kyjivas kaltina šią elektroninės prekybos milžinę, kuriai dirba tūkstančiai žmonių ir kuri tapo svarbia šalies ekonomikos dalimi, dronų dalių saugojimu ir pagalba Rusijos kariuomenei.

Ukraina ir JAV derina naujus taikos pasiūlymus, kurie bus pristatyti Maskvai, tikintis, kad besikeičianti karo dinamika pastūmės Rusiją link derybų, praneša leidinys „Kyiv Independent“. Leidinys apie šią iniciatyvą sužinojo iš Ukrainos ir JAV atstovų. Naujieji pasiūlymai, pasak „Kyiv Independent“, atspindėtų tai, ką Ukrainos pareigūnai vadina „naująja realybe ant žemės“ po kelis mėnesių besikeičiančios padėties kare.

Rusija penktadienį sudavė smūgį aviacinėmis bombomis Donecko srities Slovjansko miestui, o per šią ataką nukentėjo ir Latvijos garbės konsulato pastatas. Pats garbės konsulas per ataką nenukentėjo, pažymima. Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas praneša, kad per Rusijos ataką žuvo penki žmonės, o dar devyni buvo sužeisti. Atakos metu nukentėjo 10 gyvenamųjų namų, įmonių pastatai, taip pat Latvijos garbės konsulato pastatas.

Ukrainoje keliamas klausimas dėl to, kas sugalvojo surengti Kyjivo srityje viešą renginį karine tematika, kuriam penktadienį Rusija smogė balistinėmis raketomis. Mažiausiai 10 žmonių žuvo, apie šimtą sužeistųjų. Ukrainoje iškelta baudžiamoji byla dėl aplaidumo. Penktadienį per Rusijos raketų ataką Kyjivo srityje žuvo šeši žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeista, anksčiau pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau nuo to laiko žuvusiųjų skaičius išaugo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV neįvykdė susitarimų dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriuos prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas pasiekė susitikime Ankoridže, rašo „The Moscow Times“. Tai buvo S. Lavrovo reakcija į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžius, kad Aliaskoje aptarti variantai „žlugo“. Pasak S. Lavrovo, Rusijos delegacija atvyko į viršūnių susitikimą iš anksto susipažinusi su Vašingtono pasiūlymais dėl konflikto Ukrainoje spren...

Naktį į penktadienį iš Jungtinių Valstijų į Ukrainą plaukęs komercinis laivas „Christiana B“ patyrė apgadinimų Rumunijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Apie tai pranešė „Romania Insider“. Taip pat Rumunijos prezidentas penktadienį pranešė, kad Rumunija penktadienį savo oro erdvėje numušė droną. Tai buvo pirmas toks atvejis nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Preliminarūs vertinimai rodo, kad incidentą galėjo sukelti jūrinis dronas arba jūrinės minos sprogimas.

Praėjusį savaitgalį, naktį iš liepos 18-osios į 19-ąją, labdaros draugijos „Tavi draugi“ (liet. „Tavo draugai“) teritorijoje Rygoje, Lapeņu gatvėje, įvyko įsibrovimas ir tyčinis padegimas, praneša portalas „tv3.lv“, remdamasis Ukrainos paramos draugijos informacija. Pažymima, kad buvo padaryta žala asociacijos biurui, sandėliui ir logistikos centrui. Šiuo metu vyksta tyrimas, o asociacija teikia visą reikiamą informaciją atsakingoms tarnyboms.

Rusijos tarptautinių santykių pablogėjimas ir jos įvaizdžio pasaulio akyse pablogėjimas turėjo ne mažiau katastrofiškų pasekmių šalies ateičiai, rašo karo analitikas Reubenas Johnsonas „National Security Journal“. Anot jo, pirmieji du karo mėnesiai Rusiją nubloškė dešimtmečiu atgal, panaikindami trisdešimt metų posovietinių ekonominių pasiekimų ir paversdami šalį tarptautine atstumtąja.

Rumunija penktadienį savo oro erdvėje numušė droną, pranešė šalies prezidentas Nicusoras Danas. Tai pirmas toks atvejis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. „Mūsų oro erdvėje buvo dronas. Apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku jį numušė (naikintuvą) F-16 pilotavęs rumunų pilotas“, – spaudos konferencijoje sakė N. Danas. Jis pridūrė, kad vietovė, virš kurios numuštas dronas, yra negyvenama ir kad pradėtas incidento tyrimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį susitiko su dešiniojo sparno amerikiečių nuomonės formuotoja Laura Loomer, kuri yra JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinė, pranešė pareigūnas. 33 metų itin konservatyvi komentatorė, turinti milijonus sekėjų internete, neseniai atsisakė savo nusistatymo prieš Ukrainą ir ėmė remti jos pasipriešinimą 2022 metais pradėtai Rusijos invazijai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad lūžis jo santykiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu įvyko per jų asmeninį susitikimą Vatikane, kai jiedu trumpam susėdo Šv. Petro bazilikoje Romoje 2025 m. balandžio mėnesį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves.  Ukrainos prezidentas apie tai papasakojo per pokalbį su D. Trumpui artima tinklaraštininke Laura Loomer, paskelbusia šio interviu ištraukas.  „Tonas visiškai pasikeitė. Pirmą pokyčio akimirką patyrėme Romoje, Vatikane.

Rusai kas mėnesį iš bankų išima šimtus milijardų rublių, nes baimė dėl ekonomikos, mokėjimų sutrikimų ir mažėjantis pasitikėjimas finansų sistema verčia vis daugiau žmonių laikyti pinigus grynaisiais. Remiantis Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos pirmoje pusėje apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis padidėjo 513 mlrd. rublių (5,75 mlrd. eurų), o birželį jis buvo padidėjęs 479 mlrd. rublių (5,37 mlrd.

Lenkija pasiūlė Jungtinėms Valstijoms pradėti bendrą „Patriot“ oro gynybos raketų gamybą su Ukraina, o pačią gamyklą įkurti Lenkijoje, kadangi ten būtų saugiau. Apie tai vizito Vašingtone metu pareiškė Lenkijos nacionalinės gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka, pranešė PAP ir „Ukrinform“. Pasak viceministrės, ji pateikė šį pasiūlymą per susitikimus su Pentagono ir JAV Valstybės departamento pareigūnais.

Kremlius rengiasi artėjantiems rinkimams, kai nuslėpti visuomenės nuovargį nuo karo darosi vis sunkiau, teigia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (SZRU). „Net vyriausybės kontroliuojamos apklausos rodo, kad tik 15–24 proc. rusų pasisako už tai, kad karas būtų tęsiamas, 64–67 proc. pritaria taikos deryboms. Atsižvelgiant į baimės atmosferą šalyje, tikrasis paramos karui lygis gali būti dar žemesnis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitą savaitę per vizitą Amerikoje susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė „Suspilne“ šaltiniai diplomatiniuose sluoksniuose. „Volodymyro Zelenskio vizitas JAV numatytas liepos 28 d. Kelionės metu Ukrainos prezidentas dalyvaus senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse ir tiesiogiai susitiks su prezidentu Donaldu Trumpu“, – sakoma pranešime.

Dėl Rusijos raketų smūgio Kyjivo srityje, preliminariais duomenimis, žuvo 10 žmonių, dar apie šimtas asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus....

Ukraina daro viską, kas nuo jos priklauso, kad įvyktų tikros derybos ir būtų užbaigtas karas. Tai savo „Facebook“ paskyroje po prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio su JAV atstovais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu parašė Ukrainos prezidentūros vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak jo, pagrindinis kelias į taikos priartėjimą slypi dviejų krypčių sinergijoje: sistemingame diplomatiniame darbe aukščiausiu lygiu ir kasdieniame saugumo bei gynybos pajėgumų stiprinime.

Okupuotame Kryme pradėti įrengti taksofonai – penkiuose miestuose atsirado 24 ryšio taškai, praneša „Suspilne Krym“. Paaiškinama, kad jie skirti tam, jog gyventojai galėtų susisiekti su policija, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, dujų avarinę tarnybą ar gelbėtojus tais atvejais, kai neveikia mobilusis ryšys ir nėra elektros. „Dėl elektros tiekimo sutrikimų pusiasalio miestuose įrengti stacionarūs telefonai, skirti susisiekti su skubiosios pagalbos tarnybomis.

  Po intensyvių Ukrainos dronų smūgių Rusijoje nafta turtingas Kazachstanas paskelbė mažinantis savo išgaunamos naftos kiekius.  Energetikos ministerija sostinėje Astanoje šį sprendimą aiškino saugumo padėtimi Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminale Rusijos Juodosios jūros Novorosijsko uoste. Kaspijos naftotiekiu transportuojamos naftos krovos punktas pastaruoju metu ne kartą tapo Ukrainos dronų taikiniu.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras, kurio nušalinimas įplieskė savaitę trukusius protestus ir lėmė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado atleidimą, ketvirtadienį pareiškė, kad atmeta prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymus eiti naujas pareigas.

Herojiškas ir itin sėkmingas Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai galbūt jau dabar lemia pasaulinės konfrontacijos tarp demokratinio pasaulio ir autoritarinių režimų baigtį, skelbia „The Hill“. Autoriai primena, kad dar 2022 metais jie teigė, jog plataus masto Rusijos įsiveržimas yra daug platesnio konflikto, peržengiančio Ukrainos ribas, pradžia.

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, užsibrėžė tikslą blokuoti grūdų koridorius. Nuo trečiadienio dėl rusų atakų laivai negali įplaukti į Ukrainos uostus, sakė jis žurnalistams. „Mes jau prieš kelis mėnesius žinojome, ką jie (rusai) ketina daryti. Jie darys viską, kad blokuotų grūdų koridorių. Vakar į mūsų uostus negalėjo įplaukti nė vienas laivas. Jie puolė visus laivus ir šias atakas tik intensyvins“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ruošiasi papildomai mobilizacijai Rusijoje ir planuoja plėsti karą. Valstybės vadovas tokį komentarą išsakė bendroje spaudos konferencijoje su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Buvusi Lietuvos prezidentė (2009–2019) Dalia Grybauskaite interviu Lenkijos visuomeniniam transliuotojui „TVP World“ pasakojo apie savo pirmą susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu 2010 m. Helsinkyje. „Diskusijų metu paaiškėjo, kad čia kalbama apie paklusnumą ir pasidavimą <...> Arba tu klaupiesi, arba esi priešas“, – taip V. Putino požiūrį į kaimynines šalis prisiminė Dalia Grybauskaitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis fronto linijose, tolimojo nuotolio smūgiai ir sankcijų daromas spaudimas sukuria naują „labai toksišką atmosferą“ aplink Kremliaus lyderį Vladimirą Putiną. Pasak „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai sakė savo vakariniame kreipimesi per „Telegram“. „Šiuo metu, žinoma, situacija fronto linijose, mūsų tolimojo nuotolio sankcijos ir mūsų vidutinio nuotolio smūgiai sukuria naują atmosferą aplink Putiną – labai toksišką atmosferą.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) šalys po kelias savaites trukusių derybų susitarė dėl naujų švelnesnių sankcijų Rusijai, taikomų dėl jos karo Ukrainoje, pranešė diplomatai. ES susitarė įšaldyti naftos kainų viršutinę ribą.  Šis ES priemonių paketas yra jau 21-asis nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais. Jį stabdė daugybė valstybių narių prieštaravimų įvairiems siūlomiems elementams.

Ketvirtadienį Rusija perspėjo Jungtines Amerikos Valstijas dėl nepriimtino ginklų tiekimo Ukrainai, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per susitikimą Maniloje su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pabrėžė, kad "nepriimtina toliau tiekti ginklus Kyjivo režimui“, sakoma ministerijos pranešime. S. Lavrovas pasmerkė „destabilizuojančią Europos šalių, vis dar siekiančių strateginio Rusijos pralaimėjimo“, politiką.

Rusija rengia „netikros vėliavos provokacijas“, nukreiptas prieš NATO šalis, o ypač Baltijos šalis ir Lenkiją, siekdama pakenkti sąjungininkų pasitikėjimui Ukraina. Kaip praneša „Ukrinform“, tai „Telegram“ tinkle pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. Gali rengti išpuolius prieš Baltijos šalis „Rusija rengia netikros vėliavos provokacijas prieš NATO šalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujas trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų susitikimas turėtų įvykti iki rudens....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis fronte, Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai ir sankcijų spaudimas formuoja naują, „labai toksišką atmosferą“ aplink Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną. Apie tai V. Zelenskis pranešė savo vakarinėje kalboje, paskelbtoje platformoje „Telegram“. „Žinoma, dabartinė padėtis fronte, mūsų tolimojo nuotolio smūgiai, sankcijos ir vidutinio nuotolio smūgiai kuria naują atmosferą aplink Putiną – labai toksišką atmosferą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto galimybę liepą surengti diplomatinę kelionę į JAV. Apie tai „Suspilne“ sužinojo iš diplomatinių šaltinių. Televizijos kanalo duomenimis, Ukrainos prezidento biuras planuoja V. Zelenskio vizitą į JAV. Jo metu numatomas dalyvavimas senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse ir dvišalis susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tęsiant taikos derybas dėl Rusijos ir Ukrainos karo sureguliavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV prezidento pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, skelbia „Evropeiskaja pravda“. Šią informaciją žurnalistams patvirtino Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas. Paklaustas, ar gandai apie V. Zelenskio pokalbį su S. Witkoffu ir J. Kushneriu yra teisingi, D. Lytvynas atsakė, kad jie „ką tik baigė“ pokalbį.

Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas sako, kad naujojo Ukrainos kariuomenės vadovo laukia „labai sunkus“ darbas. Naujai paskirto Ukrainos kariuomenės vado Mychailo Drapato laukia „labai sunkus“ darbas, pareiškė buvęs šias pareigas ėjęs asmuo. Savo „Telegram“ kanale paskelbęs žinutę Valerijus Zalužnas teigė, kad naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas neturėtų nuvertinti to, ko iš jo tikimasi. „Naujajam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui bus labai sunku.

Nepaisant precedento neturinčių sankcijų, santykių su Vakarais nutraukimo, ekonominių problemų ir didelių nuostolių fronte, Kremliui pavyko išlaikyti bendrą stabilumą Rusijoje ir išvengti visiškos tarptautinės izoliacijos. Tai skatina Vladimirą Putiną tęsti karą, nes jis tiki, kad vis dar gali laimėti. Tai svečio skiltyje laikraštyje „The New York Times“ rašo politikos tyrėja Hanna Notte, knygos apie V. Putino pasaulinę kampaniją prieš Vakarus autorė.

Baltarusija, ne kartą perspėjusi apie grėsmes prie savo sienų, netikėtai pareiškė nematanti jokios agresijos požymių ir situaciją vertinanti kaip stabilią, skelbia „BelTA“. Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas, po susitikimo su Aliaksandru Lukašenka, pareiškė, kad karinė ir politinė padėtis aplink šalį išlieka stabili, o pagrindinė įtampa esą jaučiama tik informacinėje erdvėje. Pasak jo, Minskas nemato jokių galimo puolimo rengimo ženklų.

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas Mychailas Drapatas teigia gavęs iš prezidento Volodymyro Zelenskio „aiškius uždavinius“. „Tęsti ir stiprinti puolamuosius veiksmus visose srityse“, – rašė M. Drapatas tinkle „Facebook“. Tai esą apima ir naujas operacijas Rusijos gilumoje, ir ginkluotųjų pajėgų plėtrą technologiniu požiūriu. Gavo iš Zelenskio užduotį M. Drapatas padėkojo V. Zelenskiui už Ihorio Skybiuko paskyrimą Generalinio štabo vadu.

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos jūrų apsaugos padalinio pareigūnai Juodojoje jūroje surengė paieškos ir gelbėjimo operaciją bei evakavo birių krovinių laivo „Golden Rose“ įgulą. Laivas nukentėjo nuo Rusijos bepiločio orlaivio smūgio naktį. Apie tai pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba. Preliminariais duomenimis, smogiamasis dronas pataikė į laivo galą, po to kilo didelis gaisras.