Karas Ukrainoje

Rusijos kariuomenė leidžia naujus bepiločius orlaivius, kurie yra skirti būtent civiliams ir paliesti akimirksniu detonuoja. Tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos departamentas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė pradėjo leisti bepiločius orlaivius, kurie yra skirti būtent civiliams ir nuo kontakto akimirksniu detonuoja.

Atnaujintais duomenimis, per raketos smūgį Charkivo srities Iziumo miestui nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 50, trys žuvusieji dar neidentifikuoti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl raketos, preliminariais duomenimis, „Iskander“ tipo, smūgio žuvo 44 metų vyras, 69 metų vyras, dvi moterys ir dar vienas vyras – jų duomenys tikslinami.

Ukrainos pajėgos, dalyvavusios pernai įvykdytame puolime į Rusijos Kursko sritį, iki pat misijos išvakarių nežinojo, kad ruošiasi pradėti tokį puolimą į Rusijos teritoriją, „Business Insider“ pasakoja vienas iš vadų Oleksijus Vovkotrubas. Jis buvo 1-ojo būrio, priklausančio 33-iojo atskirojo šturmo pulko 1-ajai šturmo kuopai, vadas. Jo dalinys pernai rugpjūčio 6 d įžengė į Rusijos Kursko sritį. Interviu minėtam leidiniui jis atskleidė naujų operacijos detalių.

Charkivo srities Teritorinio komplektavimo centro (TCK) vadovas įkliuvo teisėsaugai: jo uošvės vardu karo metu buvo registruoti du prabangūs automobiliai.

Per Rusijos raketų ataką Charkivo srityje esančiame Iziume antradienį žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar 20 buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Mažiausiai penki sužeistieji paguldyti į ligoninę. Preliminariais duomenimis, Rusijos pajėgos per ataką paleido balistinę raketą, kuri buvo nukreipta į centrinę miesto dalį, sakė O. Synjehubovas. Mažiausiai vienas žmogus yra po griuvėsiais, teigė jis. Padarytos žalos mastas vis dar nustatinėjamas.

Ukraina nori Donaldo Trumpo paramos, tačiau jos fronto linija trūkinėja, rašo „Politico“. Ukraina patyrė didžiulius nuostolius, susidūrė su dezertyravimu. Anastasija, Ukrainos karo medikė, savanoriškai į kariuomenę įstojo 2022 m. Ji neturėjo jokios karinės ar medicininės patirties, tačiau norėjo padėti sužeistiems Ukrainos kariams ir planavo likti toliau nuo kovos veiksmų.

Sausį Rusijos pajėgos tęsė puolimą prieš Ukrainą, nors jo greitis gerokai sumažėjo, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Kanal 24“. Vis dėlto rusų nuostoliai išliko rekordiniai. Anot analitikų, 2025 m. sausį rusai neteko 48 240 karių – tai yra daugiau nei trys rusų motorizuotosios pėstininkų divizijos. Dėl to sausio mėnuo yra antras pagal nuostolius nuo karo pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus.

Šiaurės Korėjos kariai, anksčiau kariavę kartu su Rusijos pajėgomis Kursko fronte Rusijos vakaruose, nuo sausio vidurio, regis, nebedalyvavo mūšiuose, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra po to, kai Ukraina pareiškė, kad  jie buvo atitraukti dėl patirtų didelių nuostolių.  „Panašu, kad nuo sausio vidurio Šiaurės Korėjos kariai, dislokuoti Rusijos Kursko regione, nebedalyvavo kovose“, – teigiama Pietų Korėjos žvalgybos agentūros pareiškime.

Jungtinės Amerikos Valstijos po trumpos pertraukos atnaujino karinės pagalbos tiekimą Ukrainai. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais. Agentūros duomenimis, pastarosiomis dienomis JAV ginklų tiekimas Ukrainai buvo trumpam sustabdytas, tačiau šį savaitgalį atnaujintas, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija aptarė savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja, kad Ukraina iki 2025 m. pabaigos surengtų prezidento rinkimus. Šią idėją palaiko ir Kremlius, o tai gali būti rusų bandymas „supriešinti Kyjivą ir Vašingtoną“, rašo „Politico“. Savaitgalį Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pareiškė, kad „daugumoje demokratinių valstybių rinkimai vyksta net karo metu“. „Manau, kad tai svarbu. Manau, kad tai naudinga demokratijai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas  susisiekė su Slovakijos teisėsaugininkais po pranešimų apie sumušto ukrainiečio mirtį šioje šalyje. Tai pirmadienį pranešė portalas „eurointegration“. Apie ukrainiečio vardu Liubomyras sumušimą Slovakijos žiniasklaida informavo praėjusią savaitę.  Pasak televizijos kanalo TA3, vyras sausio 30 d. buvo sučiuptas vagiliaujantis parduotuvėje Bratislavoje. Buvo iškviesta policija.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo organizacija skelbia, kad pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdytas egzekucijas prieš Ukrainos karius, paimtus į nelaisvę.  Nuo 2024 metų rugpjūčio pabaigos užfiksuota 79 egzekucijų per 24 skirtingus įvykius.

Rusijos kariškiai Kupjanske bepiločiu orlaiviu atakavo greitosios pagalbos automobilį, kuris gabeno pacientą. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, vežant pacientą Kupjansko mieste, medikų brigadą atakavo priešo dronas. Smūgis apgadino greitosios pagalbos automobilį. Žmonės nenukentėjo“, – rašoma pranešime. Be to, pasak srities karinės administracijos, apie 10.20 val.

Karui Ukrainoje pasibaigus, prieglobsčio Lenkijoje gali ieškoti daugiau nei milijonas ukrainiečių. Didžiąją dalį naujų imigrantų gali sudaryti vyrai, rodo ataskaita.  Negana to, jaunoji vyrų ir moterų karta labiau nusiteikę persikelti į Lenkiją pasibaigus karui, įstūmusiam ukrainiečius į atšiaurias gyvenimo sąlygas.

Misijos metu žuvo 24-erių ukrainiečių naikintuvų pilotas kapitonas Ivanas Bolotovas, rašo „Ukrainska Pravda“. Informaciją apie tai patvirtino 831 taktinės aviacijos brigada. „Tik geriausi pasaulio kariai gali taip drąsiai gintis ir taip desperatiškai kovoti danguje už Ukrainą beveik trejus metus trukusiame plataus masto kare. Su liūdesiu pranešame apie nepataisomą netektį.

Rusija mano, kad planuojamos Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybos galėtų vykti Saudo Arabijoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „Reuters“. Apie tai leidiniui kalbėjo du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai Rusijoje. Anot šaltinių, aukšto rango Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis jau lankėsi Saudo Arabijoje ir JAE. Vienas šaltinis teigė, kad Rusijoje vis dar esama tam tikro pasipriešinimo šiai idėjai.

Europos lyderiai „meiliai vizgins uodegas“ prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą, duodamas interviu valstybinio Rusijos transliuotojo VGTRK korespondentui Pavelui Sarubinui pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Meduza“. „Trumpas su savo charakteriu ir atkaklumu gana greitai įves ten tvarką.

Stabili ir ilgalaikė taika su kaimynine Rusija, pasak Ukrainos vadovybės, galima tik turint efektyvią oro gynybą. Kaip saugumo garantija būtina veiksminga apsauga nuo atakų iš oro, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Reikia ne keleto žodžių ar keleto dokumentų, bet kažko, kas gali garantuoti rusų teroro pabaigą“, – teigė jis. Taip V. Zelenskis kalbėjo komentuodamas pastarąsias daug aukų pareikalavusias rusų raketų atakas prieš Ukrainos miestus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pakomentavo Ukrainoje įvykdytus išpuolius prieš Ukrainos kariškius, rašo „Kanal 24“. Sekmadienį prie kariuomenės biuro centriniame Pavlohrado mieste įvyko sprogimas, buvo sužeistas žmogus. Nusikaltimų virtinė Šeštadienį per sprogimą Rivnėje, Šiaurės Vakarų Ukrainoje, esančiame kariuomenės verbavimo centre žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti.

Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, prasideda trečioji paramos akcija „Radarom!“. Iniciatyvos metu LRT kartu su „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ organizacijomis Lietuvos gyventojus ir verslus kviečia aukoti ir nupirkti Ukrainai reikalingų dronų bei antridronų. „Dronai ir antidronai itin reikalingi Ukrainos kariuomenei.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.

Per sprogimą netoli Ukrainos kariuomenės verbavimo centro buvo sužeistas vienas žmogus, pranešė policija, Kyjivui stengiantis pritraukti daugiau karių, reikalingų, norint atremti Rusijos invaziją. Sekmadienį prie kariuomenės biuro centriniame Pavlohrado mieste įvykęs sprogimas buvo naujausias iš kelių panašių incidentų, praėjus vos dienai po to, kai Ukrainos kariuomenės verbavimo centre nugriaudėjus sprogimui žuvo žmogus.

Į Baltuosius rūmus sugrįžęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nelinkęs siųsti daugiau pagalbos Ukrainai, jau nekalbant apie JAV karius. Jis taip pat nenori, kad Ukraina būtų priimta į NATO. O kalbant apie galimas paliaubas ir Ukrainos saugumo užtikrinimą, be kurių paliaubos būtų beprasmės, atsižvelgiant į Maskvos neoimperialistines ambicijas, D. Trumpas mano, kad tai yra Europos problema.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Ukraina ir Rusija sekasi neblogai, jam siekiant užbaigti didžiausią per pastaruosius dešimtmečius karą Europoje. „Turime reikalų su Ukraina ir Rusija. Esame numatę susitikimus ir derybas su įvairiomis šalimis, įskaitant Ukrainą ir Rusiją. Ir manau, kad šios diskusijos iš tikrųjų vyksta gana gerai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Sprogstamasis įtaisas, kurį, kaip manoma, numetė Rusijos bepilotis orlaivis, Pietų Ukrainos Chersono uostamiestyje sužalojo penkis žmones, įskaitant du vaikus, sekmadienį tinkle „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas. Bepilotis orlaivis sprogstamąjį įtaisą įmetė pro atvirą mikroautobuso stogą. Po sprogimo autobusas užsiliepsnojo, parašė Romanas Mročko.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Ukrainoje sekmadienį pareiškė, kad tiek Kyjivas, tiek Maskva turėtų padaryti nuolaidų, jei norėtų sėkmingai derybų keliu išspręsti dabartinį karą. „Manau, kad abi pusės šiek tiek atiduos“, – per interviu stočiai „Fox News“ sakė į pensiją išėjęs generolas leitenantas Keithas Kelloggas, kuris neseniai lankėsi Ukrainoje.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas 2022 m. pabaigoje siūlė pulti Rusijos Belgorodo sritį, kad būtų apsaugotas Ukrainos Charkivo didmiestis. Tai interviu „BBC News Ukraine“ pareiškė generolas majoras Viktoras Nazarovas. Charkivas – antras pagal dydį Ukrainos miestas – yra už kelių dešimčių kilometrų nuo Rusijos sienos. Jis nuo karo pradžios yra reguliariai atakuojamas rusų. Pasak V. Nazarovo, plano tikslas buvo atkirsti rusų tiekimo linijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per interviu agentūrai „The Associated Press“ pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bijo tiesioginių derybų su Ukraina ir tokius pokalbius laiko pralaimėjimo ir silpnumo ženklu. „Jo (V. Putino) požiūriu, tai (tiesioginės derybos su Ukraina) reiškia jo pralaimėjimą ir silpnumą.

Rusijos pajėgos šią savaitę šimtus kartų atakavo Ukrainą. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, į Ukrainą buvo paleista beveik 50 raketų, daugiau kaip 760 valdomų aviacinių bombų ir 660 dronų. „Rusija pati nesustos“, – pabrėžė V. Zelenskis. Pasaulis esą privalo priversti Maskvą  tai padaryti. „Mums reikia geresnės oro gynybos, ilgesnio nuotolio ginklų ir sankcijų spaudimo“, – kalbėjo V. Zelenskis. Visa tai, anot jo, padeda gelbėti gyvybes Ukrainoje.

Per Rusijos raketų ir dronų išpuolius Ukrainoje anksti šeštadienį, atnaujintais duomenimis, žuvo 15 žmonių, pranešė Ukrainos pareigūnai. Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija atakavo centrinę ir rytinę Ukrainą. Vienuolika iš aukų, įskaitant vaiką, žuvo nuo raketos, pataikiusios į gyvenamąjį namą centriniame Poltavos mieste, pranešė vietos administracija. Naujienų agentūros AFP nuotraukose iš įvykio vietos matyti ugniagesiai, šukuojantys smilkstančius pastato griuvėsius.

Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Rusija smogė mokyklai, kurioje daugiausia glaudėsi pagyvenę žmonės Kyjivo kontroliuojamame Sudžoje Kursko srityje. Teigiama, kad po griuvėsiais įkalinta mažiausiai dešimtys žmonių. Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį pradėjo netikėtą puolimą Kursko srities teritorijoje. Joms pavyko užimti dešimtis kaimų ir mažų miestelių, įskaitant logistikos centrą Sudžą, kur iki kovų gyveno apie 6 tūkst. žmonių.

Rivnėje esančiame Ukrainos kariuomenės verbavimo centre šeštadienį nugriaudėjus sprogimui žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti, pranešė policija. Pareigūnai nenurodė, kas sukėlė sprogimą, ir neatskleidė informacijos apie nukentėjusiuosius. Centras tvarko ir saugo karinius dokumentus ir yra atsakingas už vyrų šaukimą į kariuomenę, šaliai kovojant su beveik trejus metus trunkančia Rusijos invazija. „Sprogimas įvyko šiandien 16 val. 15 min.

Ukrainos karo žvalgybos tarnyba HUR šeštadienį atmetė kaltinimus dėl dalyvavimo Slovakijoje vykusiuose masiniuose protestuose prieš ministro pirmininko Roberto Fico vyriausybę. HUR platformoje „Telegram“ rašė, kad slovakų valdžios kaltinimai yra neteisingi ir perspėjo dėl „priešiškos propagandos“. Penktadienį R. Fico pareiškė turįs įrodymų, kad su Ukraina susiję tinklai siekia destabilizuoti Slovakiją ir nuversti jos vyriausybę.

Medžiokliniu šautuvu ginkluotas vyras šeštadienį nušovė Ukrainos kariuomenės naujokų verbuotoją ir pabėgo su šauktiniu, tačiau abu vėliau buvo sugauti, pranešė valdžia. Naujokų verbuotojas lydėjo į karinę tarnybą pašauktus vyrus į apmokymo centrą ir pakeliui sustojo degalinėje centriniame Poltavos rajone, kur ir įvyko šis incidentas.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija atakavo Ukrainą panaudodama 165 skirtingų tipų raketas ir bepilotes skraidykles, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Tokius duomenis paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos, kurios nustatė ir sekė 165 priešo taikinius ore.

Ukrainoje per rusų dronų ir raketų smūgius praėjusią naktį žuvo mažiausiai šeši žmonės, šeštadienį paskelbė vietos pareigūnai. Rusų raketai pataikius į daugiabutį Poltavoje centrinėje Ukrainos dalyje žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar 13 žmonių, įskaitant tris vaikus, buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių gelbėjimo tarnybos. Anksčiau skelbta apie keturis Poltavoje žuvusius žmones. Iš penkių aukštų pastato išgelbėti maždaug 22 žmonės.

„Šiuolaikinės realybės labui“ – taip apie savo pasirinkimą kalba ukrainietės, kurios paliko savo profesijas ir išėjo ieškoti sprogmenų: minų, granatų ar nesprogusių sviedinių. Vyriausybės duomenimis, Ukrainoje yra užminuota beveik 140 tūkstančių kvadratinių kilometrų ir tai sudaro maždaug 23 procentus viso šalies ploto. Kolegos iš Ukrainos reportažas apie mokytojas, kultūros darbuotojas, kurios nepabūgo ir ryžosi tapti išminuotojomis, kad jų vaikai augtų saugioje šalyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos įvykdytą masinį Ukrainos bombardavimą, praneša „Unian“. „Šiąnakt Rusija surengė išpuolį prieš mūsų miestus panaudodama įvairią ginkluotę: raketas, smogiamuosius dronus, aviacines bombas. Eiliniai teroristiniai nusikaltimai“, – pareiškė Ukrainos prezidentas. „Poltavoje pataikė į gyvenamąjį namą, visiškai sugriauta viena laiptinė – dešimt žmonių sužalota, tarp jų vaikai. Deja, trys žmonės nužudyti. Mano užuojauta artimiesiems.

Pastarąją parą Rusija kare Ukrainoje prarado 1 430 kareivių, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas šeštadienį paskelbė, kad iš viso nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d. Rusija Ukrainoje neteko apie 839 040 kareivių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį sakė, kad jo administracija jau surengė labai rimtų diskusijų su Rusija apie jos karą prieš Ukrainą ir kad jis bei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus galėtų imtis reikšmingų veiksmų dėl konflikto užbaigimo. „Mes kalbėsimės ir, galvoju, padarysime kai ką, kas bus reikšminga“, – sakė D. Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su reporteriais. „Norime užbaigti tą karą.

Rusijos kariuomenei šešis mėnesius nepavykstant išvaduoti Kursko srities iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Vladimiras Putinas savo kalbose praktiškai nustojo minėti šią Rusijos sritį, rašo „The Moscow Times“. Šios išvados padarytos išanalizavusi Kremliaus ir Rusijos naujienų agentūros TASS skelbiamą medžiagą.

Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys nesutaria dėl didelio masto pajėgų dislokavimo Ukrainoje taikai palaikyti po paliaubų, leidinį  „The Times“ informavo šaltiniai. Leidinys praneša, kad šalys nesutaria dėl tokios priemonės perspektyvumo.  JK, Prancūzija ir Šiaurės šalys palaiko iniciatyvos paliaubų atveju išsiųsti dešimtis tūkstančių karių idėją. Tačiau Vokietija ir kai kurios kitos šalys tokiai idėjai prieštarauja.

Didžiausia Rusijos valdžios baimė – prezidento Vladimiro Putino mirtis, po kurios Rusijos laukia chaosas. Taip pat šiuo metu didžiausia Kremliaus problema yra Ukrainos dronų smūgiai jų naftos perdirbimo gamykloms. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos politologas Oleksijus Holobuckis. Politologo teigimu, Ukrainos atakų dronais intensyvumas ir dažnumas vis didėja ir tai kelia nerimą Kremliui.  „Vien per pastarąją savaitę buvo trys didelio masto atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas.

Rusijos kariuomenė atakuoja pafrontės gyvenvietes Ukrainos Zaporižios srityje, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. „Regiono pafrontės gyvenvietėse garsu – rusai smūgiuoja“, – parašė I. Fedorovas. Jis kartu perspėjo apie valdomų aviacinių bombų paleidimą Orichivo-Mala Tokmačkos kryptimi ir paragino žmones likti saugiose vietose.

Sausio 31 d. Ukrainos raketinės pajėgos ir artilerijos daliniai Rylsko mieste (Kursko sritis) sunaikino Rusijos ginkluotųjų pajėgų Kursko pajėgų grupės vadavietę, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Šiandien Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų kariai ir artilerijos daliniai Rylsko mieste Kursko srityje smogė į Rusijos ginkluotųjų pajėgų Kursko pajėgų grupės vadavietę.

Ukrainos kariuomenė mano, kad Šiaurės Korėjos kariai, pasiųsti kariauti kartu su Rusijos pajėgomis Kursko fronte Rusijos vakaruose, buvo atitraukti, penktadienį agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas spaudai. „Per pastarąsias tris savaites nepastebėjome ir neužfiksavome jokių veiksmų ar karinių susirėmimų su šiaurės korėjiečiais. Atitinkamai... manome, kad jie buvo atitraukti dėl patirtų didelių nuostolių“, – AFP sakė Specialiųjų operacijų pajėgų atstovas Oleksandras Kindratenka.

 Kremlius penktadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Rusijos kariuomenės pusėje kovojantys Šiaurės Korėjos kariai buvo atitraukti iš fronto. Vakarų, Pietų Korėjos ir Ukrainos žvalgybos agentūros teigia, kad Pchenjanas dislokavo per 10 000 karių, jog padėtų Maskvos pajėgoms, besikaunančioms Vakarų Rusijos Kursko srityje, kurioje Ukraina vykdo puolimą.

Rusijos kariuomenė penktadienį pareiškė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytuose, kur jos pajėgos artėja link pagrindinio logistikos centro ir svarbaus kelio Ukrainos kariuomenės aprūpinimui. Rusų pajėgos jau daug mėnesių daro pažangą mūšio lauke ir stengiasi sparčiau stumtis į priekį, kovodamos su ukrainiečių pajėgomis, neturinčiomis pranašumo ginklų ir žmogiškųjų išteklių srityse.