Karas Ukrainoje

Kyjivas penktadienį pranešė gavęs šimtų Ukrainos karių, žuvusių mūšiuose su Rusijos pajėgomis, palaikus. Tai viena didžiausių tokių repatriacijų nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik trejus metus. „Repatriacijos veiklų rezultatas – į Ukrainą sugrąžinti 757 žuvusių Ukrainos gynėjų palaikai“, – socialiniuose tinkluose pranešė vyriausybinė karo belaisvių reikalų koordinavimo institucija.

Vokietijos prezidentas Olafas Scholzas ragina įvesti nepaprastąją padėtį šalyje, kad Vokietija galėtų kuo greičiau didinti pagalbą Kyjivui, atsižvelgiant į prasidėjusias JAV ir Rusijos prezidentų derybas.  Pasak jo kad galėtų padidinti pagalbą Ukrainai Vokietijos parlamentas karą Ukrainoje ir jo pasekmes Europos saugumui turėtų pripažinti nepaprastąja situacija.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pasakė, kad rusų drono smūgis Černobylio atominės jėgainės teritorijoje rodo, kad Maskva „nenori taikos“ Ukrainoje. „Rusija bombarduoja branduolinę stotį, o tai aiškiai rodo, kad ji nenori taikos, – per pertrauką tarp Miuncheno saugumo konferencijos renginių sakė K. Kallas. – Todėl dabar turime nuspręsti ir aptarti, kaip šiuo metu padėsime Ukrainai... kadangi mūsų vertybės nepasikeitė – nepasikeitė ir Rusijos tikslai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasakė, kad tiesiogiai derėtis su Rusija bus pasirengęs tada, kai Kyjivas su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa suderins bendrą poziciją dėl to, kaip galima būtų užbaigti trejų metų trunkantį karą. „Esame pasirengę bet kokiems pokalbiams su Amerika ir mūsų sąjungininkėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad pagerėjo karinė padėtis aplink apgultą rytinį Pokrovsko miestą, kurį siekia užimti Rusijos pajėgos. „Pastarosiomis dienomis padėtis Pokrovsko sektoriuje pagerėjo. Neišsiplėsiu. Bet sakyčiau, kad esame ten labiau užtikrinti nei anksčiau“, – Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose žurnalistams sakė V. Zelenskis. Pokrovskas – svarbus logistikos punktas, per kurį aprūpinamos ukrainiečių pajėgos Donecko srityje.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, kad Europos sąjungininkės turėtų prisijungti prie bet kokių derybų dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.  Trečiadienį įvykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis privertė sunerimti, kad į taikos derybas nebus įtrauktos Ukrainos sąjungininkės Europoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo Vakarus, kad Rusija ruošia 15 divizijų mokymams ir situacijos stiprinimui Baltarusijos kryptimi. Vieną diviziją paprastai sudaro 10-20 tūkst. karių. Apie tai jis kalbėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. Jis pabrėžė, kad nėra tikras, jog kariai būtų ruošiami karui Ukrainoje. Pasak jo, jie gali būti skirti Lenkijai su Baltijos šalims.

Likus kelioms dienoms iki trečiųjų Rusijos invazijos metinių, „Ukraina ir Europa susiduria su realia galimybe, kad bus priimtas žeminantis (taikus) sprendimas“, kuris atvers kelią  Ukrainos teritorijos padalijimui „be pagarbos istorijai, principams ir žuvusiesiems“, rašo Ispanijos laikraštis „El Pais“ straipsnyje „Ukraina neparduodama“. Pasak leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomas sprendimas yra „svajonių scenarijus (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“, kuris, be kita ko, re...

Kyjivas perdavė JAV administracijai peržiūrėti amerikiečių vadovaujamo pasiūlymo projektą, pagal kurį Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į tolesnę JAV paramą, penktadienį pranešė Ukrainos pareigūnas. Apie tai pranešta likus kelioms valandoms iki prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u Miuncheno saugumo konferencijoje.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį per pokalbį telefonu su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Londonas yra „įsipareigojęs siekti negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO“. „Premjeras pakartojo JK įsipareigojimą siekti, kad Ukraina būtų negrįžtamame kelyje į NATO, kaip pernai Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime susitarė sąjungininkai“, – pareiškė premjero biuro Dauningo gatvėje atstovė spaudai.

Vokietijoje penktadienį prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kur Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su Jungtinių Valstijų viceprezidentu J. D. Vance'u. Miuncheno saugumo konferencija – kasmet rengiamas svarbiausias Europoje aukščiausio lygio forumas, kuriame susirinkę gynybos srities lyderiai diskutuoja apie aktualiausius užsienio ir saugumo politikos iššūkius.

Jungtinės Valstijos neatmeta, kad Ukrainai gali būti suteiktas branduolinis ginklas, tačiau, JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho teigimu, tai priklauso nuo prezidento Donaldo Trumpo.  Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „Breitbart News“, cituoja UNIAN.  Vasario 4 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai turėtų būti pasiūlyta narystė NATO arba branduolinis ginklas, kaip saugumo garantija nuo tolesnės Rusijos invazijos.

Rusijos kariuomenė valdomosiomis aviacinėmis bombomis atakavo Zaporižios srities Preobraženkos kaimą. Po griuvėsiais yra žmonių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Sugriauti gyvenamieji namai. Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais yra žmonių. Tokie priešo smūgio Preobraženkai padariniai“, – parašė I. Fiodorovas.

Rusijos ginkluotosios pajėgos šią naktį atakavo 1986-aisiais avariją patyrusią Černobylio atominę elektrinę.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti sprogimo momentas ir apsauginiam kupolui padaryta žala.  Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat plinta nuotraukos iš avarijos vietos.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalas perspėja, jog Europos Sąjunga jau patiria Rusijos agresiją. Jo manymu, „Europai (pačiai) reikia, kad Ukraina ją apsaugotų“. Premjeras praneša ir apie Rusijos vykdomas agresijos atakas Europoje, paminėdamas Lietuvą, rašoma „Politico“. „Šie žodžiai gali nustebinti ne tik pačią Europos Sąjungą. Juk Europos miestų gatvėse nėra tankų, o apie artėjančias balistines raketas ar bepiločius orlaivius neįspėja oro pavojaus sirenos.

Rusijos dronas naktį smogė į Ukrainos Černobylio atominę elektrinę. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Pasak jo, dronas su sprogstamąja galvute atakavo elektrinės 4-ąjį bloką, kurį dengia apsauginis kupolas, saugantis išorę nuo radiacijos po Černobylio atominės elektrinės avarijos.  Kupolas smarkiai apgadintas V. Zelenskio teigimu, apsauginis kupolas buvo smarkiai apgadintas, tačiau gaisrą pavyko užgesinti.

Vasario 14-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos numušė 73 priešo bepiločius orlaivius, dar 58 dronai nepasiekė savo taikinių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Iki 8.30 val. patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Žytomyro, Chmelnyckio, Zaporižios, Mykolajivo ir Odesos srityse buvo numušti 73 „Shahed“ tipo smogiamieji dronai ir kitų tipų bepiločiai orlaiviai.

JAV neatmeta galimybės įvesti sankcijas Rusijai ar siųsti savo karius į Ukrainą, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesutiks su taikos sutartimi, garantuojančia ilgalaikę Kyjivo nepriklausomybę, interviu „The Wall Street Journal“ sakė JAV viceprezidentas J. D. Vance’as.  „Yra ekonominiai spaudimo svertai ir, žinoma, kariniai spaudimo svertai“, – sakė J. D. Vance'as.

Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 855 480 kareivių.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tvirtina, kad dėl naujosios Jungtinių Valstijų administracijos požiūrio pablogėjo Kyjivo derybinė pozicija. „JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos pareiškimai kelia pavojų galutiniam derybų tikslui ir susitarimui, kurio siekia prezidentas D. Trumpas“, – naujienų agentūrai „dpa“ Berlyne teigė D. Kuleba.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimą Saudo Arabijoje.  Pasak D. Trumpo, šis susitikimas įvyks kitą savaitę. Apie tai skelbia UNIAN.  JAV lyderis taip pat dar kartą kalbėjo apie vasario 14 dieną Miunchene vyksiantį Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimą. Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmitrijus Lytvynas tokius planus neigia.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Financial Times“ perspėjo dėl taikos Ukrainoje, kuri prilygtų „kapituliacijai“. „Taika, kuri yra kapituliacija“, būtų „bloga žinia visiems“, sakė jis netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutrikdė Vašingtono sąjungininkus NATO, kalbėdamas su kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu apie derybas dėl Ukrainos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi pasiekti susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų, kuris iš dalies kompensuos Jungtinėms Valstijoms pinigus, išleistus ginklams, skirtiems šaliai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Per rusų bepiločio orlaivio ataką Sumų pakraštyje užsidegė ūkinis pastatas, preliminariais duomenimis, nukentėjo vienas žmogus. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų miesto taryba. „Šiąnakt priešas smogė dar vieną oro smūgį Sumų bendruomenei. Per Rusijos bepiločio orlaivio ataką užsidegė ūkinis pastatas miesto pakraštyje“, – sakoma pranešime.  Preliminariais duomenimis, nukentėjo vienas žmogus. Smūgio vietoje dirba visos reikiamos tarnybos.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose patvirtino „ilgalaikės taikos“ Ukrainoje tikslą.

Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas neplanuoja jokių derybų su Rusijos pareigūnais Miuncheno saugumo konferencijoje, kaip skelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Pokalbiui su rusais ant stalo turi būti bendra pozicija (su sąjungininkais). Kol kas ant stalo nieko nėra. Diskusijos su rusais nenumatytos“, – žurnalistams sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas. „Ukrainos pozicija nesikeičia. Ukraina pirmiausia turi kalbėtis su Amerika.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Financial Times“ perspėjo dėl taikos Ukrainoje, kuri prilygtų „kapituliacijai“. „Taika, kuri yra kapituliacija“, būtų „bloga žinia visiems“, sakė jis netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutrikdė Vašingtono sąjungininkus NATO, kalbėdamas su kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu apie derybas dėl Ukrainos.

Karas Ukrainoje tęsiasi beveik trejus metus. Nepaisant didžiulių nuostolių, Kyjivas ir Maskva neketina pasiduoti. Tai rodo, kad taikos derybos vargu ar prives prie karo pabaigos.  Apie tai rašo „Foreign Policy“, cituoja UNIAN.  2014-ųjų klaidos Leidinys priminė, kad 2014 metais Ukrainos sąjungininkai tikėjosi, kad karo su Rusija pavyks išvengti. Liūdnai pagarsėję Minsko susitarimai paskatino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 2022 metais įsiveržti į Ukrainą.

Kremlius patvirtino, kad Saudo Arabija gali būti Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo vieta. Tačiau kol kas šalių vadovai galutinio sprendimo dėl to nėra priėmę, Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Taip pat nėra aišku, kada šis susitikimas įvyks. D. Peskovas negalėjo pasakyti, kiek laiko gali užrukti pasirengimas prezidentų susitikimui. „Tai gali būti savaitės ar mėnesiai, ar keli mėnesiai“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai atmetė galimybę derėtis dėl taikos Ukrainoje, jei tokiose derybose nedalyvautų Kyjivas. „Mes nesutiksime su jokiomis dvišalėmis derybomis dėl Ukrainos be mūsų“, – lankydamasis branduolinėje jėgainėje Ukrainos vakaruose žurnalistams pasakė V. Zelenskis. Jo teigimu, tvari taika negali būti pasiekta jo vyriausybei jose nedalyvaujant. Ukraina su Vakarų pagalba jau beveik trejus metus priešinasi rusų invazijai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad priverstinis susitarimas dėl karo su Rusija Ukrainoje užbaigimo nepadės pasiekti ilgalaikės taikos. O. Scholzo komentarai nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė planus pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Donaldo Trumpo nuolaidžiavimas dėl Ukrainos išėjo į naudą Vladimirui Putinui, perspėjo ekspertai, o žvalgybos vadovai teigia, kad Maskva ruošia savo kariuomenę dideliam karui Europoje, rašoma „Daily Mail“. JAV gynybos vadovas Pete‘as Hegsethas trečiadienį teigė, kad Ukrainos svajonė grįžti prie sienų, buvusių iki 2014 m., yra „iliuzinis tikslas“, o Kyjivo noras tapti NATO nariu yra „nerealus“. Jo pareiškimai plačiai vertinami kaip didelė V. Putino pergalė ir skaudus smūgis Kyjivui, kuris...

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad per susitikimą Paryžiuje ragins Europos vadovus nedelsiant sustiprinti gynybą, perspėdamas, kad jos neprilygsta Rusijos priemonėms. „Negalėsime veiksmingai padėti Ukrainai, jei nedelsdami nesiimsime praktinių veiksmų, susijusių su mūsų pačių gynybos pajėgumais.

Ukraina ketvirtadienį pripažino, kad kontroliuoja vos trečdalį teritorijos Rusijos vakarinėje Kursko srityje, kurią per netikėtą puolimą praėjusiais metais pavyko užimti. Ukrainai taip pat pareiškė, kad tikisi šią teritoriją išmainyti derybose su Rusija.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas reikalauja, kad Europa ir Ukraina nebūtų paliktos galimų taikos derybų nuošalyje. „Akivaizdu, kad susitarimas už mūsų nugarų neveiks. Kiekviename susitarime turi dalyvauti ir Ukraina bei Europa“, – sakė K. Kallas NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose. Karas po keleto pokalbių telefonu nesibaigė, pabrėžė ES diplomatijos vadovė D. Trumpo adresu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę surengė pokalbius telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, leisdamas suprasti, kad pradedamos taikos derybos. Abu pokalbiai truko daugiau nei po valandą. Naujienų agentūra AFP apžvelgia, ko derybose, kurios galėtų užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą, nusinešusį dešimtis tūkstančių gyvybių, siekia Maskva ir Kyjivas.

Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė, kad bando išsiaiškinti, kas nutiko beveik 50 tūkst žmonių, dingusių be žinios per jau beveik trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.  Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) taip pat teigė, kad jam buvo pranešta apie maždaug 16 tūkst. karo belaisvių ir civilių, kuriuos sulaikė abi pusės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį uždraudė savo pirmtakui Petro Porošenkai išvykti iš šalies ir naudotis savo turtu. Pranešimas sutapo su audringa parlamento sesija, kai P. Porošenkos sąjungininkai, protestuodami prieš šias sankcijas, įsiveržė į parlamento pirmininko tribūną ir privertė posėdį nutraukti anksčiau laiko. P. Porošenka buvo Ukrainos prezidentas, kai Kremliaus remiami separatistai užgrobė didelius plotus šalies rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su jokiais susitarimais dėl Ukrainos, sudarytais neįtraukiant į derybas jo šalies.

Ukrainiečių nuotaikos ketvirtadienį buvo nerimastingos sužinojus apie JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbį, kuris paskatino nuogąstavimus, kad Kyjivas bus atribotas nuo taikos derybų. D. Trumpo gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį paneigė, kad JAV prezidentas išdavė Ukrainą pradėdamas derybas su Rusijos vadovu, o nuošaly paliktos Europos valstybės primygtinai reikalavo, kad jos ir Kyjivas sėdėtų prie derybų stalo.

„Bloomberg“ pateikė tris galimus karo Ukrainoje pabaigos scenarijus. Blogiausiame scenarijuje minimos ir Baltijos šalys. Anot agentūros, yra trys galimi scenarijai: geriausias, labiausiai tikėtinas ir blogiausias. Labiausiai tikėtinas scenarijus Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, Rusijos okupuotos žemės ir toliau liktų de facto kontroliuojamos Rusijos. Galimi tam tikri žemės mainai, susiję su Kyjivo užimta Rusijos teritorija Kursko srityje. Ukraina gautų tam tikras saugumo garantijas.

Ukrainos gynybos ministras Briuselyje ketvirtadienį tikino NATO rėmėjus, kad Kyjivas ir toliau tvirtai stovės prieš Rusiją, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie taikos derybas su Maskva. „Šiame etape žinia yra tokia: mes tęsiame, mes stiprūs, mes pajėgūs, mes galime, mes pasieksime rezultatų“, – sakė Rustemas Umerovas, Briuselyje susitikdamas su savo kolegomis iš NATO. Donaldas Trumpas trečiadienį susitarė su Vladimiru Putinu pradėti derybas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą įvesti personalines sankcijas keliems asmenims.  Atitinkamas įsakas Nr.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo sutarimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo „tikrai nėra (Ukrainos) išdavystė“. „Čia nėra jokios išdavystės. Tai pripažinimas, kad visas pasaulis ir Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos taika, suderėta taika, kaip yra sakęs prezidentas Trumpas, žudymo sustabdymu.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad Ukraina turi būti įtraukta į taikos derybas, o bet koks galutinis susitarimas turi būti ilgalaikis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pradėti derybas. „Žinoma, tai labai svarbu, (kai) kalbame apie Ukrainą, kad Ukraina būtų aktyviai įsitraukusi į viską, kas daroma dėl jos“, – prieš Aljanso gynybos ministrų susitikimą žurnalistams sakė M. Rutte.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainai stoti į NATO yra „nepraktiška“, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį Ovaliajame kabinete. D. Trumpas taip pat pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Kyjivas atgaus visas savo žemes, kurias užgrobė Rusija. Kaip pastebi leidinys, D. Trumpas taip pripažino du Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino tikslus. V. Putinas teigia, kad jei Ukraina nori taikos, ji privalo atsisakyti savo siekio įstoti į NATO.

Pekinas norėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino derybos būtų surengtos Kinijoje. Apie tai rašo „Wall Street Journal“, remdamiesi savo šaltiniais, rašo UNIAN. Kinija pateikė pasiūlymą surengti D. Trumpo ir V. Putino susitikimą, kuriame būtų padėti žingsniai užbaigti karą Ukrainoje. Šaltiniai Pekine ir Vašingtone leidiniui teigė, kad Kinijos pareigūnai neseniai per tarpininkus šį pasiūlymą pateikė D. Trumpo komandai.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas jokiais kompromisais būsimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Tokią išvadą analitikai daro įvertinę naujausius Donaldo Trumpo pokalbius su Volodymyru Zelenskiu ir V. Putinu. Anot analitikų, oficialiame Kremliaus pranešime teigiama, kad V. Putinas D. Trumpui nurodė, jog reikia „šalinti pagrindines karo priežastis“, ir sutiko su derybomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jau rytoj vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje susitiks JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovai. ...