Karas Ukrainoje

Likus trims dienoms iki pirmojo parlamento rinkimų rato Prancūzijoje, dešinysis populistas Jordanas Bardella, kuris siektų premjero posto, jei jo „Nacionalinio susivienijimo“ partija (RN) gautų absoliučią daugumą parlamente, TV debatuose pasisakė už tolesnę paramą Ukrainai. „Neleisiu, kad Rusijos imperializmas prarytų tokią sąjungininkę, kaip Ukraina“, – sakė jis ketvirtadienio vakarą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo srityje, nors padėtis ten nėra lengva. Svarbiausios dienos naujienos: 20:09 | Dnipre per raketų ataką buvo sunaikinti keturi vieno pastato aukštai Dnipre per Rusijos raketų smūgį buvo sunaikinti keturi devynaukščio gyvenamojo namo aukštai. Yra nukentėjusiųjų. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino dabartinį prezidentą Joe Bideną dėl karo Ukrainoje ir paragino Europą didinti pagalbos Kyjivui finansavimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „taip ir nebūtų užpuolęs Ukrainos“, jei Jungtinės Valstijos „būtų turėjusios tikrą prezidentą“, – pirmuosiuose iki lapkritį įvyksiančių prezidento rinkimų per televiziją transliuotuose debatuose su J. Bidenu kalbėjo D. Trumpas.

Rusijos rėmėju laikomas Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas neplanuoja dalyvauti NATO viršūnių susitikime liepos mėnesį Vašingtone, ketvirtadienį pranešė jo biuras, nurodęs, jog tokį sprendimą lėmė vyriausybės politika Ukrainos atžvilgiu. R. Radevas atsisako vadovauti Bulgarijos delegacijai NATO viršūnių susitikime, nes nepritaria Bulgarijos vyriausybės pozicijai, pranešė prezidentūros spaudos tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos pradžioje, prieš Vašingtone liepos 9-11 dienomis vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, Varšuvoje susitiks su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku. Apie tai tinkle „X“ pranešė D. Tuskas. „ES suprato tai, ką lenkai žinojo nuo šio karo pradžios: Ukrainos gynyba yra Europos gynyba. Su prezidentu V. Zelenskiu susitarėme pasikalbėti Varšuvoje prieš NATO viršūnių susitikimą“, – parašė Lenkijos premjeras.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad Tverės sritį naktį atakavo dronas, prieš tai platformoje „Telegram“ pasirodžius pranešimams apie išpuolį prieš šiame regione esančią didelę cheminių tyrimų gamyklą.

Rusijos teismas okupuotame Krymo pusiasalyje nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už tai, kad jis filmavo Maskvos karinius objektus, siekdamas padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Rusijai pasiuntus karius į Ukrainą, Maskva nuteisė šimtus piliečių, kurie, jos teigimu, per daugiau kaip dvejus metus trunkanti konfliktą padėjo Kyjivui arba kaip nors jį parėmė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje vargu ar yra pajėgios padaryti kokį nors reikšmingą proveržį.  Pasak jo, Rusijai skaudžiai atsiliepia Kyjivo smūgiai toli jos teritorijoje. „Šį pavasarį ir vasarą ji vėl bandė pradėti puolimą, bet kol kas tik nežymiai“, – sakė J. Stoltenbergas.

Briuselyje su Ukrainos prezidentu Volodimyru Zelenskiu susitikęs Gitanas Nausėda sako, jog netrukus bus pasirašytas dvišalis susitarimas dėl saugumo garantijų, kuriame bus numatytas ilgalaikis 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvos paramos Ukrainai įsipareigojimas. Pasak šalies vadovo, pastarasis dokumentas užtikrins ilgalaikę paramą Ukrainai, nepaisant to, kuri politinių pokyčių vienoje ar kitoje valstybėje.

Šri Lanka prašo Rusijos leisti jos buvusiems kariams, kovojantiems Maskvos kare prieš Ukrainą, savo noru grįžti namo, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Šią savaitę oficiali Šri Lankos delegacija Maskvoje surengė dvi dienas trukusias derybas, per kurias ragino atlyginti už 17 šrilankiečių, žuvusių per kautynes, sakoma Kolombo užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusija pustrečių metų besitęsiančios invazijos metu išsiuntė apie 10 tūkst. natūralizuotų piliečių kariauti Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas, pridūręs, kad dalis pasirinko palikti šalį. Maskva kaltinama spaudžianti migrantus iš Vidurinės Azijos prisijungti prie jos karinių pajėgų. Ji vykdo intensyvią verbavimo kampaniją, kuria siekia padidinti karių skaičių savo puolimui Ukrainoje.

Laikinai okupuotame Kryme rusai toliau stato apsauginę konstrukciją prie Kerčės tilto, „Telegram“ kanale pranešė „Krymsky Veter“. „Jau trečią savaitę prie Kerčės tilto statomos kažkokios apsauginės konstrukcijos“, – sakoma pranešime. Prieš tai rusai mėgino apsaugoti Krymo tiltą užtvaromis iš paskandintų baržų. Neseniai jie pradėjo įrenginėti atramas po tiltu.

Rusijos Federacija siekia draugiškų valstybių, istoriškai palaikiusių šiltus santykius su Sovietų Sąjunga, koalicijos, apimančios ir Šiaurės Korėją bei Vietnamą, kad sukurtų alternatyvios pasaulio tvarkos pagrindą, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. Pasak ISW analitikų, Pietų Korėjos manymu, Šiaurės Korėja jau liepos mėnesį gali pasiųsti didelio masto inžinierių pajėgas į Rusijos okupuotą Ukrainos Donecko sritį, šios pajėgos padės „atkurti infrastruktūrą“ okupuotame Donecko mieste.

 Iš Ukrainos buvo pagrobta per 2 tūkstančius vaikų nuo 6 iki 18 metų, kurie buvo mokomi Rusijos naratyvų ir propagandos. Tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Nacionalinės antikrizinės valdybos narys Artsiom Brukhan. „Jie buvo siunčiami į taip vadinamas gerovės stovyklas ir tai buvo daroma bendradarbiaujant su Baltarusijos valdžios institucijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad saugumo susitarimas, kurį ketvirtadienį pasirašys Kyjivas ir Europos Sąjunga (ES), paskatins taiką ir klestėjimą visame žemyne. V. Zelenskis lankosi Briuselyje ir į ten atvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai ES paskelbė pradedanti oficialias stojimo derybas su Kyjivu. „Pasirašysime tris saugumo susitarimus, įskaitant vieną su visa ES, – platformoje „X“ nurodė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė tikintis, kad Prancūzija ir toliau rems jo šalį mūšio lauke, net jei po pirmalaikių parlamento rinkimų į valdžią ateitų paramą Kyjivui kvestionuojančios partijos. „Tikime, kad prancūzai ir toliau rems Ukrainą, nepriklausomai nuo politinės padėties“, – rašytiniuose komentaruose AFP sakė Ukrainos vadovas.

Ukrainos karininkas Dmytro Kozhubenko papasakojo apie kuriozinį atvejį, kuris labai nustebino Ukrainos kariškius, rašo UNIAN. Anot jo, rusai Ukrainos pozicijas šturmavo „Žiguliais“. „Jie šturmavo mūsų pozicijas „Žiguliuose“. Tai buvo automobilis, panašus į VAZ-2104. Tačiau be durelių. Jis buvo maksimaliai paruoštas greitam pėstininkų desantui. Bet jie labai greitai „demilitarizavo“ ir save, ir automobilį“, – pasakoja karininkas.

75-ojo aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone NATO pasiūlys Ukrainai „tiltą“ į narystę Aljanse, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Ukrainai turėtų būti pasiūlyta nauja vadavietė karinei pagalbai valdyti. Tai turėtų būti Aljanso ilgalaikio įsipareigojimo užtikrinti šalies saugumą užtikrinimas. Susitarimas bus vadinamas „tiltu“ į galimą Kyjivo narystę NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį politinių pokalbių lankysis Briuselyje. Keli ES pareigūnai agentūrai dpa sakė, kad per vizitą ES ir Ukraina ketina pasirašyti saugumo susitarimą. Tekstui pirmadienio vakarą pritarė ES šalių nuolatinių atstovų komitetas,  o tada jis buvo formaliai priimtas. Remiantis susitarimo projektu, kurį cituoja agentūra „Reuters“, ES, be kita ko, įsipareigoja tiekti ginklus Ukrainai ir rengti karinius mokymus.

Jeigu bus įgyvendinta Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino taikos formulė, Ukraina neišsilaikys, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Apie tai jis kalbėjo Bundestage, rašo „Bild“. Scholzas perspėja dėl Putino „taikos plano“ Anksčiau V. Putinas pasiūlė Ukrainai atsisakyti keturių regionų ir taip nutraukti karą. „Bild“ skaičiavimais, tai reikštų, kad be kovos būtų atiduota 26 tūkst. kvadratinių kilometrų, o tai prilygsta kai kurių šalių teritorijai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos nepajėgios padaryti „didelių proveržių“ mūšio lauke Ukrainoje. Svarbiausios dienos naujienos: 22:23 | Rusijos kariai apšaudė kaimą Zaporižios srityje, yra sužeistųjų Rusijos kariuomenė Varvarivkos kaime, Zaporižios srityje, apšaudė kelis civilių namus. Buvo sužeisti du gyventojai. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.

Artėjant pirmiesiems, ketvirtadienį numatytiems, prezidentiniams debatams, Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas siūlo skirtingas vizijas dėl JAV vaidmens pasaulyje. D. Trumpas per 2017–2021 metų kadenciją skelbė lozungą „Amerika pirmiausia“ ir laikėsi labiau izoliacianistinio požiūrio į pasaulį, kai tuo metu J. Bidenas, kuris atėjo į Baltuosius rūmus 2021 metais, kalbėjo, kad „Amerika grįžo“ ir siekė atgaivinti santykius su sąjungininkais.

Ukrainos sostinėje esančiame „Hilton“ viešbutyje birželio 25 dieną buvo rastas JAV ambasados Ukrainoje atašė kūnas.  Apie tai, remdamiesi savo šaltiniais, praneša Ukrainos leidinys „RBC-Ukraine“. Leidinio šaltiniai teigi, kad kūnas rastas antradienio rytą, jis buvo be smurto žymių.  Skelbiama, kad JAV ambasados Ukrainoje atašė į Ukrainą atvyko birželio 15 dieną.  JAV ambasada Ukrainoje įvykio nekomentavo.

Ukrainoje rusų raketos pataikė į paramą ukrainiečių kariams vežusių lietuvių automobilį, vienam sužeistam lietuviui teko amputuoti koją virš kelio. Grupė lietuvių sužalota, kai dvi rusų raketos atskriejo į pafrontės miestelį, tiksliai ten, kur lietuviai perdavinėjo atvežtą paramą ukrainiečiams. Kitam lietuviui sužeista plaštaka, likusieji keli patyrė nedideles kontūzijas ir įbrėžimus. Dar savaitgalį lietuviai vežė paramą ukrainiečių kariams šalia fronto linijos. Ekipažas pateko į apšaudymą.

Taika Ukrainoje yra Lenkijos ir Kinijos interesas, trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Šiuos komentarus Lenkijos prezidentas išsakė paskutinę valstybinio vizito Kinijoje dieną, kai Šanchajuje atidarė Lenkijos ir Kinijos ekonomikos forumą.  Jis taip pat pažymėjo, kad pernai pirmą kartą per aštuonerius metus sumažėjo Kinijos ir Lenkijos prekyba.

Laikinai okupuotame Kryme prie Čaudos kyšulio kyla dūmai, pranešė „Krym.Realii“. Pranešime sakoma, kad „nuo Taurijos plento iš tolo matyti didžiulis gaisras Čaudos kyšulio rajone, kur yra karinis poligonas ir iš kur leidžiami dronai „Shahed“. Leidinio teigimu, prie Čaudos kyšulio yra keli Rusijos kariniai objektai, įskaitant poligoną. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo uždarytas, tačiau 2016 m. Rusijos Federacija jame atnaujino veiklą.

Vovčansko pramoninėje zonoje blokuojamos kelios dešimtys okupantų, jie mėgina prasiveržti ir patiria nuostolių, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. „Kelios dešimtys okupantų yra užblokuoti vienoje pramonės įmonėje Vovčanske. Rusai mėgina prasiveržti, bet nuolat patiria nuostolių šiame rajone“, – sakė O. Syniehubovas. Padėtį  Vovčanske jis apibūdino kaip „permainingą“, sakė, kad mieste tęsiasi gatvių mūšiai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontratakavo netoli Časiv Jaro, esančio Donecko srityje ir išstūmė Rusijos pajėgas iš vieno mikrorajono, rašo „Bild“. Mūšis dėl Časiv Jaro į vakarus nuo Bachmuto vyksta jau kelis mėnesius. Miestas stovi ant kalvų, be to, jį nuo Rusijos pajėgų skiria vandens kanalas. Į rytus už kanalo yra gyvenamasis kvartalas su daugiabučiais namais. Ukraina atkovojo šiek tiek teritorijos Anksčiau Rusijos ginkluotosios pajėgos bandė jį apeiti iš šonų ir pulti tiesiogiai.

Britų politikas, daug agitavęs už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, Nigelas Farage‘as paragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį siekti taikos su Rusija, rašo „The Times“, skelbia UNIAN. Anot jo, „kitaip Ukrainoje neliks jaunų vyrų“. N. Farage neseniai taip pat buvo kritikuojamas už tai, nes pareiškė, kad Vakarai išprovokavo Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Jo įsitikinimu, taikos labui V. Zelenskis turėtų persvarstyti siekį susigrąžinti visas rusų užgrobtas žemes.

Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą personalui, kuris remontuotų karinę techniką, vykti į Ukrainą, skelbia CNN. Tai būtų dar vienas svarbus J. Bideno administracijos politikos Ukrainoje pokytis, nes JAV ieško būdų, kaip suteikti Ukrainos kariuomenei pranašumą prieš Rusiją. Tačiau ši politika kol kas dar nėra galutinai patvirtinta. Kol kas dar niekas neaišku „Mes nepriėmėme jokių sprendimų ir diskutuoti apie tai yra dar per anksti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė apsilankęs rytiniame Donecko regione, kur susitiko su kariais ir aptarė klausimus dėl žmonių saugumo. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame sakė susitikęs su ukrainiečių kariais ir karo medikais, taip pat – pristatęs visiems naująjį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadą Andrijų Hnatovą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pasmerkė Rusiją dėl sąmoningo sisteminių teisių pažeidimų Kryme toleravimo nuo Ukrainos pusiasalio aneksijos 2014 metais.

Prinstono universiteto profesorius Haroldas Jamesas mano, kad Donaldo Trumpo pralaimėjimas JAV prezidento rinkimuose gali sužlugdyti Valdimiro Putino planus Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“, rašo UNIAN. Kas lauktų Putino, jei Trumpas pralaimės? Istoriko buvo paklausta, ar Šveicarijoje vykusį „Pasaulinį taikos viršūnių susitikimą“ galima laikyti sėkmingu. „Vargu ar galima kalbėti apie didžiulę sėkmę. Tačiau tai galėtų būti sėkmės pradžia.

Ukraina ir Rusija apsikeitė po 90 karo belaisvių, antradienį pranešė pareigūnai.  Tai didžiausias abiejų kariaujančių šalių apsikeitimas karo belaisviais per beveik penkis mėnesius. Abi šalys nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo karą Ukrainoje, surengė daugiau nei 50 apsikeitimų belaisviais, nepaisant tebesitęsiančių priešiškų veiksmų ir kaltinimų viena kitai žlugdant derybas. Antradienį paskelbtam susitarimui tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai.

Pirmą kartą per apsikeitimą karo belaisviais antradienį susitiko Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių biurų atstovai, pranešė Kyjivas. Svarbiausios dienos naujienos: 17:56 | Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmą kartą susitiko per apsikeitimą karo belaisviais Pirmą kartą per apsikeitimą karo belaisviais antradienį susitiko Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių biurų atstovai, pranešė Kyjivas.

Birželio 23 d. Rusija Charkive pirmą kartą panaudojo modifikuotą aviacinę bombą „KAB-250“, platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. „Sekmadienį Charkivo mieste privačios mokyklos teritorijoje suduotas pirmas smūgis. Tai buvo „KAB-250“ (valdoma aviacinė bomba). Sviedinys turėjo sparnus ir GPS modulį. Priešas nesustoja, nuolat bando modifikuotą amuniciją, Charkivą naudoja kaip mokymų platformą“, – rašė O. Syniehubovas.

Rusijos Federacija aplink Kerčės tiltą, jungiantį ją su okupuotu Krymo pusiasaliu, pastatė daugybė gynybinių priemonių. Panašu, kad taip siekiama apsaugoti statinį nuo Ukrainos jūrų dronų laivyno. Kerčės tiltas – Rusijos prezidento Vladimiro Putino branginamas pasiekimas ir Kremliaus siekio visam laikui išlaikyti Krymo kontrolę simbolis. Šis simbolis ne kartą buvo atakuojamas Ukrainos pajėgų.

Serbija nėra įsitraukusi į karą Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP pareiškė jos ministras pirmininkas Milošas Vučevičius, gindamas šalies teisę pardavinėti šaudmenis Vakarų valstybių pirkėjams, galimai tiekiantiems juos Kyjivui. „Tai nėra Serbijos duoklė vienai iš kariaujančių pusių“, – sakė M. Vučevičius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pasmerkė Rusiją dėl sąmoningo sisteminių teisių pažeidimų Kryme toleravimo nuo šio Ukrainos pusiasalio aneksijos 2014 m. EŽTT didžioji kolegija – aukščiausia teismo instancija – priėjo prie išvados, kad „incidentų buvo pakankamai daug ir jie buvo tarpusavyje susiję, jog sudarytų pažeidimų modelį ar sistemą“. „Akivaizdi veiksmingo tyrimo stoka (...) įrodė, kad Rusijos valdžios institucijos oficialiai toleravo tokią praktiką“, – pridūrė kolegija.

Ukrainoje per pirmadienį įvykusį apšaudymą buvo sužaloti 5 lietuviai.  Apie tai praneša naujienų portalas 15min.lt. Leidinys skelbia, kad šią žinią patvirtino vienas iš sužeistų lietuvių Sigitas Maliauskas. Pranešama, kad vienas iš sužeistų lietuvių buvo sužalotas sunkiai, tačiau pavojus gyvybei negresia nei vienam.  Lietuviai Ukrainoje vežė paramą kariams. „Dviem automobiliais į Ukrainos priešakines linijas paramą vežę lietuviai Pokrovske pateko į stiprų rusų apšaudymą.

Europos Sąjunga antradienį pratęsė Ukrainos pabėgėlių teisę pasilikti bloke dar vieneriems metams – iki 2026 metų kovo mėnesio.  Šiuo metu ES yra užregistruota apie 4,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Dauguma jų prieglobstį rado Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.  „Diena iš dienos Rusija terorizuoja Ukrainos žmones savo bombardavimo karu.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pradėjo narystės derybas su Ukraina, nukreipdama karo draskomą šalį į ilgą kelią tapti bloko nare, Rusija mėgino tai blokuoti. „Brangūs draugai, šiandien prasideda naujas Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių skyrius“, – derybų pradžioje vaizdo ryšiu sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Plataus masto Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai narystė ES yra ambicingas tikslas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį palankiai įvertino Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimą išduoti Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius. Šie orderiai buvo išduoti dėl įtariamų karo nusikaltimų. TBT jau anksčiau yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

Po sprogimų Sevastopolyje dalis rusų poilsiautojų bėga iš Krymo, rašo „Obozrevatel“.Turistai atšaukia savo kelionių bei viešbučių rezervacijas. Anot leidinio, išvyksta net dalis tų, kurie čia atostogavo nemokamai. Rusai atšaukia atostogas Kryme Sekmadienį Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė raketą netoli paplūdimio Sevastopolyje, o jos nuolaužos nuskrido į paplūdimį, kuriame tuo metu buvo poilsiautojai. Dėl to virš 150 žmonių buvo sužeisti, o penki žuvo.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai vykstant deryboms dėl svarbiausių bloko postų susitarė skirti Ursulą von der Leyen Europos Komisijos pirmininke antrajai kadencijai, naujienų agentūrai dpa sakė derybose dalyvaujantys šaltiniai. Derybininkai taip pat susitarė, kad buvęs Portugalijos ministras pirmininkas António Costa bus kitas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Estijos premjerė Kaja Kallas bus naujoji ES užsienio politikos vadovė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį gyrė derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžią, vadindamas ją istorine diena. „Šiandien yra istorinė diena, nes pradedame tikras, realias derybas su Europos Sąjunga dėl Ukrainos narystės. Niekada nenuklysime iš kelio į vieningą Europą ir mūsų bendrus visų Europos tautų namus“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos saugumo pajėgos Odesos srityje šalies pietuose 100 vyrų sutrukdė neteisėtai palikti šalį. Praėjusį penktadienį buvo sustabdyta 47 vyrų grupė, keturiais mikroautobusais vykusi sienos link, pranešė valstybinis tyrimų biuras. Dar 53 vyrai sulaikyti, kai vyko į „susitikimo vietą“. Iš čia jie, išvengiant kontrolės postų, turėjo būti atvežti prie sienos ir kirsti ją pėsčiomis.

Ispanija atsiuntė Ukrainai antrą oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų partiją, cituodama naujienų portalo „El Mundo“ paskelbtą informaciją pranešė Ukrinform. „Praėjusį penktadienį į Ukrainą atvyko labai laukta antroji tolimojo nuotolio zenitinių raketų „Patriot“ partija, papildysianti balandžio pabaigoje kartu su pirmąja partija pristatytos šios gynybinės ginkluotės atsargas“, – remdamasis iš vyriausybinių šaltinių gauta informacija pranešė žiniasklaidos kanalas.