Karas Ukrainoje

Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) trečiadienį paskelbtos apklausos duomenimis, 57 proc. ukrainiečių pasitiki Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  Šios apklausos rezultatai paskelbti praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, esą tik 4 proc. ukrainiečių teigiamai vertina V. Zelenskį.  Respublikonas, ragindamas Ukrainoje surengti prezidento rinkimus, apie V. Zelenskį pareiškė: „Jo reitingas sumažėjo iki keturių procentų.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentu. Vizitu JAE jis užbaigė savo kelionę po užsienį, kurios metu buvo Saudo Arabijoje surengtos aukščiausio lygio Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnų derybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė specialiajam Donaldo Trumpo pasiuntiniui Keithui Kelloggui pasivaikščioti Kyjivo gatvėmis ir pasikalbėti su miesto gyventojais, rašo BBC. K. Kelloggas į Kyjivą atvyko trečiadienį ryte. V. Zelenskis pareiškė, kad „labai svarbu, jog jis pats vaikščiotų Kyjivo gatvėmis, kitais miestais“, kad pamatytų tikrąją padėtį ir išsklaidytų Rusijos skleidžiamą dezinformaciją.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir apkaltinus Ukrainą dėl vykstančio karo, ekspertai sutaria, kad tai kelia didelius nuogastąvimus. Nors D. Trumpo kalboje žymiai daugiau neigiamų pareiškimų apie Ukrainą, o apie Rusiją – nė vieno žodžio, kai kurie politikos apžvalgininkai pažymi, kad D. Trumpo derybinė pozicija vis dėlto dar nėra iki galo aiški.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali parduoti Ukrainos, rašo „Sky news“. Spaudos konferencijoje trečiadienį V. Zelenskio buvo klausiama apie tai, kad jis atsisakė Donaldo Trumpo pasiūlymo, pagal kurį JAV galėtų pasiimti dalį Ukrainos retųjų žemių iškasenų. „Aš saugau Ukrainą“, – sako jis. „Negaliu parduoti mūsų šalies“, – priduria V. Zelenskis. V. Zelenskis sako, kad Amerikos reikalavimai dėl 500 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pareiškė, kad Ukraina turėtų surengti naujus prezidento rinkimus. Tai jis įvardijo kaip sąlygą taikai. „Turime situaciją, kai Ukrainoje nebuvo rinkimų, kai Ukrainoje galioja karinė padėtis, iš esmės karinė padėtis, kai Ukrainos lyderis, nenoriu to sakyti, bet jo reitingas sumažėjo iki 4 proc.“ – sakė jis. Zelenskis atsakė Trumpui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkirto D. Trumpui.

Lenkų vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas antradienį pareiškė, kad Rusijos kaimynės neturėtų būti taikdarės Ukrainoje. „Lenkija tikrai nesiunčia ir nesiųs karių į Ukrainą“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. „Šiandien nėra jokios valstybių koalicijos, kuri planuotų siųsti savo pajėgas į Ukrainą“, – pridūrė jis. „Turime apsaugoti rytinį NATO flangą, – tęsė jis. – Hibridinių išpuolių rizika vis dar išlieka, ir tokie išpuoliai vyksta.

Trečiadienį į Kyjivą atvyko specialusis JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas, rašo „Kanal 24“. Jį pasitiko JAV ambasadorė Ukrainoje Brigid Brink. Į Kyjivą jis iš Lenkijos atvyko traukiniu. Trečiadienį jis turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „Sky news“. „Gera vėl grįžti į Kyjivą“, – teigė jis. Susitikimas vyks praėjus vos dienai po JAV ir Rusijos derybų Saudo Arabijoje. „Manęs laukia nuostabios derybos su prezidentu Zelenskiu“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis turėtų surengti rinkimus Ukrainoje, rašo „Sky news“. Tai jis įvardijo kaip sąlygą taikai. „Turime situaciją, kai Ukrainoje nebuvo rinkimų, kai Ukrainoje galioja karinė padėtis, iš esmės karinė padėtis, kai Ukrainos lyderis, nenoriu to sakyti, bet jo reitingas sumažėjo iki 4 proc.“ – sako jis. „Jei Ukraina nori sėsti prie derybų stalo, argi žmonės neturėtų pasakyti – juk jau seniai nebuvo rinkimų?“ – klausia D. Trumpas.

Rusija ir Jungtinės Valstijos po derybų, kurias Kyjivas sukritikavo kaip kalbas apie karą Ukrainoje nedalyvaujant ukrainiečiams, susitarė sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl karo šioje šalyje užbaigimo. Vašingtonas pažymėjo, kad po pirmųjų aukšto lygio oficialių Vašingtono ir Maskvos derybų nuo 2022-aisiais prasidėjusios invazijos į Ukrainą Europos šalys kada nors turės sėsti prie derybų stalo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atidėjo savo vizitą į Saudo Arabiją. Anot „Reuters“ šaltinių, Ukrainos lyderis kelionę atidėjo dėl to, kad nelegitimizuotų antradienį Saudo Arabijoje įvykusio Rusijos ir JAV atstovų susitikimo. Pats V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad kelionę į Saudo Arabiją atideda iki kovo 10 d., nes nenori „jokių sutapimų“. „(Ukraina – red. past.) nenorėjo atrodyti, kad kažkam, kas įvyko Rijade, suteikia teisėtumo“, – leidiniui sakė vienas iš šaltinių.

Rusai naktį vėl masiškai atakavo Ukrainą, rašo UNIAN. Paleista daugybė dronų, smogta Odesai. Oro pavojus Odesoje paskelbtas apie 22 val. Masinė dronų ataka Odesos meras Genadijus Truchanovas ir srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperas kreipėsi į rajono gyventojus su prašymu likti slėptuvėse. Pranešta, kad dronai skraidė vienas po kito nuo Juodosios jūros pusės. Mieste nugriaudėjo daug sprogimų, socialiniuose tinkluose pranešama apie gaisrus, dūmus ir smūgius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasigyrė dėl „sėkmingų derybų“ su Rusija, rašo „Ukrainska Pravda“.  D. Trumpas socialiniame tinkle teigė: „Komikas Volodymyras Zelenskis įtikino JAV išleisti 350 mlrd.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį ir faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos, nors sakė esąs vis labiau įsitikinęs, kad po JAV ir Rusijos derybų pavyks susitarti dėl karo pabaigos. D. Trumpas padidino spaudimą V. Zelenskiui surengti rinkimus – tai yra vienas iš pagrindinių Maskvos reikalavimų – ir papriekaištavo ukrainiečiui, kad jis skundžiasi negavęs pakvietimo į derybas Saudo Arabijoje.

Europos Sąjunga svarsto skirti Ukrainai karinę pagalbą, kurios vertė siektų mažiausiai 6 mlrd. eurų, rašo „Politico“. Pasak leidinio šaltinių, ES planuoja suteikti Ukrainai 1,5 mln. artilerijos sviedinių, oro gynybos sistemų ir įrangos, kuri būtu skirta Ukrainos brigadoms. Tiesa, neatmetama, kad karinės paramos vertė gali išaugti iki 10 mlrd. eurų po to, kai bus tiksliai nuspręsta, ką ES valstybės gali perduoti Kyjivui.

Vokietijai reikia kariuomenės, sugebančios gąsdinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Be to, pabrėžiama, kad kitai šios šalies vyriausybei teks spręsti itin svarbias karinio personalo, įrangos ir finansavimo užduotis. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas, 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje metu Vokietijos vyriausiasis kariuomenės karininkas Alfonsas Maisas teigė, kad šalies pajėgos yra menkai aprūpintos.

Šiuo metu Rusija naudojasi diplomatija, kad vilkintų laiką ir kauptų gyvąją jėgą, korėjietiškas raketas bei „šahedus“. Kaip rašo „Ukrinform“, tokią nuomonę „Telegram“ kanale išsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. „Rusija dabar dėsis, kad ji nori taikos labiau nei bet kas kitas – jie toliau intensyviai skleidžia 2024-ųjų vasaros naratyvą, kad esą Ukraina nenori nutraukti karo.

Aukštas Ukrainos pareigūnas antradienį kritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad pradėjo pokalbius su Rusija nedalyvaujant Ukrainai, kai Vašingtono ir Maskvos pareigūnai  surengė pirmąjį po įsiveržimo į Ukrainą susitikimą.  "Tiek (buvę JAV prezidentai) Barackas Obama iki 2014 m., tiek Joe Bidenas prieš šį karą kalbėjosi su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu apie visus be visų, apie Europą be Europos, o kažkas iš Trumpo komandos nuvedė jį tuo pačiu keliu.

Lenkijos prezidentas pareiškė, kad JAV pareigūnai jį patikino, jog Vašingtonas neketina mažinti karių skaičiaus Rytų Europoje. Andrzejus Duda pateikė šį pranešimą žurnalistams po susitikimo su Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.  Pastarąją savaitę griuvo senieji įsitikinimai dėl Vašingtono vaidmens garantuojant Europos saugumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo vizitas į Saudo Arabiją, turėjęs įvykti trečiadienį, atšaukiamas ir perkeliamas į kovo 10 d. Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė Ankaroje per bendrą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferenciją, rašo „Ukrinform“. „Negalima be Ukrainos priimti sprendimų, kaip užbaigti karą Ukrainoje, kelti tų ar kitų sąlygų. Mes nebuvome pakviesti į šį rusų ir amerikiečių susitikimą Saudo Arabijoje. Mums tai buvo staigmena.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Turkija būtų ideali šeimininkė bet kokioms deryboms, kuriomis siekiama užbaigti beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje. Toks jo pareiškimas nuskambėjo po beveik tris valandas trukusių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris siekia sustiprinti Kyjivo poziciją po JAV vadovo Donaldo Trumpo kontakto su Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį po aukšto lygio derybų Saudo Arabijoje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasisako už sankcijų Maskvai mažinimą. Sankcijos Maskvai buvo įvestos, kai ji užpuolė Ukrainą.  „Buvo didelis suinteresuotumas pašalinti dirbtines kliūtis abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo plėtrai“, – po derybų su aukščiausiais JAV pareigūnais Rijade žurnalistams  sakė S. Lavrovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu viešintis Turkijoje, pirmą sykį pakomentavo situaciją, kurioje Ukraina atsidūrė po JAV ir Rusijos derybinių grupių susitikimo Saudo Arabijoje. „Įdomu, iš kur tas pojūtis, kad Ukraina dabar sutiks su ultimatumais, jei sunkiausiu metu mes nesutikome su Rusijos Federacijos ultimatumais?“ ‒ pareiškė jis spaudos konferencijos metu.

Kol Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstė, ar pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, Kremlius pasiūlė Donaldo Trumpo administracijai sandorį dėl Rusijos gamtos išteklių, praneša leidinys „The Moscow Times“. Rusija mano, kad Amerikos naftos kompanijos gali grįžti į šalį, be to, ji suinteresuota bendrais su JAV projektais Arktyje, pareiškė prieš prasidedant deryboms Saudo Arabijoje Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po Rijade surengto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Europos šalys turės dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Yra kitų šalių, kurios taiko sankcijas (Rusijai), Europos Sąjunga kažkuriuo metu turės sėdėti prie stalo, nes jie taip pat taiko sankcijas“, – sakė M. Rubio. Jis taip pat nurodė, kad jei karas Ukrainoje baigsis, Vašingtono ir Maskvos ryšiai gali sustiprėti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Ankaroje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Kyjivui siekiant sustiprinti savo pozicijas atsakant į JAV ir Rusijos derybas.  V. Zelenskis vėlai pirmadienį atskrido į Turkijos sostinę iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir „Telegram“ kanale sakė, kad su R. T. Erdoganu aptars belaisvių mainus ir kitus klausimus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad vasario 17 d. smogė Rusijos strateginiams objektams, rašo UNIAN. Anot štabo, Krasnadoro krašte smogta naftos siurblinėms „Kropotkinskaja“ ir „Andreapol“. Abi jos užtikrino degalų transportavimą rusų kariuomenės reikmėms. Kaip skelbia ukrainiečiai, abi siurblinės neveikia, „o tai gerokai apsunkins agresoriaus aprūpinimo degalais logistiką“. Naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos vyko sėkmingai, sako Rusijos delegacijos narys Jurijus Ušakovas. Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė atsižvelgti į viena kitos interesus. Kol kas sunku pasakyti, kad Rusijos Federacija ir Jungtinės Valstijos suartėjo, tačiau apie tai buvo kalbama, sakė derybininkas. Rusijos ir JAV derybos Rijade baigėsi praėjus 4,5 valandos, praneša TASS korespondentas. Šalių delegacijos turėjo „labai rimtą pokalbį visais klausimais“, sakė J. Ušakovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas jokiais kompromisais būsimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, oficialiame Kremliaus pranešime teigiama, kad V. Putinas Donaldui Trumpui nurodė, jog reikia „šalinti pagrindines karo priežastis“, ir sutiko su derybomis.

Kol Saudo Arabijos sostinėje Rijade vyksta JAV ir Rusijos pareigūnų derybos, CNN aprašė, kas vyksta Ukrainos fronte. Anot leidinio, Rytų Ukrainoje Rusija tęsia intensyvius puolimus keliose vietovėse, daugiausiai Donecke. Kas vyksta fronte? Dėl tolesnio Rusijos veržimosi link Kurachovės miesto šiame rajone esantys Ukrainos daliniai gali būti apsupti. Tačiau Karo studijų institutas (ISW) sako, kad rusai, atrodo, prarado nemažai šarvuočių bandydami stumtis į vakarus.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen JAV pasiuntiniui Keithui Kelloggui pareiškė, kad Europa nori bendradarbiauti su Vašingtonu siekiant taikos Ukrainoje ir yra pasirengusi labiau apginkluoti Kyjivą. „Finansiniu ir kariniu požiūriu Europa turi atnešusi daugiau nei bet kas kitas. Ir mes pasistengsime“, – U. von der Leyen parašė socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su K. Kelloggu Briuselyje.

Komentuodama antradienį Rijade vykstantį JAV ir Rusijos atstovų susitikimą, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo nepervertinti šių pokalbių. „Neturėtume daryti didžiulės klaidos ir dar paslaugos Putinui, sureikšmindami šiuos pokalbius labiau, nei jie iš tikrųjų yra“, – sakė ministrė antradienį ZDF laidai „Morgenmagazin“. Tai, anot jos, yra „kontakto užmezgimas“. Europiečiai turi išlaikyti „labai šaltą protą“, reikalavo A. Baerbock.

Kinija antradienį prieš Saudo Arabijoje rengiamą JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimą pareiškė, kad tikisi, jog derybose dėl karo Ukrainoje galės dalyvauti „visos šalys ir suinteresuotosios pusės“. Paklaustas apie diskusijas, kuriose nedalyvauja Ukraina, Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas sakė, kad Kinija „džiaugiasi matydama visas pastangas siekti taikos“. „Tikimės, kad visos šalys ir suinteresuotosios šalys tinkamu laiku galės dalyvauti taikos derybose“, – p...

Europos lyderiai pirmadienį per nepaprastąsias Paryžiaus derybas siekė įveikti nesutarimus dėl atsako į naujosios JAV Donaldo Trumpo administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą, tačiau sprendimų nepasiekė. Europos politikos formuotojai vis dar negali atsigauti po JAV viceprezidento J. D. Vance'o aštraus išpuolio prieš Europos Sąjungą (ES) kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad yra „nusivylęs“ Ukrainos pozicija karo su Rusija kontekste. Apie tai rašo UNIAN.  Pasak leidinio, D. Trumpas sakė, kad Rusija su Ukraina turėjo 3 metus susėsti prie derybų stalo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį po pokalbio telefonu su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad taika Ukrainoje „turi būti paremta tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis“. „Siekiame tvirtos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Kad tai pasiektume, Rusija turi nutraukti savo agresiją, o tai turi būti paremta tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis ukrainiečiams“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį perspėjo, kad „JAV parama“ būtų „vienintelis būdas“ neleisti Rusijai vėl pulti Ukrainos, jei būtų sudaryta taika.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nedalyvaus antradienį vyksiančiame pokalbyje tarp Rusijos ir JAV atstovų, rašo „Politico“. Pasak leidinio, V. Zelenskio trečiadienį suplanuotas vizitas į šį regioną sukėlė spėliones, ar Ukraina visgi dalyvaus tariamose derybose dėl taikos sudarymo. „Ukraina nedalyvaus derybose. Ukraina nežinojo, kad jos bus surengtos.

Pirmadienį po skubių Europos lyderių derybų Paryžiuje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dabar, kol vyksta karas, bet kokios diskusijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą yra „visiškai per ankstyvos“ ir „labai netinkamos“. O. Scholzas sakė, kad jį „šiek tiek erzina“ debatai „netinkamu laiku ir netinkama tema“.  Vokietijos kancleris taip pat pareiškė, kad saugumo klausimais Europa ir Jungtinės Valstijos visada turi veikti kartu.

JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas pirmadienį prieš vizitą į Kyjivą pareiškė, kad nereikalaus, jog Ukraina sutiktų su bet kokiu susitarimu dėl karo nutraukimo, dėl kurio susitars prezidentas Donaldas Trumpas. Trečiadienį K. Kelloggas atvyks į Ukrainą trijų dienų deryboms, kurių metu susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Europos lyderiai tariasi dėl karių siuntimo į Ukrainą pagal paliaubų susitarimą. Be to, pokalbiai dėl JAV karinės paramos vyksta ir su Donaldo Trumpo komanda, rašo „The Washington Post“.  Leidinio teigimu, tema dėl karių dislokavimo Ukrainos teritorijoje tarp Europos lyderių įgavo gerokai didesnį dėmesį, nes D. Trumpo administracijos atstovai artėja prie tiesioginių derybų su Maskva. Štai antradienį JAV ir Rusijos pareigūnai turėtų susitikti Saudo Arabijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Abu Dabyje susitiko su JAE vadovu šeichu Mohammedu bin Zayedu Al Nahyanu aptarti ekonominio bendradarbiavimo, pranešė oficialioji naujienų agentūra. Pasak agentūros WAM, susitikime šeichas pabrėžė būtinybę kurti veiksmingą partnerystę su pasaulio šalimis. Jis taip pat kalbėjo apie taikių sprendimų krizėms visame pasaulyje svarbą, o V. Zelenskis padėkojo JAE už pastangas prisidedant prie Kyjivo ir Maskvos apsikeitimo belaisviais, teigė WAM.

JAV pareikalavo Europos Sąjungos (ES) valstybių pareigūnų įvardyti, kokias saugumo garantijas jos pasirengusios suteikti Ukrainai tam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis taikos susitarimas, ir kaip sąjungininkės elgtųsi tuo atveju, jei Rusija užpultų jų dislokuotus karius taikos misijos metu, rašo „Bloomberg“. „Bloomberg News“ įvertino dokumentuose pateiktą informaciją, kuri atskleidžia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai siekia gauti išsamesnę informaciją, kaip Europo...

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas mano, kad galimoje taikos sutartyje tarp Ukrainos ir Rusijos turi būti numatyta dislokuoti ne taikos palaikymo pajėgas, o „atgrasymo pajėgas“, kuriose tam tikru mastu dalyvautų JAV. Jis tai pareiškė „Sven op 1“ laidoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. Pasak C. Veldkampo, tam tikras JAV dalyvavimas yra būtinas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų ir Ukrainos saugumo tarnybos bepiločiai orlaiviai atakavo naftos perdirbimo ir logistikos objektus Rusijos Krasnodaro krašto teritorijoje, smogta dviem svarbioms priešo karinio-pramoninio komplekso įmonėms. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

Europos Sąjunga (ES) ragina savo valstybes nares šiais metais padidinti pagrindinių ginklų, įskaitant oro gynybą, raketas ir bent 1,5 mln. artilerijos sviedinių, tiekimą Ukrainai, sakoma pasiūlyme, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Europa stengiasi didinti paramą Kyjivui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas apstulbino sąjungininkus, užmezgęs kontaktą su Rusija dėl beveik trejus metus trunkančio plataus masto karo pabaigos.

Ispanija pirmadienį pareiškė, kad dar per anksti diskutuoti apie savo karių siuntimą į karo draskomą Ukrainą kaip galimų taikos palaikymo pajėgų, Londonui pareiškus, kad jis pasirengęs tokiam žingsniui. „Šiuo metu kalbėti apie karių dislokavimą Ukrainoje yra per anksti.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 100 Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojų, dar 430 gelbėtojų buvo sužeisti. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Andrijus Danykas. „Deja, žuvo 100 mūsų darbuotojų. Tai labai didelis skaičius ir labai skaudi netektis. Dar 430 gelbėtojų buvo sužeisti“, – sakė jis. Tarnybos vadovas pažymėjo, kad sužeisti darbuotojai buvo gydomi ir užsienyje.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis Turkijoje, kur dalyvaus derybose su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pirmadienį pranešė prezidentūra. Prezidentai aptars žingsnius, kaip „toliau stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą“, prezidentūros komunikacijos skyriaus vadovas Fahrettinas Altunas teigė socialiniame tinkle „X“. V. Zelenskis pirmadienį pradėjo kelionę po Artimuosius Rytus, atvykęs į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Aplankyti jis ruošiasi ir Saudo Arabiją.