Karas Ukrainoje

Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste, kurį beveik kasdien apšaudo Rusijos pajėgos, bus įrengtos kelios požeminės mokyklos, trečiadienį pranešė miesto pareigūnai. Antras pagal dydį Ukrainos miestas yra vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sienos su Rusija, kurios pajėgos nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Charkivą nuolat apšaudo artilerija.

Rytų ir Vidurio Europą, kaip ir Lietuvą, užklupo karščio banga – kai kur termometro stulpelis rodo daugiau nei 40 laipsnių. Ieškodami vėsos, žmonės plūsta prie vandens telkinių ir fontanų. Kiti stengiasi neišeiti iš namų ir gaivintis oro kondicionieriumi. Tačiau ukrainiečiai, kurie taip pat kenčia nuo karščio, tokios prabangos neturi. Rusai sunaikino didžiąją dalį šalies elektrinių, todėl pusę paros šalyje elektros tiesiog nėra.

Ukraina netrukus gaus pirmąją reguliarią išmoką iš naujojo milijardinio ES pagalbos programos fondo. Šalis įvykdė tam reikalingas reformų sąlygas, pranešė peržiūrą atlikusi Europos Komisija. Jos vertinimu, Ukrainai galėtų būti išmokėti 4,2 mlrd. euro. Reformų reikalavimai pirmajai išmokai gauti numatė, kad vyriausybė Kyjive turi priimti naujus įstatymus, kurie leistų veiksmingiau kovoti su mokesčių slėpimu ir ekonominiu nusikalstamumu.

Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad artimiausiu metu į Ukrainą atvyks Nyderlandų naikintuvai F-16. Tai jis sakė išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje. „Taigi galiu pasakyti, kad F-16 atvyks artimiausiu metu, ir mes daug dirbame, kad tai įvyktų kuo greičiau. Tačiau nesidaliju jokiomis operatyvinėmis detalėmis. Ir ne dėl to, kad nenoriu informuoti visuomenės, nes norėčiau informuoti visus, kiek tik galiu.

Keliuose Ukrainos miestuose buvo užfiksuota rekordinė kaitra, trečiadienį pranešė pareigūnai, svarbiems miestams po Rusijos atakų prieš elektrines ilgą laiką neturint elektros. Sostinėje Kyjive ukrainiečiai ieškojo atokvėpio nuo alinančio karščio, maudydamiesi per miestą tekančioje Dnipro upėje, o kai kuriuose rajonuose dėl reguliarių tiekimo nutraukimų ištisas valandas nėra elektros.

Ukraina trečiadienį iš rusų nelaisvės susigrąžino 95 karius. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas plačiau papasakojo, kokios būklės yra namo grįžę kariai, rašo „Ukrinform“. Anot jo, kai kurie Ukrainos gynėjai yra išsekę, turi svorio problemų, serga vėžiu, o vienas iš jų – tuberkulioze. Karių būklė – sudėtinga Dalis jų yra sužaloti. „Šiandien grįžusių vaikinų būklė yra skirtinga. Deja, vėl yra tokių, kurie yra labai išsekę, turi svorio problemų.

Belgorodo srityje jau kurį laiką vyrauja neramumai – regionas apšaudomas. Tai srities valdžią privertė imtis įvairių priemonių, pradedant gesintuvų dalijimu, kad gyventojai patys galėtų gesinti gaisrus. Taip pat galioja draudimas įvažiuoti į pasienio kaimus, o tai praktiškai reiškia „sanitarinės zonos“ sukūrimą, rašo „Meduza“. Prieš du mėnesius Kremlius pažadėjo sukurti tokią zoną Charkivo srityje – tik tam, kad apsisaugotų nuo apšaudymo.

Lymano kryptimi pasidavė grupė rusų karių, rašo UNIAN. Informaciją apie tai patvirtino 60-osios atskirosios mechanizuotosios brigados 97-ojo bataliono vado pavaduotojas Anatolijus Sidorenka. Pasidavė grupė rusų Anot jo, okupantai vis dar bando užimti Terną. „Lymano kryptimi stebime rusų aktyvumą. Priešas nesiliauja bandęs užimti Terną, kasdien rengia nedidelius puolimus“, – sako jis. Anot A. Sidorenkos, prieš dvi dienas ukrainiečiams pasidavė grupė rusų.

Praėjus dešimčiai metų nuo 298 žmonių gyvybes nusinešusio Malaizijos keleivinio lėktuvu numušimo virš Rytų Ukrainos, Kyjivas prisiminė  šią tragediją. „MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimas buvo siaubingas rusų teroro aktas tarp daugelio, įvykdytų per Rusijos agresijos prieš Ukrainą dešimtmetį“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Kyjive.

Laikinai okupuotame Kryme tiesiog miesto paplūdimiuose palei krantą užfiksuota daugybė ugnies pozicijų. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė partizaninis judėjimas „ATEŠ“. „ATEŠ“ agentai pranešė apie daugybę ugnies pozicijų, išdėstytų palei visą krantą tiesiog miesto paplūdimiuose“, – rašoma pranešime.

Daugeliui ES valstybių narių sunkiai sekasi integruoti Ukrainos pabėgėlius į savo darbo rinkas, teigiama trečiadienį paskelbtame Vokietijos užimtumo tyrimų instituto (IAB) tyrime. IAB nustatė, kad 2024 metų pradžioje Vokietija pasiekė 27 proc. integracijos lygį. Visoje Europoje pirmauja Lietuva – 57 proc., po jos seka Danija – 53 proc. ir Lenkija – 48 proc. Suomijoje, Norvegijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje, integracijos rodikliai yra prasčiausi – mažiau nei 20 proc.

Rusija ir Ukraina apsikeitė dešimtimis karo belaisvių, trečiadienį pranešė Maskva ir Kyjivas. Rusijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad po derybų namo grįžo 95 į nelaisvę paimti rusų kariai. Paleista tiek pat belaisvių ukrainiečių. Netrukus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino šią žinią. „Mes ir toliau grąžiname savo žmones namo. Iš Rusijos nelaisvės paleisti dar 95 gynėjai.

Rusijos užpultoje Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 42 000 žmonių laikomi dingusiais be žinios. Tai yra ir kariai, ir civiliai. Prieš kurį laiką buvo skelbta, kad dingusiųjų yra 51 000. Šis skaičius sumažėjo, kai buvo rasta apie 4 000 žuvusių karių kūnų ir jie identifikuoti. Be to, nustatyta, kad maždaug 3 000 dingusiais laikytų asmenų yra gyvi, agentūrai „Ukrinform“ Kyjive sakė ministerijos pareigūnas Dmytro Bohatjukas.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam vadovaujant „mums niekada negrėstų karas“ ir jis neleistų Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui pradėti karo prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu agentūrai „Bloomberg“. D. Trumpas jame dar kartą pasigyrė gerais santykiais su V. Putinu. „Mes su Putinu labai gerai sutarėme, mūsų santykiai labai geri. Mums niekada negrėsė karo pavojus. Jis niekada nebūtų įsiveržęs į Ukrainą.

Antradienį, liepos 16 d., Rusijos kariuomenė pražudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar septynis sužeidė. Apie tai feisbuke pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Liepos 16 d. rusai Pivničnėje pražudė vieną Donecko srities gyventoją. Per dieną regione buvo sužeisti dar septyni žmonės“, – teigė jis.

Ukrainos saugumo tarnybos (UST) kontržvalgyba sulaikė Rusijos informatorę, kuris nurodydavo priešui Ukrainos kariuomenės, dalyvaujančios Charkivo gynyboje, dislokavimo vietas. Tai pranešė UST spaudos centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Uždokumentuota, kaip nusikaltėlė vaikšto po rytines miesto apylinkes ir slapta fiksuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patikros punktų ir įtvirtinimų vietas. Ji taip pat mėgino nustatyti apytikrį personalo ir kovinės technikos kiekį karinių objektų teritorijoje.

Chersono srityje praėjusią parą per rusų apšaudymus buvo sužeisti septyni žmonės. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak pareigūno, priešo ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo Burhunka, Tiahinka, Červonij Majakas, Šliachovė, Antonivka, Tomarinė, Mychailivka, Ingulecas, Stanislavas, Beryslavas, Zolota Balka, Kačkarivka, Široka Balka, Komyšanai, Tokarivka, Sadovė ir Chersonas.

Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai giliai į Rusijos teritoriją ir toliau daro spaudimą Rusijos priešlėktuvinės gynybos tinklui ir verčia Rusijos karinę vadovybę teikti pirmenybę ribotų priešlėktuvinės gynybos priemonių paskirstymui svarbiems taikiniams dengti. Vienas jų – Vladimiro Putino rezidencija. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Graikija ketina nutraukti 32 senų naikintuvų F-16/Block-30 eksploataciją ir perduoti juos Ukrainai. Tai pranešė leidinys „Al Jazeera“, remdamasi savo šaltiniais, rašo „Ukrinform“. Graikija taip pat planuoja modernizuoti 82 naikintuvus F-16 iki Block-70 lygio ir iš Prancūzijos įsigyti 24 ketvirtosios kartos naikintuvus „Rafale“. Be to, JAV Kongreso komitetas leido Graikijai įsigyti iki 40 daugiafunkcių penktosios kartos naikintuvų F-35. „Al Jazeera“ šaltinių teigimu, Graikija norėtų grąžinti ...

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos energetikai iš Lietuvos gavo 80 įrangos remonto darbams siuntų. Kaip rašo trečiadienį „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija. „Nuo 2022 metų kovo Ukraina iš Lietuvos gavo 80 energetikos įrangos siuntų, kurių bendras svoris viršijo  1 445 tonas.

 Ukraina ir Rusija planuoja didelį apsikeitimą belaisviais. Jei mainai įvyks, namo grįš 90 ukrainiečių. Kaip praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi neįvardytu šaltiniu, šalys planuoja apsikeisti 180 karo belaisvių. Jungtiniams Arabų Emyratams tarpininkaujant susitarimas turėtų būti realizuotas trečiadienio, liepos 17-osios, rytą. Agentūros duomenimis, kiekviena pusė planuoja išlaisvinti po 90 žmonių.

Vokietija kitais metais planuoja perpus sumažinti karinę pagalbą Ukrainai, nepaisant to, kad auga nerimas, jog JAV parama Kyjivui gali mažėti, jei rinkimuose rudenį laimėtų Donaldas Trumpas, rašo „Reuters“. Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Sprogimai Kyjive Rusijos pajėgos vėl atakuoja Ukrainą dronais, praneša UNIAN. Trečiadienį apie 23:00 Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai. „Sprogimai kairiajame sostinės krante. Dirba priešlėktuvinės gynybos pajėgos“, – pranešė meras Vitalijus Klyčko.

Antradienį į Baltarusijos teritoriją įskridęs dronas „Shahed“ sprogo apie 55 km nuo Baltarusijos Babruisko, praneša „Belaruski Hajun“. Stebėtojų grupė praneša, kad dronas į Baltarusijos teritoriją įskrido apie 8:40. Netrukus jis sudužo Gomelio srityje, apie 55 km nuo Babruisko, 120 km nuo sienos su Ukraina.

Ukraina ir dešimtys kitų šalių antradienį apkaltino Rusiją veidmainyste, kai ši pirmininkavo Jungtinių Tautų susitikimui tema, kaip šalys galėtų bendradarbiauti, kad pasaulis taptų teisingesnis. Rusija, 2022 metų vasarį įsiveržusi į Ukrainą ir kariaudama su savo provakarietiška kaimyne, nuolat atakuodama jos civilius taikinius, liepos mėnesį rotacijos tvarka pirmininkauja JT Saugumo Tarybai.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, anot žiniasklaidos, į užsienį persikėlė mažiausiai 650 000 rusų. Daugiausiai jų emigravo į Armėniją (110 000), Kazachstaną ir Izraelį (po 80 000), pranešė nepriklausomas portalas „The Bell“. Į šias šalis vizos rusams nereikia. Oficialios Maskvos informacijos apie išvykusiųjų skaičių nėra. „The Bell“ nurodo skaičiavimus atlikęs remdamasis migracijos tarnybų duomenimis. Iš viso esą buvo gauti duomenys iš daugiau kaip 70 šalių.

Kyjivas ir Praha sutarė pradėti bendrą automatinių šautuvų ir šaudmenų komponentų gamybą Ukrainoje, antradienį viešėdamas Čekijoje pranešė ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Ukrainoje bus pastatyta nauja šaudmenų gamykla. Antrasis susitarimas – dėl „Colt CZ Group“ šautuvų gamybos Ukrainoje“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Karo medikas iš Lietuvos papasakojo apie savo draugiškus jausmus ukrainiečiams, norą padėti ir padėti apsaugoti Lietuvą Ukrainos teritorijoje. Televizijai „Current Time“ 30-metis lietuvis pasakojo, kad didžiausia motyvacija jam yra galimybė išgelbėti kieno nors sūnų, tėvą, brolį, dukrą. Šaukiniu „Dantistas“ Ukrainos kariuomenėje pakrikštytam lietuviui Albertui tėra 30 metų, tačiau, anot jo paties, jaučiasi jis gerokai vyresnis.

Rusų kariniai dronai ir vėl perskrido virš Ukrainos ir nulėkė į Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritoriją, antradienį pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Nuo birželio 11 d. jos užfiksavo jau ketvirtą tokį incidentą.

Nepaisant to, kad Rusija dėl milžiniškų nuostolių fronte buvo priversta mesti ir į 7-8 dešimtį metų įžengusius „iškonservuotus“ tankus, naujausia karinė technika taip pat naudojama kovoje. Nepaisant Kremliaus propagandos pagyrų jai, daugeliu atveju tokia technika yra naikinama taip pat sparčiai, nepaisant savo vertės.

Ukrainos parlamentas antradienį pritarė siūlymui atšaukti laiko sukinėjimą ir likti prie žiemos laiko, pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“. Jis cituoja deputatą Jaroslavą Železniaką, paskelbusį, kad už siūlymą atšaukti perėjimą prie vasaros laiko balsavo 261 deputatas. Prieš buvo trys, dar 13 susilaikė, o 46 nebalsavo.

JAV kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas, pasak Vengrijos premjero Viktoro Orbano, pergalės rinkimuose atveju pasirengęs iš karto pradėti tarpininkavimą dėl taikos tarp Rusijos ir Ukrainos.

Indija iškvietė Ukrainos ambasadorių aptarti prezidento Volodymyro Zelenskio neseniai išsakytos kritikos dėl Indijos ministro pirmininko Narendros Modi susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Taip teigia Indijos verslo dienraštis „The Economic Times“. Indijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Ukrainos ambasadorių pirmadienį, liepos 15 dieną. „Tai aiškiai rodo Naujojo Delio nepasitenkinimą Ukrainos valdžia dėl Zelenskio komentarų premjero atžvilgiu“, – rašoma pareiškime.

Liepos 15 ir 16 d. Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino du smogiamuosius dronus „Shahed-136/131“ ir aštuonis žvalgybinius bepiločius. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė. „Nuo 2024 m. liepos 15 d. vakaro ir 2024 m. liepos 16 d. oro gynybos pajėgos sunaikino du smogiamuosius dronus „Shahed“, o dar du „Shahed‘ai“ buvo prarasti Baltarusijos oro erdvėje“, – sakoma paskelbtame įraše.

Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau nuo liepos 17 d. tikrins sieną kertančių vyrų karinės įskaitos dokumentus. Tai antradienį naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui pranešė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka. „Nuo liepos 17 d. pradėsime tikrinti visų vyrų – Ukrainos piliečių – nuo 18 iki 60 metų amžiaus bei kariškių karinės įskaitos dokumentus.

Prieš priimdama bet kokius kvietimus derėtis, Rusija pirmiausia turi išsiaiškinti, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi omenyje sakydamas „viršūnių susitikimas dėl taikos“, antradienį pareiškė Kremlius. „Pirmasis viršūnių susitikimas dėl taikos visiškai nebuvo viršūnių susitikimas dėl taikos. Todėl galbūt pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jis turi omenyje“, – stočiai „Zvezda“ sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo Ukrainos ir Rusijos reikalavimus dėl karo nutraukimo ir konstatavo, kad Ukrainos reikalavimai yra pagrįsti, o Rusijos pažeidžia tarptautinę teisę.

Praėjusią parą Chersono srityje per rusų apšaudymus buvo sužeisti šeši žmonės. Kaip rašo „Ukrinform“, tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak pareigūno, praėjusią parą priešo ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo Sadovė, Kizomysas, Antonivka, Mychailivka, Veletenskė, Tokarivka, Odradokamianka, Sofijivka, Beryslavas, Burhunka, Lvovė, Mylovė, Novovoroncovka, Zmijivka ir Chersonas.

Praėjusią parą okupantai rusai smogė 416 smūgių aštuonioms Zaporižios srities gyvenvietėms. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities valstybinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas. Pasak pareigūno, Rusijos kariuomenė smogė 7 oro smūgius Rizdviankai, Robotynei, Novoandrijivkai ir Huliaipolei. 190 įvairių modifikacijų bepiločių orlaivių atakavo Huliaipolę, Mala Tokmačką, Levadnę, Robotyne, Malynivką ir Novoandrijivką.

Rusai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose formuoja būrius, kurie turi imtis filtravimo priemonių prieš vietos gyventojus. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Laikinai okupuotose teritorijose grobikai sudaro atskiruosius būrius prie „Vidaus reikalų ministerijos“, kurie bus atsakingi už filtravimo veiksmus vietos gyventojų atžvilgiu“, – rašoma pranešime.

Ukrainos pajėgos mano, kad okupantai planuoja raketomis smogti Kyjvo užtvankai, NV pranešė šaltiniai ginkluotųjų pajėgų vadovybėje. Svarbiausi įvykiai: 23:52 | Sprogimas Odesoje Vėlų antradienio vakarą Odesoje įvyko sprogimas, prieš tai buvo paskelbtas oro pavojus, rašo „Kanal 24“. Oro pavojus paskelbtas apie 22:20, 22:55 paskelbtas perspėjimas apie skriejantį objektą. Būtent tuo metu ir nugriaudėjo sprogimas. Manoma, kad rusai paleido „Iskander“ raketą.

Antradienio naktį Rusijos Kursko srityje įvykdyta bepiločio orlaivio ataka. Dėl to vienoje iš Korenevo kaime esančių įmonių kilo didelis gaisras, „Telegram“ pranešė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis Aleksejus Smirnovas. Pasak jo, įtariama, kad įmonę atakavęs dronas buvo ukrainietiškas. Gaisras sparčiai išplito „Šiąnakt ukrainiečių dronas numetė sprogstamąjį užtaisą Korenevo žemos įtampos įrenginių gamyklos teritorijoje. Nė vienas iš darbuotojų nenukentėjo.

Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.  Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Latvija ir Vokietija susitarė glaudžiau bendradarbiauti dronų koalicijoje, siekdamos pristatyti Ukrainai daugiau bepiločių orlaivių.

Kryme kilo didelio masto gaisras, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad netoli Balbeko aerodromo dega sausa žolė. Rusijos žiniasklaida rašo, kad gaisras kilo dideliame gamos rezervato plote.

Ispanija pradėjo naujos karinės pagalbos siuntos, kurioje – dešimt tankų „Leopard 2A4“, keletas ekskavatorių ir nemažas kiekis prieštankinių raketų perdavimo Ukrainai procesą. Apie tai rašoma Ispanijos gynybos ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. „Prasidėjo dešimties tankų „Leopard 2A4“ pristatymo Ukrainai skirtingų rūšių transporto priemonėmis procesas.

Vokietijos vyriausybė pirmadienį dar kartą atmetė raginimus suteikti Ukrainai naikintuvų, po to, kai centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai atstovaujantis opozicijos lyderis Friedrichas Merzas pareiškė palaikąs šią idėją. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad Ukraina šią vasarą iš partnerių Vakaruose jau ir taip turėtų gauti ne vieną naikintuvą „F-16“, kurių Vokietija neturi. „Nėra prasmės aprūpinti Ukrainą skirtingų rūšių naikintuvais“, – pasakė S. Hebestreit.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Ukrainai reikia 25 „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemų, rašo „Ukrinform“. Tiek sistemų reikia, kad Ukraina galėtų apsisaugoti, tačiau V. Zelenskis neatskleidė, kiek jų Ukraina jau turi. Zelenskis: gynyboje svarbu kompleksas Apie tai V. Zelenskis kalbėjo spaudos konferencijoje pirmadienį. „Žiūrint į mūsų oro gynybos struktūrą, kad visiškai padengtume Ukrainą, pagal mūsų kariuomenę, mums reikia 25 sistemų („Patriot“ – red. past.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis susidūrė su rimtais iššūkiais fronte, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto, anot jo, neaišku, ar situacija būtų buvusi geresnė vadovaujant kitam vadui. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo spaudos konferencijoje pirmadienį, rašo UNIAN. Zelenskis: „Syrskiui tenka rimtas iššūkis“ Spaudos konferencijoje žurnalistai paprašė V. Zelenskio įvertinti O. Syrskio darbą. „Syrskiui tenka rimtas iššūkis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jam nekelia susirūpinimo naujo Donaldo Trumpo prezidentavimo Jungtinėse Valstijose perspektyva, nepaisant požymių, kad jo administracija gali būti palankesnė Kremliui. D. Trumpo pergalė JAV lapkritį vyksiančiuose rinkimuose keltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos Ukrainai, kuri jau trečius metus kariauja su Rusijos pajėgomis. „Manau, kad jei Donaldas Trumpas taps prezidentu, mes bendradarbiausime.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriuo bus siekiama užtikrinti ilgalaikę taiką su Kremliumi po daugiau nei dvejus metus trunkančio karo, turėtų dalyvauti ir Rusijos atstovai.  „Manau, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime turėtų dalyvauti Rusijos atstovai“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Zelenskis.