Karas Ukrainoje

Lietuvos energetikos bendrovės Ukrainai perduos daugiau nei 50 mln. eurų vertės įrangos, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.  Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, „Ignitis grupės“ valdomos įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei „Ignitis gamyba“, taip pat elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ bendrovė „Tetas“ pirmadienį Vilniuje pasirašė tai numatančias humanitarinės pagalbos tiekimo Ukrainai sutartis.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį paskelbė asmens, kuris, kaip įtariama, sviedė granatą į kariuomenės naujokų ėmimo biurą šalies vakaruose, paiešką.  Mobilizacijos įstatymo projektas, kuriuo siekiama papildyti Ukrainos kariuomenės gretas, sukėlė nemažai pykčio ir baimės visuomenėje. Dešimtys kariuomenei tinkamo amžiaus vyrų buvo sulaikyti, kai mėgino nelegaliai pabėgti iš šalies. Už karo prievolininkų šaukimą atsakingi pareigūnai savo ruožtu teigia, kad visuomenės nariai juos įžeidinėja.

Rusijos karinė vadovybė dislokuoja kariuomenę puolimo operacijoms Charkivo srities Hlybokės rajone. Prie Vovčansko miesto rusai rengia desantines grupes tolesniems puolimo veiksmams, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų pranešime. Jame sakoma, kad Vovčanske ir netoli Hlybokės ir toliau vyksta karo veiksmai.

Mūšiuose už Ukrainą prieš okupantus rusus žuvo dar vienas savanoris kartvelas – Zurabas Jašvilis. Tai pirmadienį pranešė portalas „Georgia Online“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Ukrainoje žuvo dar vienas kartvelų karys. Sužeistas jis ilgai kankinosi, bet, deja, neišgyveno. Jis mirė Lvivo karo ligoninėje. Zurabas Jašvilis - Šlovė tavo didvyriškai sielai, brolau!“ – parašė kitas Ukrainoje kovojantis kartvelas Vano Nadiradzė.

NATO viršūnių susitikimas Ukrainai buvo sėkmingas, nes buvo oficialiai patvirtintas šalies kelio į Aljansą negrįžtamumas ir padidinti sąjungininkų įsipareigojimai teikti karinę paramą. Tai interviu „Voice of America“ sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.  Jis pažymėjo, kad „nėra gero atsakymo“ į klausimą, kiek Ukraina priartėjo prie narystės, nes vienintelė reali saugumo garantija yra NATO sutarties 5 straipsnis, tačiau Ukrainai jis šiuo metu netaikomas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams Rusijoje. Jis apie tai prakalbo per interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“. J. Stoltenbergas sakė, kad tarptautiniai teisės aktai aiškiai apibrėžia Ukrainos teisę atakuoti teisėtus karinius taikinius Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė kreipimąsi šalies Valstybingumo dienos proga. Kaip rašo „Ukrinform“, kreipimosi tekstas buvo paskelbtas Ukrainos prezidento tinklalapyje. „Ukraina negali tenkintis kažkuo mažesniu nei teisė gyventi. Apsiginti. Išlikti žmonėmis. Ukraina nepasiduos blogiui, kuris lieja kraują dėl savo liguisto įsitvirtinimo. Kuris niekina ir žmogaus, ir Dievo tiesą ir laiko beverčiais visus, išskyrus save patį.

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 561 vaikas, o dar mažiausiai 1 462 buvo sužeisti. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba. „2024 metų liepos 15 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 2 023 vaikai – 561 žuvo ir daugiau kaip 1 462 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.

Trečiadienį, praėjus dešimčiai metų, kai danguje virš karo draskomos Ukrainos buvo susprogdintas reisu MH17 skridęs „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas, aukų šeimos rinksis prisiminti tragediją, tačiau viltis, kad už tai atsakingi asmenys netrukus atsidurs už grotų, blėsta. Tikimasi, kad šimtai giminaičių, vyriausybės atstovų ir garbingų asmenų dalyvaus renginyje memorialiniame parke netoli Šipholio oro uosto, iš kurio giedrą vasaros dieną, 2014 m. liepos 17-ąją, pakilo pasmerktas lėktuvas.

Sevastopolyje, laikinai okupuotame Kryme, naktį ir rytą buvo girdėti sprogimų garsai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė portalas „Krym. Realii“. Kaip pažymima, oro pavojaus signalas Sevastopolyje buvo įjungtas 6 valandą ryto. Naktį gyventojai girdėjo sprogimus ir paleidimo garsus. Sevastopolyje taip pat nuskambėjo oro pavojaus signalas „Dėmesio visiems.

Naktį Rusija šalies vakaruose ir virš Krymo numušė 22 Ukrainos bepiločius orlaivius, pirmadienį pranešė Maskvos gynybos ministerija. „Praėjusią naktį (...) budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 22 nepilotuojamus orlaivius“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“ kanale. Virš Rusijos pasienio Briansko srities numušta 15 dronų, šeši virš Krymo ir vienas virš Lipecko. Atskirai Kursko gubernatorius pranešė, kad virš šios srities buvo numušti dar trys Ukrainos dronai.

Pirmadienį, liepos 15-ąją, elektros energijos vartojimo ribojimai Ukrainoje galios visą parą. Tai feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“. „Liepos 15 d. vartojimo ribojimo priemonės galios visą parą. Nuo 16 val. iki 24 val. sričių energetikai vienu metu taikys keturis išjungimo grafikus. Kitomis valandomis galios trys elektros išjungimo grafikai“, – rašoma pranešime.

Anksti pirmadienį Rusijos pasienio regiono gubernatorius „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos oro gynyba virš Briansko perėmė ir sunaikino šešis Ukrainos bepiločius orlaivius. Per ataką jokios žalos nepadaryta, aukų nėra, parašė Aleksandras Bogomazas. Apie dar vieną drono ataką pranešta iš Rusijos Lipecko srities, esančios į pietus nuo Maskvos.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų liepos 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 560 290 kareivių.

Laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje rusai uždraudė vietos gyventojams lankytis 15 kilometrų zonoje prie Dnipro. Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Atitinkamas įsakymas buvo paskelbtas Volodymyro Saldo, kuris eina vietos gubernatoriaus pareigas, vardu“, – pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainoje yra kuriamos sistemos, kuriomis būtų galima smogti ilgesnio nuotolio smūgius Rusijos gilumoje. Svarbiausi įvykiai: 23:43 | Rusai numetė dvi bombas ant Lymano Pirmadienį rusai numetė dvi bombas ant Lymano, esančio Donecko srityje, rašo „Obozrevatel“. Per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, apgadintos parduotuvės, infrastruktūros objektas, privatus namas.

Rusijos kariuomenė sekmadienį raketomis atakavo Donecko srities Myrnohrado ir Lymano gyvenvietes, vienas žmogus žuvo ir mažiausiai devyni buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Myrnohrade rusai raketa smogė administraciniam pastatui ir daugiaaukščiam gyvenamajam namui  – žuvo 1 žmogus, o 6 buvo sužeisti. Pirminiais duomenimis, dar 2 žmonės yra po griuvėsiais“, – parašė V. Filaškinas.

Šiaurės Atlanto aljansas nepakeitė savo pozicijos ir tiesiogiai nedalyvaus Rusijos kare prieš Ukrainą. Tai interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“. Taip J. Stoltenbergas pakomentavo pasiūlymą numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos iš Lenkijos teritorijos NATO šalims priklausančiomis oro gynybos sistemomis.

Nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Rusijos vyriausybė visus savo finansinius išteklius sutelkė finansuoti karą. Kadangi karas yra Kremliaus prioritetas, buvo naudojamos visos priemonės: didesni mokesčiai, valstybiniai fondai, vidaus skolinimasis ir pinigų spausdinimas. Prie Rusijos finansų sistemos vairo stovintys ekonomistai stengėsi kontroliuoti išlaidas, pinigų pasiūlą ir infliaciją.

Ukrainos oro gynyba naktį į sekmadienį numušė dvi Rusijos paleistas raketas „CH-59/Ch-69“ ir keturis žvalgybinius dronus – tris „Orlan-10“ tipo ir vieną ZALA. Tai socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.   Taip pat pranešama, kad nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų liepos 14 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 559 090 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 320 priešo kareivių.

JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų žvalgybos agentūrų duomenimis, gegužės mėnuo Rusijos kariuomenei Ukrainoje buvo itin pražūtingas: kasdien buvo sužeista arba žuvo vidutiniškai daugiau nei 1 tūkst. Kremliaus karių. Tačiau nepaisant didelių nuostolių, Rusija per mėnesį įdarbina nuo 25 tūkst. iki 30 tūkst. naujų karių, teigia JAV pareigūnai. Toks kariavimo stilius ne kart buvo prilygintas mėsmalei, o vadai, regis, pamiršta, kad siunčia pėstininkus mirti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį numojo ranka į JAV prezidento Joe Bideno liapsusą, kai pastarasis jį per klaidą pristatė kaip Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pasakydamas: „kai kurias klaidas galime pamiršti“. Pradėjęs vizitą Airijoje, V. Zelenskis Šanono oro uoste susirinkusiems žurnalistams pasakė, jog „tai klaida. Manau, Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai labai daug pagalbos.

  Į Ukrainą paleistas rusų kovinis dronas įskriejo į Baltarusijos oro erdvę, šeštadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. Kyjivo teigimu, penktadienio naktį virš Charkivo ir Donecko regionų numušti keturi Irano gamybos „šahedai“. „Penktasis išskrido iš Ukrainos oro erdvės ir nulėkė į Baltarusiją Gomelio regiono kryptimi“, – savo platformos „Telegram“ kanale rašė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios padaugėjo prorusiškos propagandos socialiniuose tinkluose. BBC išsiaiškino, jog Rusijos karo šalininkai gauna dideles pajamas iš reklamos, kai socialiniuose tinkluose skelbia apie karą Ukrainoje, kol skurstantys negauna nė cento.

Rusijos pietiniame Rostovo regione ankstyvą šeštadienio rytą liepsnose paskendo naftos saugykla – vietos valdžios teigimu, dėl gaisro kalta nepilotuojamo orlaivio ataka. Apie tai pranešė naujienų agentūros BBC tarnyba Rusijoje. Anot gubernatoriaus Vasilijaus Golubevo, gaisras naftos bazėje po bepiločio orlaivio atakos Rostovo regiono Cimliano rajone kilo maždaug 4.00 val. Tuo metu ugnis apėmė maždaug 200 kv. m plotą. Liepsnoms gesinti pasitelktas ugniagesių traukinys.

Iki vasaros pabaigos Ukraina iš sąjungininkų gaus itin galingą amuniciją – naikintuvus F-16.  Apie tai skelbia leidinys „Bloomberg“.  Pranešama, kad iki vasaros pabaigos Ukraina iš Vakarų partnerių tikisi gauti 6 lėktuvus, o iki metų pabaigos – dar 20.  Pasak leidinio, šis naikintuvų skaičius yra gerokai mažesnis, nei tikėjosi Kyjivas.

Per Rusijos pajėgų atakas prieš Kostiantynivkos ir Myrnohrado miestus Ukrainos Donecko srityje penktadienį žuvo mažiausiai penki žmonės ir 13 buvo sužeista. Kostiantynivkoje smogta įmonės teritorijai – čia žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti, feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Myrnohrade, jo duomenimis, žuvo trys žmonės, dar 10 patyrė sužalojimų. Pasak V. Filaškino, mieste būta dviejų smūgių – netoli administracinio pastato ir autobusų stotelės.

Arturas Kačurovskis yra vienas iš tūkstančių ukrainiečių kalinių, kurie priėmė pasiūlymą stoti į kariuomenę ir kovoti su rusais mainais į malonę. Už vagystę kalėti nuteistas 27-erių metų jaunuolis paleistas lygtinai, kad galėtų prisijungti prie kariuomenės. Grįžti namo jis galės tik pasibaigus karui. „Galbūt gyvenimas ten šiek tiek pataisys mane į gerąją pusę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Boryspilio kalėjime netoli Kyjivo, laukdamas išvykimo į frontą.

Per karo veiksmus Ukrainoje žuvo operos dainininkas, Nacionalinės akademinės kapelos „Dumka“ artistas Ihoris Voronka. Apie tai feisbuke pranešė jo žmona Maryna Rajevska. „Su dideliu liūdesiu gavau žinią iš savo vyro Ihorio Voronkos kovos draugų apie jo žūtį mūšio lauke liepos 6-osios vakarą“, – parašė ji ir pridūrė, kad šeima negali suorganizuoti laidotuvių ir gauti oficialių dokumentų apie artisto mirtį, nes teritorija, kurioje jis buvo nužudytas, yra okupuota Rusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteikė Laisvės ordiną Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni už svarų asmeninį indėlį stiprinant Ukrainos ir Italijos bendradarbiavimą. Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba. „Volodymyras Zelenskis įteikė Laisvės ordiną Giorgiai Meloni už svarų asmeninį indėlį stiprinant Ukrainos ir Italijos bendradarbiavimą, remiant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma pranešime.

Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino penkias Rusijos paleistas raketas ir 11 dronų „Shahed 131/136“, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.

NATO atpažįsta didelio masto koordinuotą hibridinę kampaniją, kurią Rusija vienu metu pradėjo prieš kelias Aljanso nares. Tai prieš prasidedant Ukrainos ir NATO Tarybos posėdžiui spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Generalinis sekretorius pabrėžė, kad ši kampanija vienu metu nukreipta prieš kelias sąjungininkų valstybes. Konkrečių šalių jis neįvardijo.

Prancūzija ir toliau rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ketvirtadienį po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas. E. Macronas, žurnalistų paklaustas apie savo susitikimus su Joe Bidenu, taip pat sakė, kad sunkumų patiriantis JAV prezidentas atrodo „atsakingas“ ir visiškai kontroliuojantis padėtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško, kaip toliau palaikyti karo prieš Ukrainą mašiną. V. Putinas penktadienį pritarė mokesčių didinimo paketui ir tikisi daugiau pinigų surinkti iš darbininkų ir įmonių.

JAV ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių, kad padėtų jai kovoti su tebesitęsiančia Rusijos invazija. Į naująjį paketą įeina jau anksčiau JAV paskelbta oro gynybos sistema „Patriot“, taip pat priešlėktuvinės raketos NASAMS, daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai HIMARS ir 155 bei 105 milimetrų artilerijos šaudmenys, pranešė Pentagonas. Pasak Pentagono, ginklai bus tiekiami iš turimų JAV karinių atsargų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, po Aljanso pareiškimo, kad Rusijos užpulta šalis eina „negrįžtamu“ keliu į narystę. „Turime tvirtą formuluotę dėl Ukrainos judėjimo į NATO negrįžtamumo. Kiekvienas žingsnis iš tiesų artina mus prie narystės“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje NATO aukščiausiojo lygio susitikime kartu su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.

Jungtinių Valstijų planas Vokietijoje nuolat dislokuoti tolimojo nuotolio raketas sukels Šaltojo karo laikų lygio konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Mes nuolat žengiame žingsnius Šaltojo karo link. Grįžta visi Šaltojo karo su tiesiogine konfrontacija atributai“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

Rusijos kariai pakartotinai smogė Chersono Dnieprovskio rajone tuo metu, kai buvo likviduojami ankstesnio smūgio padariniai, yra nukentėjusių. Apie tai „Telegrame“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Rusijos kariuomenė dar kartą apšaudė Chersono Dnieprovskio rajoną. Priešas taikėsi į gyvenamuosius rajonus. Likviduojant atakos padarinius, okupantai vėl smogė panaudodami droną“, – sakė O. Prokudinas.

Rusijos vykdomas rytų ir šiaurės rytų Ukrainos bombardavimas ketvirtadienį nusinešė penkių žmonių, įskaitant ir vieną vaiką, gyvybes, o tik prieš kelias dienas Jungtinės Tautos perspėjo, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus tapo sisteminiai, pranešė pareigūnai. Šią savaitę Ukraina patyrė virtinę mirtinų smūgių, įskaitant pirmadienio raketų ataką prieš Kyjivą ir kitus miestus, kai buvo iš dalies sugriauta vaikų ligoninė ir žuvo daugiau kaip 40 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko NATO viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose, pranešė „Ukrinform“ korespondentai. Tikimasi, kad pagrindinė jų derybų tema bus padėtis Ukrainoje ir tolesnė JAV lyderystė tarptautinėms pastangoms ​​remti šalį. Prieš susitikimą su J. Bidenu V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukraina tikisi, jog JAV panaikins apribojimus panaudoti Vakarų ginklus smogiant kariniams taikiniams Rusijoje.

Kyjive įsikūrusiame Nacionaliniame vėžio institute, į kurį po rusų raketos smūgio didžiausiai Ukrainos vaikų ligoninei buvo perkelta dešimtys vėžiu sergančių mažųjų pacientų, buvo daugiau darbo nei įprastai. Per smarkiausią per pastaruosius keturis mėnesius Rusijos įvykdytą Ukrainos sostinės bombardavimą pirmadienį buvo smarkiai apgadinta vaikų ligoninė „Ochmatdyt“. Smūgis išgąsdino šeimas, ypač vaikus, kurie ir taip kovoja su gyvybei pavojingomis ligomis.

Vienas Rusijos karininkas buvo sukrėstas okupantų išpuoliu prieš vaikų ligoninę Kyjive, todėl Ukrainos žvalgybai perdavė vertingus dokumentus ir vadų nuotraukas.  Apie tai skelbia Ukrainos „Informacinio pasipriešinimo“ grupė, cituoja „Ukrinform“. Pranešama, kad 22-ajai sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijai priklausantis Rusijos pilotas Ukrainai perdavė dokumentus, susijusius su jo karinio dalini veikla ir vadovybės štabo nuotraukas.

Kalbėdamas per Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 75-ojo viršūnių susitikimo atidarymo ceremoniją, JAV prezidentas Joe Bidenas pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina gali sustabdyti Rusijos valdovą Vladimirą Putiną. „Europoje toliau tęsiasi V. Putino pradėta agresija prieš Ukrainą. Ir V. Putinas nenori nieko kito, kaip tik visapusiškai pavergti Ukrainą, sunaikinti Ukrainos demokratiją, Ukrainos kultūrą, nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus.

Pirmą kartą per ilgą laiką Ukrainos drona naktį puolė Rusijos sostinę Maskvą. Tačiau ketvirtadienį miesto meras „Telegram“ kanale teigė, kad nepilotuojamas orlaivis buvo numuštas. Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad incidentas baigėsi be rimtų padarinių, nes dronas buvo numuštas netoli mažo Stupino miestelio į pietus nuo sostinės. Maskva yra beveik už 700 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina ir retai tampa Ukrainos taikiniu.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokia tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos galimybė kelia „nerimą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. R. T. Erdogano komentarai paskelbti NATO lyderiams susirinkus Vašingtone ir Kremliaus atstovui Dmitrijui Peskovai pareiškus, kad Rusija planuoja „reagavimo priemones“, į „labai rimtą grėsmę“ iš Aljanso.

Ukrainos valdžia turi planą, kaip laimėti karą su Rusija, tačiau šiam planui įgyvendinti šaliai reikia daugiau ginklų, interviu Amerikos televizijos kanalui „Fox News“ sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, pranešė „Ukrinform“. „Galime laimėti. Turime planą. Viešai sakome, kad mums reikia daugiau ginklų. Dvejonės perduoti šiuos ginklus ir dvejonės duoti Ukrainai leidimą [smogti į taikinius Rusijoje] užtrunka, o laikas yra lemiamas.

 Rusijos kariuomenė ketvirtadienį pareiškė užėmusi dar vieną nedidelį kaimą Rytų Ukrainos Donecko srityje. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad jos kariai „išlaisvino Voschodo kaimą“, esantį už maždaug 30 km į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto. Tai naujausias lėtai į priekį žengiančių Maskvos pajėgų teritorinis laimėjimas.

Ukraina ketvirtadienį pranešė sulaikiusi užsienio krovininį laivą ir jo kapitoną. Šalis įtaria, kad šis laivas neteisėtai eksportavo ukrainietiškus grūdus iš aneksuoto Krymo pusiasalio. Nuo tada, kai 2022 m. pradžioje Rusija užgrobė daugybę Ukrainos žemės ūkio paskirties žemių, Kyjivas kaltina Maskvą neteisėtai nuimant derlių ir gabenant okupuotose teritorijose užaugintus grūdus į trečiąsias šalis.

Nuo Rusijos okupacinių pajėgų įsiveržimo pradžios daugiau kaip 23 000 18–59 metų amžiaus vyrų nelegaliai kirto Ukrainos ir Moldovos sieną, kad išvengtų mobilizacijos, skelbia „Radio Svoboda“. „Statistiniai duomenys, kuriuos „Radio Svoboda“ pateikė pasieniečiai ir Generalinė migracijos inspekcija, rodo, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. apie 23 500 ukrainiečių vyrų [į Moldovą] įvažiavo nelegaliai, t. y. apeidami kontrolės punktus“, – skelbia „Radio Svoboda“. Kaip žurnalist...