Karas Ukrainoje

JAV Iždo departamento vadovas Scottas Bessentas pareiškė, kad dėl taikos Ukrainoje yra pasirengęs imtis visų priemonių ir įvesti „agresyvias“ sankcijas Rusijai. JAV yra pasirengusios „nedvejodamos įvesti agresyvias“ sankcijas Rusijai, jei tai padės užbaigti karą Ukrainoje, pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas. „Dabartinė administracija palaikė sugriežtintas sankcijas ir nedvejodama imsis visų priemonių, jei tai suteiks svertų taikos derybose.

Amerikiečių karinę paramą Kyjivui reikėjo sustabdyti, kad Ukrainos vadovybė būtų paskatinta sėstis prie derybų stalo. Tai JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė Užsienio santykių tarybos renginyje. Kartu jis pabrėžė, kad tai laikinas pagalbos sustabdymas, o ne galutinis paramos nutraukimas. Kalbėdamas apie diplomatinį ginčą Baltusiuose rūmuose praėjusį penktadienį, K. Kelloggas sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visiškai neteisingai vertino situaciją.

Norvegija didina savo finansinę paramą Ukrainai šiais metais iki 7,2 mlrd. eurų. Tai pranešė vyriausybė Osle. Iki šiol Rusijos užpultai šaliai 2025 m. buvo numatyta skirti pagalbos už beveik 3 mlrd. eurų. Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Størė sakė: „Tai sudėtingiausia saugumo situacija Norvegijai nuo Antrojo pasaulinio karo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atsilygino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, palyginusiam jį su imperatoriumi Napoleonu Bonapartu ir pavadino Rusijos prezidentą imperialistu, siekiančiu perrašyti istoriją. Šis apsižodžiavimas įvyko padidėjus įtampai dėl E. Macrono siūlymo išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams, kurį Maskva laiko grasinimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Ovaliajame kabinete pareiškė, kad „jei nesugebėsime išspręsti karo Ukrainoje, situacija gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą“, rašoma „Unian“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad jo komanda yra padariusi „didelę pažangą“ derybose su Ukraina ir Rusija dėl karo užbaigimo. „Pastarosiomis dienomis padarėme didelę pažangą, kalbėdami su Ukraina, ir didelę pažangą – kalbėdami su Rusija. Ir būtų tikrai puiku, jei galėtume tą (karą) užbaigti“, – kalbėjo D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankysis Saudo Arabijoje, likus dienai iki planuojamų Ukrainos ir Jungtinių Valstijų aukšto rango pareigūnų derybų dėl karo su Rusija nutraukimo. V. Zelenskis teigė, kad jo kelionės tikslas – susitikti su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu. „Po to mano komanda liks Saudo Arabijoje ir dirbs su mūsų partneriais iš Amerikos.

Europos Sąjungos vadovai pasirašė išvadas dėl to, kaip smarkiai padidinti gynybos išlaidas visame bloke, pasitelkiant įvairias naujas finansavimo priemones, rašoma „Politico“. Europos Sąjungos šalys ketvirtadienį pritarė planams stiprinti bloko gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje, siekiant sutelkti 800 mlrd. eurų, pranešė Europos Vadovų Tarybos atstovė spaudai. Briuselyje vykusiame neeiliniame EVT posėdyje ES lyderiai susitarė dėl gynybos teksto, sakė atstovė.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt paneigė pranešimus, kad esą Jungtinėse Valstijose ketinama atimti pabėgėliams ukrainiečiams laikiną teisinį statusą. Ji tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“. K. Leavitt paskelbė momentinę ekrano kopiją su šia naujiena, kurią šiandien išplatino „Reuters“, ir parašė: „Tai dar viena „Reuters“ melagiena, kuri remiasi anoniminiais šaltiniais, nesuvokiančiais, ką jie kalba.

Jungtinių Valstijų pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį pranešė, kad planuoja vykti į Saudo Arabiją, kad susitiktų su Ukrainos pasiuntiniais dėl paliaubų su Rusija ir ilgesnio susitarimo pagrindų. „Šiuo metu diskutuojame dėl susitikimo su ukrainiečiais Rijade arba galbūt net Džidoje koordinavimo“, – žurnalistams sakė S. Witkoffas.

Ukrainos saugumo tarnybos (UST) kontržvalgyba sulaikė du Rusijos karinės žvalgybos agentus, kurie padėjo rusams rengti oro atakas prieš aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas, kad sutrikdytų jos tiekimą Kyjivo, Černihivo ir Sumų srityse. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė UST. Nustatyta, kad figūrantai važinėdavo po regionus ir fiksuodavo potencialių taikinių vietas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė esąs „atsargiai optimistiškai nusiteikęs“, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos gali įveikti nesutarimus, kuriuos sukėlė praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose įsiplieskęs Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo ginčas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa. Tarp pagrindinių diskusijų temų – oro gynybos sistemos, ginklai ir amunicija Ukrainai.

Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, parama Ukrainai tapo vienu svarbiausių klausimų. JAV prezidentas yra pareiškęs nemažai teiginių apie tai, kiek Jungtinės Valstijos išleido lėšų, palyginti su Europos šalimis. Tačiau kai kurie jo teiginiai yra abejotini – be jokių juos pagrindžiančių įrodymų, rašoma BBC. D. Trumpo ne kartą minėtas teiginys, jog JAV Ukrainai skyrė 300-350 mlrd. dolerių (apie 286–334 mlrd.

Ketvirtadienį Kyjive prie JAV ambasados karo belaisvių ir dingusiųjų artimieji surengė taikią akciją ir paragino amerikiečius prisidėti prie apsikeitimo belaisviais su Rusija pagal formulę „visi į visus“, praneša „Ukrinform“. Akcijos dalyviai kreipėsi į amerikiečius, prašydami padėti išlaisvinti visus Rusijos nelaisvėje laikomus Ukrainos karius ir civilius.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su laikinomis paliaubomis Ukrainoje, ir atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono siūlymus sustabdyti kovas vienam mėnesiui arba nutraukti oro ir jūrų atakas. „Reikia tvirtų susitarimų dėl galutinio sandorio. Be viso to kažkoks atokvėpis yra visiškai nepriimtinas“, – žurnalistams per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje ir buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad ne tik Rusija su Blogio ašimi bando sugriauti pasaulinę santvarką, bet ir JAV. V. Zalužnas per kalbą Karališkajame tarptautinių reikalų institute (Chatham House), kurią cituoja „The Times“ sakė: „Tai ne tik Blogio ašis, kuri bando iš naujo nustatyti pasaulio tvarką... JAV taip pat griauna pasaulio tvarką. Akivaizdu, kad Baltieji rūmai suabejojo viso Vakarų pasaulio vienybe.

Didžiosios Britanijos pareigūnai surengė pokalbius su maždaug 20 šalių, suinteresuotų prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“, kuri padėtų Ukrainai per paliaubas, ketvirtadienį pranešė vienas Jungtinės Karalystės pareigūnas.  Susitikime dalyvavo „daugiausia Europos ir Sandraugos partnerės“ ir jis įvyko trečiadienį, pridūrė pareigūnas, atsisakęs atskleisti, kurios šalys dalyvavo.

Partijos „Batkivščina“ lyderė Julija Tymošenko patvirtino informaciją apie derybas su JAV atstovais. Kaip rašo „Ukrinform“, politikė tai pranešė feisbuke. „Ukraina, ir prezidentas Zelenskis tai aiškiai pareiškė, yra pasirengusi deryboms dėl karo užbaigimo tvirtai vadovaujant prezidentui Trumpui“, – pažymėjo J. Tymošenko.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, „Europos solidarumo“ partijos lyderis Petro Porošenka patvirtino informaciją apie opozicijos atstovų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos susitikimą.

Europa ir Ukraina išgyvena „lūžio akimirką“, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Toks jos komentaras nuskambėjo tuo metu, kai bloko lyderiai Briuselyje pradėjo krizines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Europai gresia aiškus ir realus pavojus, todėl Europa turi gebėti apsisaugoti, apsiginti, mes turime sudaryti sąlygas Ukrainai apsisaugoti ir siekti ilgalaikės ir teisingos taikos“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen.

Kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį Briuselyje atmetė bet kokią „diktuojamą taiką“ Ukrainai.  Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai Kyjjivas ir jo sąjungininkai Europoje baiminasi, kad Vašingtonas bandys primesti Ukrainai nepalankias taikos sąlygas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje padėkojo Europos lyderiams už nuolatinę paramą, sakydamas, kad tai rodo, jog Kyjivas nėra vienas kovoje su Rusijos plataus masto invazija.  V. Zelenskis ketvirtadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.  „Esame labai dėkingi, kad esame ne vieni. Ir tai nėra tik žodžiai, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Labai svarbu, kad jūs davėte stiprų ženklą Ukrainos žmonėms.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja panaikinti pabėgėlių statusą maždaug 240 tūkst. ukrainiečių, kurie išvyko iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos, rašo „Reuters“. Apie tai agentūrai komentavo trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Sprendimas palies 240 tūkst. ukrainiečių Manoma, kad tokį žingsnį administracija priims jau balandžio mėnesį. Tai būtų ryškus pokytis nuo prieš tai buvusio Joe Bideno administracijos požiūrio.

Turkija būtų pasirengusi prireikus dislokuoti savo taikdarių Ukrainoje, ketvirtadienį sakė šaltinis turkų Gynybos ministerijoje. Pasak jo, turkų kariai būtų taikos palaikymo misijos dalis. „Indėlio į kokią nors misiją klausimas (...) bus vertinamas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei bus manoma, kad to reikia regiono stabilumui ir taikai“, – sakė šaltinis. Jis kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams susirinkus Briuselyje aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimų.

Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą. Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. „Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.

JAV lėktuvai su karine pagalba Ukrainai buvo apsukti ore, praneša „Sky news“, remdamiesi savo partnerių „NBC News“ šaltiniais. Lėktuvai, kuriuose buvo ginklų ir įrangos kroviniai, buvo apsukti pirmadienį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė nurodymą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai. Į Ukrainą skridę lėktuvai apsisuko apie 18 val. vietos laiku.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad viešbutyje, į kurį naktį pataikė rusų raketa, buvo užsieniečių pagalbos darbuotojų, bet jie nenukentėjo, ir paragino nenustoti spausti Rusiją nutraukti karą. „Prieš pat ataką humanitarinės organizacijos savanoriai – Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės piliečiai – buvo apsistoję šiame viešbutyje. Jie liko gyvi“, – socialiniame tinkle paskelbtame pranešime sakė V. Zelenskis.

Vėlyvą trečiadienio vakarą Rusija raketomis smogė Kryvyj Rihui. Tarp objektų, kuriems suduotas smūgis, yra viešbutis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad viešbutyje buvo apsistoję JAV ir Didžiosios Britanijos humanitarinės organizacijos savanoriai, rašo BBC. Anot V. Zelenskio, jie į viešbutį atvyko visai prieš ataką. Veišbutyje buvo apsistoję JAV ir JK savanoriai Prezidentas sako, kad gelbėjimo operacija Kryvyj Rihe truko visą naktį.

Po beprecedenčio ginčo Baltuosiuose rūmuose ir nutraukto ginklų tiekimo JAV administracija, jos pačios duomenimis, vėl artina pozicijas su Ukraina. „Galvoju, kad judame teigiama kryptimi“, – stočiai „Fox News“ sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas. Jis teigė telefonu kalbėjęs su Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku. Šis tinkle „Telegram“ patvirtino pokalbį.

Praėjusių metų gruodį daugiau kaip 4,3 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos dėl Rusijos invazijos, buvo laikinai apsaugoti Europos šalyse. Užsitęsusio karo Ukrainoje grėsmė be JAV karinės paramos verčia Europos Sąjungos politikus svarstyti naujos didžiulio skaičiaus pabėgėlių bangos atsiradimą, rašoma „Politico“. „Jei Putinas dar labiau eskaluotų šį karą ir Amerikos parama išnyktų, ir jei dėl to kiltų didesnis pabėgėlių judėjimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad jo šalis planuoja surengti naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sustabdžiusiomis žvalgybinę paramą Kyjivui ir taip sudavusiomis naują smūgį su Rusijos invazija kovojantiems ukrainiečiams.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad per 24 valandas įvyko net 108 kariniai susirėmimai su priešu. Tuo tarpu „Zerkalo“ atskleidė, kokie aspektai šiuo metu yra aptariami kariaujančių pusių štabų ataskaitose ir JAV karo tyrimų instituto ekspertų pranešime apie pastaruosius įvykius Ukrainoje. Kovo 3 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda slapta kalbėjosi su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oponentais Ukrainoje, skelbia „Politico“. Anot leidinio, su V. Zelenskio oponentais kalbėjosi keturi aukšto rango D. Trumpo aplinkos nariai. Apie tai leidiniui patvirtino trys Ukrainos parlamentarai ir vienas JAV respublikonų užsienio politikos ekspertas.

„Tikimės, kad kitą savaitę įvyks prasmingas susitikimas“, – teigė Volodymyras Zelenskis. Pasak prezidento, tai, kad paliaubos, įskaitant tai, kad nebūtų vykdomi išpuoliai prieš energetikos ir civilinę infrastruktūrą bei karinės operacijos Juodojoje jūroje, būtų gera pradžia, rašoma „Unian“....

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad agresyvus Rusijos elgesys, jo teigimu, „neturi ribų“.  Jis pridūrė, kad Prancūzija ir jos sąjungininkės Europoje turi reaguoti į šią agresiją.  „Rusija tapo, šiuo momentu, kuriuo kalbu su jumis, ir artimiausiems metams, grėsme Prancūzijai ir Europai (...). Būtų beprotybė likti stebėtoju šiame pavojingame pasaulyje“, – sakė jis per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad taikos susitarimo atveju Europos kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje kaip taikdariai.  Trečiadienį E. Macronas kreipėsi į tautą.

Informacija apie tariamus planus įrašyti į karinę įskaitą berniukus nuo 14 metų amžiaus neatitinka tikrovės, Aukščiausiojoje Radoje nėra projekto su panašiomis iniciatyvomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime.  Susitikimo tikslas – įtvirtinti bloko paramą Kyjivo trejus metus trunkančiai kovai su Rusijos plataus masto invazija. „Prezidentas Zelenskis asmeniškai dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė vienas ES pareigūnas.

Sekmadienį Londone vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Prancūzija ir Didžioji Britanija iškėlė idėją sukurti „norinčiųjų koaliciją“, kuri užtikrintų taikos susitarimo Ukrainoje vykdymą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ilgalaikė taika yra „visiškai pasiekiama“, o Kremlius savo ruožtu teigiamai įvertino tai, jog Kyjivas reiškia pasirengimą derėtis dėl trejus metus vykstančio karo užbaigimo.

Chersono priemiestyje – Antonivkos gyvenvietėje – Rusijos kariškiai iš drono nužudė žmogų. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Apie 14.30 val. okupantai rusai iš drono smogė Antonivkai“, – sakoma pranešime. Kaip pažymima, rusams iš drono numetus sprogmenį vietos gyventojas patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų. O. Prokudinas pareiškė užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Ekspertai skirtingai prognozuoja Ukrainos padėtį po V. Zelenskio ginčo su D. Trumpu Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete. Kai kurie jų mano, kad atsiprašęs V. Zelenskis sutiks su visomis JAV prezidento spaudimo sąlygomis, įskaitant rinkimus. Kiti – kad galutinis susitaikymas neįmanomas, o Ukraina galutinai praras savo pagrindinės sąjungininkės karinę pagalbą. „Bild“ sudarė tris pagrindinius įvykių raidos scenarijus, remiantis trijų ekspertų pasisakymais.

Rusijos teismas nuteisė 19 metų kalėti Didžiosios Britanijos pilietį Jamesą Scottą Rhysą Andersoną, pakliuvusį į nelaisvę Kursko srityje. Jis kariavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Andersonui buvo pateikti kaltinimai pagal du baudžiamuosius straipsnius: terorizmas ir samdinystė. Tai trečiadienį pranešė „Laisvės radijas“, remdamasis Rusijos jungtine teismų spaudos tarnyba.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ilgalaikė taika Ukrainoje yra visiškai pasiekiama, jei Europa ir Jungtinės Valstijos dirbs kartu šiuo klausimu.  „Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikinų paliaubų, o karo pabaigos visiems laikams. Mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste tai visiškai įmanoma“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas.

Kyjivas pareikalavo, kad Maskva nutrauktų kasdieninius oro antskrydžius Ukrainoje ir taip pademonstruotų, kad nori taikos. „Rusija turi nedelsiant nutraukti kasdieninį Ukrainos apšaudymą, jei tikrai nori karo pabaigos“, – tinkle „Telegram“ rašė rezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalboje Kongrese antradienį pareiškė, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis jam pranešė, jog Kyjivas yra pasirengęs deryboms su Rusija ir sudaryti susitarimą dėl Ukrainos iškasenų. Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova sako, kad jokio asmeninio laiško D. Trumpui niekas nesiuntė ir kad omenyje D. Trumpas tikriausiai turėjo V. Zelenskio įrašą socialiniuose tinkluose.

Pagrindinis Rusijos tikslas, pasak buvusio šalies prezidento, o dabar Nacionalinės saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo, lieka „maksimalus Ukrainos pralaimėjimas“. „Rusija veržiasi į priekį. Priešas priešinasi ir dar nėra nugalėtas, – pareiškė jis.

Po rekordiškai ilgos JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos Kongresui, reaguoja Ukraina, rašo BBC. Keli Ukrainos pareigūnai atsikvėpdami sureagavo į D. Trumpo kalbą. Ukraina lengviau atsikvepia „Laimei, jokių sensacijų“, – sako Ukrainos politikas ir aktyvistas Georgijus Tuka. Anot kito ukrainiečio, buvusio parlamento nario Borislavo Berezos, JAV prezidento kalba rodo, kad „pavyko sureguliuoti praėjusį penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusį konfliktą“. „Tai gerai.