Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Tautos nėra tarptautinio kontingento ar saugumo garantijų alternatyva.  Jis tai sakė per bendrą su Čekijos prezidentu Petru Pavelu spaudos konferenciją Kyjive, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Kai dėl Jungtinių Tautų, tai, su visa pagarba, JT neapsaugos mūsų nuo okupacijos ar Putino noro vėl ateiti.  Mes nelaikome JT kontingento ar saugumo garantijų alternatyva.

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, jog Jungtinės Tautos yra alternatyva tarptautiniam karių kontingentui ar saugumo garantijoms jo šaliai. Valstybės vadovas tai pasakė per bendrą susitikimą su Čekijos prezidentu Petru Pavelu su žiniasklaidos atstovais Kyjive, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Kalbant apie JT, su visa derama pagarba, JT neapsaugos mūsų nuo okupacijos ar Putino noro sugrįžti. Mes nematome JT kaip alternatyvos kontingentui ar saugumo garantijoms.

Ketvirtadienį laikinai okupuotame Chersono srities Skadovsko mieste sprogo automobilis „Nissan“, kuriuo važiavo du Rusijos karininkai. Tai pranešė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „2025 m. kovo 20 d. apie 20.40 val. laikinai okupuotame Chersono srities Skadovsko mieste, Taikos gatvėje, sprogo automobilis „Nissan“. Pikape buvo du Rusijos okupacinės kariuomenės karininkai.

Ukraina tikisi būsimose derybose Saudo Arabijoje užsitikrinti dalinį ugnies nutraukimą, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių aukšto rango pareigūnas.  Pirmadienį pareigūnai susirinks Saudo Arabijoje, kur JAV derybininkų grupė surengs atskiras derybas su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis – tai naujausia iš virtinės diplomatinių iniciatyvų, kuriomis siekiama sustabdyti konfliktą.

Ukraina visada laikosi tarptautinės humanitarinės teisės karo veiksmų zonoje, taip pat ir per operaciją Kursko srityje, ir atmeta bet kokius Rusijos kaltinimus dėl tariamų Ukrainos karių „nusikaltimų“. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Vokietija penktadienį patvirtino 3 mlrd. eurų vertės naują karinę pagalbą Ukrainai, sakė šaltinis viename parlamento komitete. Jis kalbėjo kelios valandos po to, kai parlamentas priėmė svarbų naują gynybos ir infrastruktūros išlaidų paketą. Už 3 mlrd. eurų bus perkama karinė įranga su Rusijos invazija jau daugiau kaip trejus metus kovojančiai Ukrainai, įskaitant artilerijos sviedinius ir oro gynybos sistemas, sakė vyriausybės pareigūnai.

Ukrainos Vyriausybei pateiktas svarstyti nutarimo Nr.932 pakeitimų projektas, kuris supaprastins užsienyje esančių 18–60 metų amžiaus Ukrainos piliečių įtraukimą į karinę įskaitą.  Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoja Iryna Vereščuk. Pasak pareigūnės, jį priėmus, konsulatai ir valstybinės įmonės „Dokumentas“ skyriai galės išduoti pasus ir kitus dokumentus dešimtims tūkstančių Ukrainos piliečių, kurie yra už šalies ribų.

Rusijos Federacijos rūmai paskelbė miestų, kuriuose rusai nuo balandžio 1 d. galės įsigyti antrinį būstą pagal lengvatinės hipotekos programą, sąrašą. „Novaja Gazeta“ skelbiama, kad į „antrinio būsto“ sąrašą pateko dešimtys Ukrainos miestų – įskaitant ir tuos, kurie virto griuvėsiais ar tuos, kurių Rusija net neokupavusi. Tai miestai „su mažomis statybų apimtimis“ – juose 2025 m. pradžioje bus statomi ne daugiau kaip 2 daugiabučiai namai.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus paragino Vengriją prisidėti prie teisingos taikos Ukrainoje užtikrinimo ir susilaikyti nuo nedraugiškų pareiškimų, kurie pakerta dviejų šalių santykių potencialą. Kaip rašo „Ukrinform“, H. Tychyjus tai sakė penktadienį per spaudos konferenciją, komentuodamas Vengrijos Europos Sąjungos reikalų ministro Jánoso Bókos žodžius, kad Ukraina turi tapti „buferine zona“ tarp ES ir Rusijos.

Per pastaruosius metus Rusija reguliariai mėtė ant Ukrainos pajėgų ir civilinių objektų aviacinių bombų šuorus. Šie iš palydovų valdomi sviediniai gali nuskrieti iki 40 km ir tiksliai pataikyti į taikinius. Tačiau dabar padėtis keičiasi: bombos vis dažniau nepataiko, o kartais net nukrenta į pačios Rusijos teritoriją. Ukrainos šaltinis, pageidavęs likti anonimu, vokiečių „Bild“ pasakojo, kad Rusija savo bombose naudoja sistemą „Kometa-M“, kuri sujungia kelis palydovinius signalus ir antenas.

Rusija parodė, kad rimtai nevertina taikos Ukrainoje siekio, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tai jis sakė po naujos masinės Rusijos dronų atakos prieš Ukrainą, nors JAV stengiasi užbaigti konfliktą. „Praėjusią naktį Rusija dar kartą pademonstravo, kad iš tikrųjų nejaučia, kaip kiti, taikos troškimo. Visiškai remiu Ukrainos žmones“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas.

Pastarosiomis dienomis Rusija paleido į Ukrainą rekordinį bepiločių orlaivių skaičių, ji taikosi į civilinę infrastruktūrą ir bando įbauginti gyventojus. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė per Vyriausybės posėdį kovo 21 d., praneša „Ukrinform“. „Rusijos režimas tęsia terorą prieš Ukrainos miestus ir mūsų žmones. Šiomis dienomis matome rekordinį rusų paleistų bepiločių orlaivių skaičių.

JAV Valstybės departamento manymu, Ukraina ir Rusija yra „vos per plauką nuo visuotinių paliaubų“ trejus metus trunkančiame kare, ketvirtadienį pranešė departamento atstovė spaudai Tammy Bruce.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reikalavimas, kad Rusijos Federacijoje esantys Ukrainos piliečiai iki rugsėjo 10 d. arba įformintų savo statusą, arba išvyktų iš šalies, galioja ir laikinai okupuotų teritorijų gyventojams, pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Ukrainos Rytuose, kovodamas su Rusijos pajėgomis, žuvo 21-erių lietuvių karys savanoris. Tai buvo pirmoji jaunuolio karinė misija ir jis, neturėdamas patirties, pateko į intensyvius mūšius. Su Ukrainos kariniais daliniais bendradarbiaujantys lietuviai sako, kad nelaimė įvyko prieš kelias dienas, o lietuvio kūnas tebėra rusų apšaudomame mūšio lauke.

Krasnodaro krašte esančioje naftos saugykloje, kuri užsidegė po Ukrainos bepiločio lėktuvo atakos kovo 19-ąją, įvyko pakartotinis sprogimas, po kurio gaisro plotas išsiplėtė iki 10 tūkst. kv. metrų. Aplinkiniai gyventojai dėl išplitusio gaisro raginami neiti į lauką ir likti namuose. Krasnodaro krašto Kavkazsko rajone esančioje naftos bazėje dėl degančios cisternos slėgio pokyčių įvyko sprogimas, pranešė regiono operatyvinis štabas.

Prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį kalbėdamas iš Ovaliojo kabineto, pareiškė manantis, kad visiškos paliaubos, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, greičiausiai bus sudarytos „labai greitai“, rašo CNN. Prezidentas taip pat sakė, kad „šiuo metu, kai mes kalbamės“, vyksta derybos dėl žemės pasidalijimo tarp abiejų šalių.

Ukrainos Odesos miestą puola Rusijos bepiločiai lėktuvai, pareiškė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Kol kas neaišku, kiek žmonių nukentėjo. „Odesa dega“, – sakė A. Jermakas „Rusijos bepiločiai lėktuvai smogia į civilinius taikinius mieste, yra nukentėjusiųjų.“ Socialiniame tinke „X“ Odesos gyventojai dalijasi vaizdais iš teroristų puolamo miesto.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskirtas specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas papasakojo, kaip atrodys Saudo Arabijoje vyksiančios derybos dėl paliaubų Ukrainoje, rašo UNIAN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai ateinantį pirmadienį susitiks Saudo Arabijoje, jog siektų pažangos dėl siūlomos Rusijos ir Ukrainos smūgių į energetikos objektus pauzės.

Ketvirtadienį Kyjivo Podilo rajone esančiame biurų pastate vyras surengė šaudynes. Po nusikaltimo šaulys nusižudė. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos sostinės policija. Apie 13 val. policijai buvo pranešta, kad Podilo rajone aidėjo šūviai. Teisėsaugininkai nustatė, kad 39 metų vyras įėjo į biurų pastatą ir kelis kartus šovė į kompanijos darbuotoją. Po to piktadarys paspruko iš nusikaltimo vietos. Sužeista 53 metų moteris išvežta į ligoninę.

Tęsiantis ginčui dėl sienos su kaimynine Rusija, Estija dar kartą pareikalavo grąžinti plūdurus, kuriuos, pasak jos, Maskva pavogė iš abi šalis skiriančios Narvos upės vandenų. „Pabrėžiame, kad Estijos teritorija yra neliečiama, o plūdurų pašalinimas iš Estijos vandenų yra nepriimtinas“, – ketvirtadienį pareiškime teigė Estijos užsienio reikalų ministerija. 2024 m. gegužę Rusija be išankstinių konsultacijų pašalino 24 iš 50 plūdurų, kuriuos Estija naudojo laivybos maršrutams žymėti.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) ketvirtadienį, kovo 20-ąją, Rivnės centre įvykusį sprogimą klasifikuoja kaip mėginimą įvykdyti teroro aktą ir jau iškėlė atitinkamą baudžiamąją bylą. Tai feisbuke pranešė UST Rivnės srities valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Tyrimo duomenimis, prie vieno iš miesto prekybos centrų sprogo automobilyje vežtas savadarbis sprogstamasis įtaisas.  Vairuotojas ir keleivis patyrė įvairaus sunkumo traumų.

Rusijoje ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose gyvenantys Ukrainos piliečiai turi išvykti iki rugsėjo 10 d. arba „sureguliuoti savo teisinį statusą“, sakoma oficialiame Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytame ir kovo 20 d. paskelbtame dekrete, praneša „Kyiv Independent“. „Ukrainos piliečiai, esantys Rusijos Federacijoje ir neturintys teisinio pagrindo (gyventi) Rusijos Federacijoje, privalo patys išvykti iš Rusijos Federacijos arba sureguliuoti savo teisinį statusą Rusijos Federa...

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pareiškė, kad planai, pagal kuriuos šalys sąjungininkės saugotų galimas paliaubas Ukrainoje yra „dėliojami“. Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai JK susitiko valstybių, besidominčių jo vadinamąja norinčiųjų koalicija, aukšto rango karinių operacijų planuotojai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per neseniai vykusias derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu nekėlė okupuoto Krymo ir jo pripažinimo Rusijos dalimi temos, ketvirtadienį pareiškė V. Zelenskis, rašo „Kyiv Independent“. Jo pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po pranešimų, kad D. Trumpo administracija svarsto galimybę pripažinti Krymą Rusijos teritorija kaip dalį platesnio susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti visapusišką Rusijos karą prieš Ukrainą.

 Lenkija išleido beveik 323 mln. zlotų (77 mln. eurų) karo nuniokotai Ukrainai skirtai ryšių sistemai „Starlink“, ketvirtadienį pranešė lenkų Skaitmeninimo ministerija po aršaus Elono Musko ir Lenkijos užsienio reikalų ministro ginčo internete.

Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad kovo 24 d. Rijade vyksiančiose derybose su JAV administracijos atstovais, Maskvai atstovaus Senato tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas ir FSB saugumo tarnybos vadovo patarėjas Sergejus Beseda.

 Chersono srities Zelenivkos gyvenvietėje rusų bepilotis orlaivis atakavo 85 metų moters namą. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Zelenivkoje priešo dronas atakavo gyvenamąjį namą“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad namo savininkė tik per stebuklą liko gyva. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2025 metų kovo 19 d. Rusijos kariškiai apšaudė Chersono srities Zelenivkos gyvenvietę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas visiškai remia Izraelio oro ir sausumos operacijas Gazos Ruože, ketvirtadienį pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, kaltindama „Hamas“ dėl smurto. „Jis visiškai remia Izraelį ir IDF bei veiksmus, kurių jie ėmėsi pastarosiomis dienomis“, – sakė K. Leavitt žurnalistams, kai buvo paklausta, ar D. Trumpas stengiasi, kad Gazos Ruože vėl būtų sudarytos paliaubos.

Jungtinės Valstijos atsargiai „nuima nuo stalo“ sutartį dėl naudingųjų iškasenų, kad pakeistų ją nauju, modifikuotu dokumentu, kuris garantuos greitą pelną. Tokią nuomonę naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Ukrainos diplomatas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Nacionalinio strateginių tyrimų instituto direktoriaus patarėjas Andrijus Veselovskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad negali teisiškai derėtis dėl rusų okupuotos Zaporižios atominės elektrinės, kurią prezidentas Donaldas Trumpas pasisiūlė perimti, nuosavybės. „Mes apie tai nediskutuosime. Šiandien turime 15 veikiančių branduolinių elektrinių blokų. Visa tai priklauso mūsų valstybei“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra pasirengęs kalbėtis apie JAV investicijas, kai tik Ukraina atgaus Rusijos okupuotą elektrinę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai ateinantį pirmadienį susitiks Saudo Arabijoje, jog pasiektų pažangos dėl siūlomos Rusijos ir Ukrainos smūgių į energetikos objektus pauzės. „Mūsų techninės komandos bus ten“, – sakė V. Zelenskis. Anksčiau ketvirtadienį Maskva taip pat pranešė, kad Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį Saudo Arabijoje surengs derybas dėl Ukrainos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) lyderiams pareiškė, kad Maskva ir toliau smūgiuoja į Ukrainos energetikos sistemą, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu susitarė stabdyti atakas. „Vakar vakare mūsų energetikos infrastruktūrai buvo suduotas dar vienas Rusijos smūgis. Kaip žinote, mes Ukrainoje su tuo susiduriame kiekvieną dieną ir naktį.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) vadovams pareiškė, kad Maskva tęsia smūgius Ukrainos energetikos sistemai, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui žadėjo nutraukti atakas. „Vakar vakare dar kartą Rusija smogė mūsų energetikos infrastruktūrai. Mes Ukrainoje su tuo susiduriame kiekvieną dieną ir naktį, jūs tai žinote.

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys narės, išskyrus Vengriją, antrą kartą per vieną mėnesį yra pasirengusios pasirašyti bendrą pareiškimą dėl paramos Ukrainai. Šis simboliškas ketvirtadienio gestas akcentuoja, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra izoliuotas labiau nei bet kada. Jis negali sulaikyti realios ES paramos Ukrainai, kai kitos bloko narės siūlo, kaip apeiti bet kokį galimą veto.

Budapeštas nepritaria Ukrainos integracijai į Europos gynybos struktūras, nes laiko šią šalį buferine zona tarp Europos ir Rusijos, kovo 20 d. paskelbtame interviu „Financial Times“ sakė Vengrijos Europos reikalų ministras Janosas Boka, rašoma „Kyiv Independent“. „Mes nematome Europos saugumo Ukrainos integravime į gynybos sistemas, bet matome poreikį sukurti buferinę zoną tarp Rusijos ir Europos gynybos struktūrų, kuri tarnautų ir Rusijos, ir Europos interesams“, – sakė J. Boka.

Kovo 18-ąją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos smogė vieno iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 20-osios armijos 3-iosios motorizuotųjų šaulių divizijos dalinių vadavietei RF Belgorodo srities Demidovkos rajone. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Smūgis visiškai sunaikino vadavietę. „Priešas naudojo šį objektą, planuodamas ir vykdydamas kovines operacijas prieš Ukrainos gynybos pajėgų dalinius Sumų srities teritorijoje.

Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį Saudo Arabijoje surengs derybas dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Šios konsultacijos vyks pirmadienį, kovo 24 dieną, Rijade, – nurodė J. Ušakovas. – Iš Rusijos pusės jose dalyvaus Senato tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas ir FSB saugumo tarnybos vadovo patarėjas Sergejus Beseda.

Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį Saudo Arabijoje surengs derybas dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Šios konsultacijos vyks pirmadienį, kovo 24 dieną, Rijade“, – nurodė J. Ušakovas. Ir pridūrė: „Iš Rusijos pusės jose dalyvaus Senato tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas ir FSB saugumo tarnybos vadovo patarėjas Sergejus Beseda.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas pastarosiomis dienomis ne kartą tvirtino, kad Ukrainos kariai Kursko srityje neva yra apsupti. Kad taip nėra, teigia ne tik Kyjivas, bet ir daugelis nepriklausomų analitikų. Kelios JAV žvalgybos agentūros, įskaitant CŽV, priėjo prie tos pačios išvados – kad Ukrainos kariuomenė iš Kursko srities atsitraukia, bet visai nėra apsupta, – „Reuters“ sakė keturi šaltiniai.

Chersono priemiestyje – Antonivkos gyvenvietėje – išvakarėse per rusų bepiločio orlaivio ataką žuvo 36 metų civilis. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Sužinota apie Antonivkos gyventojo žūtį per Rusijos drono ataką“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad kovo 19-ąją Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį ant 36 metų vyro, kuris patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų.

Mirė pirmasis nepriklausomos Ukrainos ministras pirmininkas Vitoldas Fokinas, rašo „Kanal 24“. Apie tai pranešė jo anūkė. Jam buvo 92-eji. V. Fokinas gimė 1932 m. Zaporižios srityje. Į politiką V. Fokinas įsitraukė 1971 m. Ukrainos ministru pirmininku tapo 1991 m., atsistatydino 1992 m. rugsėjo mėnesį Jį pakeitė Leonidas Kučma.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo paramą iniciatyvai padėti Kyjivui gauti papildomų oro gynybos sistemų, taip pat ir Europoje. „Labai palankiai vertinu prezidento D. Trumpo pareiškimą, kad JAV stengiasi surasti papildomų oro gynybos sistemų Ukrainai“, – sakė K. Kallas žurnalistams atvykusi į ES vadovų derybas Briuselyje. „Tai labai svarbu“, – pabrėžė ji.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad tolesnės JAV ir Rusijos derybos gali įvykti sekmadienį arba kitos savaitės pradžioje, o artimiausiomis dienomis Vašingtonas taip pat turi surengti derybas su Kyjivu. „Tai gali būti ne sekmadienis, derinami niuansai. Tai gali būti kitos savaitės pradžia, pati pradžia“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po truputį grįžta į dėmesio centrą, rašo „Bloomberg“. Tai vyksta tuo metu, kai Donaldas Trumpas savo geopolitiniais manevrais trikdo sąjungininkus. E. Macronas praėjusią vasarą prarado daugumą parlamente po nesėkmingų pirmalaikių rinkimų. Kelis mėnesius jis sprendė vidaus krizes.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį Ukrainai išmokėjo 1 mlrd. eurų siekiančią išimtinės makrofinansinės pagalbos paskolos dalį. „Šiandien sumokėdami 1 mlrd. eurų, dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą Ukrainai. Padedame šalies ekonomikai išlikti stabiliai ir atstatyti ypatingos svarbos infrastruktūrą, kuri nukentėjo dėl Rusijos agresijos. Remsime Ukrainą tol, kol reikės“, – EK atstovybės Lietuvoje pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Donaldas Trumpas duodamas interviu žurnalistams paspaudė raudoną mygtuką ant savo stalo Ovaliajame kabinete, rašo NEXTA. Daugelis šį mygtuką painioja su branduolinio ginklo paleidimo pulteliu, tačiau ant D. Trumpo stalo šis mygtukas turi visai kitokią reikšmę. „Jis yra čia pat. Visi galvoja, kad jis yra branduolinis. Visi galvoja, kad jei jį paspausiu, bus pasaulio pabaiga“, – juokavo D. Trumpas, spausdamas mygtuką. Grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas perdarė savo kabinetą.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, rusų diktatorius Vladimiras Putinas nenori paliaubų, kol Kursko regione yra Ukrainos pajėgų. „Jis (V. Putinas) nenori, kad Kursko regione liktų bent vienas mūsų karys. Jis nenori paliaubų, kol Kursko regione yra mūsų pajėgų“, – internete paskelbtame pranešime kalbėjo V. Zelenskis.

Rusijos Saratovo regione esančiame Engelso rajone buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, rašo „Sky news“. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį rajoną atakavo dronai. Rusija kaltina Ukrainą surengus dronų ataką. Skelbia apie didžiausią dronų ataką Vietos gubernatorius Romanas Busarginas sako, kad regionas susidūrė su „didžiausia kada nors įvykdyta dronų ataka“. Ekstremaliųjų situacijų tarnybos yra paskelbusios aukštą parengtį ir šalina incidento padarinius.