Karas Ukrainoje

Jungtinės Tautos neturi pakankamai lėšų, kad padėtų Ukrainai išgyventi žiemą, o Rusijos bombardavimai sunaikino pusę elektros energijos tinklo pajėgumų, ketvirtadienį pranešė JT pabėgėlių agentūra. „Tikrovė tokia, kad tokių organizacijų kaip mūsų finansavimas šiuo metų laiku yra per menkas – mes gauname tik 47 proc. lėšų“, – agentūrai AFP sakė UNHCR atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing.

Ukraina ir Rusija tarpininkaujant Katarui turi apsikeisti 13 vaikų, perkeltų dėl Maskvos invazijos ir dabar grįšiančių į savo šeimas, ketvirtadienį paskelbė Kataro pareigūnai. Maskva kaltinama priverstiniu tūkstančių ukrainiečių vaikų perkėlimu iš mokyklų, ligoninių ir vaikų namų, esančių rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose. „Šeimų susijungimo procesas apima saugų devynių nepilnamečių ir vieno suaugusiojo susijungimą su jų šeimomis Ukrainoje.

Trečiadienį autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią būtų leidžiama naudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, kai šias remia branduolinės – tai aiški nuoroda į Ukrainą ir jos sąjungininkus Vakaruose. Vis dėlto, tai nėra pirmas kartas, kai Kremlius grasina branduoliniais ginklais.

JAV prezidentas Joe Bidenas kviečia pasaulio šalių vadovus į Vokietijoje spalį įvyksiantį aukšto lygio susitikimą Ukrainos klausimams aptarti, kuriame bus derinamos daugiau nei 50 pagalbą teikiančių šalių pastangos, ketvirtadienį pranešė Baltieji Rūmai.

Trečiadienį startavo nauja paramos Ukrainai akcija „Didysis Konvojus“. Šia iniciatyva siekiama rinkti lėšas fronte naudojamiems automobiliams, dažnai tampantiems priešo dronų taikiniu.

Rugsėjo 26-osios naktį į Baltarusijos oro erdvę įskrido mažiausiai keturi „Shahed“ tipo dronai kamikadzės. Pirmasis dronas Baltarusijos sieną kirto apie 00.13 val. Liubečo gyvenvietės rajone, tačiau po 30 minučių grįžo į Ukrainos teritoriją. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“. Dar trys „šahedai“ Baltarusijoje buvo užfiksuoti 02.29 val., 03.05 val. ir 03.52 val.

Rusijos Belgorodo regionas mokyklinius autobusus aprūpins elektronine kovos su dronais įranga, rašo „Moscow Times“. Apie tai pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Mokykliniuose autobusuose įrengs kovos su dronais sistemas Skelbiama, kad ši įranga veiks trikdydama radijo dažnius, dronų ryšį, taikinių nustatymo sistemas ir radarus. V. Gladkovas sako, kad regionas gavo 55 tokias sistemas ir jos bus sumontuotos mokykliniuose autobusuose, važinėjančiuose netoli sienos su Ukraina.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie plečiamą branduolinę doktriną, Ukraina apkaltino vadovybę Maskvoje „branduoliniu šantažu“. „Rusijai nebeliko nieko kito, tik branduolinis šantažas; ji neturi jokių kitų priemonių pasauliui bauginti“, – trečiadienio vakarą platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau bandymas išgąsdinti, anot A. Jermako, nebus veiksmingas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad atnaujinta branduolinio atgrasymo doktrina, pagal kurią Maskva galės panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, turėtų būti laikoma įspėjimu Vakarų šalims.  Anot Kremliaus atstovo, planuojami pakeitimai „laikytini konkrečiu signalu“.  „Tai turi būti laikoma specifiniu signalu.

Artimiausiomis dienomis ar savaitėmis galima tikėtis galingos masinės rusų raketų atakos, prognozuoja karo analitikas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas, rašo UNIAN. Anot jo, nuo paskutinės masinės rusų atakos prieš Ukrainą jau praėjo maždaug mėnuo. Todėl tikėtina, kad rusai jau bus sukaupę atsargų naujai atakai.

Aukšti Pentagono pareigūnai rekomendavo suteikti Ukrainai sviedinius su baltuoju fosforu, kad jie būtų panaudoti mūšio lauke, tačiau Baltieji rūmai ne kartą atmetė tokią mintį, pranešė „NBC News“, remdamasi trimis neįvardytais aukštais JAV pareigūnais. Pasak NBC pašnekovų, jei tam būtų uždegta žalia šviesa, tokie šaudmenys nebūtų oficialiai įtraukti į karinės pagalbos paketą, kaip jau ne kartą buvo, kai JAV siuntė Ukrainai kai kuriuos ginklus ir šaudmenis, viešai apie tai nepaskelbusios.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį Niujorke įvykusiame susitikime su Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku  ir savo kolega iš Ukrainos Andrijumi Sybiha patikino, kad Kinija yra pasirengusi teikti Ukrainai humanitarinę pagalbą, atsižvelgdama į jos poreikius. Tai pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“ korespondentas.

Rusijos okupantai laikinai okupuotame Kryme šalia Kerčės tilto stato statinį, kurio paskirtis kol kas neaiški, rašo UNIAN. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno atstovas Dmytro Pletenčiukas mano, kad jis gali būti pastatytas siekiant apsaugoti esamą estakadą arba tai yra dar viena okupantų perėja. Statinio prie Krymo tilto paskirtis kol kas neaiški „Jie toliau stato, kas tai yra – bus žinoma, kai bus baigta.

Kinijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje aptarė karą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė kinų valstybinė žiniasklaida.

JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas pareiškė, kad nesusitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo UNIAN. M. Johnsonas spaudos konferencijoje nurodė, kad negalėjo suplanuoti susitikimo su V. Zelenskiu dėl to, kad buvo labai užsiėmęs. „Ir net nemanau, kad rytoj būsiu mieste“, – pridūrė jis. Jis sakė, kad jei susitiks su Ukrainos prezidentu, aptars su juo Ukrainos ambasadorės Oksanos Markarovos laišką. „Pasakyčiau jam, kad jei susėstume, pakalbėtume apie ambasadorės laišką.

Nukritusios Rusijos kovinių dronų skeveldros sukėlė gaisrą gyvenamajame pastate Ukrainos sostinėje, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. „Per kovinių dronų ataką Kyjive pirmame penkiaaukščio gyvenamojo namo aukšte Pečerskio rajone kilo gaisras“, – rašoma pranešime. Pagalbos tarnybos vyksta į įvykio vietą, sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas trečiadienį išplatino laišką prezidentui Volodymyrui Zelenskiui su ultimatyviais reikalavimais Ukrainai, praneša portalas „eurointegration“. M. Johnsonas paskelbė laiško fotokopiją oficialioje savo svetainėje, taip pat socialiniame tinkle X. Dokumentas datuojamas rugsėjo 25 d. Laiškas parašytas kategorišku ir ultimatyviu tonu, nebūdingu tarpvalstybiniam susirašinėjimui.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas trečiadienį stipriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis nepadarė nuolaidų Rusijai, o tai aiškiausias signalas, kad dar kartą stojęs prie šalies vadovo vairo, respublikonas neberemtų Kyjivo, rašo „Politico“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:32 | Harris sukritikavo Ukrainos „pasidavimo“ politiką, taip įgeldama Trumpui JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį negailėjo kritikos susitarimo su Rusija dė...

Kandidatas į JAV prezidentus respublikonas Donaldas Trumpas kaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį atsisakius sudaryti susitarimą su Maskva, kad būtų užbaigtas Rusijos karas Ukrainoje. „Mes ir toliau duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti sandorį“, – per kampanijos mitingą Šiaurės Karolinoje sakė D. Trumpas. „Tiek daug žuvusių žmonių, bet koks susitarimas, net ir pats blogiausias, būtų buvę geriau nei tai, ką turime dabar“, – sakė buvęs JAV prezidentas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paskelbė 375 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai. Į ją įeina didelio tikslumo raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, kasetiniai šaudmenys, lengvosios taktinės mašinos.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „nešvariais triukais“ prieš jį.  Tai D. Trumpas pareiškė per rinkimų kampanijos renginį Šiaurės Karolinoje, praneša „Evropeiska Pravda“. Skundėsi Zelenskiu D. Trumpas nemažą savo kalbos dalį skyrė Ukrainai, kurioje skundėsi V. Zelenskiu. „Ukrainos prezidentas yra mūsų šalyje.

Rusija pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planas priversti ją sudaryti taikos susitarimą yra „lemtinga klaida“, kuri neva turės pasekmių Kyjivui, praneša „Reuters“. V. Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karo neįmanoma numalšinti vien tik derybomis ir kad Maskva turi būti priversta sudaryti taiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kalbėdamas Jungtinių Tautų posėdyje apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną planuojant pulti jo šalies branduolines jėgaines, perspėdamas apie katastrofiškas tokių atakų pasekmes. „Pastaruoju metu gavau dar vieną nerimą keliančią mūsų žvalgybos ataskaitą.

Tik vienas iš dešimties vokiečių yra patenkintas Olafo Scholzo vyriausybe dėl Vokietijos veiksmų, susijusių su karu Ukrainoje, rašo „The Times“. Nerimas, sumaištis ir pesimizmas vyrauja visuomenės nuotaikose dėl Vokietijos vietos pasaulyje tuo metu, kai Berlynas stengiasi išlaikyti paramą Kyjivui, o prieš valdžią nusistačiusios partijos pasiekė reikšmingų laimėjimų vietos rinkimuose, pažymima leidinyje.

Likus keliems mėnesiams iki savo kadencijos pabaigos, JAV prezidentas Joe Bidenas spalio 10-ąją su trijų dienų vizitu atvyks į Vokietiją. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas trečiadienį patvirtino atitinkamą informaciją iš Vašingtono, tačiau detalių nepateikė. Berlyno duomenimis, J. Bidenas lankysis sostinėje ir galimai JAV Ramšteino karinėje bazėje. Baltieji rūmai pareiškė, kad per J. Bideno pokalbius su partneriais Vokietijoje svarbiausios temos bus Ukraina ir NATO.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau meluoja, jog Ukrainos žmonės neva neturi savo tapatybės ir nėra suinteresuoti tikra taika, rašo „European Pravda“. Apie tai jis kalbėjo JT Saugumo Tarybos posėdyje. „Putinas ir toliau melagingai teigia, kad Ukraina nėra tikra valstybė. V. Putino akyse ukrainiečių tauta, kaip ir pati Ukraina, neegzistuoja“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Niujorke susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Ukrainos valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“. „Per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu padėkojau jam už paramą Ukrainai einant Aljanso generalinio sekretoriaus pareigas. Už pastangas suvienyti pasaulį, kad būtų padedama Ukrainai, stiprinama mūsų kariuomenė“, – pareiškė V. Zelenskis.

Rusija Baltijos jūroje sistemingai renka informaciją apie dujotiekius, duomenų perdavimo kabelius, vėjo jėgaines ir karinę infrastruktūrą, praneša Vokietijos žiniasklaida.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad versti Rusiją sutikti su taika būtų lemtinga klaida, taip atmesdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komentarus Jungtinėse Tautose. „Tokia pozicija yra lemtinga klaida, sisteminė klaida. Tai visiškai klaidingas požiūris, neišvengiamai turėsiantis pasekmių Kyjivo režimui“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie V. Zelenskio komentarą.

Jungtinėse Tautose trečiadienį dėmesio centre atsidurs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekiantis išlaikyti pasaulio paramą jo šaliai prieš JAV prezidento rinkimus, galinčius smarkiai pakeisti situaciją. Prieš metus V. Zelenskis pirmą kartą karo metu pasirodė kasmetinėje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje ir ragino daryti tarptautinį spaudimą Rusijai dėl jos invazijos.

Jungtinės Karalystės diplomatas Davivas Lammy ugningoje kalboje Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apkaltino Vladimirą Putiną valdant „mafijos valstybę“ ir palygino jį su vergvaldžiu, rašo „Politico“. Antradienį jis kreipėsi į Rusijos režimo lyderį V. Putiną, Rusijos atstovui pasakė „mes žinome, kas jūs esate“. Jis apkaltino Rusijos vyriausybę, kad ši „šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę“. „Jūsų invazija atitinka jūsų pačių interesus. Tik jūsų.

Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai antradienį pareiškė, kad Rusijos kontroliuojamuose kalėjimuose ukrainiečių kaliniams sąmoningai neužtikrinama sveikatos priežiūra ir nurodė, kad vienoje įkalinimo įstaigoje gydytojai netgi dalyvavo juos kankinant. JT Žmogaus teisių tarybos komisija, tirianti Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus per karą Ukrainoje, priėjo prie išvados, kad Maskvos okupacinės pajėgos sistemingai naudoja kankinimus.

Kinija įvardijo tris siūlymus kaip užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Pasiūlymus Jungtinių Tautų Saugumo tarybos posėdyje pateikė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi. „Visos šalys turi teikti pirmenybę taikai ir žmonėms ir turi būti tikrai įsipareigojusios siekti pažangos taikos derybose“, – sako jis. Trys Kinijos pasiūlymai dėl karo Jis taip pat įvardijo tris Kinijos pasiūlymus. Pirma, sako jis, būtina nutraukti kovas, kad būtų užkirstas kelias operacijų plėtrai.

Ukrainos sąjungininkai praranda viltis, kad Volodymyro Zelenskio „pergalės planas“ bus įgyvendintas, rašo „Bloomberg“. Anot pareigūnų, V. Zelenskio siūlymas nepakeis situacijos, o bent viena iš sąjungininkių pasiūlė atnaujinti ryšius su Vladimiru Putinu. Kalbinti pareigūnai sakė, kad nemano, jog V. Zelenskio atsivežtas planas padės pasiekti proveržį kare.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy antradienį pareiškė siekiantis, jog prieš žiemą Ukraina atsidurtų kuo stipresnėje padėtyje kovoje su Rusijos invazija. Jis atsisakė patvirtinti, ar Londonas leistų Ukrainai naudoti britų tolimojo nuotolio tiksliąją ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, tačiau sakė, kad Irano balistinių raketų tiekimas Maskvai buvo didelė eskalacija.

Vienintelis patikimas taikos Ukrainoje planas yra prezidento Volodymyro Zelenskio, socialiniame tinkle X parašė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis ir pridūrė: „Kas kitas, jei ne mes, geriau žino, kad taikos derybos „apie mus be mūsų“ yra kelias į pragarą“. Čekijos prezidentas Petras Pavelas interviu „The New York Times“ sakė, kad Ukraina „turi būti realistiška“ dėl savo perspektyvų atgauti Rusijos okupuotą teritoriją bei sutikti, kad kai kurios sritys gali likti laikinai kontrol...

Europos Sąjunga rems Rusijos agresijai besipriešinančią Ukrainą, ir ši pozicija nepriklausys nuo to, ką darys naujoji JAV administracija. Tai Niujorke per spaudos konferenciją, skirtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio dėl padėties Ukrainoje rezultatams, pareiškė ES vyriausias įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Dėl Rusijos plataus masto invazijos daugiau nei 15 mln. Ukrainos gyventojų reikia humanitarinės pagalbos. Kaip praneša „Ukrinform“, tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke pareiškė šios organizacijos generalinis sekretorius António Guterresas. „Nors susiduria su neįtikėtinais sunkumais, JT ir toliau prisideda prie didžiausio tarptautinio buvimo Ukrainoje. Vien tik šiais metais kartu su partneriais mes suteikėme pagalbą daugiau nei 6,2 mln. žmonių.

Joe Bideno administracija rengia planą, kaip pratęsti įgaliojimus siųsti Ukrainai 5,9 mlrd. dolerių vertės JAV ginklų ir įrangos, nes mėnesio pabaigoje baigsis finansavimas, rašo „Politico“. Šie įgaliojimai yra balandžio mėnesį priimto pagalbos Ukrainai paketo dalis ir leidžia Pentagonui pasitelkti savo atsargas, kad galėtų greitai siųsti pagalbą Ukrainai. Pinigai vėliau išleidžiami pakeisti šiai įrangai JAV arsenaluose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, argumentuodamas dabartine padėtimi, paragino pakeisti Maskvos branduolinių atgrasymo priemonių naudojimą reglamentuojančias taisykles.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Jungtinėse Tautose pareiškė, kad Rusiją galima tik priversti sudaryti taikos susitarimą, ir pažadėjo nesiderėti Maskvos sąlygomis, kad būtų nutrauktas karas. Kalbėdamas specialioje JT Saugumo Tarybos sesijoje, kurioje dalyvavo ir Rusijos atstovas, V. Zelenskis taip pat prisijungė prie Jungtinių Valstijų, spaudžiančių Iraną ir Šiaurės Korėją dėl įtariamos karinės paramos Maskvai.

Gavusi didesnę Vakarų paramą, daugiau dėmesio mobilizacijai, gynybos pramonės plėtrai ir įtvirtinimų statybai, Ukraina galės ne tik toliau išlaikyti savo pozicijas, bet ir sukurti sąlygas 2025 m. kontrpuolimui. Tokią nuomonę savo straipsnyje išsakė „The Washington Post“ apžvalgininkas Maxas Bootas. „Laukia sunkūs mėnesiai, kai Ukraina stengsis išlaikyti fronto linijas ir atkurti sugriautą energetikos infrastruktūrą. Vakarai turi parodyti, kad jų parama nesvyruos.

Ukraina, ieškodama sprendimo dėl taikos, atmeta bet kokius svarstymus sutikti su laikina savo teritorijų okupacija. Tai Kyjive pareiškė Užsienio reikalų ministerija. Visiškas rusų karių išvedimas iš Ukrainos teritorijos užsienio pripažįstamų sienų ribose yra „vienas iš privalomų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės punktų“, sakoma pranešime.

JAV prezidentas Joe Bidenas paragino tarptautinę bendruomenę toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą. „Negalime pavargti. Negalime nekreipti dėmesio. Toliau remsime Ukrainą“, – sakė jis JT Generalinės Asamblėjos visuotiniuose debatuose Niujorke. Gera žinia esą yra ta, kad V. Putinui nepavyko pasiekti savo tikslo. „Jis nusprendė sunaikinti Ukrainą, tačiau Ukraina vis dar laisva.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą nepavyko, ir paragino Jungtines Tautas toliau remti Kyjivą, kol jis nugalės. „Putino karas nepasiekė savo pagrindinio tikslo. Jis užsibrėžė sunaikinti Ukrainą, bet Ukraina vis dar laisva“, – sakė J. Bidenas savo paskutinėje kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje kaip JAV prezidentas.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis turi ruoštis karui. Apie tai Baltarusijos diktatorius kalbėjo susitikime Obuz–Lesnovskio poligone, praneša UNIAN. „Senovinė formulė – nori taikos, ruoškis karui.

Rusams apšaudžius Charkivą žuvo trys žmonės, dar mažiausiai 15 buvo sužeisti, antradienį pranešė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis nurodė, kad nukentėjo keturi miesto rajonai. Gelbėjimo darbai tęsiami, toliau naršoma po griuvėsius, sakė O. Synjehubovas.

Nepaisant Kyjivo siekio sėsti prie derybų stalo, Maskva toliau laikosi savo karo tikslų Ukrainoje. „Kai šie tikslai vienaip ar kitaip bus pasiekti, specialioji karinė operacija bus baigta“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskobas. Taip jis, pasak rusų naujienų agentūros „Interfax“, reagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą. Šis, lankydamasis JAV, pareiškė, kad karo pabaiga yra arčiau nei daugelis mano.

Ukrainos pergalės plane pateikiama aiški vizija, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“. Anot jo, vienas iš svarbiausių plane pateikiamų punktų yra Ukrainos narystė NATO. Anot jo, Pergalės planą sudaro karinė ir diplomatinė dalys. „Turime turėti pranašumą mūšio lauke, kad priverstume V. Putiną nutraukti karo veiksmus. Mes labai stengiamės.