Karas Ukrainoje

Ukraina gauna mažiau nei pusę iš 175 mlrd. JAV dolerių saugumo pagalbos, kurią JAV pažadėjo skirti kovai su Rusijos agresija. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu Ukrainos radijui. „Kalbant apie pagalbą, žinoma, esame dėkingi už abiejų partijų paramą. Apskritai demokratai ir respublikonai balsavo už 175 ar 177 mlrd. dolerių tam tikros pagalbos Ukrainai. Žiūrėkite, šie pinigai dar turi atkeliauti.

Vladimirui Putinui derybos naudingos tik dėl tam tikrų Ukrainos kapituliacijos sąlygų, tačiau niekas to neleis. Taip interviu Ukrainos radijui sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jam naudinga sėstis (prie derybų stalo - red.), bet nenaudinga derėtis. Jam naudinga susitarti dėl tam tikrų kapituliacijos sąlygų iš mūsų pusės, bet niekas jam neleis to padaryti“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos gynybos ministerija praneša, kad nuo 2024 metų pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 3179 Rusijos tankus. Tačiau įsimintiniausia diena Ukrainoje šia tema laikoma gegužės 12-oji, per kurią ukrainiečiai sugebėjo pamušti net 31 rusų tanką, rašoma „Unian“. Šiemet rusai Gegužės 12-ąją laiko savotiška „tankistų diena“, nes Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per vieną dieną Ukrainos daliniai sugebėjo pataikyti į 31 okup...

Kyjive naktį į šeštadienį per priešo dronų ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas. Kyjivo miesto karinė administracija per „Telegram“ išplatino atitinkamą pranešimą. „Dėl Rusijos pajėgų drono smūgio sostinės Obolonskio rajone padaryta žala gyvenamajai infrastruktūrai. Krintančios nuolaužos apgadino daugiaaukščio gyvenamojo namo balkonus ir langus. Pranešimų apie galimą gaisrą negauta. Šiuo metu informacijos apie nukentėjusiuosius nėra“, – rašė miesto administracijos vadovas Serhijus Popko.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Donaldui Trumpui pradėjus eiti JAV prezidento pareigas, plataus masto Rusijos invazijos į šalį pabaiga bus daug greitesnė nei tikėtasi.  „Neabejotina, kad karas baigsis greičiau, kai Baltiesiems rūmams vadovaus (D. Trumpo) komanda.

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija ketina panaudoti visas anksčiau Ukrainai skirtas lėšas, kol Donaldas Trumpas pradės eiti pareigas. Pasak „Ukrinform“, tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas „Prezidentas J. Bidenas yra pasiryžęs iki sausio 20 d. išleisti visus turimus dolerius“, – sakė A. Blinkenas, paklaustas apie Baltųjų rūmų jau turimų lėšų Ukrainai padėti panaudojimą.

Europos Sąjunga (ES) turėtų padvigubinti savo pagalbą Ukrainai, ypač karinę, nepriklausomai nuo to, kokių iniciatyvų imsis išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo būsima administracija. Tai penktadienį Briuselyje pareiškė aukštas ES pareigūnas, atsakydamas į klausimą, ką bendrija darys, jei naujoji JAV administracija sumažins arba visiškai nutrauks pagalbą Ukrainai.

Ukraina penktadienį pasmerkė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambutį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kaip „bandymą pataikauti“. „Pokalbiai tik suteikia V. Putinui vilties sumažinti savo tarptautinę izoliaciją“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. „Reikia konkrečių, stiprių veiksmų, kurie privers jį siekti taikos, o ne įtikinėjimų ir bandymų pataikauti, kuriuos jis laiko silpnumo ženklu ir išnaudoja“, – pridūrė ministerija.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė esąs patenkintas, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jog negalima priimti jokių sprendimų dėl Ukrainos nedalyvaujant Kyjivui. „O. Scholzas (...) papasakojo man apie savo pokalbį su V. Putinu“, – tinkle „X“ parašė D. Tuskas, omenyje turėdamas anksčiau penktadienį įvykusį V. Putino ir O. Scholzo pokalbį telefonu.

Su išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija karas Ukrainoje baigsis greičiau, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Be abejo, vykdant šios komandos, kuri dabar vadovaus Baltiesiems rūmams, politiką, karas baigsis greičiau. Toks yra jų požiūris, jų pažadas visuomenei, ir tai jiems taip pat labai svarbu“, – komentare „Suspilne“ sakė jis.

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose priartino derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje pradžią, todėl Kyjivas stengiasi užimti kuo stipresnes pozicijas, užsitikrindamas daugiau ginklų ir pasipriešindamas mūšio lauke. Kaip agentūrai „Reuters“ teigė aukštas Ukrainos pareigūnas, ateinantys keturi ar penki mėnesiai bus lemiami, ir tai rodo, kad D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sutelkia Kyjivo dėmesį į galimą karo pabaigą.

Donecko srities Pokrovsko mieste okupantų dronas atakavo šeimos automobilį, žuvo sūnus. Rusai medžioja žmones, taikius gyventojus. Tai penktadienį feisbuke pranešė Pokrovsko miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas, rašo „Ukrinform“. Pasak S. Dobriako, saugumo situacija mieste kasdien blogėja, dabar priešas medžioja taikius gyventojus. „Šiomis dienomis dronas atakavo šeimą. Sūnus žuvo. Žmonės buvo savo automobilyje, kuriam smogė  dronas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį per pokalbį telefonu su prezidentu Vladimiru Putinu „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino V. Putiną „jį nutraukti ir išvesti kariuomenę“, pranešė O. Scholzo atstovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pirmą kartą per beveik dvejus metus surengė pokalbį telefonu, naujienų agentūrai AFP pranešė Vokietijos vyriausybės šaltinis. Šaltinis teigė, kad O. Scholzas su Rusijos vadovu kalbėjosi valandą. Tai pirmas jų pokalbis nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Vokietijos kancleris paragino Rusijos prezidentą išvesti savo karius iš Ukrainos ir siekti diplomatinio karo sprendimo.

Ukrainai prireiks iki penkerių metų, kad būtų neutralizuota 400 minų Juodojoje jūroje, ir kitų Juodosios jūros šalių pagalbos. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per spaudos konferenciją „Media Center Ukraine“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai, 3-iojo rango kapitonas Dmytro Pletenčukas. Jis papasakojo apie išminavimo jūroje ir sausumoje skirtumus bei supažindino su minų neutralizavimo jūroje sunkumais.

Penktadienį Ukraina pranešė sulaikiusi kariuomenės karininką, kaltinamą perdavusį Rusijai informaciją apie slaptas karines operacijas. Saugumo tarnyba SBU pranešė, kad kaltinamasis, pulkininkas leitenantas, buvo Rusijos užverbuotas dar prieš invaziją 2022 m. ir anksčiau šiais metais „suaktyvintas“, kad „perduotų gynybos pajėgų kovinių operacijų priešo užnugaryje planus“. Pareigūnui, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padalinio vadui, dėl kaltinimų „valstybės išdavyste“ gresia kalėjimas iki g...

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali būti naudingesnis Ukrainai nei Kamala Harris, buvusi jo varžovė rinkimuose. Apie tai „Politico“ anonimiškai kalbėjo vienas respublikonų užsienio politikos ekspertas. Trumpas gali būti naudingesnis Ukrainai Jis užsiminė, kad Ukrainos vadovai atsargiai vertina savo perspektyvas pasiekti geresnį susitarimą kare, nei būtų galėję pasiekti, jei rinkimus būtų laimėjusi K. Harris.

Naktį į penktadienį savižudžiai dronai atakavo Krasnodaro teritoriją, taikydamiesi į karinį aerodromą. Apie tai pranešė „Telegramo“ kanalas ASTRA. Pažymima, kad dronai tikriausiai bandė pataikyti į Krymsko karinį aerodromą, nes vietos gyventojai pranešė apie keletą sprogimų toje vietovėje. Krasnodaro krašto Krymsko rajono vadovas Sergejus Lesas iš pradžių paskelbė, kad naktį buvo numušti 46 dronai ir kad civilių aukų nėra, o paskui ištrynė pranešimą be jokių paaiškinimų, rašė ASTRA.

Ukrainos prezidentūros atstovas Mychaila Podoliakas pareiškė, kad šalies valdžia galėtų priimti sprendimą sukurti branduolinę bombą, jeigu tai kažkaip iš esmės paveiktų situaciją fronte, bet šiuo metu tai nėra išeitis. Anksčiau leidinys „The Times“, remiantis neįvardintais šaltiniais Ukrainoje, rašė, jog Kyjivas galėtų greitai, per kelis mėnesius, sukurti primityvų branduolinį užtaisą, jeigu JAV nutrauktų savo karinę pagalbą.

Ukrainos pasienio sargų oro žvalgybos daliniai sėkmingai atakavo amunicijos sandėlį ir du rusų okupantų sutelkimo punktus Charkivo regione. Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnyba filmuotą šios operacijos medžiagą paskelbė savo internetinėje svetainėje.

Rusijos aneksuotame Kryme „savaime“ sugriuvo tiltas, apgadindamas po juo esančius geležinkelio bėgius ir sužeisdamas du žmones, rašo „Newsweek“. Skelbiama, kad tiltas kelyje Džankojus–Maslovė sugriuvo lapkričio 13 d., o priežastis dar neaiški. Sugriuvo tiltas Tai turėtų sutrikdyti Rusijos atsargų gabenimą į karo lauką. Džankojaus rajonas šiaurinėje Krymo dalyje yra labai svarbus karinės logistikos centras.

Ketvirtadienį kreipdamasis į savo šalininkus Floridoje išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas turi baigtis, rašo BBC. Jis teigė, kad karas „turi liautis“ ir kad tai bus prioritetas, kai jis sausį perims valdžią. Išrinktasis prezidentas ne kartą yra sakęs, kad pradėjęs eiti pareigas tuoj pat užbaigs karą, tačiau nedetalizavo savo plano, kaip tai padaryti.

Penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino „jį nutraukti ir išvesti kariuomenę“. Šį vokiečių lyderio žingsnį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vertina kritiškai ir teigia, kad tai Pandoros skrynia.

Rusija Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje surengė masinį išpuolį, per kurį žuvo vienas žmogus ir dar 10 buvo sužeisti, ankstyvą penktadienį pranešė valdžios institucijos. Odesos meras Henadijus Truchanovas pareiškė, kad rusai išpuolį surengė vėlų ketvirtadienio vakarą. Jis pridūrė, kad per ataką nukentėjo gyvenamieji namai, šildymo sistema, bažnyčios ir švietimo įstaigos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina kitą savaitę pristatyti 10 punktų planą, apimantį tokias sritis, kaip energijos tiekimas ir ginklų gamyba ir skirtą užtikrinti karo apimtos šalies vidaus saugumą. Ketvirtadienį paskelbtame vakariniame kreipimesi į tautą V. Zelenskis daugiau informacijos neatskleidė. Tačiau jis minėjo padėtį fronte ir pagyrė, jo paties žodžiais tariant, efektyvius Ukrainos gynėjų veiksmus Kupiansko srityje.

Dabartinėmis sąlygomis Ukraina neturi galimybių pasigaminti branduolinių ginklų. Tai komentare „hromadske“ pareiškė šalies branduolinės energetikos ekspertė Olha Kosharna. Ji pabrėžė, kad tik branduolinį ginklą turinčios valstybės turi branduolinio kuro perdirbimo technologiją. Be to, tai sudėtinga technologija, o pati gamyba yra labai tarši. Be to, visus jautrius branduolinio kuro ciklus kontroliuoja TATENA.

Siųsdama karius į Rusijos karą prieš Ukrainą, Šiaurės Korėja priartina pasaulį prie galimo pasaulinio konflikto. Tokią nuomonę „The Telegraph“ išdėstė Ramiojo vandenyno regiono užsienio ir saugumo politikos programos vyresnysis direktorius Johnas Hemmingsas. Ekspertas pabrėžė, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai didelį kiekį karinės pagalbos, įskaitant 8 mln. šovinių ir keletą balistinių raketų.

Rusų „z tinklaraštininko“ Maksimo Kalašnikovo „Telegram“ kanale publikuota vieno rusų šturmo grupės kario dienoraščio ištrauka iš kasdienybės fronte, dalyvaujant Vovčansko puolime. Savo pasakojime jis skundžiasi tuo, kad vadovybė nesiima jokių veiksmų išgelbėti sužeistuosius ar pasiimti žuvusiuosius ir išsakė abejones dėl noro grįžti atgal į frontą. Rusų šturmo grupės kario pasakojimas. Vovčanskas Penkiasdešimt metrų. Gal ir mažiau.

Donecko srities gyvenvietėse, kuriose vyksta priverstinė vaikų evakuacija kartu su jų tėvais ar kitais teisėtais atstovais, dar yra 112 šeimų, auginančių 153 vaikus. Tai per spaudos konferenciją pranešė Donecko srities karinės administracijos vaikų reikalų tarnybos vadovė Julija Ryžakova, kuria remiasi „Ukrinform“. „153 vaikai iš 112 šeimų liko 10-yje gyvenviečių, iš kurių privaloma evakuotis“, – sakė pareigūnė.

Rusija yra atvira deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, jei jas inicijuos išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau bet kokios derybos turi būti paremtos Rusijos padarytos pažangos realijomis, ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Maskvos ambasadorius Jungtinėse Tautose Ženevoje Genadijus Gatilovas, informuoja agentūra „Reuters“. D. Trumpas ne kartą kritikavo Vakarų paramos Kyjivui mastą ir pažadėjo greitai nutraukti karą, nepaaiškindamas, kaip.

Rusų kariai pradėjo tyrimą dėl Donecko srityje esančiame Ternų kaime sušaudytos civilės moters. Skelbiama, kad lapkričio 10-ąją buvo užfiksuota, kaip rusų kariai pastebėjo gatve einančią moterį ir ją sušaudė. Donecko srities prokuratūra skelbia, kad moteris ėjo gatve, palei sugriautus namus, kuomet ją pastebėjo okupacinės kariuomenės kariai. Jie atidengė į ją ugnį ir mirtinai sužeidė.

Rusų okupantai siekia į Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazę laikinai okupuotame Kryme grąžinti savo karo laivus, platformoje „Telegram“ pranešė partizaninis judėjimas „ATEŠ“. „Judėjimo „ATEŠ“ žvalgai nenuilsdami žvalgo Sevastopolį ir pastebėjo, kad šiuo metu statomos naujos gynybinės struktūros, skirtos apsaugoti įlankas ir Rusijos karinio jūrų laivyno Juodosios jūros flotilės laivus nuo jūrinių dronų savižudžių.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Varšuva šiuo metu nemato galimybės perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kol šalies oro erdvės nesaugo NATO. „Jei norime perduoti MiG-29 Kyjivui, turime vieną esminę sąlygą – mūsų dangus turi būti apsaugotas“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.  A. Duda pridūrė, kad NATO turėtų perkelti naikintuvus iš kitų šalių į Lenkijos ir NATO rytinio flango šalių oro erdvę.

Rusijos pajėgoms pavyko prasiveržti į Charkivo srities Kupjansko miestą, kurį kontroliuoja Ukrainos kariuomenė. „Deep State“ duomenimis, lapkričio 13 d. dvi rusų karinės technikos kolonos sugebėjo prasiveržti į miestą ir išlaipinti ten desantą, kuris išsislapstė miesto namuose. Stebėtojų teigimu, dalį desantininkų ir karinės technikos ukrainiečiams pavyko sunaikinti netrukus po jų pasirodymo.

Ukraina nekuria branduolinių ginklų ir neketina jų įgyti, pareiškė šalies Užsienių reikalų ministerija. „Ukraina yra įsipareigojusi laikytis Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties“, – socialiniame tinkle X parašė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įsitikinęs, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas neleis Rusijai sunaikinti Ukrainos. Tai jis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Varšuvoje, skelbia „Suspilne“. A. Duda priminė, kad JAV svariai prisidėjo prie paramos Ukrainai, buvo suteiktos „milžiniškos lėšos, karinė įranga ir finansinė pagalba“. „Jo pareiga pagerbti šiuos pinigus.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad pirmą kartą iš Bendrijos biudžeto finansavo valstybių narių bendrą ginklų pirkimą, įskaitant raketas ir sviedinius, dalis kurių bus išsiųsta į Ukrainą. Svarbiausios dienos naujienos: 23:07 | Ukraina ir branduoliniai ginklai: ekspertė atsakė, ar Kyjivas pajėgus žengti tokį žingsnį   Dabartinėmis sąlygomis Ukraina neturi galimybių pasigaminti branduolinių ginklų.

Rusai ruošiasi pulti Baltijos šalis, dabartinėmis aplinkybėmis jų pasirengimui prireiks 4-6 metų. Tai pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“. Pasak Ukrainos pareigūno, deja, rusams šiuo metu pavyksta įtikinti europiečius, kad jie ateityje tikrai nenori jų pulti.

Ukraina galėtų sukurti elementarią branduolinę bombą per kelis mėnesius, jei Donaldas Trumpas nutrauktų JAV karinę pagalbą, rodo dokumentas, parengtas Ukrainos gynybos ministerijai.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Kaip papasakojo prezidentas, pokalbio su M. Rutte tema, be kita ko, buvo Lenkijos naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai klausimas. A. Duda pabrėžė, kad dabar Lenkija naudoja šiuos lėktuvus – jie dalyvauja NATO oro policijos misijoje.

Okupantai rusai su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių uniformomis mėgino pralaužti gynybą Kupjansko kryptimi. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, nuo 14.30 val., okupantai rusai mėgino pralaužti mūsų gynybą Kupjansko kryptimi. Priešo šturmo grupės keturiomis bangomis atakavo Ukrainos gynėjų pozicijas. Iš viso priešas panaudojo apie 15 technikos vienetų.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra praneša, kad Šiaurės Korėjos pajėgos persikėlė į Rusijos Kursko sritį ir jau vykdo kovos veiksmus prieš Ukrainą, rašo UNIAN. „Jų dislokavimas mūšio laukuose jau baigtas“, – pabrėžė žvalgybos agentūra. Taip pat pažymėta, kad šiuo metu vykdomas žvalgybos duomenų rinkimas ir analizė, tačiau daugiau detalių nepateikta.

Chersono srities Stanislavo kaime rusai iš drono atakavo greitosios pagalbos automobilį, kuris gabeno sužeistus civilius. Medicinos transporto priemonė buvo sunaikinta. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Stanislave rusai iš drono atakavo greitosios pagalbos automobilį, kuris evakavo sužeistuosius“, – sakoma pranešime.

Rusijos kino studija „Mosfilm“ yra perdavusi Ukrainoje karą pradėjusios šalies kariuomenei tankų ir kitos karinės technikos iš savo rekvizito atsargų, trečiadienį skelbia nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“. „Mosfilm“ generalinis direktorius Karenas Šachnazarovas per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė, kad 2023 metais kino studija rusų ginkluotosioms pajėgoms perdavė 28 tankus T-55, aštuonis tankus PT-76, šešias pėstininkų kovos mašinas ir aštuonis vilkikus.

Rusijai atakuojant Ukrainą, į Baltarusiją jau ketvirtą naktį paeiliui masiškai skrido „Shahed“ tipo dronai. Tai pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad lapkričio 12-osios naktį iš Ukrainos į Baltarusiją atskrido mažiausiai 12 Rusijos „Shahed“ tipo savižudžių dronų. Bepiločiai orlaiviai skrido virš Bragino, Gomelio ir Rečicos, jie ne kartą kirto „Baltarusijos koridorių“. Baltarusijoje dingo mažiausiai du dronai.

Europos Sąjungos (ES) teismas trečiadienį atmetė Ukrainos prašymą įregistruoti prekės ženklą, kuriame naudojama ukrainiečių pasieniečių frazė, išgarsėjusi pirmosiomis Rusijos plataus masto invazijos dienomis. Invazijos pradžioje internete žaibiškai išpopuliarėjo radijo pokalbis, per kurį ukrainiečių pasieniečiai Gyvačių salos Juodojoje jūroje atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai dalyvauja kovose Rusijos Kursko regione. Kiek anksčiau JAV pareigūnai patvirtino, kad Pchenjano kariai dabar aktyviai kovoja Maskvos pusėje prieš Ukrainą. „Nacionalinės žvalgybos tarnybos vertinimu, į Rusiją išsiųsti Šiaurės Korėjos kariai per pastarąsias dvi savaites persikėlė į Kursko sritį, buvo dislokuoti mūšio lauke ir jau dalyvauja kovinėse operacijose“, – sakoma korėjiečių žvalgybos pareiškime.

Ukrainiečių lozungo „Rusų karo laive, eik ******“ negalima registruoti prekyženkliu – tokį sprendimą trečiadienį Liuksemburge priėmė Europos Sąjungos Generalinis teismas. Frazė, „tapusi Ukrainos kovos prieš rusų agresiją simboliu“, nėra laikoma komercinės kilmės nuoroda, teigiama teismo pranešime apie sprendimą.

Ukraina surengė išpuolį aneksuotame Krymo pusiasalyje, per kurį žuvo aukštas Rusijos karininkas, trečiadienį AFP sakė šaltinis Ukrainos saugumo tarnybose.