Interviu metu jos pirmiausia buvo paklausta, kaip ji vertina NATO viršūnių susitikimo baigiamąją deklaraciją. Ji yra istorinė trumpumu – vos vienas puslapis.
„Net jei baigiamasis dokumentas būtų tik iš dviejų pastraipų, jis būtų auksinis. Susitarimas dėl 5 proc. gynybos išlaidų visoms narėms yra istorinis – 3,5 proc. klasikinėms gynybos išlaidoms, 1,5 proc. susijusioms sritims. Tai yra paradigmos pasikeitimas. Ir aiškus signalas: Rusija yra reali grėsmė, ir mes reaguojame vieningai. Tai yra stiprybės žinia Ukrainai“, – sako ministrė.
Tuomet D. Šakalienės buvo paklausta apie 5-ąjį NATO straipsnį, ar jis garantuojamas valdant Donaldui Trumpui. Anot ministrės, nepaisant prieštaringų signalų iš Vašingtono, JAV nori stiprios sąjungos. JAV reikalauja iš savo partnerių didesnio įsipareigojimo.
„Jei Trumpui NATO būtų nesvarbi, tokio spaudimo nebūtų. Ir JAV yra teisios: jei norime ginti taisyklėmis pagrįstą tvarką – prieš Putiną ir Xi – Aljansas turi būti kariniu požiūriu patikimas. Atgrasymas veikia tik tada, kai esame pasirengę rimtu atveju reaguoti nedelsiant ir vieningai. Jūsų kancleris Friedrichas Merzas tai puikiai išreiškė: Vokietijos gynyba vyksta ir Lietuvoje. Tokios aiškios žinutės yra lemiamos“, – komentuoja ji.
Šakalienė apie Ukrainos narystę NATO: Ukrainai reikia NATO, o NATO reikia Ukrainos
Kalbėdama apie Ukrainos narystę NATO, D. Šakalienė pabrėžia, kad kiekviena narė turi būti priimta vienbalsiai.
„Daugelis narių yra įsitikinę, kad Ukraina priklauso su mumis – ne tik todėl, kad ji dalijasi mūsų vertybėmis, bet ir todėl, kad stiprina mūsų saugumą. Nė viena armija Europoje neturi daugiau kovos su Rusija patirties. Taigi Ukrainai reikia NATO, o NATO reikia Ukrainos. Tačiau ne visos valstybės yra pasirengusios. Bet kas prisijungia prie šeimos, turi būti priimtas visų. Labai tikiuosi, kad šis procesas netrukus įgaus pagreitį“, – tikina ji.
Tuo pačiu metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas nori imtis lyderio vaidmens Europos NATO valstybėse. D. Šakalienė sako, kad F. Merzo siekis Vokietijos kariuomenę padaryti stipriausia kariuomene Europoje yra teisingas.
„Vokietijai reikia stiprios armijos, kuri galėtų ginti Europą. Dabartinėje situacijoje sprendžia ne deklaracijos, o faktai: investicijos į gynybą, pramonės pajėgumus, kariuomenės dydį, mokymo poligonus, įrangą. Tai yra svarbiausia. Jei Vokietija tai vertins rimtai, 2030 m. kiekvienas vokietis gyvens laisvoje, stabilioje šalyje, integruotoje į stabilią ES su laisvais kaimynais“, – sako D. Šakalienė.
Šakalienė kreipėsi į vokiečius
Vis dėlto žurnalistas pastebėjo, kad Vokietijoje daug kalbama apie taiką, o Lietuvoje – apie gynybą. Anot D. Šakalienės, toks mąstymas yra keistas.
„Juk pusė šalies kadaise buvo Sovietų Sąjungos dalis. Mes, lietuviai, gyvenome ypač sunkiu šio kalėjimo laikotarpiu. Mano šeimos nariai buvo kankinami, deportuoti, nužudyti. Mano motina gimė barake Sibire, kur vos išgyveno. Rytų Vokietijoje taip pat buvo persekiojama daug žmonių. Tai, ką Rusija šiandien daro Ukrainoje, yra bauginančiai panašu. Todėl kreipiuosi į vokiečius: prisiminkite, ką Rusija padarė jums ir mums. Ir neleiskite, kad tai pasikartotų. Tai susiję ir su jūsų pačių ateitimi“, – sako ji.
Anot D. Šakalienės, Rusija kariauja ne tik su Ukraina, bet ir stiprina savo pajėgas.
„Todėl pritariu savo Vokietijos kolegos Boriso Pistoriuso ir daugelio Europos žvalgybos tarnybų vertinimui: Rusija jau po kelerių metų gali būti pasirengusi išbandyti NATO. Ar taip bus, priklauso ir nuo mūsų – nuo mūsų įsipareigojimo savo saugumui“, – priduria ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
