Karas Ukrainoje

Šiuo metu situaciją energetikos sektoriuje kontroliuoja nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenerho“ dispečeriai, energetikos sistemos vientisumas nepažeistas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu situacija energetikos sektoriuje yra sunki, tačiau ją kontroliuoja "Ukrenerho" dispečeriai. Svarbu, kad sistema išsaugojo ir išsaugo vientisumą.

Į Ukrainą grąžinti 502 žuvusių Ukrainos gynėjų kūnai, „Telegram“ kanale pranešė karo belaisvių koordinavimo būstinė. 397 žuvusiųjų palaikai grąžinti iš Donecko, 24 – iš Luhansko ir 64 – iš Zaporižios sektoriaus. Dar 17 kūnų grąžinti iš Rusijos morgų. Koordinavimo štabas nurodė, kad kūnai grąžinti bendradarbiaujant kelioms agentūroms. Ypač dėkojama Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už itin svarbią pagalbą.

Britų žvalgyba skelbia, kad Rusija greičiausiai turi vos kelias „Orešnik“ raketas, praneša UNIAN.  Pasak žvalgybos, šios raketos masinės gamybos dar nepasiekė.  Britų žvalgybos teigimu, šios eksperimentinės raketos panaudojimas prieš Ukrainą neabejotinai buvo skirta kaip strateginė žinia po to, kai Ukraina prieš Rusiją panaudojo Vakarų raketas.  „Greičiausiai Rusija turi tik kelias „Orešnik“ raketas, kurios dar nebuvo pradėtos gaminti masiškai.

JAV sprendimas suteikti Ukrainai priešpėstinių minų, kurios padėtų kovoti su Rusijos invazija, sukėlė pasaulinės kovos su minomis sutarties krizę, penktadienį pareiškė kampanijos dalyviai ir paragino Kyjivą atmesti šį pasiūlymą. Ukraina yra viena iš 164 Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo signatarių. Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, kurios nėra pasirašiusios šios sutarties, pareiškė, kad nusiųs priešpėstinių minų Ukrainai.

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos vadovas penktadienį pasmerkė „stulbinamai beatodairišką Rusijos sabotažo kampaniją Europoje“. „Neseniai atskleidėme stulbinamai beatodairišką Rusijos sabotažo kampaniją Europoje, kai Putinas ir jo šalininkai griebiasi žvanginimo branduoliniais ginklais, kad pasėtų baimę dėl pagalbos Ukrainai pasekmių“, – teigė Užsienio žvalgybos tarnybos MI6 direktorius Richardas Moore'as (Ričardas Muras) kalboje Paryžiuje.

Ispanas keliautojas Albertas Blasco Ventasas žvelgė į sunaikintą ukrainiečių Irpinės tiltą – jis buvo susprogdintas 2022-aisiais su tikslu sustabdyti rusų karių veržimasi ir dabar tapo nuotykių ieškančių turistų traukos objektu. Rusų pajėgos ketino šį tiltą kirsti plataus masto karo pradžioje, kai buvo siekta staigiai užimti sostinę Kyjivą. Rusijos kariuomenė nuo to laiko atsitraukė šimtus kilometrų, tačiau beveik kasdien atakuoja Kyjivą raketomis ir dronais.

Rusija penktadienį pranešė, kad užėmė Rozdolnės kaimą pietinėje Ukrainos Donbaso regiono dalyje. Rusijos gynybos ministerija pranešime nurodė, kad kariuomenė užėmė Rozdolnės kaimą ir dar vieną tame pačiame regione esantį kaimą, pranešime pavadintą Vorovskoje, kurio aptikti žemėlapyje naujienų agentūrai AFP atrasti nepavyko. Per kone trejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją Ukraina lėtai, bet nuosekliai praranda teritorijų kontrolę rytiniame Donbase.

Po ketvirtadienį Rusijos įvykdytos masinės kombinuotos atakos Ukrainoje JAV prezidentas Joe Bidenas išreiškė paramą ukrainiečiams. Taip teigiama jo pareiškime Baltųjų rūmų interneto svetainėje. Pasak J. Bideno, Rusija surengė siaubingą oro ataką prieš Ukrainą, paleisdama apie 200 raketų ir dronų į Ukrainos miestus bei energetikos infrastruktūrą, dėl to Ukrainos civiliams gyventojams nutrūko elektros tiekimas.

Ukraina penktadienį pranešė, kad Rusija per naktį paleido daugiau nei šimtą dronų. Per naujausią iš virtinės išpuolių karo draskomoje šalyje buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės.  Išpuolių banga kilo kitą dieną po to, kai Rusija paleido apie 90 raketų į Ukrainą, o be elektros liko daugiau kaip milijonas žmonių. Ukrainos karinės oro pajėgos savo pareiškime nurodė, kad Rusija paleido 132 dronus, iš kurių 88 buvo numušti ir 41 nukrito nepasiekęs taikinių.

Dvejus metus karas Ukrainoje vyksta krauju kovojant dėl kiekvieno metro. Staiga vyksta dramatiški pokyčiai. Viena iš priežasčių yra ta, kad Rusijos pažanga atskleidė rimtus darbo jėgos ir moralės trūkumus, kurie galiausiai gali lemti Ukrainos linijų žlugimą.

Nuo 2022 metų Baltarusijoje veikė „filtracijos stovykla“, praneša užsienyje veikiantis nepriklausomas leidinys „Baltarusijos tyrimų centras“, cituoja „Focus“. Su leidiniu kalbėjusių Ukrainos kariškių teigimu, šioje stovykloje buvo tardomi ir kankinami ne tik kariškiai, bet ir civiliai.

Volodymyras Zelenskis pasiūlė sudaryti paliaubų susitarimą, jei Ukrainos šiuo metu kontroliuojama teritorija būtų paimta „po NATO skėčiu“, o dėl likusios teritorijos grąžinimo jis galėtų derėtis vėliau „diplomatiniu būdu“. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu „Sky news“. Svarbiausi įvykiai: 23:30 | Smūgis Krymui: ukrainiečiai pataikė į rusų priešlėktuvinės gynybos sistemą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pra...

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad naujausias Rusijos išpuolis prieš Ukrainą rodo būtinybę skubiai paremti Kyjivą, ir pabrėžė, kad tai padaryti ypač svarbu prieš sausį numatytą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus.  „Šis išpuolis kelia pasipiktinimą ir dar kartą primena, kad būtina skubiai remti Ukrainos žmones, ginantis nuo Rusijos agresijos“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Vėlų ketvirtadienio vakarą Kyjive nuaidėjo sprogimai, veikia oro gynybos sistemos. Apie tai pranešė Ukrainos sostinės meras savo „Telegram“ paskyroje. „Dešiniajame miesto krante dirba priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Likite slėptuvėse!“ – rašė Vitalijus Kličko. Pasak Kyjivo mero, raketos nuolaužos nukrito ant privačios įmonės teritorijos Darnycko rajone. Gaisro ir aukų nėra. Apgadinti patalpų langai ir durys, sunkvežimis ir vartai į teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį planuoja pasikalbėti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Tai jis pareiškė vakariniame kreipimesi, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Šiandien gavau Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo (Kyrylo) Budanovo pranešimą, kokie Rusijos ketinimai dėl smūgių raketomis. Vakar aš paaiškinau situaciją pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Šiandien kalbėjausi su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku (Keiru) Starmeriu.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) nepalaiko sąjungininkų karių dislokavimo Ukrainoje, nepaisant kitų šalių įsitraukimo į karą Rusijos pusėje. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte „Fox News“ eteryje, praneša „Voice of America“. „Manau, kad tai daryti būtų neprotinga“, – sakė M. Rutte, paklaustas apie galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą, nes šalis agresorė gauna Šiaurės Korėjos paramą savo kariuomene.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Kyjivo sąjungininkes griežtai atsakyti į, jo teigimu, Rusijos šantažą.  Šis komentaras nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog atsakydama į Ukrainos smūgius savo teritorijoje, Rusija gali paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą. „Į bet kokį Rusijos šantažą reikia griežtai atsakyti“, – nurodė V. Zelenskis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimas paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą yra jo silpnumo įrodymas.  Ketvirtadienį, antrąją D. Tusko vizito Švedijoje dieną, jis surengė bendrą spaudos konferenciją su savo švedų kolega Ulfu Kristerssonu.

Europos lyderiai turėtų korektiškai vertinti Ukrainos dalyvavimą ir indėlį į pergalę prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus, komentuodamas Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico pareiškimą, kad jis ketina dalyvauti oficialiose iškilmėse Maskvoje pergalės prieš fašizmą metinių proga.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dar vieną grasinimą, šį kartą, matyt, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus, kad kai kurie neįvardyti Vakarų pareigūnai siūlo JAV lyderiui Joe Bidenui suteikti Ukrainai branduolinių ginklų prieš jam paliekant savo postą.

Viena Lenkijos įmonė paneigė sulaužiusi įstatymą dėl to, kad siuntė šveicarų gamybos amuniciją Ukrainai. Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Šveicarija ėmėsi Lenkijos karinės įrangos tiekėjui UMO taikyti eksporto ribojimus dėl nuogąstavimų, jog apie 645 tūkst. šveicarų gamybos mažo kalibro šaudmenų atsidūrė Ukrainoje.

Padėkos dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė dėkingumą visiems draugams amerikiečiams už paramą. Jis taip pat pabrėžė, kad taika per jėgą yra vienintelis būdas priešintis terorui ir agresijai. Ukrainos valstybės vadovas tai pranešė socialiniame tinkle X, rašo „Ukrinform“. „Šią Padėkos dieną mes su Olena Zelenska nuoširdžiai dėkojame visiems mūsų draugams amerikiečiams ir šeimoms, kurios šiandien renkasi prie šventinio stalo.

Pokalbis telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nesuartino pozicijų, tačiau galėtų būti pakartotas. „Bet tai nebuvo nieko neįprasta nei jam, nei man – jis išsakė savo poziciją, aš – savo. Ir šiuo klausimu (dėl Ukrainos) likome prie savo nuomonių“, – spaudos konferencijoje Astanoje sakė V. Putinas. Apie dvišalius santykius per valandą trukusį pokalbį esą buvo užsiminta tik prabėgomis.

Atsakydama į Ukrainos smūgius savo teritorijoje, Rusija gali paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. Rusijos vadovas išsakė šį grasinimą praėjus savaitei po to, kai pirmą kartą panaudojo eksperimentinį ginklą prieš Ukrainos Dnipro miestą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę imtis skubių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias ginklų siuntimui iš Šiaurės Korėjos į Rusiją, kuris didina karo eskalaciją, sakoma EP pranešime spaudai. Europos Parlamentas rezoliucijoje smerkia Rusiją už Šiaurės Korėjos karių pasitelkimą kare prieš Ukrainą ir už naujų balistinių raketų bandymus.

Baltijos šalims kyla vis didesnė grėsmė – Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas įspėja, kad dėl Rusijos vykdomų sabotažo veiksmų NATO galėtų aktyvuoti aljanso  5–ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Pasak jo, Maskva gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ Baltijos šalyse, kad sutrikdytų Vakarų vienybę ir išbandytų NATO atsaką.

Pasaulio Bankas patvirtino 664 mln. dolerių paramą Ukrainai pagal INSPIRE socialinio sektoriaus projektą, pranešė Ukrainos finansų ministerijos spaudos tarnyba. „Šiandien Pasaulio Bankas patvirtino papildomą 664 mln. dolerių finansavimą projektui „Investavimas į socialinę apsaugą siekiant įtraukties, atsparumo ir veiksmingumo“ (Investing in Social Protection for Inclusion, Resilience, and Efficiency, INSPIRE). 602 mln.

Rusų pajėgos netoli Novodarivkos Zaporižios regiono Polohų rajone įvykdė egzekuciją penkiems į nelaisvę patekusiems Ukrainos gynėjams. Apie tai feisbuke pranešė Generalinė prokuratūra (GP). Išankstinio tyrimo metu nustatyta, kad karo nusikaltimas buvo įvykdytas lapkričio 24 d. Į rusų rankas pateko šeši Ukrainos gynėjai, penkiems iš belaisvių po to buvo įvykdyta egzekucija.

Rusų pajėgos netoli Novodarivkos Zaporižios regiono Polohų rajone įvykdė egzekuciją penkiems į nelaisvę patekusiems Ukrainos gynėjams. Apie tai feisbuke pranešė Generalinė prokuratūra (GP). Išankstinio tyrimo metu nustatyta, kad karo nusikaltimas buvo įvykdytas lapkričio 24 d. Į rusų rankas pateko šeši Ukrainos gynėjai, penkiems iš belaisvių po to buvo įvykdyta egzekucija.

Naujienų agentūros „dpa“ ketvirtadienį gautais duomenimis, Vokietija rengiasi Lenkijoje laikinai dislokuoti savo zenitinę sistemą „Patriot“. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų – Bundesvero – misiją planuojama pradėti sausį. Pagal planą ketinama Žešuvo rajone pietrytinėje Lenkijos dalyje laikinai dislokuoti karius ir ginklų sistemas, o parengiamieji žvalgymo darbai turėtų būti pradėti ateinančiomis dienomis.

Atsargos generolas Keithas Kelloggas, kurį išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas skiria savo specialiuoju pasiuntiniu derybose dėl Ukrainos, dar liepos mėnesį stočiai „Amerikos balsas“ buvo išdėstęs savo viziją dėl karo užbaigimo – jis tada rekomendavo, kad JAV pradėtų taikyti oficialią politiką „siekti paliaubų ir suderėto Ukrainos konflikto sprendimo“. K. Kelloggas tuo metu sakė, kad dar nebuvo pristatęs savo vizijos D. Trumpui, tačiau atitinkamas planas galėtų būti vien...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad masinė praėjusios nakties oro ataka prieš Ukrainą buvo Maskvos atsakas į Ukrainos smūgius Vakarų šalių raketomis į Rusijos teritoriją. „Atlikome visapusišką smūgį“, – praėjus kelioms valandoms po atakos sąjungininkams sakė Kazachstane viešintis V. Putinas. „Tai buvo atsakas į nuolatines (JAV) ATACMS raketų atakas prieš mūsų teritoriją“, – sakė jis. Jo komentarą transliavo televizija.

Rusija per didžiulę praėjusios nakties ataką prieš Ukrainos energetikos objektus panaudojo kasetinę amuniciją, ketvirtadienį sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis tai pavadino Maskvos įvykdyta niekinga eskalacija. „Keliuose regionuose užfiksuoti smūgiai (panaudojant) kasetinę amuniciją, jais taikytasi į civilinę infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Tai labai niekinga Rusijos teroristinės taktikos eskalacija“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas teigia, kad dabar nėra prasmės mažinti dabartinį šaukimo į kariuomenę amžių, nes šalis laiku negauna tarptautinių partnerių pažadėtų ginklų sistemų. D. Lytvynas šiuo klausimu pasisakė platformoje „X“, Vakarų žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kuriuose teigiama, kad JAV ragina Ukrainą mažinti mobilizacinį amžių.

Ukrainos sostinės Kyjivo Dniprovskio ir Darnyckio rajonuose ant žemės nukrito Rusijos raketų nuolaužos. Kaip praneša „Ukrinform“, tokius duomenis pateikė savivaldybės administracija. Pasak administracijos vadovo Serhijaus Popko, po Rusijos raketų smūgio Kyjivui atviroje teritorijoje Dniprovskio rajone buvo pastebėta nuolaužų. Tuo tarpu Darnyckio rajone nuolaužos nukrito vienos įmonės teritorijoje. „Nežymiai apgadinti keli priestatai ir sunkvežimis.

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas spec. atstovu Ukrainai ir Rusijai paskyrė 80-metį atsargos generolą Keithą Kelloggą. Jo užduotis – surasti būdą užbaigti karą. Pasakojame apie patį K. Kelloggą ir jo ankstesnius viešus siūlymus dėl taikos Ukrainoje.

Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovas trečiadienį perspėjo, kad Rusija vis dažniau rengia hibridinius išpuolius prieš Vokietiją ir NATO gynybinį aljansą, o jų pagrindinis tikslas – išbandyti aljansą, tikintis, kad jis žlugs.

Buvęs MI6 vadovas Richardas Dearlove'as pareiškė, kad nesutinka su Lenkijos premjero Donaldo Tusko anksčiau išsakyta mintimi, kad Europa su Rusija yra „prieškarinėje situacijoje“ ir pabrėžia, kad karas tarp Europos ir Rusijos „yra tikras“. Tai buvęs Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos (M16) vadovas pasakė laidoje „Politics Hub with Sophy Ridge“. „Manau, kad turime pripažinti faktą, jog rusai mano, kad jie su mumis kariauja, – sako R. Dearlove‘as.

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija trečiadienį paragino Ukrainą minimalų mobilizacijos amžių sumažinti nuo 25 iki 18 metų, kad būtų išspręsta karių trūkumo problema, Rusijos pajėgoms veržiantis į priekį.  Raginimas Kyjivui pastiprinti savo karių gretas nuskambėjo spėliojant, kad išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) laikysis naujo požiūrio, pavyzdžiui, spaus Ukrainą sudaryti taikos susitarimą su Maskva.

Rusija ketvirtadienį masiškai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pranešė ukrainiečių energetikos ministras, visoje šalyje dėl raketų grėsmės paskelbus oro pavojų. „Energetikos sektorius vėl patiria didžiulę priešo ataką. Išpuoliai prieš energetikos objektus vyksta visoje Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai vis dažniau kelia susirūpinimą dėl branduolinio karo ir galimybės grąžinti branduolinius ginklus Ukrainai. Tačiau ar JAV pasirengusi žengti šį rizikingą žingsnį? Baltieji rūmai atsakė, ar teiks tokią pagalbą Kyjivui, skelbia „Newsweek“. Svarbiausi įvykiai: 23:17 | Kyjive nugriaudėjo sprogimai Vėlų ketvirtadienio vakarą Kyjive nuaidėjo sprogimai, veikia oro gynybos sistemos.

JAV prezidento Joe Bideno administracijai trūksta laiko iki kadencijos pabaigos panaudoti milijardus dolerių, skirtų ginklams Ukrainai, o po sausio 20 d. Donaldo Trumpo komanda turės nuspręsti, ką daryti su likusiais pinigais. Pasak „The Wall Street Journal“, administracijai dar liko daugiau kaip 6,5 mlrd. JAV dolerių (apie 6,1 mlrd. eurų), todėl Gynybos departamentas gali perduoti Ukrainai ginklų ir įrangos iš savo atsargų.

Trečiadienio vakarą rusų laikinai okupuotame Kryme, Sakų rajone, nugriaudėjo garsūs sprogimai. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Sakų rajone griaudėja sprogimai, praneša prenumeratoriai“, – rašoma 19.04 val. paskelbtoje informacijoje. Taip pat pranešama, kad Sevastopolyje sustojo antžeminis visuomeninis transportas, tačiau priežastys nenurodomos.

Trečiadienį aukštas JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas pareiškė, kad Ukraina turėtų apsvarstyti galimybę sumažinti karinės tarnybos amžių savo kariams iki 18 metų. Šiuo raginimu JAV siekia paskatinti Kyjivą stiprinti savo kovines pajėgas kare su Rusija, praneša „Reuters“. Karių trūkumas Ukrainoje Kreipdamasis į žurnalistus, neįvardytas JAV pareigūnas teigė, kad Ukraina nemobilizuoja ir neapmoko pakankamai naujų karių. „Šiuo metu reikia žmogiškųjų išteklių“, – sakė jis.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę JAV specialiuoju pasiuntiniu deryboms dėl Ukrainos paskirti į pensiją išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą, pristačiusį jam planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai trečiadienį pranešė „Reuters“, remdamasi trimis informuotais šaltiniais.

Nauji JAV prezidento Joe Bideno sprendimai dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Rusijos branduolinio arsenalo naudojimo vargu ar iš esmės pakeis karo eigą, rašo „The New Yorker“, kurį cituoja UNIAN. Visų pirma, abejojama, ar ATACMS ir kitų tolimojo nuotolio raketų naudojimas smūgiams į taikinius Rusijoje turės didelės įtakos karo veiksmų eigai. „Tai gali sulėtinti rusus, bet ne smarkiai“, – leidiniui sakė Ukrainos karinis šaltinis. – „Raketomis savo pozicijų mūšio lauke nepagerinsi.

 Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai antradienį gyrė pažangą sprendžiant ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių ir sakė, kad dirba dėl aukų palaikų ekshumavimo. Dešimtmečius trunkantis ginčas dėl žudynių Voluinėje dabartinės Ukrainos teritorijoje dažnai keldavo diplomatinę įtampą tarp abiejų kaimynių ir sąjungininkių. Varšuva seniai siekia, kad Kyjivas leistų ekshumuoti aukų palaikus.

Rusijos kariškiai Zaporižios srities Vasylivkos rajone iš FPV drono atakavo civilinį automobilį. Sužeisti du žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Du žmonės buvo sužeisti per FPV drono ataką – priešas tęsia civilių medžioklę“, – parašė pareigūnas. Jo duomenimis, rusai atakavo automobilį su dviem civiliais vyrais, kurie važiavo keliu Vasylivkos rajone.

Donecko srities pafrontės mieste Pokrovske liko apie 11,5 tūkst. gyventojų, tarp jų – 32 vaikai. Humanitarinė padėtis mieste stabili. Tai per televiziją pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas. „Humanitarinė padėtis Pokrovske, kur yra apie 11,5 tūkst. žmonių ir 32 vaikai, daugmaž stabili. Dirba labdaros ir humanitarinės organizacijos, Ukrainos paštas, kelios parduotuvės“, – sakė pareigūnas.