JAV

JAV prezidento Joe Bideno administracija sulaukė griežtų perspėjimų iš amerikiečių diplomatų arabų pasaulyje, kad Jungtinių Valstijų tvirta parama Izraelio karinei kampanijai Gazoje rūstina arabų bendruomenę.  Taip skelbia CNN, remdamiesi turimais diplomatų susirašinėjimais.

 JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė sveikinantis tai, kad Izraelis sutiko su savo puolimo Gazos Ruože pertraukomis, bet pridūrė, kad reikia padaryti daugiau. „Manau, padaryta tam tikra pažanga“, – lankydamasis Naujajame Delyje sakė A. Blinkenas. „Tačiau taip pat labai aiškiai pasakiau, kad reikia padaryti daug daugiau kalbant apie civilių apsaugą ir humanitarinės pagalbos pristatymą jiems“, – pabrėžė JAV diplomatijos vadovas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasveikino Latviją priėmus partnerystės įstatymą. Socialiniame tinkle „X“ A. Blinkenas ketvirtadienį parašė, kad sveikina Latviją žengus reikšmingą žingsnį į priekį priimant įstatymus, užtikrinančius vienodą visų porų apsaugą. „Šiuo istoriniu momentu Jungtinės Valstijos didžiuojasi palaikydamos jus, paremiant šeimų visame pasaulyje orumą“, – sakė jis.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pranešė pritarusios 2,53 mlrd. dolerių (2,39 mlrd. eurų) vertės tankų „M1A2 Abrams“ ir susijusios įrangos pardavimui Rumunijai. „Šis siūlomas pardavimas padės įgyvendinti Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus padedant pagerinti NATO sąjungininkės, kuri yra svarbi politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“, – sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pareiškime.

Penki respublikonų pretendentai į Jungtinių Valstijų prezidentus trečiadienį debatų scenoje susikirto dėl Ukrainos, Kinijos, abortų ir tolesnio kelio partijai, bet dalį savo pykčio skyrė ir nedalyvavusiam favoritui Donaldui Trumpui.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį lankydamasis svarbioje Vašingtono sąjungininkėje Pietų Korėjoje įspėjo dėl plečiamo Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo. „Drauge esame labai susirūpinę dėl KLDR (Šiaurės Korėjos) augančio ir pavojingo karinio bendradarbiavimo su Rusija“, – sakė A. Blinkenas Seule surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Pietų Korėjos užsienio reikalų ministru.

JAV karo lėktuvai trečiadienį smogė su Iranu susijusiam ginklų sandėliui Sirijos rytuose, reaguodami į išpuolius prieš amerikiečių personalą, pranešė Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Tai jau antras kartas per maždaug dvi savaites, kai Vašingtonas taikosi į Sirijos sritį, kuri, jo teigimu, yra susijusi su Iranu. JAV taip pat kaltina Teherano remiamas pajėgas dėl padažnėjusių išpuolių prieš jos karius Artimuosiuose Rytuose.

Majamyje trečiadienį į trečius debatus susirinks respublikonai, siekiantys savo partijos kandidato 2024 metų JAV prezidento rinkimuose statuso, bet favoritu laikomas Donaldas Trumpas ir vėl nedalyvaus. Buvęs prezidentas, kuris tvirtai pirmauja kovoje dėl nominacijos, praleis šį renginį ir netoliese surengs mitingą savo šalininkams. Kaip ir per ankstesnius dvejus debatus, nekilnojamojo turto magnatas sako, kad jam nereikia viešumo, kai jo pranašumas tarp respublikonų yra toks didelis.

Ohajas antradienį nubalsavo už teisės į abortą įtvirtinimą valstijos konstitucijoje, o Kentukyje buvo perrinktas gubernatorius demokratas – šie rezultatai JAV prezidentui Joe Bidenui suteikė postūmį prieš 2024-ųjų rinkimus. „Taip“ pergalė Ohajo referendume į respublikonų valdomos valstijos konstituciją įtraukia teisę gyventojams priimti ir vykdyti su reprodukcija susijusius sprendimus, įskaitant abortą.

AV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paragino Izraelį pasibaigus jo karui su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ neokupuoti Gazos Ruožo. Po Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Japonijoje kalbėdamasis su žurnalistais A. Blinkenas sakė, kad po šio konflikto Gazos Ruožas neturėtų būti vėl okupuotas. A. Blinkenas išvardijo, JAV nuomone, svarbius elementus siekiant ilgalaikės taikos ir saugumo.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį pareiškė remiantys humanitarines pertraukas ir koridorius palestiniečių grupuotės „Hamas“ ir Izraelio kare, tačiau susilaikė nuo raginimo nutraukti ugnį. Po derybų Japonijoje grupė taip pat pareiškė, kad jos parama Ukrainai kare su Rusija niekada nesusvyruos, ir paragino Kiniją neremti Maskvos šiame konflikte.

JAV antradienį pabrėžė, kad remia stiprios demokratijos palaikymą Ukrainoje, bet, regis, išreiškė supratimą dėl šalies lyderio Volodymyro Zelenskio nenoro surengti prezidento rinkimus 2024-iaisiais.  Dėl karo padėties, kuri galioja nuo 2022-ųjų vasario – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, visi rinkimai, įskaitant prezidento rinkimus, planuotus kitų metų pavasarį, techniškai yra atšaukti.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė nepritariančios naujai ilgalaikei Izraelio, kurio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo, kad pasibaigus karui su islamistų grupuote „Hamas“ jo šalis neribotą laiką prisiims bendrą atsakomybę už teritorijos saugumą, okupacijai Gazos Ruože. „Mūsų nuomone, palestiniečiai turi būti šių sprendimų priešakyje, o Gazos Ruožas yra ir liks palestiniečių žemė“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Į karinę bazę Arbilio oro uoste Irako Kurdistane, kurioje dislokuoti JAV vadovaujamos tarptautinės kovos su džihadistais koalicijos kariai, antradienį buvo paleisti trys dronai, pranešė vietos pareigūnai. Antradienio rytą dviejuose skirtinguose taškuose trys dronai atakavo tarptautinę koaliciją, sakoma autonominio kurdų regiono kovos su terorizmu tarnybos pranešime. Per pirmąją ataką Arbilio oro uoste esančioje karinėje bazėje buvo numušti du dronai, nurodė tarnyba.

Šimtai JAV žydų aktyvistų pirmadienį surengė taikų protestą prie Niujorke esančios Laisvės statulos, reikalaudami, kad Izraelis nutrauktų ugnį ir civilių bombardavimą Gazos Ruože.

NATO šalys antradienį pasmerkė oficialų Rusijos pasitraukimą iš svarbios sutarties, kuria ribojamos įprastinės ginkluotosios pajėgos Europoje, ir pareiškė, kad joje dalyvaujančios sąjungininkės sustabdo jos galiojimą. 2007 metais Rusija sustabdė savo dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kurios tikslas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pradėdamas Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Japonijoje paragino laikytis bendros pozicijos dėl Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karo. „Tai labai svarbus momentas (...) G-7 susivienyti šios krizės akivaizdoje ir kalbėti taip, kaip mes kalbame, vienu aiškiu balsu“, – sakė A. Blinkenas prasidedant dviejų dienų susitikimui Tokijuje.

NATO antradienį paskelbė oficialiai sustabdanti svarbios Šaltojo karo laikų saugumo sutarties galiojimą, reaguodama į Rusijos pasitraukimą. Aljansas taip pat pareiškė, kad sutartį pasirašiusios jo narės dabar stabdo savo dalyvavimą pakte. Dauguma iš 31 NATO sąjungininkės yra pasirašiusios Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kurios tikslas – užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį atvyko į Japoniją dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus siekiama rasti bendrą poziciją dėl Gazos Ruožo.  Į Japonijos sostinę, kur vyks dvi dienas truksiantys debatai, A. Blinkenas atvyko po kelionės Artimuosiuose Rytuose ir jokių komentarų žurnalistams nepateikė. Nuo spalio 7 dienos, kai palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ surengė išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo 1, 4 tūkst.

Vašingtonas ir Pekinas pirmadienį surengė retas derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės – tai naujausias žingsnis siekiant sumažinti nepasitikėjimą prieš kitą savaitę laukiamą prezidentų susitikimą. Derybos – pirmasis abiejų galybių susitikimas branduolinių ginklų klausimais nuo JAV eksprezidento Baracko Obamos valdymo laikų – surengtos Vašingtonui nerimaujant dėl augančio Kinijos branduolinio arsenalo.

Niujorke pirmadienį civilinėje byloje dėl sukčiavimo, keliančioje grėsmę jo nekilnojamojo turto imperijai, kovingai nusiteikęs Donaldas Trumpas davė parodymus, nesyk susiginčijo su teisėju, o teismo procesą pavadino gėdingu. Likus metams iki rinkimų, kurie, kaip jis tikisi, sugrąžins jį į Baltuosius rūmus, 77 metų D. Trumpas tapo pirmuoju per daugiau nei šimtmetį buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu, davusiu parodymus teisme kaip kaltinamasis.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas skatinant Izraelį žudyti ir vykdyti žiaurius veiksmus prieš palestiniečius Gazos Ruože. Spalio 7 dieną palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluoti užpuolikai įsiveržė per Gazos Ruožo sieną su Izraeliu ir, anot Izraelio pareigūnų, nužudė apie 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė daugiau kaip 240 įkaitų.

JAV prezidento Joe Bideno administracija Izraeliui planuoja perduoti tiksliąsias bombas, kurių vertė 320 mln. JAV dolerių (299 mln. eurų), skelbia „The Wall Street Journal“. Spalio 31 d. JAV prezidento administracija išsiuntė oficialų pranešimą Kongreso lyderiams apie planuojamą SPICE (trumpinys, reiškiantis – protinga, tikslaus smūgio, ekonomiška – red.) šeimos sklandančių bombų perdavimą.

Buvęs JAV prezidentas ir tikėtinas Respublikonų partijos kandidatas kituose prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas pirmadienį atvyko į teismą Manhatane, kur sieks gintis nuo kaltinimų sukčiavimu išpučiant savo nekilnojamojo ir finansinio turto vertę.  Kaltinimai labai nepalankūs D. Trumpo prekės ženklui, kurį jis dešimtmečius kruopščiai kūrė, ir kelia pavojų, kad jis gali prarasti didžiosios savo verslo imperijos dalies kontrolę.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį Turkijoje surengė įtemptas derybas, siekdamas sušvelninti Ankaros pyktį dėl kruvinų įvykių Gazos Ruože.  Tai pirmas A. Blinkeno vizitas Turkijoje nuo tada, kai Izraelis pradėjo karą su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“, keršydamas už spalio 7 dieną jos įvykdytą išpuolį. Vizitas vyksta tuo metu, kai Turkijos visuomenėje ir prezidentūroje verda pyktis dėl Izraelio ir Vakarų.

Pirmadienį Amerikos branduolinis povandeninis laivas atvyko į Jungtinių Valstijų Centrinės karinės vadovybės operatyvinės atsakomybės zoną. Apie tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė Jungtinių Valstijų Centrinė vadovybė. „2023 m. lapkričio 5 d. Ohajo klasės povandeninis laivas atvyko į JAV Centrinės vadovybės atsakomybės sritį“, – rašoma įraše. Vadovybės veiklos zoną sudaro Artimieji Rytai, Rytų Afrika ir Centrinė Azija.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pareiškė, kad padaryta pažanga užtikrinant vadinamąją humanitarinę pertrauką Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ kovose.  Šiuo klausimu Artimuosiuose Rytuose šiuo metu taip pat dirba JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Paklaustas, ar pavyko pasiekti kokios nors pažangos sprendžiant šį klausimą, J. Bidenas, išėjęs iš bažnyčios Delavero valstijoje, atsakė taip ir, prieš sėsdamas į savo automobilį, pakėlė nykštį į viršų.

Artimuosiuose Rytuose viešintis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį dar kartą patvirtino JAV paramą vadinamosioms humanitarinėms pauzėms Izraelio ir „Hamas“ kovose, kad būtų užtikrinta, jog žmonės apgultame Gazos Ruože gautų pagalbą. Kalbėdamas spaudos konferencijoje Amane apie tai, kad reikia saugoti civilius gyventojus ir spartinti pagalbos tiekimą, A. Blinkenas pareiškė: „Jungtinės Valstijos mano, kad visas šias pastangas palengvins humanitarinės pauzės.

Artimuosiuose Rytuose viešintis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pradės dviejų dienų vizitą Turkijoje, tebesitęsiant „Hamas“ ir Izraelio karui, pranešė Valstybės departamentas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį susitinka su Jordanijos karaliumi Abdullah II, be rezultatų atvykęs iš Izraelio, kur bandė užtikrinti humanitarines pauzes kare žydų valstybei siekiant sunaikinti „Hamas“. A. Blinkenas į Amaną atvyko vėlų penktadienio vakarą ir čia dalyvaus penkių arabų valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus ir „Hamas“ konkurento, Palestinos autonomijos (PA) prezidento Mahmudo Abbaso atstovas.

Vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas penktadienį pranešė, kad vyksta derybos dėl, jo teigimu, labai svarbios pertraukos Artimųjų Rytų konflikte, siekiant išlaisvinti dešimtis palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ Izraelyje paimtų įkaitų. „Dėl to vyksta labai rimtos ir aktyvios diskusijos.

Jungtinės Valstijos trečiadienį naujakurių vykdomą smurtą okupuotame Vakarų Krante pavadino neįtikėtinai destabilizuojančiu ir paragino Izraelį jį pažaboti. Šiose Palestiniečių teritorijose taip pat vyksta Izraelio ir „Hamas“ karas.

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad trečiadienį JAV piliečiai pradėjo evakuotis iš Gazos Ruožo, šimtams sužeistų gyventojų ir užsieniečių palikus karo draskomas Palestiniečių teritorijas. „Šiandien Amerikos lyderystės dėka užtikrintas saugus sužeistų palestiniečių ir užsienio piliečių išvykimas iš Gazos Ruožo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė J. Bidenas. „Tikimės, kad Amerikos piliečiai išvyks šiandien, o artimiausiomis dienomis jų bus dar daugiau.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį vėl vyks vizito į Izraelį, suintensyvėjus karui tarp Izraelio ir „Hamas“, sakė atstovas spaudai. „Sekretorius A. Blinkenas penktadienį vyks į Izraelį, kur pirmiausiai susitiks su Izraelio vyriausybės nariais, o vėliau planuojami sustojimai kitose regiono vietose“, – antradienį žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savo vaikus Helovino proga aprengė Ukrainos garbei. A. Blinkeno sūnus užfiksuotas apsirengęs kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o jo dukra vilki Ukrainos vėliavos spalvomis – ryši geltoną skarelę ir vilki mėlyną suknelę. A. Blinkenas su šeima lankėsi JAV prezidento Joe Bideno ir pirmosios ponios Jill Biden surengtame Helovino vakarėlyje.

Pasikartojantys išpuoliai prieš amerikiečių karius Artimuosiuose Rytuose gali įtraukti JAV į konfliktą su Iranu, pirmadienį nurodė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.  Šiuo metu Vašingtonas stengiasi užkirsti kelią Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ kovoms perraugti į regioninį karą.

JAV jūrų pėstininkų korpuso greitojo reagavimo pajėgos plaukia į Viduržemio jūros rytinę dalį amfibiniu puolimo laivu „USS Bataan“. CNN apie tai skelbia remdamasis savo šaltiniais. 26-oji jūrų laivyno ekspedicinė divizija pastarosiomis savaitėmis veikė Artimųjų Rytų vandenyse, tačiau vėliau pradėjo judėti link Sueco kanalo. Vienas iš šaltinių CNN teigė, kad laivas šiuo metu yra Raudonojoje jūroje ir netrukus turėtų išplaukti į rytinę Viduržemio jūros dalį.

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio ir smogikų grupuotės „Hamas“ netrukus gali išplisti regione. Taip mano JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Anot jo, Vašingtonas mato išaugusią riziką, kad eskalavimo mastai artimiausiu metu tik augs. Pavyzdžiui, jau teigiama, kad Irano remiami kovotojai toliau atakuoja JAV bazes regione.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė, kad kelias link prezidentų Xi Jinpingo ir Joe Bideno susitikimo nėra sklandus, pranešė valstybinė kinų žiniasklaida, kai vyriausiasis diplomatas baigė vizitą Vašingtone. Šią savaitę jis susitiko su J. Bidenu ir kitais aukšto rango JAV pareigūnais, o penktadienį abi šalys susitarė kitą mėnesį surengti vadovų susitikimą.

18 žmonių restorane ir boulingo klube nušovusį 40-metį atsargos karininką po dvi paras trukusių paieškų pareigūnai rado negyvą. 48-ias valandas – tiek laiko truko 18 žmonių nušovusio ir dar 13 sužalojusio Meino žudiko medžioklė, sutelkusi kone pusę tūkstančio pareigūnų. Visgi po to, kai pareigūnai rado jo automobilį prie upės, vilčių, kad 40-metį Robertą Cardą pavyks sučiupti gyvą, buvo likę nedaug. Paieškos prie upės ir pačioje upėje truko ištisas valandas.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį susitiko su Kinijos užsienio reikalų ministru, pranešė Baltieji rūmai, abiem šalims siekiant užmegzti glaudesnius ryšius prieš galimą kinų vadovo Xi Jinpingo vizitą. „Prezidentas pabrėžė, kad tiek Jungtinės Valstijos, tiek Kinija turi atsakingai valdyti konkurenciją mūsų šalių santykiuose ir palaikyti atviras komunikacijų linijas“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime po susitikimo su Wang Yi.

Jungtinės Valstijos penktadienį išplėtė savo pastangas nutraukti finansavimą „Hamas“ ir paskelbė antrą sankcijų paketą žmonėms ir organizacijoms, susijusiems su šia palestiniečių islamistų grupuote. Gazos Ruožą kontroliuojanti „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Dar 222 žmonės buvo pagrobti. Izraelis vykdo atsakomuosius oro smūgius Gazos Ruožui.

Kelionę į Vašingtoną surengęs Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi ketvirtadienį išreiškė viltį, kad po kelis mėnesius trukusios įtampos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis taps stabilesni. Jo viešnagė vyksta rengiantis galimam prezidento Xi Jinpingo vizitui. JAV prezidentas Joe Bidenas yra pakvietęs pastarąjį į San Fransiske kitą mėnesį vyksiantį Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą.

Kinų naikintuvas virš Pietų Kinijos jūros praskrido per 3 m nuo amerikiečių bombonešio B-52, vos nesukeldamas avarijos, paskelbė JAV kariškiai. Incidentas atkreipia dėmesį į nelaimingų atsitikimų tikimybę abiem šalims varžantis dėl įtakos regione.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitikęs su naujuoju Atstovų Rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu ir demokratų mažumos lyderiu Hakeemu Jeffriesu aptarė savo prašymą skirti beveik 106 mlrd. dolerių (100 mlrd. eurų) Izraeliui, Ukrainai ir kitiems su nacionaliniu saugumu susijusiems poreikiams.

JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) specialiųjų pajėgų komandos ketvirtadienį atliko kratą paskutiniu žinomu adresu, susijusiu su Robertu Cardu, kuris įtariamas trečiadienį Luistone, Meine, nužudęs 18 žmonių. CNN šaltiniai sakė, kad FTB komandoms patikrinus namus, tyrėjai atvyko vykdyti kratos ir ieškojo tokių daiktų kaip kompiuteriai, užrašai, ginklai ir bet kokie įrodymai, galintys rodyti R. Cardo planą surengti šaudynes.

Vienas JAV pilietis buvo apkaltintas žmogžudyste ir kitais nusikaltimais už tai, kad birželio mėnesį netoli Noišvanšteino pilies Vokietijoje užpuolė dvi moteris iš Jungtinių Valstijų, įstūmė jas į tarpeklį ir vieną iš jų mirtinai sužalojo, ketvirtadienį pranešė prokurorai.

Jungtinės Valstijos praneša smogusios dviem objektams Rytų Sirijoje, teigdamos, kad jais naudojosi Irano pajėgos ir su jais susijusios grupės. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas savo pareiškime teigė, kad „tikslūs savigynos smūgiai“ buvo surengti siekiant apsaugoti JAV karius Irake ir Sirijoje ir buvo atsakas į pastaruosius Irano remiamų grupuočių išpuolius. „Šios Irano remiamos atakos prieš JAV pajėgas yra nepriimtinos ir turi būti sustabdytos.

JAV ketvirtadienį paskelbė apie naują 150 mln. dolerių (142, 28 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta artilerijos amunicija ir mažo kalibro šoviniai, taip pat prieštankiniai ginklai. Vašingtonas yra neabejotinai didžiausias Kyjivo saugumo pagalbos teikėjas – nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo 2022 metų vasarį Ukrainai skyrė 43,9 mlrd. dolerių (41,64 mlrd.