Europa

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien padėkojo „X“ savo kolegai iš Suomijos, sakydamas, kad „dabar svarbi kiekviena diena“ siekiant taikos, rašo „Sky News“. V. Zelenskis teigė, kad jis ir Alexanderis Stubbas bendrauja beveik kasdien, o Ukraina esanti dėkinga už jo „pastangas priartinti taiką“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pridūrė: „Dabar svarbi kiekviena diena, nes mūsų bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir G7 partneriais įgauna naujų elementų.

Šveicarijos ekonomikos ministras Guy Parmelinas trečiadienį buvo išrinktas šalies prezidentu 2026 metams.  Jį išrinko abiejų Federalinės Asamblėjos rūmų parlamentarų įstatymų leidėjai. Už G. Parmeliną balsavo 203 iš 210 parlamentarų. „Tai sunkūs laikai. Aš pradedu eiti pareigas neramioje ir neaiškioje situacijoje, trapiame ir pažeidžiamame žemyne. Mūsų laikai reikalauja ryžtingumo, įžvalgumo, drąsos ir vilties“, – trečiadienį įstatymų leidėjams sakė 66-erių G. Parmelinas.

Vengrijos parlamentas, kuriame dominuoja premjero Viktoro Orbano nacionalistų koalicija, trečiadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo apsunkinamas šalies prezidento pašalinimas iš pareigų. Balsavimas įvyko likus maždaug keturiems mėnesiams iki rinkimų šioje 9,5 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos šalyje, o V. Orbanui iškilo precedento neturintis iššūkis, nes apklausos rodo, kad opozicijos lyderio Peterio Magyaro partija TISZA tvirtai pirmauja.

Prancūzijos, Britanijos ir Vokietijos lyderiai trečiadienį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė Ukrainos klausimą, siekdami „pabandyti pajudėti į priekį“, pranešė Eliziejaus rūmai. Pokalbis truko 40 minučių, sakė Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas. Eliziejaus rūmai pranešė, kad pokalbyje dar dalyvavo Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

Europos šalys toliau deklaruoja tvirtą paramą Ukrainai, tačiau neturi savos strategijos, kaip užbaigti karą Ukrainoje be JAV pagalbos. Tai tampa problema, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje išlieka nepastovi, rašo „The New York Times“. Pažymima, kad Europos pareigūnai mano, jog itin svarbu, kad Ukraina taikos derybose gautų patikimas saugumo garantijas.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir bent dalis jos biuro planuoja persikelti iš Vilniaus į Varšuvą. Šią informaciją „Radio Svaboda“ patvirtino keli informuoti šaltiniai, įskaitant ir asmenis iš S. Cichanouskajos aplinkos, kurie sutiko kalbėti su anonimiškumo sąlyga. Remiantis turima informacija, persikėlimo data ir tai, kurie komandos nariai lydės S. Cichanouskają į Varšuvą, kol kas nėra aiškūs. „Sprendimas persikelti priimtas 100 proc.

Danijos žvalgyba pirmą kartą įvardijo JAV kaip potencialią grėsmę šalies saugumui. Tai rodo pasikeitusį Danijos požiūrį į savo sąjungininkę, pasaulinių geopolitinių ginčų dėl Grenlandijos fone, rašoma „Bloomberg“. Trečiadienį paskelbtoje 2025 m. prognozėje Danijos karinė žvalgyba (DDIS) – viena iš dviejų pagrindinių šalies žvalgybos tarnybų – pareiškė, kad JAV vis aktyviau teikia pirmenybę savo interesams ir „dabar naudoja savo ekonominę bei technologinę galią kaip valdžios priemonę, ypač sąju...

Europos Sąjunga imasi griežtų veiksmų prieš Baltarusiją – po šimtų į Lietuvos oro erdvę įskridusių meteorologinių oro balionų ES ambasadoriai sutarė plėsti sankcijas Minskui. Dėl šių incidentų ne kartą buvo stabdyta skrydžių veikla Lietuvos oro uostuose, o kelionės sutriko dešimtims tūkstančių keleivių. Apie tai socialiniame tinkle pranešė „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ Europos reikalų redaktorius Rikardas Jozwiakas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstas aljansas, kuris kadaise siejo JAV ir Europą, nebeegzistuoja, rašo „Bloomberg“. Anot jo, tai kelia beprecedenčius iššūkius. „Tai, ką kadaise vadinome normatyviniais Vakarais, tokia forma nebeegzistuoja“, – antradienį sakė F. Merzas. „Geriausiu atveju tai tebėra geografinis pavadinimas, bet nebe normatyvinis ryšys, kuris mus sieja“, – pabrėžia jis.

Lenkų tyrėjai išardė nusikaltėlių tinklą, kaltinamą suklastojus leidimus gyventi šimtams užsieniečių, trečiadienį pranešė Lenkijos radijas. Centrinis tyrimų biuras (CBSP) ir pasieniečiai per operaciją keliuose centriniuose šalies regionuose sulaikė 24 asmenis, tarp jų du įtariamus vadeivas – 52 metų lenką ir 39 metų ukrainietį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastaruoju metu atvirai reiškiamas palaikymas Europos kraštutinei dešinei pradžiugino ne visus jo sulaukusiuosius. Vokiečių „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) D. Trumpo moralinę paramą vertina palankiai ir laiko būdu didinti šalies piliečių palankumą bei užbaigti politinę izoliaciją, o nuosaikesne jėga save pristatyti siekiantis Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ girtis JAV prezidento palaikymu anaiptol neskuba, rašo „Politico“. AfD lyderiai džiūgavo matydami, kaip D....

Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado, kuri yra priversta slapstytis, turi atvykti į Oslą, bet trečiadienį vyksiančioje Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijoje nedalyvaus, paskelbė organizatoriai. „Nors ji negalės atvykti į ceremoniją ir šiandienos renginius, mes nepaprastai džiaugiamės galėdami patvirtinti, kad ji saugi ir bus su mumis Osle“, – paskelbė norvegų Nobelio institutas. Pareiškime sakoma, kad M. C. Machado kelionė vyksta ypatingo pavojaus sąlygomis.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atlieka išsamų tyrimą dėl mirčių, kurios gali būti susijusios su COVID-19 vakcinomis, atvejų. Apie tai antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos sekretoriaus, kuris yra vakcinacijos skeptikas, atstovas. Nuo tada, kai Donaldas Trumpas paskyrė Robertą F. Kennedy jaunesnįjį į pareigas, JAV valdžia pradėjo didelę vakcinų politikos pertvarką, keliančią vis didesnį susirūpinimą medikų bendruomenėje.

 Proeuropietiška Lenkijos vyriausybė atsidūrė aklavietėje, nacionalistinių pažiūrų prezidentui blokuojant precedento neturinčias reformas, kol šalyje tvyro didelis susiskaldymas, o kaimyninėje Ukrainoje tebesiaučia karas. Keturis mėnesius prezidento pareigas einantis Karolis Nawrockis, remiamas Lenkijos dešiniojo sparno opozicijos, jau vetavo 17 parlamento priimtų įstatymų. K. Nawrockis taip pat atsisakė skirti ir paaukštinti teisėjus, ambasadorius ir specialiųjų tarnybų agentus.

Popiežius Leonas XIV sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą. „Pasisakymai apie Europą, įskaitant naujausius interviu, mano manymu, yra bandymas sugriauti tai, ką aš laikau labai svarbiu aljansu šiandien ir ateityje“, – antradienio vakarą „Vatican News“ citavo iš JAV kilusį pontifiką. Popiežius sukritikavo Trumpą Jis skeptiškai atsiliepė ir apie D. Trumpo administracijos pateiktą Ukrainos taikos planą ir įspėjo nepalikti Europos nuošalyje.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) įspėjo visus „Gmail“, „Outlook“ ir kitų paštų naudotojus šiuo metu būti itin budriems, rašo „Daily Mail“. Biuras perspėja, kad šventiniu laikotarpiu padaugėja atvejų, kai sukčiai įsibrauna į elektroninių paštų dėžutes ir ištuština banko sąskaitas. Štai kas išduoda sukčius Vyrauja keturi pagrindiniai sukčiavimo elektroniniu paštu būdai. Pirmas – sukčiai praneša apie siuntas, kurių neva nepavyko jums pristatyti.

Europoje plinta „supergripas“, dėl kurio Didžiojoje Britanijoje kai kurios ligoninės jau paskelbė apie kritinę būklę, buvo uždarytos kelios mokyklos bei imama kalbėti apie būtinybę grąžinti kaukes. Sveikatos sistemos pareigūnai mano, kad Jungtinė Karalystė gali susidurti su blogiausiu gripo sezonu per visą istoriją.

Europos Komisija (EK) patvirtino pirmosios atominės elektrinės Lenkijoje valstybinį kofinansavimą, taip užbaigdama beveik metus trukusį Varšuvos paraiškos nagrinėjimą. EK pripažino, kad investicijos į branduolinę energetiką gali atlikti esminį vaidmenį Lenkijos strategijoje dekarbonizuoti elektros energijos gamybą. Prieš metus pateiktoje paraiškoje Lenkijos vyriausybė nurodė, kad investicijos į projekto įgyvendinimą siektų beveik 180 mlrd. zlotų (daugiau kaip 40 mlrd. eurų), iš jų 60 mlrd.

Lenkijoje netoli Pruškuvo miesto, esančio netoli Varšuvos, įvyko žiauri tragedija, skelbia „Fakt“. Kaime įvykdyta brutali žmogžudystė. Buvo nužudyta 46-erių moteris, suimtas 52-ejų vyras. Žmogžudystė Lenkijoje Leidinio duomenimis, sulaikytas vyras buvo moters buvęs vyras. Jam buvo uždrausta artintis prie šeimos. Tarnyboms apie žmogžudystę pranešta gruodžio 9 d. Pagalbą iškvietė aukos sūnus. „16:20 val. gavome pranešimą apie nusikalstamą incidentą. 46 metų moteris yra mirusi.

Per dvi iškilmingas ceremonijas trečiadienį Osle ir Stokholme bus įteiktos šių metų Nobelio premijos.  Nobelio taikos premija šiemet atiteko žinomai Venesuelos opozicijos politikei Marijai Corinai Machado. Tačiau kol kas lieka neaišku, ar 58-erių opozicionierė Norvegijos sostinėje asmeniškai atsiims prestižinį apdovanojimą. Tai būtų pirmasis viešas jos pasirodymas per 11 mėnesių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nėra pažadėjęs skirti Vengrijai iki 20 mlrd. dolerių (beveik 17,2 mlrd. eurų) finansinės paramos. „Ne, nepažadėjau, tačiau jis tikrai to teiravosi“, – sakė D. Trumpas interviu žinių portalui „Politico“. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas lapkričio viduryje po apsilankymo Baltuosiuose rūmuose savo delegacijai pareiškė, kad jo šalis dabar gali tikėtis „amerikiečių finansinio apsaugos skydo“, jei užsienis imtųsi „spekuliacinio ar politinio puolimo“...

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad per „tragišką atsitikimą“ Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų narys, toli nuo fronto linijos stebėjęs ginklų bandymą. Tai – pirmoji tarnaujančio britų kareivio mirtis per beveik ketverius metus trunkantį karą.  „Su giliu apgailestavimu turime pranešti, kad šįryt Ukrainoje žuvo JK ginkluotųjų pajėgų narys“, – pranešė Gynybos ministerija.

„Sky News“ gynybos ir saugumo analitikas Michaelas Clarke‘as išnagrinėjo naujausius Donaldo Trumpo pasisakymus, kuriuose jis Europos lyderius pavadino „silpnais“. M. Clarke‘as teigia, kad šie žodžiai dera su praėjusią savaitę paskelbta atnaujinta Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo strategija. Analitikas teigė: „Jis [Donaldas Trumpas] yra atlaidus Rusijai, atlaidus Kinijai, nemoralizuoja... kol neprabyla apie Europą. Tuomet jis staiga tampa kupinas moralinių vertinimų.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį atsidarė „TikTok“ paskyrą, taip bandydamas užmegzti ryšį su jaunesniais rinkėjais, nors ši programėlė uždrausta naudoti vyriausybės įrenginiuose.

Europos Komisija (EK) antradienį pritarė milijardinei valstybės pagalbai Lenkijos pirmosios atominės elektrinės statybai. Ši jėgainė, kuri bus statoma Lubiatovo–Kopalino vietovėje, netoli Baltijos jūros pakrantės, turėtų pradėti veikti 2030 m. pabaigoje. Skaičiuojama, kad ji atsieis apie 42 mlrd. eurų. Lenkijos vyriausybė planuoja paremti valstybinį operatorių PEJ ir padengti apie 30 proc. statybų išlaidų bei suteikti garantijas, padengiančias 100 proc. operatoriaus skolos projektui finansuoti.

JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo strategija, kurioje Europa brutaliai kritikuojama kaip susidurianti su „civilizacijos išnykimo“ grėsme, yra įspėjimas Europai dėl griežtėjančios Vašingtono pozicijos, antradienį pareiškė viena Prancūzijos ministrė. Penktadienį paskelbta naujoji D. Trumpo administracijos strategija yra „itin brutalus Jungtinių Valstijų ideologinės laikysenos paaiškinimas“, parlamentui sakė antroji pagal rangą Prancūzijos gynybos ministerijos ministrė Alice Rufo.

Graikijos vyriausybė antradienį bando suvaldyti ūkininkų protestus po to, kai Kretoje per visoje šalyje vykstančią akciją dėl žemės ūkio finansavimo buvo užimti oro uostai Kretos saloje. Nuo lapkričio pabaigos tūkstančiai ūkininkų traktoriais periodiškai blokuoja greitkelius ir pasienio perėjas, o trečiadienį jie žada užblokuoti centrinį Voloso uostą. „Šiuo metu Graikijos keliuose yra daugiau nei 20 tūkst. traktorių, o jų skaičius gali priartėti prie 25 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbtame interviu leidiniui „Politico“ dar paaštrino savo nesutarimus su Europa, pavadinęs žemyną „silpnu“ ir „nykstančiu“ dėl imigracijos ir Ukrainos. D. Trumpas dar labiau sugriežtino savo neįprastą pastarojo meto kritiką regionui, kurį Vašingtonas ilgą laiką laikė vienu pagrindinių sąjungininkų, pakartojęs kraštutinių dešiniųjų teiginius apie civilizacijos nuosmukį Europoje. „Dauguma Europos šalių, jos, jos nyksta.

Rygos miesto teismas pirmadienį skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir penkerių metų lygtinę bausmę Babytės futbolo klubo vadovui Girtui Jeskei už seksualinį smurtą prieš nepilnamečius.  Nutartis dar neįsiteisėjo ir ją dar galima apskųsti Rygos apygardos teismui. Nors asmens neįvardijo, policija anksčiau žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė pradėjusi 1983-iaisiais gimusio vyro, futbolo klubo vadovo, įtariamo seksualiai prievartavusio tris nepilnamečius, baudžiamąjį persekiojimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Romoje susitiko su Italijos premjere Giorgia Meloni. Pagrindinė pokalbio tema buvo derybos dėl galimo taikos susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos ir Ukrainos karą. Apie tai V. Zelenskis informavo savo socialiniuose tinkluose. Jis pažymėjo, kad jis ir G. Meloni „labai išsamiai aptarė visus diplomatinės situacijos aspektus“. „Pranešiau apie mūsų derybų komandos darbą – koordinuojame diplomatiją.

Prie Lietuvos ambasados Varšuvoje praėjusią savaitę susirinkę keliasdešimt mitinguotojų pasisakė „prieš Lietuvoje gyvenančių lenkų diskriminaciją“. Kaip BNS antradienį nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), mitinge dalyvavo apie 30–40 asmenų. „Sekmadienį, tarp 13–14.30 val., prie Lietuvos ambasados Varšuvoje vyko protesto mitingas (...). Mitingą organizavo „Ruch Narodowy“ (liet. „Nacionalinis judėjimas“), „Mlodziez Wszechpolska“ (liet.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas blefu laiko Rusijos propagandos naratyvus apie Rusijos ekonomikos sėkmę ir nepritaria galimybei mažinti spaudimą Rusijos Federacijai. Jis tai pareiškė Estijos parlamento (Riigikogu) posėdyje, praneša ERR ir „Ukrinform“. Pasak K. Michalo, Maskva nepakeitė nė vieno iš savo pradinių tikslų – Kremlius vis dar siekia užimti visą Ukrainos teritoriją ir perrašyti Europos saugumo architektūrą. „Neturime jokios priežasties mažinti spaudimą Rusijai.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas blefu laiko Rusijos propagandos naratyvus apie Rusijos ekonomikos sėkmę ir nepritaria galimybei mažinti spaudimą Rusijos Federacijai. Jis tai pareiškė Estijos parlamento (Riigikogu) posėdyje, praneša ERR ir „Ukrinform“. Pasak K. Michalo, Maskva nepakeitė nė vieno iš savo pradinių tikslų – Kremlius vis dar siekia užimti visą Ukrainos teritoriją ir perrašyti Europos saugumo architektūrą. „Neturime jokios priežasties mažinti spaudimą Rusijai.

Vokietijos karinės kontržvalgybos tarnyba (MAD) savo metinėje ataskaitoje vertina, kad šnipinėjimo ir sabotažo grėsmė Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms ženkliai išaugo. Apie tai praneša „Die Zeit“. Ataskaitoje teigiama, kad užsienio specialiosios tarnybos pasitelkia visas įmanomas priemones, siekdamos rinkti informaciją, daryti įtaką ir skleisti dezinformaciją Vokietijoje.

Po pareiškimų apie galimą Baltarusijos turto konfiskavimą Lietuvoje Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka pasiūlė Vilniui pradėti derybas ir megzti santykius. Pasak internetinio leidinio eurointegration.com, šį pareiškimą jis padarė Saugumo Tarybos posėdyje, apie tai pranešė valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.  A. Lukašenka pareiškė, kad jis „visada susitars“ su Lietuvos žmonėmis, ir paragino susėsti prie derybų stalo.

Minsko Partizanų rajono teismas pripažino „ekstremistine“ oficialią Europos Tarybos svetainę, pranešė currenttime.tv. Į tai dėmesį atkreipė žmogaus teisių centras „Viasna“.  Į „ekstremistų“ sąrašą taip pat įtrauktas Rusijos leidinio „SOTAvision“ „YouTube“ kanalas ir svetainė „Mogilev.

Volodymyras Zelenskis yra demokratiškai išrinktas Ukrainos prezidentas, o kiti prezidento rinkimai turėtų įvykti tada, kai tai bus įmanoma. Apie tai pareiškė Europos Komisijos spaudos sekretorė Anitta Hipper, rašo „Evropeiskaja pravda“. ES laiko V. Zelenskį teisėtu prezidentu ir pabrėžia, kad rinkimai Ukrainoje turi būti surengti, kai leis aplinkybės. „Mes jau esame atkreipę dėmesį į šį klausimą, nes laikai išskirtiniai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad kai kurios praėjusią savaitę pristatytos naujosios JAV nacionalinio saugumo strategijos dalys yra „mums nepriimtinos iš Europos perspektyvos“. „Nematau jokio reikalo amerikiečiams dabar norėti gelbėti demokratiją Europoje“, – sakė F. Merzas apie strategiją, kurioje Europa kaltinama politinės laisvės ribojimu ir žodžio laisvės slopinimu.

Žurnalas „Regulatory Toxicology and Pharmacology“ oficialiai atšaukė 2000 m. paskelbtą mokslinį straipsnį, kuriame iš esmės buvo teigiama, kad herbicidas „Roundup“ ir jo veiklioji medžiaga glifosatas nesukelia vėžio.

Dešiniųjų pažiūrų populistas ir milijardierius Andrejus Babišas antradienį pradėjo eiti naujojo Čekijos ministro pirmininko pareigas. Čekijos prezidentas Petras Pavelas 71-erių politiką prisaikdino per iškilmingą ceremoniją Prahos pilyje 9 val. ryto (10 val. Lietuvos laiku). A. Babišas su savo partija ANO laimėjo parlamento rinkimus maždaug prieš du mėnesius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Europos Sąjungos (ES) skirtą baudą milijardieriaus Elono Musko tinklui „X“. Ji “bjauri”, ir jis nesuprantąs, kaip ES gali pateisinti šį žingsnį, sakė D. Trumpas reporteriams Baltuosiuose rūmuose. Jis teigė, jog tiksi gauti daugiau informacijos. Europa, anot D. Trumpo, kai kur suka neteisinga kryptimi. „Europa turi būti labai atsargi“, – kalbėjo prezidentas. ES praėjusią savaitę socialinių tinklų platformai „X“ skyrė 120 mln.

Trys pirmadienį Lenkijos policijos sustabdyti ukrainiečiai 43, 42 ir 39 metų teigė „keliaujantys po Europą“. Jie prieš kelias valandas buvo atvykę į Lenkiją ir keliavo į Lietuvą, pranešė policijos atstovas Kacperas Wojteczko.  Policija apieškojo automobilį ir konfiskavo įrenginius, galinčius sutrikdyti šalies strategines IT sistemas ir telekomunikacijų tinklus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos ir Europos valstybių nacionalinio saugumo patarėjai tęs darbą prie galutinės „taikos plano“ versijos ir ją užbaigs iki antradienio vakaro, rašo „Evropeiskaja pravda“. V. Zelenskis dar kartą patvirtino, kad pirminis JAV „taikos pasiūlymas“ buvo pakeistas ir sutrumpintas nuo 28 iki 20 punktų, o dėl kelių klausimų – teritorijų, pokario atstatymo ir saugumo garantijų – galutinio sprendimo vis dar nėra.

Dėl nuolat besikeičiančios JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijos, svyruojančios dėl spaudimo Rusijai, Europa atsidūrė sudėtingoje padėtyje – jai tenka savarankiškai atremti Rusijos keliamas grėsmes. Apie tai „Politico“ rašė britų rašytojas, televizijos laidų vedėjas ir komentatorius Johnas Kampfneris. „Labiausiai mane nustebino per saugumo konferencijas, kuriose lankiausi šį rudenį Berlyne ir kitur, tvyrantis nerimo mastas. Tačiau iš esmės tai lieka paslėpta už uždarų durų“, – rašė jis.

Graikijos Kretos saloje tęsiantis ūkininkų protestams, pirmadienį laikinai teko uždaryti Herakliono oro uostą. Šimtai demonstrantų, pasak policijos, pralaužė užtvarą ir pateko ant Nikoso Kazantzakiso oro uosto pakilimo ir nusileidimo tako. Skrydžiai buvo visiškai nutraukti, pranešė Graikijos radijas. Tačiau turistų tai praktiškai nepaveikė, nes šiuo metų laiku vykdoma tik nedaug užsakomųjų skrydžių.

Londone susitikę Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai aptarė Donaldo Trumpo siūlomą „taikos planą“ ir Ukrainai žadamas saugumo garantijas – darbas prie susitarimo, kaip teigia Eliziejaus rūmai, jau artėja prie finišo, o diplomatinis sujudimas Europoje tik stiprėja, praneša „Le Figaro“. Eliziejaus rūmai pažymėjo, kad keturių lyderių susitikimas Londone gruodžio 8 d. leido „tęsti bendrą darbą prie amerikiečių plano“ dėl Rusijos ir Ukrainos karo nutraukimo, „siekiant ...

Technologijų milžinė „Meta“ socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojams Europoje leis dalytis mažiau duomenų ir matyti mažiau personalizuotos reklamos skelbimų po to, kai buvo nubausta už Europos Sąjungos (ES) skaitmeninių taisyklių pažeidimą, pirmadienį pranešė Briuselis.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas pateikė kaltinimus Lietuvai – esą mūsų šalis, sekdama Lenkija, pasienyje rengia „dronų provokacijas“, kad iš Europos išsireikalautų milijardinės paramos. Tuo metu Vilnius tvirtina priešingai – kalbama apie būtinybę stiprinti gynybą ir atremti hibridines grėsmes.

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė stipriam Europos imigracijos politikos sugriežtinimui. Be kita ko, pritarta ir idėjai steigti vadinamuosius „grąžinimo centrus“ už 27 šalių bloko ribų prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai nebuvo patenkinti.