Briuselyje susirinkę vidaus reikalų ministrai pritarė pasiūlytam priemonių paketui, Europos vyriausybėms susiduriant su spaudimu elgtis griežčiau ir visuomenėms vis įtariau žvelgiant į migraciją bei dėl to gerėjant kraštutinių dešiniųjų jėgų rezultatams rinkimuose.
Europos Komisijos šių metų pradžioje pateikti pakeitimai, kuriuos prieš įsigaliojant turi patvirtinti Europos Parlamentas, sudarytų galimybes:
– Atidaryti centrus už Europos Sąjungos sienų, į kuriuos būtų siunčiami tie migrantai, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti – vadinamuosius „grąžinimo centrus“.
– Taikyti griežtesnes bausmes migrantams, kurie atsisako palikti Europos teritoriją, įskaitant ilgesnius sulaikymo laikotarpius.
– Grąžinti migrantus į šalis, kurios nėra jų kilmės šalys, tačiau Europos laikomos saugiomis.
Spaudimo imtis veiksmų šiuo klausimu nesumažino ir neteisėtų atvykimų į Europą sumažėjimas: nuo 2025 m. pradžios tokių atvejų kol kas buvo 20 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
„Turime veikti greičiau, kad žmonės pajustų, jog mes kontroliuojame situaciją“, – sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.
Pasmerkti teisinei nežinomybei
Naujos iniciatyvos kelia nerimą su migrantais dirbantiems aktyvistams.
„Užuot investavusi į saugumą, apsaugą ir integraciją, ES renkasi politiką, kuri dar daugiau žmonių pastums į pavojų ir teisinę nežinomybę“, – sakė nelegaliems migrantams padedančios nevyriausybinės organizacijos PICIUM atstovė Silvia Carta.
Tačiau šiuo metu ES pirmininkaujančios Danijos, kuri jau seniai pasisako už griežtesnes migracijos taisykles, iniciatyva valstybės narės sparčiai juda į priekį.
ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad daugelis bloko lyderių „išreiškė politinį pageidavimą“ įgyvendinti šias papildomas priemones.
„Mes judame į priekį labai greitai“, – sakė diplomatas, kalbėjęs, kaip ir kiti, su anonimiškumo sąlyga.
Visgi, kai kurie bloko nariai reiškė skepticizmą.
Prancūzija suabejojo kai kurių pasiūlymų teisėtumu ir veiksmingumu, o Ispanija liko neįtikinta, kad keliose kitose šalyse nepasiteisinę „grąžinimo centrai“ pasiteisins ES.
Vis dėlto šias priemones remia centro dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai, kurie jau davė pirminį pritarimą Europos Parlamente.
Planuoja priimti prieglobsčio prašytojus iš solidarumo?
ES valstybės narės pirmadienį taip pat susitarė, kaip įgyvendinti naują „solidarumo“ sistemą, pagal kurią bent 30 tūkst. prieglobsčio prašytojų būtų paskirstyti tarp valstybių narių.
Pagal neseniai patvirtintą reformą, kuria siekiama padėti šalims, į kurias atvyksta didelis skaičius pabėgėlių, pvz., Graikijai ir Italijai, dalį pabėgėlių turėtų priimti kitos ES valstybės narės arba sumokėti 20 tūkst. eurų už kiekvieną asmenį šalims, į kurias jie atvyko.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad griežtinti imigracijos politiką spaudžiamos visų ES valstybių narių vyriausybės, sutikimas priimti papildomus prieglobsčio prašytojus neišvengiamai didina politinę riziką.
Šiuo klausimu vyko ilgos derybos, pasibaigusios pirmadienį, tačiau priimtas sprendimas nebuvo detalizuotas.
„Retas vidaus reikalų ministras norės stoti prieš spaudą ir pasakyti: „Taigi, aš paėmiau 3 tūkstančius“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos politikas.
Lenkijai išsiderėjo išimtį
Lenkija lapkritį pateikė prašymą Briuseliui atleisti ją nuo minėtos solidarumo programos įpareigojimų, kadangi šalis ir taip susiduria su dideliais migrantų srautais iš Baltarusijos ir pabėgėlių antplūdžiu iš Ukrainos. Šis jos prašymas pirmadienį buvo patenkintas.
„Lenkijai nebus taikomas joks perkėlimo mechanizmas, ji taip pat atleista nuo bet kokių su tuo susijusių išlaidų. Šiuo atžvilgiu pasiekėme viską, ko norėjome“, – po susitikimo Briuselyje sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinski, kurį cituoja naujienų agentūra PAP.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
