Balsavimas įvyko likus maždaug keturiems mėnesiams iki rinkimų šioje 9,5 mln. gyventojų turinčioje Vidurio Europos šalyje, o V. Orbanui iškilo precedento neturintis iššūkis, nes apklausos rodo, kad opozicijos lyderio Peterio Magyaro partija TISZA tvirtai pirmauja.
Dabartinis Vengrijos prezidentas yra Tamasas Sulyokas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, laikomas V. Orbano sąjungininku. Jo penkerių metų kadencija baigiasi 2030-aisiais.
Būdamas valstybės vadovu, jis daugiausia turi reprezentacinius įgaliojimus, tačiau taip pat gali vetuoti įstatymus arba siųsti juos peržiūrėti Konstituciniam Teismu ir taip sujaukti vyriausybės darbotvarkę.
Anksčiau parlamentas paprasta balsų dauguma galėjo paskelbti prezidentą negalinčiu atlikti savo pareigų.
Tačiau pagal naująjį įstatymą Konstitucinis Teismas dabar turės peržiūrėti, ar prezidento pašalinimas yra teisėtas, ir turės teisę atšaukti parlamento sprendimą.
Įstatymas buvo priimtas 134 balsais prieš 49 ir dviem parlamentarams susilaikius. Bet kokiems pakeitimams dabar reikės dviejų trečdalių balsų daugumos.
Konstituciniam Teismui šiuo metu vadovauja buvęs vyriausiasis prokuroras Peteris Poltas (Pėteris Poltas), V. Orbano sąjungininkas, kurį parlamentas anksčiau šiais metais patvirtino 12 metų kadencijai.
„Respublikos prezidentas nurodė, kad mato savo teisinio statuso spragą, kuri gali sukelti potencialų piktnaudžiavimą, todėl mes sutikome su jo pastebėjimu“, – trečiadienį per įprastą spaudos konferenciją sakė V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas).
Tačiau opozicinė partija TISZA nepriklausomai žiniasklaidos priemonei „Telex“ teigė, kad minimas įstatymo projektas yra dar vienas įrodymas, jog V. Orbano vyriausybė baiminasi, jog rinkėjai nesugrąžins jos į valdžią per balandžio mėnesio rinkimus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
