Europa

Jungtinės Karalystės (JK) policija pranešė tirianti mažai žinomos grupuotės pareiškimą internete, kuriame teigiama, kad ankstų pirmadienio rytą ji padegė keturis žydų savanorių tarnybos greitosios pagalbos automobilius. Su Iranu susijusi grupuotė „Harakat Ashab al-Yamin al-Islamiya“ („Islamo dešiniosios rankos žmonių judėjimas“) pirmadienį, regis, prisiėmė atsakomybę vaizdo įraše, paskelbtame neseniai sukurtame jos „Telegram“ kanale.

Atsižvelgiant į blogėjančią saugumo padėtį regione ir galimą konflikto eskalaciją, priimtas sprendimas iš NATO misijos Irake grąžinti namo tris Latvijos karius, savo paskyroje platformoje „X“ pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Pranešama, kad kariai jau grįžo į Latviją. Sprendimas priimtas bendradarbiaujant su sąjungininkėmis ir laikantis tarptautinės operacijos vadovų rekomendacijų.

Praėjusią savaitę Latvijoje afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 22 šernams, skelbia šalies Maisto ir veterinarijos tarnyba (PVD). Nuo metų pradžios AKM nustatytas 280 šernų iš viso 70-yje rajonų 18-oje savivaldybėse. Praėjusiais metais Latvijoje AKM nustatytas 1500 šernų, tai yra 4,7 proc. daugiau nei 2024 m. Prasidėjo netoli sienos su Baltarusija Afrikinio kiaulių maro protrūkis Latvijoje prasidėjo 2014 m. birželio mėnesį netoli sienos su Baltarusija.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį griežtai atmetė „The Washington Post“ pranešimus, kad jo užsienio reikalų ministras perdavė slaptą informaciją apie Europos Sąjungos (ES) derybas Rusijai.

Europos Komisija (EK) pirmadienį teigė esanti itin susirūpinusi dėl informacijos, kad Vengrija nutekino Rusijai jautrius duomenis iš Europos Sąjungos (ES) susitikimų. „Pasitikėjimu grįsti santykiai tarp valstybių narių bei tarp jų ir institucijų yra esminiai ES veiklai, todėl tikimės, kad Vengrijos vyriausybė pateiks paaiškinimus“, – sakė atstovė spaudai Anitta Hipper.

Slovėnijos prezidentė Nataša Pirc Musar pirmadienį paragino šalies partijas kuo greičiau pradėti derybas dėl naujos vyriausybės formavimo, savaitgalį vykusiems parlamento rinkimams pasibaigus be aiškaus nugalėtojo, o pagrindinių varžovų jėgoms esant apylygėms.

„Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pagrindinis migracijos į Europą „variklis“ dėl savo vaidmens kurstant konfliktus per pastarąjį dešimtmetį“, – teigė Europos Sąjungos (ES) migracijos komisaras, kol ruošiamasi galimai padidėsiančiam pabėgėlių iš Artimųjų Rytų srautui, rašo „Financial Times“. „Būtent Putinas visada yra susijęs su šiais dideliais migracijos srautais. Tai visada Vladimiras Putinas“, – leidiniui sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

Pirmadienį prasidėjo ilgai lauktas teismas dėl didžiausios, visą šalį sukrėtusios Graikijos traukinių tragedijos, per kurią 2023 metais žuvo 57 žmonės. Kaltinimai pateikti 36 asmenims, o teisme, prasidėjusiame centriniame Larisos mieste, netoli tos vietos, kur 2023 metų vasario 28 dieną susidūrė krovininis ir keleivinis traukiniai, ketinama išklausyti daugiau nei 350 liudytojų. Tarp liudysiančiųjų yra išgyvenusieji nelaimę ir aukų šeimų nariai.

Šiaurės Vokietijoje buvo rastas ant Baltijos jūros kranto išmestas didelis banginis, šiuo metu vyksta jo gelbėjimo operacija, kad gyvūnas galėtų grįžti į savo stichiją, pirmadienį pranešė policija. Banginis buvo rastas naktį Timendorfer Štrando savivaldybės Nindorfo mieste prie Liubeko įlankos. Gyvūnui grįžti atgal į jūrą padėti bandė policijos pajėgos ir jūrų tarnybos darbuotojai.

Būdamas 88 metų mirė buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Lionelis Jospinas, socialistas, vadovavęs vyriausybei 1997–2002 metais, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė jo šeima. L. Jospinas mirė sekmadienį, sakė artimieji. Sausį jis teigė, kad jam buvo atlikta „rimta operacija“, tačiau detalių nepateikė.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį atvyko į Australiją, tikėdamasi, kad po kelerius metus trukusių derybų pavyks sudaryti laisvosios prekybos susitarimą. Tai pirmoji bloko vadovės kelionė į Australiją nuo kadencijos pradžios. Ji vyksta tuo metu, kai Europos Sąjunga (ES) ir nuo importo priklausoma šalis susiduria su atsinaujinusiu energetiniu pažeidžiamumu, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.

Dar prieš metus Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas buvo akivaizdžiai įkvėptas po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigdamas, kad pastarasis įsiklauso į Europą ir „netenka kantrybės“ Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino atžvilgiu. Tuomet A. Stubbas manė, kad D. Trumpas gali susivienyti su ES ir siekti įvesti baudžiamąsias sankcijas Rusijai, jei Kremlius nesutiks nutraukti ugnies Ukrainoje. Tačiau dabar viskas kitaip.

Leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais, sekmadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) riboja Vengrijos prieigą prie konfidencialios medžiagos aptarimų, baiminantis duomenų perdavimo Rusijai. Leidinys pažymi, kad penki Europos diplomatai ir pareigūnai teigė esantys „susirūpinę dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo iš Budapešto į Kremlių rizikos“. Tačiau, pasak „Politico“, oficialios ES reakcijos į naujus kaltinimus nebus dėl galimo poveikio Vengrijos rinkimams balandžio 12 dieną.

Jungtinės Karalystės (JK) policija tiria numanomą tyčinį keturių žydų greitosios pagalbos tarnybos automobilių padegimą, įvykdytą Londone ankstų pirmadienio rytą. Policija pranešė, kad incidentas tiriamas kaip antisemitinis neapykantos nusikaltimas. Pareigūnai buvo iškviesti į Golders Griną, Londono rajoną, kuriame gyvena didelė žydų bendruomenė, gavę pranešimų apie gaisrą.

Dabartinis Slovėnijos liberalių pažiūrų ministras pirmininkas Robertas Golobas sekmadienį paskelbė pergalę parlamento rinkimuose, rezultatams parodžius, kad jo partija šiek tiek lenkia konservatorius. R. Golobas 2022 metais, būdamas politikos naujokas, perėmė valdžią iš Donaldo Trumpo gerbėjo Janezo Janšos ir vadovavo trijų partijų centro kairės koalicijai 2 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Kairieji išlaikė trijų didžiausių Prancūzijos miestų kontrolę, o kraštutiniams dešiniesiems sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose nepavyko pelnyti jokių didesnių pergalių. Šie rinkimai buvo atidžiai stebimi kaip kitų metų prezidento rinkimų indikatorius. Kraštutiniai dešinieji 2027-uosius laiko geriausia proga perimti valdžią, rinkėjams renkant centristų lyderio Emmanuelio Macrono įpėdinį.

Europos miestai, įkvėpti Kopenhagos pavyzdžio, kuriame už gerą elgesį skiriami apdovanojimai, pradeda diegti panašias sistemas. Turistai skatinami daugiau judėti traukiniais ir dviračiais ar valgyti augalinį maistą ir už tai sulaukia įvairių paskatų. Dešimtys populiarių Europos krypčių pastaraisiais mėnesiais įvedė baudas, mokesčius ir kitus apribojimus keliautojams, bandydamos kovoti su pertekliniu turizmu. Tačiau 2024 m. Kopenhaga pasirinko visiškai kitokį kelią.

Preliminarių rezultatų duomenis, sekmadienį vykusiame antrajame Miuncheno mero rinkimų ture pirmauja Žaliųjų partijos kandidatas Dominikas Krause, o centro kairės socialdemokratai (SPD) viename didžiausių Vokietijos miestų patyrė dar vieną istorinę nesėkmę. SPD deleguotas meras Dieteris Reiteris vadovavo Bavarijos sostinei nuo 2014 m., tačiau suskaičiavus 495 iš 926 rinkimų apylinkių, jo konkurentas D. Krause renka 59,1 proc. balsų, o D. Reiteris – 40,9 proc.

Dabartinio Slovėnijos ministro pirmininko Roberto Golobo liberalai sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose nedideliu skirtumu lenkia Donaldo Trumpo gerbėjo Janezo Janšos konservatorius, rodo balsavusiųjų apklausa. Iškart po balsavimo apylinkių uždarymo paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad R. Golobo liberalusis Laisvės judėjimas (GS) surinko 29,9 proc., o politikos veterano J. Janšos konservatyvioji Slovėnijos demokratų partija (SDS) – 27,5 proc. balsų.

Antradienį Danija balsuos įtemptuose visuotiniuose rinkimuose, kuriuose ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sieks trečiosios kadencijos po kampanijos, sutelktos į vidaus problemas ir vykusios tvyrant įtampai su JAV dėl Grenlandijos. 48-erių M. Frederiksen pasinaudojo patyrusios lyderės įvaizdžiu, tačiau palaikymas jos partijai smarkiai krito.

Balsavusių rinkėjų apklausų duomenimis, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujami konservatoriai pirmauja Reino krašto-Pfalco rinkimuose, o tai reiškia, kad pietvakarių federacinėje žemėje gali baigtis 35 metus trukęs centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) valdymas. Rinkėjų apklausos taip pat rodo smarkiai sustiprėjusias kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pozicijas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, komentuodamas pranešimus apie tai, kad Vengrijos valdžios atstovai informuoja Rusiją apie derybų Europos Vadovų Tarybos susitikimuose detales, teigia, kad tokia informacija jo nestebina. Platformoje „X“ jis rašė, kad jau seniai tai įtarė, pridurdamas, kad dėl tos priežasties filtravo savo pasisakymus ES susitikimuose.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Kroatija, Albanija ir Kosovas rengia puolimą prieš jo šalį. Interviu televizijai RTS jis rėmėsi trišale deklaracija dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kurią šios šalys pasirašė Tiranoje dar 2025 m. kovo 18 d. „Jie kuria aljansą, kad galėtų mus pulti. Jie laukia konflikto tarp Rusijos ir Europos eskalavimo, taip pat momento, kai Artimuosiuose Rytuose prasidės didesnis karas.

Sekmadienio rytą Lenkijos rytuose esančioje didžiulėje UNESCO saugomoje Belovežo girioje traukinys mirtinai sužalojo tris laukinius Europos stumbrus, naujienų agentūrai AFP pranešė vietos policija. Pasak policijos atstovo, didžiausių Europos žinduolių, kurių patinai gali sverti iki 900 kilogramų, banda išėjo ant bėgių, kai artėjo traukinys, vežantis apie 50 keleivių maršrutu Balstogė–Varšuva. „Nė vienas keleivis nenukentėjo, tačiau per šį incidentą, įvykusį 7 val. ryto (8 val.

Slovėnai sekmadienį pradėjo balsuoti įtemptuose parlamento rinkimuose, kuriuose JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjo, politikos veterano Janezo Janšos konservatoriai tikisi sugrįžti į valdžią. J. Janšos sugrįžimas gali lemti, kad 2 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos (ES) narė po ketverių metų centro kairiųjų valdymo, vadovaujant liberaliam ministrui pirmininkui Robertui Golobui, vėl pasuks neliberaliu keliu.

Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) sekmadienį laukia regioninių rinkimų kova vakarinėje Reino krašto-Pfalco žemėje, kurią šiuo metu valdo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD). F. Merzo CDU apklausose nedideliu skirtumu lenkia SPD – savo koalicijos partnerius nacionaliniu lygiu, kurie šį regioną valdo jau 35 metus.

Sekmadienį rinkėjai pradėjo rinkti merus didžiuosiuose Prancūzijos miestuose: kairieji kovoja dėl Paryžiaus išlaikymo, o kraštutiniai dešinieji tikisi laimėjimų prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus. Dauguma iš 35 tūkst. šalies kaimų, miestelių ir rajonų savo vadovus išsirinko pirmajame ture praėjusį savaitgalį, tačiau maždaug pusantro tūkstančio vietovių, įskaitant didesnius miestų centrus, prireikė antrojo turo.

Italijoje sekmadienį prasideda dvi dienas truksiantis referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar keisti teismų sistemą – tai vienas iš pagrindinių ministrės pirmininkės Giorgios Meloni dešiniųjų vyriausybės projektų. Abeji parlamento rūmai jau pritarė reformai. Tačiau, kadangi dėl jos reikia keisti konstituciją, šiuo klausimu turi pasisakyti ir visuomenė. Kritikai teigia, kad reforma gali pakenkti teismų nepriklausomumui.

Vienišiems didelio Švedijos vaistinių tinklo darbuotojams mokama 1000 kronų (apie 95 eurus), kad jie pasiimtų laisvo laiko ir parašytų draugui – sveiki atvykę į Švedijos „draugystės valandą“, rašoma „Fortune“. Vienatvė taip slegia daugybę darbuotojų, kad JAV sveikatos priežiūros specialistai ją paskelbė „epidemija“. Kitoje vandenyno pusėje, Europoje, darbuotojai grumiasi su ta pačia problema; būtent todėl vienas Švedijos darbdavys bandomąja tvarka dar pernai įvedė apmokamą „draugystės valandą“,...

Šeštadienį daugiau nei 20 šalių pareiškė, kad prisidėtų prie pastangų užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje, ir pasmerkė Irano sprendimą uždaryti šį gyvybiškai svarbų vandens kelią.

Šeštadienį per sprogimą viename namelyje Romos pakraštyje žuvo du italų anarchistai, greičiausiai mėginę pagaminti savadarbę bombą, praneša žiniasklaida. Anot Italijos žiniasklaidos, pora – Sara Ardizzone ir Alessandro Mercogliano – penktadienį žuvo, besiruošdama protestui, kuriuo siekė atkreipti dėmesį į įkalinto anarchistų lyderio Alfredo Cospito likimą. Juodu policijai buvo žinomi dėl dalyvavimo anarchistų judėjime.

Lenkijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad jos pozicija dėl karinių poligonų plėtros Lietuvoje nepasikeitė – Varšuva remia šį sąjungininkų siekį. „Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kuri neatspindi tikrosios Lenkijos gynybos ministerijos pozicijos dėl karinių poligonų infrastruktūros plėtros Lietuvoje, informuojame, kad Lenkijos gynybos ministerijos pozicija nepasikeitė – Lenkija remia sąjungininkų, įskaitant Lietuvą, planus plėtoti poligonų infrastruktūrą“, – rašoma pranešime.

Lenkija dėl Irano karo išveda savo karinį kontingentą iš Irako. Šis sprendimas priimtas išanalizavus potencialias rizikas, tinkle „X“ rašė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas. Daugiau kaip šimtas karių jau grįžo į Lenkiją, naujienų agentūrai PAP sakė ginkluotųjų pajėgų atstovas. Kelios dešimtys kareivių perkelta į Jordaniją, siekiant užtikrinti tolesnį kontingento operacijų tęstinumą regione. ES ir NATO šalis Lenkija 2003 m. Irako kare parėmė JAV, nusiųsdama 2 tūkst.

Pasak JAV prezidento specialiojo įgaliotinio Baltarusijos klausimais Johno Coale‘o, jei iki metų pabaigos Baltarusija paleistų visus politinius kalinius, būtų panaikinta 80 proc.

NATO misija Irake buvo visiškai perkelta į Europą, penktadienį pranešė Aljansas, iš Irako išvykstant paskutiniams šių nekovinių pajėgų kariams. „NATO misija Irake pakoregavo savo pozicijas, saugiai perkeldama visą personalą iš Artimųjų Rytų į Europą“, – teigiama Aljanso Europos vadavietės pareiškime. Nekovinėje misijoje Irake tarnavo keli šimtai karių.

Škotijoje policija sulaikė vyrą ir moterį, bandžiusius patekti į karinio jūrų laivyno bazę, kurioje laikomi Didžiosios Britanijos branduoliniais ginklais apginkluoti povandeniniai laivai, penktadienį pranešė pareigūnai. Škotijos policijos teigimu, pora į Klaido karinio jūrų laivyno bazę bandė patekti ketvirtadienį, apie 17 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas (NSA) penktadienį nusprendė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse sudarytos tos pačios lyties asmenų santuokos turi būti pripažįstamos. Tai istorinis LGBTIQ teisėms sprendimas šioje tradiciškai katalikiškoje šalyje. Jis priimtas po aukščiausio ES teismo nutarties ir buvo sutiktas plojimais teismo salėje, kur susirinko nemažai aktyvistų ir tos pačios lyties porų.

Baltarusija kovo 23 d. pradės grąžinti ten įstrigusius vilkikus į Lietuvą,  penktadienį valstybinei Baltarusijos žiniasklaidai pareiškė Aliaksandras Lukašenka, kurį cituoja „Pozirk“. „Aš nurodžiau Vyriausybei: „Susitikite ir žmogiškai su jais pasikalbėkite“. Susėdo prie derybų stalo, išklausė juos ir perdavė man. Aš priimsiu sprendimą ir, manau, pirmadienį pradėsime šių vilkikų grąžinimo procesą. Mes grąžinsime šiuos vilkikus. Gaila lenkų ir lietuvių“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Čekijos policija penktadienį ginklų įmonėje kilusį gaisrą tiria kaip galimą teroro išpuolį, pranešė vidaus reikalų ministras po to, kai atsakomybę už šį įvykį prisiėmė viena prieš Izraelį nusiteikusi grupė. „Mes nagrinėjame visą prieinamą informaciją. Yra tikėtinas ryšys su teroro aktu“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė vidaus reikalų ministras Lubomiras Metnaras, priešgaisrinei tarnybai informavus apie vieno verslo parko sandėlyje kilusį gaisrą.

Jūrų laivybos pareigūnai pranešė, kad Prancūzijos karinis jūrų laivynas penktadienį Viduržemio jūroje perėmė iš Rusijos plaukusį naftos tanklaivį. Jūrų prefektūra pridūrė, jog su Mozambiko vėliava plaukiojantis laivas „Deyna“, išplaukęs iš Murmansko Šiaurės Vakarų Rusijoje, buvo patikrintas dėl vėliavos teisėtumo ir bus palydėtas į inkarvietę tolesniems patikrinimams. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po tanklaivio sulaikymo pareiškė, kad Prancūzija tęs pastangas palaikyti Ukrainą.

Italijos viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad netrukus bus išleista pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika. Teigiama, kad leidinys pasirodys netrukus po Velykų, likus vos kelioms savaitėms iki pirmųjų pontifiko popiežiavimo metinių, rašo „The Catholic Herald“. Manoma, kad dokumente, kurio darbinis pavadinimas – „Magnifica Humanitas“ („Didingoji žmonija“), bus aptariami dirbtinio intelekto (DI) keliami etiniai iššūkiai ir galimi didelio masto padariniai žmogaus veiklai, socialiniams santyki...

Vokietijos pareigūnai penktadienį pranešė, kad per bendrą operaciją su JAV ir Kanada likvidavo du didžiausius pasaulyje interneto botų tinklus, įtariamus vykdžius didelio masto kibernetines atakas. Policijos ir prokurorų pranešime teigiama, kad „Aisuru“ tinklą sudarė keli milijonai pažeistų interneto įrenginių, tokių kaip maršrutizatoriai ir internetinės vaizdo kameros.

 Lenkija ketvirtadienį atmetė galimybę kurti bendrą karinio rengimo centrą su Lietuva abipus valstybių sienos. Kaip rašė BNS, Lietuvos vyriausybė parengė planus steigti naują karinį poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio apylinkėse netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienų, strategiškai svarbiame Suvalkų koridoriuje. Lietuvos valdžios atstovai teigė, kad šis projektas yra svarbus stiprinant NATO rytinio flango gynybą, ir pasiūlė Lenkijai kartu statyti bei naudoti šį poligoną.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai nori nustatyti minimalaus amžiaus reikalavimus socialinių tinklų platformoms, tokioms kaip „TikTok“ ir „Instagram“. Remiantis išvadomis, priimtomis po ketvirtadienį Briuselyje vykusio ES viršūnių susitikimo, skaitmeninis minimalus amžius, nuo kurio leidžiama naudotis socialiniais tinklais, laikomas svarbiu nepilnamečių apsaugai. Dokumente teigiama, kad turi būti gerbiamas privatumas ir nacionalinės kompetencijos.

ES lyderiai nesutaria dėl požiūrio į Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną – jie tikisi įtikinti jį pritarti 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai, praneša „Politico“. Pasak kelių šaltinių, Vengrijos premjeras sulaužė pažadą, duotą gruodžio viršūnių susitikime – jis buvo pažadėjęs patvirtinti paskolą. Tokiu elgesiu jis esą kenkia pačiam ES sprendimų priėmimo pagrindui, kuris remiasi tuo, kad vyriausybės laikosi tvirtų įsipareigojimų.

Būdamas 84 metų, ketvirtadienį mirė Italijos politikas, populistu vadintas Umberto Bossi, įkūręs prieš imigrantus nusiteikusią partiją „Šiaurės lyga“ (it. Lega Nord) ir siekęs turtingos šiaurinės Italijos dalies nepriklausomybės. Italijos dešiniųjų lyderiai reiškė pagarbą senatoriui U. Bossi, Silvio Berlusconi draugui, kuriam pavyko paversti savo nedidelę regioninę partiją įtakinga vyriausybės žaidėja, kol jis nesusidūrė su sveikatos problemomis ir korupcijos skandalu.

Norvegijos kronprincesė Mette Marit penktadienį transliuotame interviu teigė, kad nuteistas JAV seksualinis nusikaltėlis Jeffrey Epsteinas ja „manipuliavo“, taip mėgindama paaiškinti jųdviejų artimus santykius. Mettės Marit, 2001 m. ištekėjusios už kronprinco Haakono, pavardė minima naujuose J. Epsteino dokumentuose, kuriuos anksčiau šiais metais paskelbė JAV teisingumo departamentas.

JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as ketvirtadienį pareiškė, kad pasiekė didelę pažangą taikant Rusijos sąjungininkę Baltarusiją su Lietuva. Jį citavo naujienų agentūra „Reuters“. Minsko režimas ketvirtadienį po autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo su J. Coale'u paleido 250 politinių kalinių, o Vašingtonas sutiko mainais panaikinti sankcijas keliems Baltarusijos subjektams.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paragino paskelbti „moratoriumą“ smūgiams prieš energetikos ir vandens objektus per JAV ir Izraelio karą su Iranu. „Europos Vadovų Taryba ragina deeskaluoti padėtį ir elgtis maksimaliai santūriai, apsaugoti civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą ir visoms šalims visapusiškai laikytis tarptautinės teisės“, – teigiama bloko lyderių išvadose, priimtose per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.