Pasak kelių šaltinių, Vengrijos premjeras sulaužė pažadą, duotą gruodžio viršūnių susitikime – jis buvo pažadėjęs patvirtinti paskolą. Tokiu elgesiu jis esą kenkia pačiam ES sprendimų priėmimo pagrindui, kuris remiasi tuo, kad vyriausybės laikosi tvirtų įsipareigojimų.
„Jis pažeidžia vieną iš pagrindinių mūsų bendradarbiavimo principų“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas netrukus po susitikimo.
Jo atsisakymas patvirtinti paskolą Ukrainai po oficialaus susitarimo gruodį „yra rimtas lojalumo tarp valstybių narių pažeidimas, silpnina Europos Sąjungos gebėjimą veikti ir kenkia visos ES reputacijai“.
Kai Europa atrodo bejėgė dėl eskaluojančio karo Artimuosiuose Rytuose, lyderiai tikėjosi bent jau užtikrinti finansavimą Ukrainai, kad ši galėtų atsilaikyti prieš Rusiją – konflikte, kuriame ES jaučia turinti tam tikrą įtaką.
ES lyderiai pasidalijo į dvi grupes, siekdami įtikinti V. Orbaną pakeisti savo poziciją. Tuo pat metu dauguma jų didino spaudimą Vengrijos politikams.
„Taip tęstis nebegali“
„Tai buvo labai, labai griežta kritika, ir vyravo jausmas, kad taip tęstis nebegali. Niekada anksčiau ES viršūnių susitikime negirdėjau tokios aštrios kritikos kam nors“, – žurnalistams sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Tačiau buvo ir lyderių, pasirinkusių priešingą taktiką. Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Belgijos politikas Bartas De Weveris bandė apeliuoti į V. Orbano ego, kalbėdami su juo supratingai ir rodydami simpatiją jo pozicijai.
„Su juo reikia elgtis kaip su 6 metų vaiku – reikia jam pataikauti“, – sakė vienas diplomatas.
Pasak kelių šaltinių, vienaip ar kitaip viskas gali pasikeisti po Vengrijos rinkimų balandžio 12 dieną. Jei V. Orbanas pralaimėtų, jo įpėdinis galėtų būti suinteresuotas pašalinti Budapešto keliamas kliūtis mainais į ES lėšas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
